Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias psichologines problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikinės šeimos ir asmenys, įskaitant priklausomybes, santykių sunkumus ir dvasinius iššūkius, remiantis psichologų įžvalgomis ir kunigų patirtimi. Taip pat aptarsime meno terapijos metodus, skirtus emocinei raiškai ir asmenybės augimui.
Meilė ir kūryba neturi amžiaus cenzo
Menas - tai universali kalba, kuri neturi amžiaus cenzo. Puikus to įrodymas yra ansamblis „Lietuva“, pristatantis šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“. Šis spektaklis - tai pagarba rašytojai Žemaitei, moteriai, kuri savo laiku buvo gerokai pralenkusi laiką. Spektaklis pasakoja apie rašytojos aistras, geismą žinioms, gyvenimui, menui ir vyrams. Žemaitė leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius - kurti, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Pasak režisierės, spektaklis kviečia atsigręžti į save.
Psichologijos svarba šiuolaikiniam žmogui
Šiandien psichologijos svarbos šiuolaikinio žmogaus sąmonei net neverta mėginti neigti. Parduodamų knygų psichologijos tema skaičius yra didžiulis. Tačiau ar ši informacijos ir įvykių gausa suteikia aiškumo bei žinojimo, koks mokslas yra psichologija, kokia jos paskirtis ir funkcijos? Ar psichologija, psichoterapija ir psichiatrija yra skirtingi to paties dalyko vardai, ar tai skirtingi dalykai? Tikintiesiems šis klausimas tampa dar primygtinesnis, nes kai kada linkstama griežtai atskirti psichologiją nuo dvasingumo kaip pernelyg kūnišką, emocinę ar net pasaulietinę.
Kunigo ir psichologo patirtis
Kunigas Arūnas Peškaitis OFM, būdamas ir kunigu, ir psichologu, teigia, kad atsitiktinumų gyvenime yra mažiau, negu mes įsivaizduojame, arba jų visai nėra. Studijuodamas psichologiją, jis net negalvojo apie kunigystę. Tačiau vėliau, įstojęs į kunigų seminariją ir tapęs kunigu, jis pajuto, ką reiškia būti ir psichologu. Jis ėmė geriau suvokti žmogaus sielos dinamiką, nes siela ir yra psiche. Amerikoje dauguma kunigų, kiek žinau, arba studijuoja psichologiją, arba dalyvauja specialiuose kursuose.
Psichologijos studijos seminarijose
Šiandien Lietuvoje yra skiriamas labai rimtas dėmesys klierikų psichologiniam išprusimui. Pirmaisiais studijų metais, filosofijos studijų etape, yra dėstoma bendroji psichologija. Taip pat kiekvienas klierikas pereina asmeninę psichoterapiją. Kitame studijų etape, teologijos kursuose, yra dėstoma pastoracinė psichologija. Tai yra būtina.
Taip pat skaitykite: Seksualinio išnaudojimo prevencija
Psichologijos, psichoterapijos ir psichiatrijos skirtumai
Kalbantis su nemaža dalimi žmonių, tenka pastebėti, kad psichologo, psichoterapeuto veiklos sritis linkstama tapatinti. Reikėtų tapatinti ar ne? Kokia psichologo funkcija, kokia psichoterapeuto? Čia įsijungia ir psichiatrijos veiksnys. Tai trys skirtingos sritys.
- Psichologas yra tas, kuris yra baigęs būtent psichologijos studijas ir gali imtis praktikos tada, kai yra įgijęs magistro laipsnį arba yra nostrifikuotas kaip magistras. Jis gali testuoti, atlikti tyrimus, vesti grupes, padėti darbdaviui atsirinkti darbuotojus. Psichologinės konsultacijos yra susijusios su įvairiomis žmogaus santykių sritimis, bet jos nesusijusios su ligomis. Jeigu psichologas pajaučia ir supranta, kad žmogui yra liga ir rimtas sutrikimas, jis jau neturi teisės toliau tęsti konsultacijos.
