Beveik kiekvienas retkarčiais ima šiek tiek bijoti, kad susirgo kokia nors liga, jeigu jam ilgai ką nors skauda ar vargina kokie kiti nemalonūs reiškiniai, kurių negali dorai paaiškinti nei jis pats, nei gydytojas. Kiekvienas skausmas ar kiekvienas pastebėtas fizinis pasikeitimas veikia dvejopai. Pirma, sukelia tiesioginį nemalonumą, pavyzdžiui, varginantį galvos skausmą. Antra, verčia daugiau ar mažiau sunerimus svarstyti: kažin kas čia galėtų būti? Kuo ilgiau nepaaiškėja negalavimų priežastis, tuo labiau didėja susirūpinimas, net nepriklausomai nuo negalavimo stiprumo. Be to, nebūtinai turi ką nors skaudėti. Sakykime, atsitiktinai kur nors ant kūno užčiuopiame gumbelį. Jo anksčiau nė nejutome, bet dabar, atradę jį, nesiliaujame galvoję, „kenčiame“, nes juk gali išsivystyti piktybinis auglys. Tačiau daugeliui žmonių tokie reiškiniai gali sukelti patologinę baimę (fobiją). Baimė, kad gali susirgti arba sergi kokia nors liga, vadinama nozofobija (gr. nosos - liga). Egzistuoja terminai konkrečių ligų baimei įvardinti. Jeigu kas bijo, kad susirgs ar serga vėžiu, vadinasi, jį kankina kancerofobija. Jeigu kas mano, kad turi širdies ydą arba kad jį gali ištikti širdies infarktas, sakoma, jog tai kardiofobija. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip pasąmonė ir sąmonė veikia ligas, kokie psichologiniai mechanizmai slypi už šių procesų ir kaip galime sąmoningai paveikti savo sveikatą.
Kas Yra Sąmonė ir Pasąmonė?
Sąmonė - tai mūsų gebėjimas suvokti ir reaguoti į aplinką, analizuoti informaciją, priimti sprendimus ir sąmoningai veikti. Tai mūsų mintys, pojūčiai, suvokimas ir mūsų sąveika su išoriniu pasauliu. Pasąmonė, kita vertus, yra kitas mūsų protinis lygmuo, kuris veikia už sąmoningumo ribų. Tai mūsų instinktai, įpročiai, automatiškos reakcijos, užslėpti jausmai ir mintys. Pasąmonė yra kaip didžiulė atminties saugykla, kuri kaupia mūsų gyvenimo patirtis, įsitikinimus ir mokymosi rezultatus. Sąmonė psichologijoje yra vienas iš centrinių tyrimo objektų, apimantis žmogaus gebėjimą suvokti, jausti, mąstyti ir atpažinti savo egzistenciją. Psichologinėje literatūroje sąmonės fenomenas dažnai yra tyrinėjamas per kognityvinius procesus, įskaitant suvokimą, atmintį, mąstymą ir dėmesio sutelkimą. Sąmonė yra ne tik pasyvi patirtis, bet ir aktyvus mūsų sąveikos su pasauliu procesas. Ji yra tai, kas leidžia mums patirti skausmą ir malonumą, atsiminti praeities įvykius ir planuoti ateitį, bei tai, kas suteikia mūsų patirtims asmeninį atspalvį.
