Pareigūnų Streso Prevencijos Metodai ir Psichologinis Pasirengimas: Iššūkiai ir Galimybės Lietuvoje

Įvadas

Policijos pareigūno profesija yra susijusi su nuolatiniu stresu, rizika ir sudėtingomis situacijomis. Gebėjimas stabiliai ir greitai spręsti įvairias situacijas, išlikti žmogišku ir kartu teisingu - tai tik dalis reikalavimų, keliamų pareigūnams. Todėl psichologinis pasirengimas yra itin svarbus aspektas, užtikrinantis efektyvų ir profesionalų pareigūnų darbą. Šiame straipsnyje apžvelgiama pareigūnų psichologinio pasirengimo apklausoms svarba, iššūkiai ir galimybės Lietuvoje, remiantis atliktų apklausų duomenimis ir ekspertų įžvalgomis. Taip pat aptarsime policijos asmenybės tyrimų metodus, ypatingą dėmesį skirdami etiniams diskrecinės valdžios aspektams, bei aptarsime psichologinės pagalbos svarbą policijos pareigūnams.

Psichologinio Pasirengimo Svarba Pareigūnų Darbe

Psichologinis pasirengimas teisėsaugos darbui skatina arba trukdo ugdyti profesionalumą bei tobulėti. Psichologiškai pasirengęs pareigūnas be problemų gali susidoroti su jam skiriamomis užduotimis ir dažniausiai yra puikiai motyvuotas aktyviai veiklai. Jau būdamas studentu ir ruošdamasis tapti policijos pareigūnu, asmuo privalo apsispręsti kovoti su blogiu, siekti teisingumo ir teisėtumo darbe bei gyvenime, ugdyti save psichologiškai.

Policijos pareigūnas visuomenėje traktuojamas ne tik kaip pilietis, bet ir kaip atitinkamos institucijos specialistas. Todėl pareigūno rengimas neįmanomas be glaudžios dorovinio, profesinio ir psichologinio ugdymo sąvokos. Šie kriterijai yra pagrindinis policijos pareigūno asmenybės modulio pagrindas.

Apklausų Svarba ir Iššūkiai

Apklausa yra vienas iš pagrindinių policijos pareigūno darbo įrankių, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti pažeidėjus ir surinkti įrodymus. Tačiau apklausos procesas gali būti emociškai sudėtingas tiek pareigūnui, tiek apklausiamajam. Svarbu ugdyti šiuos įgūdžius:

• Streso valdymą: Gebėjimą išlikti ramiu ir susikaupusiu stresinėse situacijose.
• Bendravimo įgūdžius: Efektyvų bendravimą su įvairiais žmonėmis, įskaitant aukas, liudininkus ir įtariamuosius.
• Empatiją: Gebėjimą suprasti ir atjausti kitų žmonių jausmus.
• Kritinį mąstymą: Gebėjimą analizuoti informaciją, atskirti faktus nuo nuomonių ir priimti pagrįstus sprendimus.
• Etikos principų laikymąsi: Užtikrinimą, kad apklausos būtų vykdomos etiškai ir teisėtai, gerbiant žmogaus teises.

Esama Situacija Lietuvoje: Apklausos Duomenų Analizė

Atliktos apklausos atskleidė įvairius aspektus, susijusius su pareigūnų psichologiniu pasirengimu apklausoms. Apklausoje dalyvavo įvairaus amžiaus (18-25 m., 26-30 m., 31-40 m., 41-50 m., daugiau kaip 51 m.) ir lyties (moteris, vyras) pareigūnai, turintys skirtingą išsilavinimą (vidurinis, nebaigtas aukštasis, aukštasis neuniversitetinis, universitetinis neteisinis, universitetinis teisinis, vidurinis su profesija, spec.).

Taip pat skaitykite: Apklausų iššūkiai ir galimybės

Mokymai ir Jų Efektyvumas

Apklausos duomenys rodo, kad pareigūnų mokymai ne visada yra pakankami ir efektyvūs.