- Psichoterapeutas - tai žmogus, kuris yra baigęs psichologijos studijas magistro laipsniu arba baigęs psichiatrijos studijas ir po šių studijų dar studijavęs psichoterapiją. Psichoterapija jau yra gydymas. Gydymas žodžiu ir ėjimas į labai gilius asmenybės klodus, į vaikystėje nefiksuotas arba neįsisąmonintas traumas, priklausomai nuo psichoterapinės mokyklos.
- Psichiatras yra medikas, kuris gydo vaistais. Yra būsenų, psichinių ligų, kurios psichoterapinėms priemonėms nepaveikios - būtinas medikamentinis gydymas.
Kunigo patarimai
Kunigas Arūnas Peškaitis OFM rekomenduoja keturias knygas, kuriose gerai suderinti teologiniai, sielovados ir psichologiniai dalykai:
- Johno ir Pole Sandfordų „Krikščioniškos šeimos atstatymas“
- Kunigo Antano Paškaus „Kunigo meilė“
- Psichiatro Geraldo May’aus „Priklausomybė ir malonė“
- Kunigo Pascalio Ide’o knyga „Perdegimo sindromas. Gebėjimo duoti liga“
Seksualinis išnaudojimas bažnytinėje aplinkoje
Vien nepilnamečių seksualinio išnaudojimo istorijų, atsiminimų arba liudijimų skaitymas kelia stiprų šleikštulį ir šiurpą, didelį pyktį ir gėdą, gilų skausmą ir gailestį. Ir šie skaitytojo jausmai yra tik mažas, silpnas atspindys, palyginus su išnaudojimo aukų žaizdomis ir pasekmėmis svarbiausiose gyvenimo srityse. Kai šias žaizdas padaro tie, kurie, kalbėdami apie Dievo meilę, patirdami išankstinį vaikų ir tėvų pasitikėjimą, turėjo laiminti, globoti, saugoti ir palydėti kelyje į tapimą brandžiu žmogumi ir džiugiu, savo talentus išskleidžiančiu ir dovanojančiu krikščionimi, išdavystės ir veidmainystės niekšybė paneigia viską, ko jie moko, ir tampa dar stipresnė.
Popiežiaus Pranciškaus laiškas Vos estis lux mundi
2023 m. kovo 25 d., pasibaigus kone ketverius metus trukusiam bandomajam laikotarpiui, buvo galutinai patvirtintas šiek tiek papildytas popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis laiškas motu proprio forma Vos estis lux mundi („Jūs esate pasaulio šviesa“). Jo tikslas - kad to nebūtų galima pasakyti apie dabartinius metus ir ateinančius dešimtmečius. Kertinis šio dokumento punktas yra tas, kad dvasininkas arba pašvęstojo gyvenimo instituto (vienuolijos) ar apaštališkojo gyvenimo draugijos narys, sužinojęs ar turėdamas pagrįstų priežasčių manyti, kad kitas dvasininkas, vienuolis, katalikiškos pasauliečių asociacijos arba organizacijos vadovas, piktnaudžiaudamas valdžia, manipuliuodamas, grasindamas, ką nors privertė atlikti lytinius veiksmus, seksualiai išnaudojo nepilnametį, pažeidžiamą arba nevisavertiškai gebantį vadovautis protu asmenį, privalo nedelsdamas apie tai pranešti vietos, kurioje galimai buvo įvykdyta veika, ordinarui.
Seksualinio išnaudojimo tyrimai
Įvairių šalių tyrimai apie seksualinį išnaudojimą bažnytinėje aplinkoje rodo, kad daugiausia atvejų būta 1950-1980 m. laikotarpiu, po to statistinė kreivė staigiai krinta žemyn. Naujausi nacionaliniai tyrimai - 2021 m. spalį pristatyta ataskaita Prancūzijoje, 2023 m. vasarį - ataskaita Portugalijoje. Jos patvirtina ankstesnius duomenis: daugiausia seksualinio išnaudojimo atvejų būta praėjusio amžiaus antrosios pusės pradžioje (todėl šiandien daugelis išnaudotojų yra senyvo amžiaus arba mirę, o aukoms dažniausiai daugiau kaip 50 metų), dvasininkai ir vienuoliai išnaudotojai sudarė 2-5 proc. visų tuo metu dirbusių kunigų bei vienuolių, vaikai dažniausiai išnaudojimą patyrė būdami vyresni kaip 10 metų amžiaus, dauguma išnaudojimo veiksmų yra tvirkinamojo pobūdžio (viliojimai, lietimai, kalbėjimas apie seksualinį turinį, seksualinių vaizdų rodymas).
