Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėsime pasąmonės sąvoką, jos ryšį su simboliais, kalba ir psichologiniais procesais. Pasitelksime įvairių autorių įžvalgas ir pateiktą informaciją, siekdami išsiaiškinti, kaip pasąmonė veikia mūsų suvokimą, elgesį ir kūrybiškumą.
Simbolių Kalba Pasąmonėje
Mūsų pasąmonė dažnai komunikuoja simbolių kalba, kuri nėra tiesiogiai išaiškinama. Religijos ir įvairios kultūros naudoja simbolius, vaizdinius, emblemas, siekdamos perteikti idėjas ir koncepcijas, kurios viršija įprastą kalbos vartojimą. Simboliai, atsirandantys sąmoningos intencijos dėka, atveria duris į papildomas užuominas ir reikšmes, dažnai paslėptas nuo mūsų sąmonės.
Pavyzdžiui, adzė (kauptuko pavidalo kirvis) gali būti naudojamas kaip ženklas, tačiau mes galime nežinoti jo simbolinių reikšmių. Tam tikromis aplinkybėmis simbolis įgauna daugiau reikšmės negu jo akivaizdi ir tiesioginė reikšmė. Simbolis negali būti iki galo apibrėžtas ar paaiškintas, nes jis peržengia proto ribas. Kaip negalime apibrėžti „dieviškos“ esybės, taip pat negalime visiškai suprasti simbolio.
Pasąmonė ir Suvokimas
Žmogus niekada iki galo nieko nesuvokia ir nieko visiškai nesupranta. Mūsų suvokimas turi kiekybinių ir kokybinių trūkumų. Kaip elektrinis stiprintuvas sustiprina garsą, taip ir mūsų sąmonė sustiprina tam tikrus tikrovės aspektus, tačiau dalis informacijos lieka už sąmonės slenksčio. Pasąmonė veikia mus nesąmoningai, mums sąmoningai nežinant. Ji gali pasireikšti sapno pavidalu - ne kaip racionali mintis, o kaip simbolinis vaizdas.
Asmenybės Susidvejinimas ir Tapatumas
Kai kurie mokslininkai ir filosofai teigia, kad žmogaus psichika (/psyche/) yra sudaryta iš keleto sujungtų, bet skirtingų vienetų, arba „subjektų“, arba paprastai tariant, dvi asmenybės. Daugelis žmonių kenčia nuo tokio asmenybės susidvejinimo. Savitvarda yra reta ir nepaprasta dorybė, nes mūsų psichika dar nėra reikiamai vientisa ir lengvai gali būti suardyta.
Taip pat skaitykite: Pasąmonės valdymo technikos
Lucianas Levis-Brulis (Levy-Bruhl) pavadino šį reiškinį „mistiniu dalyvavimu“. Šis tapatumas primityvų tarpe įgyja daug formų. Net ir mūsų pačių pažangiai civilizacijai, kaip gali atrodyti, irgi galime disocijuotis (suskilti) ir prarasti tapatumą.
Simptomai kaip Pasąmonės Išraiška
Neurozės simptomai susiję su tam tikru sąmoningu patyrimu. Nenormalus elgesys iš tikrųjų yra simboliškai reikšmingi. Pavyzdžiui, žmogui, kuris negali pakelti nepakeliamą situaciją, gali atsirasti spazmai, kai jis bando ryti - jis „negali to praryti“. Arba tam tikromis aplinkybėmis jį ištinka astmos priepuolis - jis dūsta nuo „namų oro“. Kitas žmogus patiria savotišką kojų paralyžių: jis negali paeiti, t.y. nebegali“ nemalonaus fakto. Tai yra būdai, kuriais pasąmonė pasireiškia, kai mintį ar patyrimą slopiname.