Sąmonė Filosofijoje
Sąmonės tema filosofijoje yra gilios ir daugiamatės diskusijos objektas. Šios diskusijos šaknys siekia senovės Graikijos mąstytojų darbus, kurie kėlė klausimus apie proto ir materijos santykį, sąmoningą patirtį ir asmeninę tapatybę. Moderniojoje filosofijoje sąmonė dažniausiai nagrinėjama sąmoningumo, subjektyvios patirties ir sąmonės turinio kontekste. René Descartes, su savo garsiuoju posakiu „Cogito, ergo sum“ (liet. „Mąstau, vadinasi, egzistuoju“), pabrėžė sąmoningą mąstymą kaip esminę būties dalį. Kartu su dualizmu atsirado monistinės teorijos, kurios sąmonę laikė materialiosios realybės aspektu. Tokiais mąstytojai buvo Baruchas Spinoza ar vėlesni materializmo šalininkai. Fenomenologija, kurios pradininkas buvo Edmundas Husserlis, gręžėsi į paties sąmoningumo aktą ir patirtį, o ne į jo turinį ar objektą. XX amžiuje egzistencialistai, tokie kaip Jeanas-Paulas Sartre'as, kėlė sąmonės laisvės ir pasirinkimo temą, pabrėždami asmens atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Sąmonės problema filosofijoje ir toliau yra diskutuotina, nes tai yra mūsų patirties, savęs suvokimo ir pasaulio pažinimo pagrindas.
Sąmonė Neurologijoje
Sąmonė neurologijoje yra tyrinėjama kaip sudėtinga smegenų veiklos sritis, kuri apibrėžia mūsų budrumo lygį ir gebėjimą suvokti, mąstyti bei reaguoti į aplinką. Neurologijoje sąmonės fenomenas yra glaudžiai siejamas su tam tikromis smegenų dalimis ir jų funkcijomis. Neurologiniai tyrimai apima EEG ir fMRI skenavimus, kurie padeda matyti smegenų veiklą realiuoju laiku ir nustatyti, kaip skirtingi smegenų regionai dalyvauja kuriant mūsų sąmoningą patirtį. Sąmonė neurologijoje yra neatsiejama nuo smegenų fiziologijos ir yra svarbus žmogaus funkcionalumo ir sveikatos aspektas.
Sąmonė Vediškoje Filosofijoje
Vediškoje filosofijoje sąmonės samprata yra neatskiriama nuo dvasinio supratimo ir pasaulėžiūros. Čia sąmonė nėra vien minties ar proto veikla, bet visų pirma sielos, atmano, būtis. Pagal Vediškąją filosofiją, sąmonė arba Brahmanas yra amžinas, nekintantis ir transcendentinis. Jis nepriklauso nuo laikinos materialios patirties, o yra jos stebėtojas. Vedų tekstuose aprašomas sąmonės pasireiškimas kaip „sat-chit-ananda“ - būtis, sąmoningumas ir palaima. Sąmonė Vediškoje filosofijoje taip pat yra susijusi su karma ir dharmos sąvokomis, kurios reglamentuoja asmeninių veiksmų pasekmes ir gyvenimo tikslą. Vediškoje filosofijoje sąmonė yra visų formų ir reiškinių substratas, amžina ir nepakeičiama sielos esmė, kuri yra aukštesnė už fizinius ir mentalinius procesus.
Taip pat skaitykite: Pasąmonės valdymo technikos
Pasąmonė Filosofijoje
Pasąmonė filosofijoje yra tyrinėjama kaip giluminė žmogaus proto dalis, kuri yra nepasiekiama tiesioginiam sąmoningam suvokimui. Filosofinės pasąmonės sampratos prasideda nuo Platono idėjos apie tikrovės šešėlius mūsų suvokimo urvo sienose, kurios simbolizuoja mūsų ribotą suvokimą apie tikrovę. Pasąmonė filosofijoje dažnai susijusi su kūrybiškumo, intuicijos ir gilesnio savęs pažinimo šaltiniu.
Pasąmonė Psichologijoje
Pasąmonė psichologijoje yra giluminis mūsų proto sluoksnis, veikiantis už sąmoningo suvokimo ribų. Tai sąvoka, apibrėžianti mūsų mintis, jausmus, impulsus ir atsiminimus, kurie nepasiekiami tiesiogiai, bet kurie daro įtaką mūsų elgesiui ir psichologinei būklei. Freudo psichoanalizės teorija pasąmonę laiko esminiu aspektu, lemiančiu individų elgesį ir emocines reakcijas, dažnai per paslėptus norus ir potraukius. Jungas pasiūlė dar gilesnę pasąmonės koncepciją, pristatydama kolektyvinės pasąmonės idėją, kuri apima bendrus žmoniškosios patirties simbolius ir archetipus.