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą
Pagalba aukoms
Bažnyčios vadovybė garantuoja, kad su asmenimis, teigiančiais, jog patyrė žalą, ir jų šeimomis būtų elgiamasi oriai bei pagarbiai, ir jiems siūlo priėmimą, išklausymą ir palydėjimą, dvasinę pagalbą, medicininę, terapinę ir psichologinę ir kitą pagalbą.
Priklausomybė nuo lošimų
Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų - maždaug tiek, kiek gyvena Panevėžyje.
Apribojusių savo teisę lošti asmenų registras
Statistika dažnai atspindi geresnį problemos atpažinimą - žmonės, turėdami daugiau informacijos apie probleminį lošimą, linkę dažniau apie jį pranešti. Nuo 2017 m. iki 2024 m. sausio 1 d. gauta daugiau nei 50 tūkst. prašymų į Apribojusių savo teisę lošti asmenų registrą.
Priklausomybės spektras
Be azartinių lošimų dar yra priklausomybė internetui, mobiliesiems įrenginiams, pornografijai, santykiams, bet apie tai beveik niekas nekalba. Manau, žmonėms reikėtų daugiau kalbėti, kad priklausomybių spektras yra platus.
Lošimo priežastys
Dažniausiai tai būdas pabėgti nuo kitų problemų, nes lošiant patiriamas malonumas laikinai užgniaužia vidinius sunkumus. Deja, realybėje bėdų ne mažėja, o tik daugėja - dėl priklausomybės atsiranda naujų finansinių, santykių ir net sveikatos problemų. Kartais už to slypi aibės įvairiausių problemų, tarp jų ir vienišumas, bandymas prasiblaškyti nuo įvairių emocijų.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai
Lošėjų tipai
Iš tiesų priklausomybė nesirenka žmogaus pagal jo amžių, išsilavinimą ar turtinę padėtį. Žmonės, kurie neturi pinigų arba vos suduria galą su galu rečiau įsitraukia į lošimus. Jie labiau linkę į loterijas, pirkdami bilietus už 2 eurus ir tikėdamiesi, kad laimės aukso puodą.
Lošimo įtaka protui
Būtinybė patenkinti savo poreikius taip aptemdo smegenis, kad lošiantysis nebesupranta, jog vagia. Reto lošiančiojo tikslas yra tikslingai apvogti savo artimąjį, jį nuskriausti. Jie dažniausiai tą slepia po žodžiu „paimti“ arba „pasiskolinti“, turėdami stiprų tikėjimą pinigus grąžinti. Neatsiejama lošėjo gyvenimo dalimi tampa melas.
Pagalba lošėjams
Nėra medžiagos iš aplinkos - veikia vidinė chemija (serotoninas, dopaminas, adrenalinas), kuri išveda iš proto, skatina elgtis neracionaliai. Lošime kritinio mąstymo nebelieka, vyksta tik poreikių tenkinimas - tenkiname savo psichiką nesuprasdami, kodėl ir ką darome. Dėl nuolatinės įtampos lošėjams būdingi psichosomatiniai sutrikimai: skaudanti galva, pakilęs kraujospūdis, pykinimas, sutrikęs miegas. Tie, kurių priklausomybė yra pažengusi, kenčia nuo nerimo sutrikimų, depresijos. Probleminiai lošėjai taip pat turi didesnį polinkį į savižudybes. Lietuvoje pagalbą lošėjams gali suteikti: psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai valstybinėse sveikatos įstaigose ar privačiose klinikose; socialiniai darbuotojai; priklausomybės ligų centrai; reabilitacijos centrai; anoniminių lošėjų grupės; Lošimų priežiūros tarnyba. Artimiesiems įvairiose institucijose organizuojamos nemokamos psichoedukacinės, savitarpio paramos grupės, asmeninės konsultacijos.