Sapnai taip pat yra sudėtingos ir spalvingos fantazijos, kurios rodo mūsų nemalonumų esmę. Psichologas, interpretuodamas sapne daromas užuominas, gali jas interpretuoti kaip neramios sąžinės ženklus. „Laisvos asociacijos“ sukėlė pacientui daug senų prisiminimų, kuriuos jis norėjo pamiršti ir kuriuos /sąmoningai/ buvo pamiršęs. Psichologai tai vadina „kompleksais“.
Kompleksai ir Jų Funkcijos
Kompleksai nėra iš karto suprantami. Nauja mintis apie kompleksų funkciją pakeitė psichologijos raidą. Sapno pasakojimas turi pradžią, raidą ir pabaigą, bet tai netinka sapnui. Svarbios asociacijos, kurias jis gali sukelti, kompleksus, kurie sukelia neurotinius sutrikimus.
Psichologas, interpretuodamas sapną, turi atsižvelgti į įvairiausius platesnius sapno aspektus, net jei reikia atvaizduoti jį alegoriškai. Pavyzdžiui, vietoj to, kad laužtų duris kojos spyriu, jis naudoja alegoriją su lazda, o ne spyriu koja. Aiški ir regima sapno dalis gali būti naudojama jį interpretuojant, tačiau interpretacija turi savo apribojimus. Svarbu atskirti, kas priklauso sapnui ir kas veda į šalį nuo jo.
Taip pat skaitykite: Id, Ego ir Superego paaiškinimas
Anima ir Animus
Paciento sapnas apie girtą, nevalyvą, vulgarią moterį, pacientas tuoj pat jį atmetė kaip susapnuotą nesąmonę, bandęs kaip galima labiau nutolti nuo nemalonių sapno užuominų. Elementai, buvo sakoma, kad „kiekviename vyre yra moteris“. Moteriškąjį elementą kiekviename vyre psichologas pavadino „anima“. Anima yra slepiamas nuo kitų ir nuo savęs. Sapnų pranešimai padeda atskleisti nežinoma.
Naujų Idėjų Priešinimasis
Žmonės dažnai priešinasi naujoms idėjoms. Antropologai vadina tai „mizoneizmu“. Žmonės elgiasi taip, kad apsisaugotų nuo šoko. Dėl to mokslininkai dažnai tampa amžininkų konservatyvumo aukomis. Sapnai mums yra pati svarbiausia ir prieinamiausia medžiaga.
Pasąmonės ir Sąmonės Santykis
Nesąmoningos psichikos turinys yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, jei bandote ištarti jo vardą, nebegalite jo prisiminti, nes jis atsiskyrė nuo sąmonės. Taip pat ir su mūsų pojūčiais: garsas periodiškai nutrūksta, o paskui vėl atsiranda. Tačiau pasąmonė veikia nuolat, kaip kad už kampo pradingęs automobilis neištirpsta ore.
Kartais pacientas nesuvokia, ko jis nori, arba visai ką kita turi galvoje. Jis yra aklas, žino ir nežino. Tokie teiginiai skamba kaip grynas melas, bet pasąmonė žino daugiau negu bet kuris iš mūsų, bet čia visai netinka žodis „melas“. Pojūčių suvokimas kartais užtemsta, įsikišus pasąmonei. Žmogus vieną detalę pastebi, o jau kitą gali šito visai nepastebėti, kol atslūgsta užtemdanti jo pojūčius įtampa. Pacientas žinojo visas smulkmenas, lyg nebūtų buvę nejautrumo skausmui ar „užsimiršimo“.
Pamiršti Prisiminimai
Pamirštos idėjos nenustoja gyvavusios. Ypač pamokantį pavyzdį pateikė vienas profesorius, kuriam ėjo pro fermą, kai iškilo pirmasis vaikystės prisiminimas. Specifinis tvarto kvapas paliko neišdildomą, nors ir užmirštą, įspūdį, kuris sugrąžino seniai pamirštus vaikystės potyrius.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs pasąmonės metodai
Psichologai pastebi, kad nemalonūs prisiminimai - prisiminimai, kurių žmogus mieliau neturėtų, - dažnai „sutrukdė“ prisiminti viršininko kolegų, nors jo pavardė būna aiškiai parašyta jos turimame sąraše. Tai yra (neintencionalius) proto turinius, kuriais jie proto gali būti prisiminti. Tokie atvejai vadinami kriptomnezijos arba „paslėpto prisiminimo“ pavyzdžiais.
