Pasaulio Sveikatos Organizacijos Rekomendacijos Potrauminio Streso Sutrikimo Gydymui

Trauminiai įvykiai, tokie kaip nelaimės, smurtas ar netektys, palieka gilų pėdsaką žmogaus psichikoje. Po sukrečiančių įvykių, nors ir normalu patirti stresą, daliai žmonių išsivysto potrauminio streso sutrikimas (PTSS), kuris stipriai paveikia kasdienį gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta PTSS kaip rimtą psichikos sveikatos problemą ir rekomenduoja įvairius gydymo būdus, siekiant padėti asmenims, patyrusiems traumas, susigrąžinti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptariami PSO požiūris į PTSS gydymą, veiksmingi terapijos metodai bei kompleksinio potrauminio streso sutrikimo (KPTSS) ypatumai.

Kas yra Potrauminis Streso Sutrikimas?

Trauminis įvykis - tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas). Trauminis įvykis paveikia visus - po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti. Vis dėlto 5.8-13.9% asmenų po trauminio (-ių) įvykio (-ių) patiria itin stiprų stresą, kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). PTSS simptomai gali pasireikšti tik tada, kai yra įvykęs trauminis įvykis. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą - bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą.

Kaip teigia Vilniaus universiteto psichotraumatologijos ekspertas doc. dr. Evaldas Kazlauskas, žmonijos istorija yra karų ir nelaimių istorija. Po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų pastebėta, kad dalis karių ir civilių, nepatyrusių jokių fizinių sužalojimų, vis tiek elgiasi neįprastai - tampa dirglūs, prastai miega, jiems labai sunku grįžti atgal į mūšio lauką. Tai paskatino specialistus pradėti tirti, kodėl jie, nors ir nesergantys depresija ar šizofrenija, vis tiek yra psichologiškai paveikti. Šių tyrimų rezultatas tas, kad 1992 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) į tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK) įtraukė potrauminio streso sindromą.

Rizikos veiksniai

Svarbiausias priežastinis veiksnys yra įvairūs stresą sukuriantys faktoriai. Tai traumuojantys įvykiai, kurie yra už įprastinio paryrimo ribų ir kurie pažeistų beveik kiekvieną asmenį. Stresoriumi gali būti didžiulis pergyvenimas dėl pačiam individui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus, arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas. Žmogus jaučia ypač stiprų pavojų. Tai gali būti žiaurūs karo veiksmai, terorizmo aktai, seksualinė prievarta, gamtos katastrofa, žemės drebėjimas, vulkanų išsiveržimas, potvyniai, uraganai, avarija, gaisras, kelių artimųjų mirtis, lavonų ar sužeistųjų matymas ir kt. Stipresnes traumas ir sunkesnius psichikos pažeidimus sukelia tyčiniai įvykiai bei technologinės katastrofos, nei savaiminiai (pvz., gamtos) reiškiniai. Vaikams didžiausia trauma yra matyti nužudomus savo tėvus. Organizmo atsparumą stresams mažina pervargimas, badavimas, vandens trūkumas, senyvas amžius.

Kuo streso sukėlėjas intensyvesnis, tuo didesniam kiekiui žmonių gali išsivystyti šis sutrikimas. Traumuojančiam veiksniui paveikus didelį kiekį žmonių, kiekvienas individas lengviau susidoroja su traumos pasekmėmis.

Taip pat skaitykite: Refleksijos apie psichikos sveikatą

PTSS Simptomai

PTSS turi aiškiai apibrėžtas simptomų grupes:

• Invaziniai simptomai: įkyrus ir pasikartojantis trauminio įvykio patyrimas ryškiais, nekontroliuojamais prisiminimais, prisiminimų blyksniais (angl. flashback) arba košmarais, kurie lydimi baimės ar siaubo jausmų.

• Vengimo simptomai: su įvykiu susijusių minčių ar jausmų, įvykį primenančių veiklų, vietų, žmonių ar situacijų, galimas atsiminimų apie traumuojantį įvykį praradimas.

• Autonominės nervų sistemos sujaudinimo simptomai: padidėjęs grėsmės jausmas, padidintas dirglumas ar perdėtas budrumas, sustiprėjęs baimingumas.

Papildomai su šiais pagrindiniais simptomais, priklausomai nuo turėtos traumos konteksto ir specifikos, gali pasireikšti nemiga, nerimas ar depresija, dėmesio koncentracijos problemos, suicidinės mintys ir kt.