Susidūrimas su Sudėtingomis Situacijomis

Apklausoje dalyvavę pareigūnai susidūrė su įvairiomis sudėtingomis situacijomis, įskaitant:

• Specialiųjų priemonių (policijos ginkluotėje esančios lazdos, dujos, antrankiai ir surišimo priemonės) naudojimą.
• Pažeidėjo asmens tapatybės nustatymą tikrinant dokumentus.
• Pagalbą policijos pareigūnams sulaikant ir pristatant asmenį į policijos įstaigą.
• Įėjimą į gyvenamąsias ir kitas patalpas, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamai veikai ar būtų sulaikytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ar įtariamas jos padarymu, stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju.
• Transporto priemonių stabdymą įtariant teisės pažeidimą.

Pareigūnai dažniausiai naudojo žodinius įspėjimus. Taip pat nurodomas įgaliojimų bausti (surašyti protokolus) teisės pažeidėjams nebuvimas ir nepatenkinama mokymų kokybė (pernelyg trumpi, pernelyg teoriniai ir pan.).

Pagalba Nukentėjusiems ir Skurdas

Pareigūnai dažnai susiduria su smurto artimoje aplinkoje atvejais, viešosios tvarkos pažeidimais, įskaitiniais eismo įvykiais (eismo įvykiais, kurių metu sužalojami žmonės), vagystėmis, plėšimais, narkomanija, girtavimu, skurdu.

Medicininės Pagalbos Poreikis

Apklausoje dalyvavę pareigūnai teigė, kad dažnai tenka kviesti medikus.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai pareigūnų motyvacijai

Pasiruošimas Teikti Pirmąją Pagalbą

Dalis pareigūnų pritaria, kad pareigūnai nėra pasiruošę psichologiškai teikti pirmąją pagalbą dėl:

• Pirmosios pagalbos teikimo žinių trūkumo.
• Praktinių įgūdžių trūkumo.
• Galimų teisinių pasėkmių po pirmos pagalbos suteikimo (suteikiant pirmąją pagalbą galima sužaloti žmogų, kuris vėliau paduos pareigūną į teismą).
• Manymo, kad pirmą pagalbą tinkamai gali suteikti medicinos specialistai arba labai dažnai praktinius įgūdžius atnaujinantys žmonės.
• Motyvacijos stokos.
• Asmeninių savybių (kai kurie pareigūnai nėra sumanūs).
• Nemokėjimo suteikti pirmąją pagalbą.
• Neturėjimo tinkamos įrangos (pakankamos).

Psichologinio Pasirengimo Atnaujinimo Poreikis

Apklausoje dalyvavę pareigūnai mano, kad psichologinį pasirengimą reikia atnaujinti:

• Kartą per metus.
• Kartą per 2 metus.
• Kartą per 3 metus.
• Kartą per 5 metus.
• Turi savarankiškai mokytis.
• Kartą per 3 mėnesius, ilgiau dirbantiems vėliau galima ir rečiau, bet naujiems būtina dažniau, nes informacija nauja sunkiau pasisavinama.
• Kas pusę metų + pagal poreikį ir asmenines savybes.
• Kelis kartus per metus.
• 2 kartai metuose.
• Du kartus i metus.
• Kartą per pusę metų.
• Ne teorija, o praktika kas pusmetį ar dažniau. nebūtinai visam skyriui iš kart. palaipsniui atnaujinti visiem praktinius įgūdžius. teorija kai tiek įgrisus ir nesugebi jos pritaikyti jei nėr praktikos.

Ekspertų Nuomonės ir Įžvalgos

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. dr. Ilona Laurinaitytė teigia, kad teisės psichologijos specialistų poreikis yra didžiulis ir jis tik auga. Kriminalinės policijos biuro (KPB) psichologas bei VU FsF Psichologijos instituto docentas dr. Aleksandras Izotovas akcentavo, kad psichologai biure susiduria su informacija, turinčia žymą „slaptai“. Biure dirbantys psichologai talkina kriminalinės policijos pareigūnams, padeda aptikti tinkamus žmones pagal charakteristikas ir savybes, talkina bylose - tiek kriminalinės žvalgybos, tiek baudžiamojo proceso.

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje dirbanti psichologė Elžbieta Malūnavičienė atskleidė, kad tarnyba atlieka grėsmės, galinčios kilti iš tokių žmonių, vertinimą. Analizuojama informacija apie aktualius rizikos ir apsauginius veiksnius, prognozuojama, kiek tas žmogus turi realių galimybių suplanuoti ir įvykdyti išpuolį, kas jį gali paskatinti.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė, VU FsF teisės psichologijos programos alumnė Ignė Mamedovė užsiminė apie etines dilemas, kurias gali tekti spręsti psichologui. Psichologai STT dalyvauja pareigūnų atrankose, kurios užtrunka gana ilgai.