Lošimų reklama
Lošimų reklama, kaip ir kitos reklamos rūšys, didžiajai daliai visuomenės yra visiškai neįdomi, tačiau ji gali neigiamai paveikti rizikos grupes. [Reklama] gali veikti nepilnamečius asmenis, kurie yra įtraukesni ir gali sunkiau įvertinti, ar tokia pramoga yra tinkama ar ne. Taip pat kalbame apie asmenis, kurie yra turi/turėjo šią problemą, o dabar yra sveikimo kelyje. Juos lengviau paveikti, nes reklama primena apie lošimą ir sukelia tokius jausmus kaip gėda, kaltė.
Vidinio išgydymo programa „GYVASIS VANDUO“
Dalyviai teigia, kad programoje patyrė pasitikėjimą ir laisvę kalbėti, būti tokie, kokie yra. Dievas išgydė iš kai kurių labai sunkių priklausomybių. Programa suteikė šeimai didesnę laisvę atvirai bendrauti ir pažinti vienas kitą. Buvo labai naudingas atvirumas grupelėse ir didelis palaikymas su nuoširdžia pagalba. Dievo veikimas pasireiškė per labai konkrečius būdus teikti pagalbą: siuntė žmones, kurie padėjo įvardyti ir atpažinti netvarką gyvenime ir padeda išlipti iš įsisenėjusių mechanizmų konstruktyvaus bendravimo būdu. Patirta ašarų malonė, aiškumas, pasikeitė suvokimas apie save ir kitus. Programa padėjo iš naujo atrasti Bažnyčios gyvenimą - iš naujo ją atradau per Kristaus kūno bendrystę. Iš naujo atradau ir pamilau Dievo galią gydyti per žmones, jų pasidalinimus. Po programos jaučiu, kad į savo trūkumus ir privalumus ėmiau žvelgti blaiviau, trūkumai nebeatrodo perdėtai dideli, o privalumai - „blaivesni“, suvokiu juos kaip Dievo dovaną. Itin vertinga buvo pradžia - malda už protėvius ir savo šaknis. Jaučiu, kad tai laisvina. Tęsiu pradėtą dvasinę kelionę kasdienėje maldoje. Stengiuosi atskirti dvasias - kas iš piktojo, o kas iš Dievo ir pagal Jo norus atkeliauja. Mokausi skaityti krikščionišką literatūrą (anksčiau jos stipriai vengiau), nes tikiu, kad ten galiu rasti labai naudingų dalykų. Ypač naudinga ir tikras malonių metas buvo šlovinimo laikas. Dėkoju už galimybę Dievą sutikti taip gyvai. Taip pat buvo labai naudingas grupelių laikas - labai daug išmokau klausydamasi kitų moterų pasidalinimų. Didžiausias pasiekimas buvo, kad šios programos dėka galėjau ramiai, be jokio širdies skausmo atleisti tėvui. Tai yra didžiulis pasiekimas, nes visada Dievo prašydavau, kad padarytų jį negyvą, troškau tėvo mirties. O dabar net du kartus už jį pasimeldžiau! Dar programos dėka pradėjau šiek tiek keisti požiūrį į save. Nelaikyti savęs š…, - esu Dievo vaikas su nuopuoliais ir pakilimais. Pradėjau atleisti žmonėms, nelaikyti pykčio, nes supratau, kaip man tai kenkė. Pradėjau į viską žiūrėti paprasčiau, ir svarbiausia, pasitikėti Juo, nepasilikti vienai užsidarius. Labai naudinga buvo skaityti programos knygelę. Dievas pradėjo, padėjo ir vis dar padeda ypatingai santykiuose su mama. Ypač skausmingai išgyvenau ir vis dar išgyvenu „virkštelės nukirpimą“, tad programos metu patikėjau galinti būti nepriklausoma nuo mamos, jos nuomonės ir kad mano nuomonė, nors ir kitokia nei jos, iš