Pasąmonė Neurologijoje
Pasąmonė neurologijoje yra sudėtingas reiškinys, susijęs su smegenų veikla, kurią galima matuoti, bet sunku aiškiai apibrėžti. Neurologijoje pasąmonės funkcijos yra tiriamos per smegenų struktūras ir aktyvumą, kuris nėra sąmoningai kontroliuojamas. Tai apima instinktyvius atsakus, refleksus ir nevalingus procesus, tokie kaip širdies plakimas ar kvėpavimas. Mokslininkai taip pat tyrinėja, kaip smegenys apdoroja informaciją ne sąmoningai, pavyzdžiui, miego metu ar dėl smegenų sužalojimų.
Pasąmonė Vediškoje Filosofijoje
Pasąmonė vediškoje filosofijoje yra giliai įsišaknijusi sąvoka, kurioje pasąmonės sritis yra traktuojama kaip žmogaus proto ir sielos gelmės, glaudžiai susijusios su dvasine evoliucija. Šioje tradicijoje, pasąmonė apima ne tik asmenines patirtis, bet ir kolektyvinius žmogaus sąmonės aspektus, kurie siejasi su universaliosiomis gyvenimo tiesomis.
Sąmonės ir Pasąmonės Įtaka Sveikatai
Mūsų mintys, emocijos ir įsitikinimai gali turėti didelį poveikį mūsų fizinei sveikatai. Tai ypač akivaizdu, kai kalbame apie psichosomatines ligas - ligas, kurių priežastys slypi psichologiniuose faktoriuose. Fobija prasideda nuo nemalonių ar skausmingų išgyvenimų patyrimo, kuris ir nulemia, kokia bus fobijos rūšis. Tipiškas kancerofobiją sukeliantis išgyvenimas yra artimųjų arba gerų pažįstamų vėžys ar net mirtis nuo jo. Jeigu šis sunkus išgyvenimas laiko atžvilgiu sutampa su asmeniniais negalavimais, panašiais į tuos, kuriuos kentė sirgęs vėžiu žmogus, tai susidaro baiminga asociacija ir atsiranda „nuojauta“, jog toks likimas laukia ir tavęs. Tai jau neišeina iš galvos. Mirusiojo šeimos narių pasakojimai apie ligą, pavyzdžiui, laiku nepastebėtą skrandžio auglį, skatina nagrinėti savo paties negalavimus. Fobiškas elgsenos stereotipas padeda surasti tokiuose pasakojimuose dalykus, kurie baimę dar labiau sustiprina. Kitų reiškinių stengiamasi nepastebėti arba jie atrodo per menki, kad įstengtų nugalėti baisius įtarimus. Kartą užvaldęs žmogų, šis stereotipas įsitvirtina taip valdingai, kad neapleidžia jo net jeigu kyla klausimas gyventi arba mirti.
Taip pat skaitykite: Id, Ego ir Superego paaiškinimas
Psichosomatinės Ligos
Psichosomatiniai skausmai yra sielos šauksmas. Sielą skauda nuo nuolatinio negatyvaus dialogo vykstančio kiekvieną minutę. Neigiamos, piktos, nuoskaudų pilnos ir sergančios mintys galiausiai susargdina mūsų kūnus. Tačiau susirgus kūnui visgi paaiškinimo ir priežasties paprastai ieškome „iš šono“. Naujausiais teiginiais mokslas sako, kad pasąmonė sudaro 99 proc. mūsų proto. Viskas sukuriama ten. Vadinasi, VISKĄ SUKURIAME MES! Tokios ligos, kaip opaligė, nepaaiškinami galvos ar skrandžio skausmai, dažnai yra susijusios su neišreikštomis emocijomis, slopinamu pykčiu ar nuolatiniu stresu.