Taip pat skaitykite: Pasaulio sveikatos organizacija ir priklausomybės

Norint diagnozuoti PTSS, simptomai turėtų tęstis bent keletą savaičių ir reikšmingai sutrikdyti asmens funkcionavimą.

Gali staiga atsirasti vaizdiniai apie išgyventą įvykį, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių valandų, lydimi nerimo, prakaitavimo, širdies plakimo, padažnėjusio kvėpavimo. Sunku susikaupti, kartais pablogėja atmintis. Ligoniai pasidaro uždari, pikti, jiems sunku bendrauti su aplinkiniais, galimi pykčio, agresijos protrūkiai. Sunku paklusti disciplinai, taisyklėms. Nepajėgia suprasti artimųjų džiaugsmo, skausmo. Kiti žmonės, jų interesai pasidaro mažai reikšmingi, neverti jų dėmesio. Ligoniai mano, kad tie, kurie nepatyrė to, ką patyrė jie, negali jų suprasti. Stengiamasi išvengti minčių, jausmų, susijusių su trauma.

Kompleksinis Potrauminis Streso Sutrikimas (KPTSS)

Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių, tokių kaip ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje ir pan., gali pasireikšti sudėtingesnės potrauminės reakcijos. Patiriant itin stiprius psichologinius sunkumus ilgiau nei tris mėnesius po trauminio įvykio gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kurio paplitimas Lietuvos populiacijoje - 1.8-10%. Šis sutrikimas pasižymi visais trims PTSS simptomais bei šiais psichologiniais sunkumais:

1. Sunkiais ir nuolatiniais emocijų reguliavimo sunkumais, kurie gali pasireikšti tiek negalėjimu valdyti savo emocijų, tiek emocine nejautra;
2. Nuolatiniu įsitikinimu, kad asmuo yra nevertingas, nereikšmingas;
3. Nuolatiniais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose.

Kaip ir potrauminis stresas, KPTSS visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą. Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas buvo oficialiai pripažintas ir 2018 m.

KPTSS yra sunkesnė PTSS forma, atsirandanti po ilgalaikio ar pasikartojančio trauminio poveikio (pavyzdžiui, ilgalaikė prievarta vaikystėje, smurtas šeimoje, nepriežiūra ir pan.).

Taip pat skaitykite: Švęskime Pasaulinę Emocijų Dieną

KPTSS simptomai:

• Pagrindiniai PTSS simptomai: invazija (įkyrūs prisiminimai, prisiminimų blyksniai, košmarai), vengimas, nuolatinio grėsmės jausmo simptomai;
• Afektų reguliacija: sustiprėjusios emocinės reakcijos net į mažus stimulus, polinkis disocijuoti susidūrus su stresine situacija, situacijoms neadekvatūs emocijų protrūkiai;
• Požiūris į save: nuolatinis gėdos, kaltės jausmas, menkavertiškumo jausmas;
• Santykiai su kitais: sunkumai palaikant santykius, apsunkintas emocinio artumo jautimas.

PTSS ir KPTSS Skirtumai

PTSS ir KPTSS yra susiję sutrikimai, bet turi keletą esminių skirtumų:

• Traumos pobūdis: PTSS dažniausiai išsivysto po vienkartinės ir intensyvios traumos, o KPTSS kyla po ilgalaikės, pasikartojančios traumos.
• Simptomai: PTSS simptomai apima invazijos, vengimo, nuolatinio grėsmės jausmo simptomus, o KPTSS turi visus PTSS simptomus ir papildomai pasireiškiančią sutrikusią afektinę reguliaciją, savęs vertinimo bei santykių su kitais sunkumus.
• Poveikis asmenybei: PTSS gali stipriai sutrikdyti kasdienį gyvenimą, bet žmogaus asmenybės struktūra iš esmės lieka nepakitusi. KPTSS dažnai lemia gilesnius asmenybės pokyčius, nes traumos dažniausiai patiriamos formuojantis asmens tapatumui (pvz., vaikystėje) arba yra ilgalaikės ir sisteminės.
• Gydymas: PTSS dažnai efektyviai gydomas taikant į traumą fokusuotas terapijas, tokias kaip EMDR (nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija) ar KET. KPTSS gydymas sudėtingesnis, nes be traumos apdorojimo reikalingas ilgalaikis terapinis darbas su emocijų reguliacija, pasitikėjimu kitais bei savivertės atkūrimu ir stiprinimu.