esmės negriauna mudviejų santykių. Tapau drąsesnė ir labiau pasitikinti savimi, dažniau drįstanti išreikšti savo nuomonę, manau visa tai leis vis labiau ir labiau gyti. Šioje programoje iš arčiau pamačiau savo kieme gulinčius ne vietoje akmenukus, kuriuos pakėlus ir apžiūrėjusi maldoje, kartu su Jėzumi tas duobes lygindavome. Taip pat programa pakeitė požiūrį į save, padėjo pamatyti kas esu ir lengviau bei tvirčiau žengti žingsnius, susijusius su savimi pačia. Pradėjau kitaip žvelgti į atrastus gyvenimo akmenukus. Supratau, o gal net reiktų sakyti - įtvirtinau ir leidau Jėzui prisiliesti prie mano žaizdų, sužeidimų ir juos tvarkyti. Labai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti šioje programoje ir manau, kad ją turėtų praeiti kiekvienas. Programa praplėtė žinias apie santykius, stengiuosi vis dažniau išklausyti žmoną, ieškoti momentų, kada ji yra pasiruošusi išgirsti. Pagerėjo santykis su vyrais ir savo tėvu. Tikėjausi stipresnių išgyvenimų, bet atrodo Dievas veikė labai švelniai ir pamažu. Programos metu sugebėjau atleisti tėčiui bei paleisti jo pasirinkimus. Taip pat vis iš naujo ir iš naujo kovoti dėl skaistumo, tiek savo, tiek santykiuose. Stengiuosi skirti daugiau laiko Dievui ir maldai. Svarbiausia buvo užtarimo malda ir realus jos poveikis gyvenime. Labai džiaugiausi dėl grupelės vadovių konkrečių „gyvų“ žodžių, padrąsinimų. Daugiau sužinojau apie save ir apie tam tikrų savo poelgių „šaknis“ bei priežastis. Galėjau atvirai papasakoti apie savo bjauriausias nuodėmes, dar geriau supratau savo padėtį ir nuodėmingumą. Labiau supratau, kas kliudo eiti pirmyn, kokios yra mano tikrosios žaizdos. Labai daug padrąsinančių įvykių, vaizdinių, situacijų, labai akivaizdžiai patvirtinusių Dievo vedimą. Labai džiaugiuosi šia programa - tai viena iš didžiausių dovanų mano gyvenime! Nežinau ar būčiau ištvėrusi savo gyvenimą ir situacijas, jei ne programa, - kassavaitinių susitikimų laukdavau kaip išganymo. Įvyko susitaikymas su mama, atleidimas jai ir priėmimas, tokios, kokia ji yra. Važiuodavau pas mamą su malda ir prašydavau Viešpaties buvimo šalia. Pradėjau dažniau melstis esant problemiškiems pokalbiams, apėmus pykčiui ar kai kažkas įžeidžia. Atradau drąsos, pasitikėjimo savimi, gebu išreikšti savo nuomonę. Supratau, kad galiu daugelį dalykų ir situacijų atiduoti Dievui. Programa pakeitė santykį su mama, tėčiu - santykis tapo atviras, abipusiai supratingas, toliau vyksta gijimo procesas. Dėkoju Dievui ir atiduodu Jam tas situacijas, kurių negaliu pati išspręsti. Buvo naudinga pažvelgti į save ir savo vidų giliau. Buvo ir yra labai svarbu, kad grupelės vadovų dėka, patyriau regėjimus. Tai mane labai suartino su Jėzumi. Be galo džiaugiuosi, kad tai patyriau. Man tai svarbu. Vertingos šlovinimo giesmės, kurios įvesdavo į vakaro programą. Labai svarbūs grupelės vadovų pasidalijimai. Ypatingi maldos vakarai prie Didžiojo Kryžiaus, kur vyko labai gilios, prasmingos vadovų vedamos maldos. Jos