Pasąmonė ir Kūrybiškumas
Kartais žmogus nesugebės pasakyti, iš kur jis gavo siužeto atšaką, nes dabar parašė kažką iš viso nauja, ko jis prieš tai nežinojo. Tokiais atvejais tai būna tikri, bet nesuvokti prisiminimai. Pavyzdžiui, kompozitorius gali paimti temą į jo simfoniją, kurią jis kuria suaugęs. Tai rodo, kokia yra pasąmonės prigimtis ir kaip ji funkcionuoja.
Naujas Požiūris į Psichologiją
Netikėti „vaizdingi apreiškimai“ iš pasąmonės atvedė prie naujo požiūrio į psichologiją. Svarbu suprasti, kad sapnai nėra logiškai nuoseklūs, nes jie gali iškreipti jo mintį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl paprastam žmogui yra taip sunku suprasti sapnus.
Individualus Pasąmonės Suvokimas
Kiekvieno žmogaus psichiniai atspalviai skiriasi, ir todėl individualiai ją suprantame ir taikome. Net jei tariame, kad mūsų klausytojai jas supranta „maždaug“ taip, kaip ir mes, tas „maždaug“ yra būtent tai, apie ką kalbame. Suvokimo, vartojimo skirtumai priklauso nuo individualių poreikių.
Pasąmonės Reikšmė Kasdieniame Gyvenime
Nors pasąmonė dažnai yra nepastebima ir neturi jokios praktinės reikšmės mūsų kasdieniniame gyvenime, tačiau dalykiškiausias sąmonės turinys yra gaubiamas netikrumo šešėlių. Pasąmonė yra daug stipresnė negu mes manome. Sąvokos ir patyrimai, kurie yra jų atitikmenys gyvenime, gali išreikšti savo pasąmoninę reikšmę sapne.
Pavyzdžiui, sapne kažkoks žmogus bandė užeiti už manęs ir užšokti man ant nugaros. Tai yra austriškas posakis, išverstas į regimą vaizdinį: „kann mir auf den Rücken steigen“/ (Gali užlipti man ant nugaros). Šis sapnas parodo, kad mes nelabai suprantame emociškai turtingą vaizdų kalbą.
Mistinis Dalyvavimas
Primityvus protas turi savybę, kurioje objektas ir idėja yra susiję. Pavyzdžiui, primityvus žmogus žino, kad tai kerėtojas, laikinai priėmęs jo pavidalą, arba krūmo siela ar jo genties vieno iš protėvių dvasia. Toks mistinis dalyvavimas iš mūsų daiktų pasaulio buvo išstumta, sukeldamas haliucinacijas. Tačiau emocijos, kurios mus veikia, yra tokios pačios, kurias primityvūs žmonės priskiria demonams.
Pasąmonė ir Baimės
Žmogus, kuris pats buvo gydytojas, vieną rytą paklausė, kaip jis jaučiasi ir pasakė, kad turi vėžio fobijos. Jis jautė auglį, nors nieko panašaus nebuvo rasta dešimtyse rentgeno nuotraukų. Tai rodo, kaip pasąmonė gali sukelti baimę, kuri neturi jokio sąmoningo pagrindo.
Pasąmonės Išraiškos Formos
Pasąmonė išreiškiama įvairiomis formomis, kurios tiesiogiai kreipiasi į jausmus ir emocijas. Simboliai, mitai ir legendos yra pasąmonės išraiškos formos, kurios yra giliai įsišaknijusios žmogaus prote nuo senų amžių. Šios formos yra primityvesnės, spalvingesnės ir vaizdingesnės negu dabartinio žmogaus sąmonėje.