Nozofobija ir Kancerofobija
Nozofobija, arba baimė susirgti, ir kancerofobija, arba baimė susirgti vėžiu, yra puikūs pavyzdžiai, kaip baimės ir įsitikinimai gali paveikti mūsų savijautą. Tokių fobijų paveikti žmonės nuolat jaučia nerimą dėl savo sveikatos, ieško ligų simptomų ir gali patirti fizinius simptomus, kurie neturi jokios medicininės priežasties. Nozofobija pakeičia visą mąstyseną, jausmus ir norus. Gražiausius gyvenimo tikslus užgožia rūpestis dėl savo sveikatos. Dabar domimasi tik ja. Savaime suprantama, baimės kankinamas žmogus eina pas gydytoją, nuodugniai išsitiria. Tačiau apie savo nuogąstavimus prasitaria nedrąsiai. Aiškinimas, jog visi tyrimų duomenys geri, jį nuramina tik trumpam, mat jo negalavimai nepranyksta arba pasikartoja po kurio laiko ir vėl sukelia abejones. Jis konsultuojasi su kitais gydytojais, daro rentgeno nuotraukas, atlieka biocheminius ir kitokius tyrimus. Tačiau abejonės lieka ir kankina toliau.
Pasąmonės Įtaka Ligos Pasirinkimui
Psichoanalitikas R. Milašiūnas atkreipia dėmesį į tuos atvejus, kai žmonės vis kartoja, pavyzdžiui: „Man tikriausiai vėžys, aš tikriausiai sergu vėžiu“ ir t. t. Pasak R. Milašiūno, tokiais teiginiais žmonės pusiau sąmoningai pasirenka ligą. Nesąmoninga tame yra tai, kad žmogus trokšta susirgti vėžiu.
Kaip Sąmoningai Paveikti Sveikatą?
Nors pasąmonė turi didelę įtaką mūsų sveikatai, mes galime sąmoningai paveikti šiuos procesus. Svarbu suprasti, kad liga yra ne tik fizinė problema, bet ir emocinė būsena.
Pozityvus Mąstymas ir Emocijų Valdymas
Pozityvus mąstymas, emocijų valdymas ir gebėjimas atleisti sau ir kitiems yra labai svarbūs sveikatai. Pyktis, nuoskaudos ir neapykanta gali sukelti įvairias ligas. Mokėjimas išreikšti savo jausmus, o ne juos slopinti, gali padėti išvengti daugelio sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs pasąmonės metodai
Dvasinės Ligos Priežastys
Ligas galime pagydyti pažiūrėdami į ligos priežastį iš dvasinės pusės. Būtent į fiziniame kūne vykstančius procesus galime pažvelgti kaip į pasąmonės bendravimą su mumis, t.y. Kitais žodžiais tariant, žmogaus kūnas mums visuomet pasako kuriose gyvenimo srityse ar santykiuose esame praradę balansą ir harmoniją su savimi. Mūsų nepailstantis kasdieninis užimtumas nukreipia dėmesį nuo šių ženklų ir pasąmonės bendravimo, o tai galėtų mums padėti sugrįžti į subalansuotas ir harmoningas vėžias. Pavyzdžiui:
- Bejėgiškumo ir nesaugumo jausmas. Gydantis teiginys: pasaulis yra draugiškas ir saugus. Aš esu saugus.
- Į gyvenimą žvelgiama su pykčiu. Gydantis teiginys: aš gyvenu dabartyje. Kiekviena akimirka atneša ką nors nauja. Pripažįstu savo vertę.
- Gyvenimo ir savo asmenybės atmetimas. Gydantis teiginys: esu nuostabus toks koks esu. Esu saugus.