nepakartojamos. Paskatino ieškoti galimybės dalyvauti rekolekcijose, skaityti religinę literatūrą. Naudingi buvo liudijimai ir paskaitos. Klausantis mokymų ir liudijimų, mokiausi kaskart vis labiau kreipti žvilgsnį į Jėzų. Labai daug atpažinau, kas manyje yra. Buvo svarbus atsigręžimas į vaikystę.. tėvus.. santykius… pradėjau žengti žingsnį į asmenį, su kuriuo nesinori bendrauti. Dievas pakeitė visą mano gyvenimą - per programos laikotarpį patyriau visą pokyčių paletę, kokią tik įmanoma patirti. Neįmanoma visko surašyti, bet dabar tikrai žinau, kad Dievas mane labai myli. Patyriau Jo begalinę meilę, kaip Jo sukurtas, lauktas, numylėtas vaikas- kaip JO dukra. Supratau, kad Jis mane tokią netobulą ir sukūrė, tokią, kuri gali suklysti ir Jis nepyksta, bet myli. Programa padėjo ne tik atleisti, bet ir paleisti, nes ilgą laiką jaučiau didelį pyktį savo skriaudėjams. Pakvietė eiti pas Jį gydytis, o ne vis dar teisti, kaltinti arba teisinti. Malonė suvokti, jog nežiūrint mano nuodėmingumo, vis dėlto esu gera DOVANA. Klysti žmogiška, o turėti poreikius nėra gėdinga, tad mokausi atleisti sau ir nesureikšminti aplinkinių nuomonės bei priimti Tėvo meilę. Labiau suvokiu, jog esu mylima Tėvo dukra. Ir toliau laikausi skaistaus gyvenimo. Patiko liudijimai, jie per patirtį giliai įstringa atmintyje ir leidžia suvokti, jog būti silpnu ne gėda. Pradėjau liudyti Kristų savo artimai aplinkai. Supratau, kad nesu tobulas, ir kad Viešpačiui nereikia kad toks būčiau. Už viską dėkoju Dievui. Šlovė ir garbė Tau Viešpatie! Pradėjau daugiau melstis, studijuoti Bibliją. stipriai patyriau gydančiojo Dievo veikimą, širdies perkeitimą. Gavau naują žvilgsnį į save ir kitus. Supratau, kad neturiu išsikovoti ar užtarnauti meilės. Atradau savo sesę, su kuria santykiai buvo nutrūkę, pradėjo gyti mano žaizda nuo priklausomybės prie žmogaus. Pradėjau daugiau atsiverti kitam. Daugiau meldžiuosi. Buvau užsidaręs, bailus, niekuo nepasitikintis, sužeistas vyras. Programos metu patyriau meilę, paguodą, išklausymą, palaikymą. Pradėjau atsipalaiduoti, nes mačiau, kad Dievas nori gydyti, esu Jam brangus. Atsirado drąsos atskleisti Dievui savo skausmus, neviltį, nebijoti, kad suklysiu. Ir Dievas ėmė gydyti, su kiekvienu nauju susitikimu darėsi vis lengviau išpažinti, kas sunku ir našta nukrenta, pasidarė nesvarbu, ką kiti pagalvos, o svarbu būti arčiau Dievo ir kitų, dingo neapykanta už skriaudas, o toje vietoje atsirado daugiau meilės ir pagarbos. Ačiū Dievui už šią programą, suteiktą pagalbą ir kryptį, kur eiti. Stengiuosi nepamiršti, ką Dievas padarė, kad galiu pas Jį eiti drąsiai, nebijoti atsiverti Jam ir visada prašyti pagalbos laiku ir nelaiku. Dėkoju už seserišką ir brolišką palaikymą ir palydėjimą maldoje kiekvieną trečiadienį. Programose dalyvauju trečią kartą. Šį kartą Viešpats užtvirtino savęs priėmimą tokios, kokia esu, patvirtinimą, kad Dievui nereikia „tam tikros“ manęs, Jis nori jog atpažinčiau savo poreikius, klausyčiau