Sapnai ir Pasąmonė
Sapnai yra svarbus pasąmonės išraiškos būdas. Jie atskleidžia mūsų vidinius konfliktus, baimes ir norus. Pavyzdžiui, moteris, kuri dalyvauja svarbiame visuomenės renginyje, sapnuoja, kad kažkas jai sako: „Kaip puiku, kad galėjote atvykti. Jūsų vieta laukia jūsų“. Sapno kalba buvo tokia paprasta, kad ją suprasti galėjo net bukaprotis.
Sapnai atskleidžia galimybių, sapnuoja, kad skrenda arba krinta. Žmogus, kuris nepaiso įspėjimų, sapnuoja kalnus - kaip savotiška kompensacija. Tačiau, jei žmogus ir toliau nepaiso įspėjimų, gali įvykti nelaimingi atsitikimai.
Kolektyvinė Pasąmonė
K. Jungas išskyrė kolektyvinę pasąmonę, kuri yra nepersonalizuota ir susideda iš archaiškų išgyvenimų (archetipų). Archetipai yra visuotiniai motyvai, žmonių fantazijos, meno kūrinių temos, išreikštos vaizdiniais. Jie turi nuministinį pobūdį, tūnantį už biologinių funkcijų ribų. Archetipiniai vaizdiniai įgauna prasminius bruožus tik tada, kai praninką į sąmonę ir užsipildo sąmoninga patirtimi.
Individualizacija
Kelią į Savastį Jungas vadina Individualizacija, kuri yra savimonės aktas. Anot Z. Froido, žmoguje randasi įgimtas moralės principas. Žmogaus sąmoningumo reiškinys labai domino Jungą. Jis teigė, kad žmogui, nes per ją Kosmosas realizuoja savąją sąmonę, suvokia tikslus ir savo paties galimybes.
Kaukė ir Šešėlis
Kaukė yra asmenybės dalis, aiškinanti prisitaikymą prie visuomenės. Šešėlis yra mūsų kita pusė, „tamsusis brolis", kuris glūdi individualioje pasąmonėje.
Anima ir Animus
Anima yra moteriškas pradas vyro psichikoje, o animus - vyriškas pradas moters psichikoje. Jie yra tarpininkai tarp sąmonės ir pasąmonės, dangaus ir žemės.
Pasąmonė ir Kūrybiškumas
L.M. fiksuoja nuotaikas, lūkesčius ir fantazijas ir kai jas fiksuoja kokia nors forma (pvz., mene). Jungas pastebi, kad jau naujagimis turi asmenybės formavimosi potenciją. Patirtis aktyvinama, kai situacija (ar asmuo) atitinka tam tikro archetipo reikšmę.
Kompleksai
Kompleksai nėra ligos priežastis, bet turi įsisąmoninimą ir savęs identifikacijos funkciją. Kompleksai yra autonominis ašis, kurią maskuoja žodžių srautas bei įsisąmonintų norų blokai. Visi individo psichikos elementai tarpusavyje persipynę, pratęsiantys ir papildantys vienas kitą.
Pasąmonė ir Joga
Psichologija gimė prieš gerą šimtmetį, ir nuo to laiko požiūris į žmogaus prigimtį ėmė keistis, plečiant jos pažinimo ribas. Jogą galima būtų suprasti, kaip psichiką transformuojančią sistemą, kurios dėka pasiekiamas aukštesnis sąmonės būvis. Sri Aurobindo teigė, kad joga yra ne kas kita, kaip praktinė psichologija.
Sri Aurobindo Žmogaus Samprata
Sri Aurobindo žmogų apibūdina kaip visumą, susidedančią iš keturių dalių: paviršinė esybė, pasąmonė, paribio sąmonė ir antsąmonė. Žmogus yra visatos dalis, todėl psichinė žmogaus prigimtis glaudžiai siejasi su visatos prigimtimi. Pati visata yra sąmonės pasireiškimas, kuri iš žemiausio nesąmonybės lygmens išauga iki aukščiausių antsąmonės lygmenų.