Taip pat skaitykite: Tyrimai teisės psichologijoje

Psichologų skyriaus vedėja Loreta Vaičiulė minėjo, kad Policijos departamente iš viso dirba 17 policijos psichologų, kurie teikia pareigūnams pirmą psichologinę pagalbą po kritinių įvykių, konsultuoja įvairiais klausimais darbuotojus ir jų šeimos narius, rengia ir įgyvendina įvairias prevencines ir mokymų programas, susijusias su streso valdymu, bendravimo įgūdžiais, savižudybių prevencija ir t. t.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos dirbanti psichologė Donata Kabelytė pasakojo apie nuolatinį ryšį su pareigūnais ir prevencinę veiklą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos psichologai dirba su vaikais - pažeidžiamiausia visuomenės grupe. Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje dirbantys psichologai padeda apklausti nukentėjusį vaiką arba vaiką liudytoją baudžiamajame procese, atlieka psichologinį vaiko įvertinimą dėl galimai patirto seksualinio smurto, rengia rekomendacijas tolesnei ilgalaikei pagalbai, teikia konsultacijas vaiko atstovams.

Kauno apylinkės teisme dirbanti teismo psichologė Justina Valantinė pasakojo, kad teismo psichologai naudoja Thomo D. Lyono NICHD apklausos protokolą (10 žingsnių metodiką), turi išmanyti ne tik psichologiją, bet ir baudžiamąją bei civilinę teisę, šeimos bylas.

Policijos Pareigūnų Diskrecinės Valdžios Samprata ir Ribos

Policijos pareigūno diskrecinė valdžia suprantama kaip pareigūno, priklausančio policijos institucijai ir turinčio tam tikrus teisės aktais suteiktus įgaliojimus, asmeninis gebėjimas savarankiškai priimti teisėtus sprendimus arba atlikti teisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad pareigūnas, esant tam tikroms aplinkybėms, turi pasirinkimo laisvę, kaip elgtis, remiantis savo patirtimi, žiniomis ir įsitikinimais. Ši valdžia nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama teisės aktų ribose, grindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais.

Diskrecinė valdžia kartais apibūdinama kaip protingas tarnybinis bendravimas ir vadovavimas, sąžiningas įžvalgumas, protingi veiksmai ir panašiai. Šiame apibūdinime įžvelgiame diskrecijai būdingus etinius aspektus. Juk diskrecija - tai policijos pareigūno laisvė pasirinkti vieną iš daugelio galimų sprendimų variantų nepažeidžiant įstatymų, o jo sprendimus, veikimą ar neveikimą, be abejo, lemia etinės nuostatos.

Svarbu pabrėžti, kad policijos kompetencija įgyvendinant administracinę ir baudžiamąją teisę, naudojant teisės pažeidimų prevencijos priemones bei užtikrinant viešąją tvarką, efektyvus socialinės kontrolės vykdymas, leidžiantis derinti teisėtvarkos institucijų taikomas priemones ir žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų garantijų sistemą, lemia, jog policijos pareigūnai turi plačią diskrecinę valdžią viešojo administravimo sistemos kontekste, t. y. kiek jų neriboja imperatyvios teisės aktų normos.

Etiniai Aspektai Policijos Pareigūnų Diskrecinėje Valdžioje

Etika yra neatsiejama policijos pareigūno darbo dalis. Priimant sprendimus, pareigūnai turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir moralės principais, sąžiningumu ir teisingumu. Etiškai pagrįstas sprendimas turi atitikti šiuos kriterijus:

• Teisėtumas: Sprendimas turi atitikti galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
• Sąžiningumas: Sprendimas turi būti priimtas be šališkumo, diskriminacijos ar asmeninių interesų.
• Proporcingumas: Sprendimas turi būti proporcingas padarytam pažeidimui ar grėsmei.
• Atsakingumas: Pareigūnas turi būti atsakingas už savo sprendimus ir veiksmus.

Siekiant užtikrinti, kad policijos pareigūnai atitiktų aukštus etinius ir profesinius standartus, naudojami įvairūs asmenybės tyrimų metodai. Šie metodai padeda nustatyti asmenis, turinčius polinkį į korupciją, piktnaudžiavimą valdžia ar kitokį netinkamą elgesį.