- Nuolatinis apmaudo jausmas ir sunkiai priimama kritika. Gydantis teiginys: aš esu Meilė. Pats renkuosi mylėti ir gerbti save.
Tikėjimas ir Gyvenimo Prasmė
Gyvenimo prasmės suvokimas ir tikėjimas yra labai svarbūs sveikatai. Žmogus, turintis tikslą ir prasmę gyvenime, yra atsparesnis ligoms. Tikslas tikslui nelygu. Psichologijoje išskiriamos penkios esminės būsenos, susijusios su tikrų ir gilių jausmų, suteikiančių laimę, pajautimu. Tai ramybė, „okeiškumas“ (kai viskas OK), esaties pilnatvė, besąlyginė meilė ir transcendentinis ryšys su Dievu (visata). Jei žmogus sieks tokio tikslo, kurio pasiekimas priartins jį prie vienos ar kelių iš šių būsenų, jo tikslas yra geras. Jis padės žmogui pasiekti vidinę ir išorinę harmoniją. Šiuo atveju sau keliami aukšti reikalavimai bus sąmoningas pasirinkimas ir atliekamas su džiaugsmu. Kitu atveju tai bus savęs prievartavimas.
Ryšys su Pasąmone
Su pasąmone galima užmegzti tiesioginį ryšį ir iš tokio bendravimo turėti gana daug naudos. Tai daroma įvairiais būdais, viena iš tokių metodikų yra NLP šešių žingsnių perkeitimo pratimas (six steps reframing). Reikalo esmė gana paprasta. Visų pirma reikia susitarti su Pasąmone, kaip ji atsakinės į jūsų klausimus. Kai su pasąmone užmezgate kontaktą, galite jai užduoti klausimus. Klauskite, kas jus domina. Beje, esama tam tikrų apribojimų, pavyzdžiui, neverta klausti, kaip atsikratyti kokios nors ligos - atsakymo nesulauksite. Jeigu ligą sukūrė pati Pasąmonė, kad padėtų jums išspręsti kokią nors problemą, tai ji jokiais būdais jums nepraneš, kaip panaikinti tokios kūrybos rezultatą. Tačiau ji mielu noru praneš, kodėl tai padarė ir kaip siekė jums padėti. Ir su ja galima susitarti, kad ji savo pagalbą teiktų kokiu nors būdu, jūsų nesusargdinusi. Raskite visiškai ramią vietą ir atsisėskite prie stalo. Mintimis tarkite sau: „Sąmoningai kviečiu tą Pasąmonės sritį, kuri yra atsakinga už mano sveikatą. Tegu ji atsako man per mano kūną. Paskui ramiai sėdėdami pasistenkite pažvelgti į savo kūną tarsi iš šalies. Stebėkite, kaip Pasąmonė atsakys į jūsų klausimą. Kai tik pastebėsite kokią nors savo kūno reakciją, užduokite kitą klausimą: „Ar aš gerai supratau, kad atsakymas TAIP yra (nurodykite ką tik pastebėtą kūno reakciją)? Tarkite: „Dėkoju tai Pasąmonės sričiai, kuri yra atsakinga už mano sveikatą, kad ji atsakė į klausimą. Vėl ramiai sėdėdami stebėkite savo kūno reakcijas, pasistenkite nustatyti, kaip Pasąmonė atsakys šį kartą. Kai tik pastebėsite, kad kūnas kaip nors sureagavo, paklauskite: „Ar aš gerai supratau, kad atsakymas NE yra (nurodykite ką tik pastebėtą kūno reakciją)? Vėl stebėkite, ar pasikartos signalas. Kai signalas pasikartos, tarkite: „Dėkoju tai Pasąmonės sričiai, kuri yra atsakinga už mano sveikatą, kad ji atsakė į šį klausimą. Dabar prašau leidimo nutraukti mūsų bendravimą.