širdies. Taip pat toliau vedė santykio su tėčiu gijimo kelionėje, kuomet sumažėjo kaltės ir savigraužos jausmai, atpažinau nesveiką norą jį gelbėti iš priklausomybės. Stiprėjo autentiškumo ir silpnėjo noro įtikti, patikti kitiems jausmas. Dievas po truputį laisvino ir laisvina iš kalėjimo, kurį pati sukūriau. Džiaugiuosi, kad dangiškasis Tėvas mane patvirtino. Vis sau primenu ir kartoju maldoje, kad esu mylima Dievo dukra ir tik Dievas gali mane visiškai užpildyti. Atradau, kad bijojau būti moteriška, kad ribų reikia ne tik vaikams, bet ir man, - turiu jas žinoti ir sustoti, kai reikia. Suvokiau, kad piktasis nuolat bando meluoti ir tas melas paneigiamas tik Dievo šviesoje. Supratau, kad tai kelionė. Į žmones žiūriu nebevertindama, suprantu, kad visi esame Dievo vaikai ir turime savas žaizdas. Nebijau savo tikėjimo. Ėmiau giliau suvokti tikėjimo paslaptis, savo vidinį pasaulį, pradėjau giliau suprasti problemų (daugiausia bendravimo srityje) darbe, šeimoje priežastis. Prasidėjo bendravimo, elgsenos, pozicijos vertybiniais klausimais pokyčiai į teigiamą pusę. Pradėjau kitaip elgtis įvairiose situacijose, daugiau klausyti širdies, vidinio balso, remtis ne tik protu, kaip vyras, bet ir jausmais, išgyvenimais. Dar kartą įsitikinau, kaip Viešpats kiaurai mato mane ir visada laiku ateina į pagalbą. Buvo nuostabus laikas, Dievas gydė žaizdas, atvėrė jas ir užpylė daug aliejaus. Norėjau, kad Viešpats gydytų žaizdas, padarytas per vyrus, žvilgsnį į vyrišką giminę, tai įvyko ir tebevyksta nuostabiu būdu - davė man sielos draugą ir sužadėtinį, per kurį patiriu Kristaus meilę… Pasikeitė požiūris į vyrus, pamačiau draugo asmenyje, kad ir vyrai - trapūs, jautrūs, sužeisti… Atpažinau, kiek daug esu Dievo apgydyta, trokštu, kad ir mano sužadėtinis ateitų į šią programą, jam jos labai reikia. Ypač naudingi buvo vadovų liudijimai, mokymai, užtarimo malda. Supratau, kad iš ten, kur buvau, jau išėjau - išėjau į tikėjimo kelionę. Atradau užtikrintumą to, ką darau, esu mažiau priklausomas nuo kitų nuomonių. Supratau, kad nebuvau tobulas vyras, tėvas, bet žinau, kad stengiausi. Palaipsniui atsitraukia baimės, pyktis. Toliau ieškosiu gyvojo Dievo. Supratau keletą dalykų. Pirmąkart dalyvaujant programoje Dievas atvėrė mano tėvo alkoholizmo ir ankstyvos mirties man padarytas žaizdas. Supratau, kad atmečiau vyriškumą ir stokojau patvirtinimo iš tėvo. Per šią programą juos atrandu pirmiausia dangiškajame Tėve ir vyrų bendrijoje. Antrą kartą eidamas programą giliai išgyvenau Dievo, kaip tikrojo maisto prasmę ir reikšmę mano gyvenime, Jo dėka pavyko atpažinti ir nuversti stabus, kurie pastaraisiais metais buvo pradėję šaknytis mano gyvenime. Supratau iš kur kyla tam tikros baimės, todėl galiu lengviau jas įveikti su Dievo pagalba. Su Jo vedimu labiau priimu vyriškumą ir savo pašaukimą šeimoje. Dėl Jėzaus turiu valios ir galios atmesti, atsilaikyti kovoje su priklausomybėmis.
tags: #pagunda #seimos #psichologo #ispazintis #2013