Tarp dažniausiai naudojamų metodų yra:

• Psichologiniai testai: Šie testai padeda įvertinti asmenybės bruožus, emocinį stabilumą, intelekto lygį ir kitas svarbias savybes.
• Pokalbiai: Struktūruoti ir nestruktūruoti pokalbiai su kandidatais leidžia įvertinti jų motyvaciją, vertybes ir gebėjimą spręsti konfliktus.
• Situaciniai testai: Šie testai imituoja realias policijos darbo situacijas ir leidžia stebėti, kaip kandidatai reaguoja į stresą, spaudimą ir kitus iššūkius.
• Fono patikrinimas: Patikrinama kandidato praeitis, įskaitant teistumą, administracinius nusižengimus ir kitą informaciją, galinčią turėti įtakos jo tinkamumui eiti pareigas.
• Odorologija: Kriminalistinė odorologija tiria kvapų ir jų pėdsakų prigimtį, tų pėdsakų susidarymo ir suvokimo dėsningumus, rengia kvapų pėdsakų paėmimo, konservavimo būdus, priemones ir tyrimo metodus siekiant identifikuoti kvapų pėdsaką palikusį asmenį.

Odorologija: Kvapų Pėdsakų Tyrimas

Odorologijos pagrindinė mokslinė prielaida - žmogus nuolat išskiria kvapą, nes žmogaus organizme nuolat vyksta medžiagų apykaita, organizmo senų ląstelių keitimas naujomis taip pat yra nenutrūkstamas procesas.

Identifikacijai tinkami žmogaus kvapą skleidžiantys pagrindiniai objektai: prakaitas, kraujas ir jo sausos dėmės, plaukai, nagų fragmentai (užkonservuoti jie išlaiko kvapą iki 10 metų), asmeniniai daiktai, pavyzdžiui, dėvėti drabužiai (išlaiko kvapą iki kelių mėnesių), įvairūs daiktai - nusikaltimo (nužudymo, grobimo, vagystės ir kitų) įvykdymo priemonės ir kiti daiktai, kuriuos žmogus naudojo 30 minučių (išlaiko kvapą apie 25 dienas).

Odorologija galima nustatyti įvykio dalyvius, jų vaidmenį, skirtingu laiku ir įvairiose vietose paimtų kvapų pėdsakų ir pirminio šaltinio tapatumą, plaukų, kraujo pėdsakų, prakaito, nagų kilmės pirminį šaltinį, nukentėjusiojo vietą automobilyje iki avarijos, ar paimti daiktai, ginklai, nusikaltimo įrankiai priklauso tikrinamam asmeniui, ar pavogti daiktai priklauso nukentėjusiajam, ar tam tikras asmuo prisidėjo prie kvapo pėdsako susidarymo ir kita.

Odorologija tiria nuo objekto paimamą užkonservuotą kvapo pėdsaką. Tyrimo metu jis lyginamas su eksperimentiniais iš tikrinamų asmenų paimtais kvapų pavyzdžiais. Skiriami 2 odorologijos tyrimo metodai: odorologinis rinkimas (naudojami specialiai paruošti šunys) ir instrumentinis metodas (naudojamas dujinės chromatografijos metodas; chromatografija).

Psichologinės Pagalbos Svarba Policijos Pareigūnams

Policijos pareigūno darbas yra susijęs su dideliu stresu, fizine grėsme ir trauminių įvykių patirtimi. Nuolatinis kontaktas su nusikaltimais, smurtu ir kitomis neigiamomis situacijomis gali turėti neigiamą poveikį pareigūnų psichinei sveikatai. Todėl psichologinė pagalba policijos pareigūnams yra būtina.

Tyrimai rodo, kad psichologo pagalba, nors ir naudinga tokiomis darbo sąlygomis, Lietuvos policininkams yra sunkiai prieinama. Tyrime dalyvavo 513 policijos pareigūnų ir darbuotojų (78,8 proc. vyrų, 21,2 proc. moterų) nuo 19 iki 79 metų. Policininkai teigia patiriantys nedaug distreso, tačiau matomi tam tikri poţiūrio į psichologo pagalbą ypatumai, kurie leidžia daryti išvadą, jog psichologo pagalba vis tiek yra reikalinga. Psichologinė pagalba gali padėti pareigūnams:

• Įveikti stresą ir nerimą.
• Sukurti atsparumą trauminiams įvykiams.
• Pagerinti tarpasmeninius santykius.
• Išvengti perdegimo sindromo.
• Sustiprinti etinį kompasą.

Papildoma Apklausos Informacija: Pasitikėjimas Policija

Atliekant apklausą apie pasitikėjimą policija, buvo apklausiami įvairūs respondentai: moterys, vyrai, moksleiviai, studentai, bedarbiai, dirbantys asmenys. Buvo siekiama išsiaiškinti, kokia yra jų nuomonė apie policiją - teigiama, iš dalies teigiama, neutrali, neigiama ar iš dalies neigiama. Taip pat buvo klausiama, kas turėjo įtakos nuomonės susidarymui: asmeninė patirtis susidūrus su policija, pranešimai spaudoje, televizijoje, radijuje, draugų ar artimųjų pasakojimai, ar individuali nuomonė, susikūrusi dėl žavėjimosi policijos veikla.

Kai kurie respondentai teigė, kad jų nuomonę įtakojo visi išvardinti veiksniai. Taip pat buvo klausiama, kokiomis aplinkybėmis teko susidurti su policija: kaip nukentėjusiam, liudytojui, nusižengusiam, kaltininkui, įtariamajam, atliekant praktiką ar tarnybos tikslais.

Apklausoje dalyvavę asmenys pasidalino savo patirtimi, pavyzdžiui, kai kuriuos sustabdė kelių eismo patruliai patikrinimui, kitus parvežė namo per lietų. Buvo ir tokių, kurie atliko praktiką policijoje arba dirba su linkusiais nusikalsti vaikais. Taip pat pasitaikė atvejų, kai policija prisikabino be jokios priežasties arba nepagrįstai sulaikė kelyje.

Respondentai turėjo galimybę įvertinti policijos elgesį kaip etišką arba neetišką, gerą arba blogą, kartais gerą, kartais blogą. Taip pat buvo išsakytos nuomonės apie policijos korumpuotumą, neveiklumą, biurokratizmą, nepasitikėjimą, kad policija gali surasti nusikaltėlius, įtarimus dėl policijos ryšių su nusikaltėliais, nereagavimą į skundus, atsisakymą padėti, pačių policininkų daromus nusikaltimus, nemandagumą, aroganciją, išsimokslinimo trūkumą, nekompetentingumą, neteisėtą smurto naudojimą.

Kai kurie respondentai teigė visiškai pasitikintys policija, o kiti - nepasitikintys, kad policija gali nepaimti kyšio. Buvo pabrėžta, kad negalima teigti, jog policijoje dirba vien tik nusikaltėliai ar melagiai, nes visada pasitaiko nusižengiančių asmenų, tačiau tai nereiškia, kad visa policija yra tokia. Dauguma respondentų mano, kad policija galima pasitikėti, nes jie sunkiai dirba dėl visuomenės, tačiau pripažįsta, kad joje yra pareigūnų, imančių kyšius, naudojančių neteisėtai smurtą ir panašiai.

Siekiant išsiaiškinti studentus motyvuojančius veiksnius, buvo apklausti Vilniaus kolegijos studentai. Tyrime dalyvavo 115 respondentų, atstovaujančių įvairiems kolegijos fakultetams.

Galimi Sprendimai ir Rekomendacijos

Atsižvelgiant į apklausos duomenis ir ekspertų įžvalgas, galima pateikti keletą rekomendacijų, kaip pagerinti pareigūnų psichologinį pasirengimą apklausoms Lietuvoje:

• Tobulinti mokymų programas: Užtikrinti, kad mokymai būtų pakankamai ilgi, išsamūs, praktiški ir įdomūs. Į mokymų procesą įtraukti patyrusius policijos instruktorius ir psichologus. Dėmesį skirti ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktiniams įgūdžiams, tokiems kaip streso valdymas, bendravimo įgūdžiai, empatija ir kritinis mąstymas.
• Reguliariai atnaujinti žinias: Organizuoti reguliarius psichologinio pasirengimo atnaujinimo kursus, atsižvelgiant į pareigūnų darbo patirtį ir poreikius.
• Užtikrinti prieinamumą psichologinei pagalbai: Užtikrinti, kad pareigūnai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą po kritinių įvykių ar sudėtingų apklausų.

tags: #pareigunu #streso #prevencija