PSO Rekomendacijos PTSS Gydymui

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad potrauminio streso sutrikimas yra rimta būklė, kuriai reikalingas tinkamas gydymas. PSO rekomenduoja psichologines intervencijas kaip pirmos eilės gydymo būdą PTSS. Medikamentinis gydymas turėtų būti svarstomas tik tada, kai psichologinės intervencijos nėra prieinamos arba yra neveiksmingos.

Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, rekomenduojama kreiptis į specialistus - psichologus ar gyd. psichiatrus - kad būtų galima tiksliai įvertinti potrauminio streso reakcijas ir pagal tai parinkti tinkamiausius pagalbos būdus.

E. Kazlauskas sako, kad, jeigu praėjus mėnesiui po trauminio įvykio vis dar nuolat apie jį galvojama, sapnuojama arba sunku miegoti, tai ženklas, jog verta susitikti su būklę galinčiu įvertinti specialistu. „Vienas dalykas, kurį žinome iš tyrimų, yra tas, jog psichologinių traumų atveju labiau padeda psichologinai gydymo metodai, o ne medikamentiniai būdai. Taip nėra, kad gali duoti žmogui tabletę ir sukrėtimas praeis.Yra daug tyrimų, kurie rodo, kad psichologiniai būdai, pokalbiai su specialistu gali padėti. Tik tiek, kad vieno pokalbio nepakanka.“ E. Kazlausko teigimu, gali prireikti nuo 8 iki 20 apsilankymų. Jis taip pat priduria, jog pokalbiai būna gana nelengvi: „Tačiau perspėjame žmogų, kad grįšime prie sukrėtusio įvykio. Galime metaforiškai pasakyti, kad tasai pokalbis yra savotiška „psichologinė chirurgija“, nes yra žaizda, kurią mes turime vėl atverti. Tikėtina, kad žmogus niekam anksčiau apie ją nekalbėjo dėl patirto siaubo ar gėdos. Naudodami tam tikrus metodus, žmogų paruošiame, atveriame ir kalbame apie tai, kaip sukrėtimas jį paveikė, kaip jam gyventi toliau.

Psichoterapijos metodai

PSO rekomenduoja šiuos psichoterapijos metodus, kurie yra veiksmingi gydant PTSS:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda pacientams atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, susijusius su traumuojančiu įvykiu. Terapijos metu pacientai mokomi įveikos strategijų, kurios padeda sumažinti nerimą ir pagerinti emocinę savijautą. Kognityvinės elgesio terapijos (KET) kryptys (klasikinės ir šiuolaikinės 3-iosios bangos - priėmimo ir įsipareigojimo (ACT), dialektinės elgesio terapijos (DBT), į atjautą orientuotos (CFT) ir kitų atida (mindfulness) grįstų terapijų integracija.

• Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR): EMDR yra terapinis metodas, kuris padeda pacientams perdirbti traumuojančius prisiminimus. Terapijos metu pacientai prisimena traumuojantį įvykį, tuo pačiu metu atliekant akių judesius ar kitas stimuliacijas. Tai padeda sumažinti emocinį krūvį, susijusį su prisiminimais, ir integruoti juos į kasdienį gyvenimą. Tai išsamiai ištirta terapija, kurios veiksmingumas gydant psichologines traumas įrodytas moksliniais tyrimais. Ši terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Tai terapijos forma, orientuota į trauminių ir/arba stresinių išgyvenimų prisiminimus, kurie gali prisidėti prie psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų. EMDR įgalina žmones išsigydyti nuo simptomų ir emocinių sunkumų. Iki šiol EMDR padėjo milijonams įvairaus amžiaus žmonių palengvinti patiriamą psichologinį stresą. Šioje terapijoje patologija, psichologiniai ir emociniai sunkumai yra suprantami, kaip neapdoroti prisiminimai, kurie yra saugomi atmintyje taip, kaip jie buvo patirti. Neracionalūs įsitikinimai ar neigiamas elgesys yra laikomas reakcija į praeities įvykius. Tai yra simptomas, ne problemos priežastis. Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, kurių mokoma sertifikuotuose EMDR terapijos mokymuose, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Ši terapija gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui ir judėti į priekį su pozityvia, viltinga perspektyva, kartu gerinant asmeninės stiprybės pojūtį, sugebėjimą užtikrintai spręsti sunkumus, įsitraukti į gyvenimą ir laisvai rinktis. Pagrindinis šios terapijos efektas - pabaigę šią terapiją klientai jaučiasi įgavę galių ir stiprybės iš patirčių, kurios juos ankščiau vertė jaustis menkesniais.

• Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP): BEPP yra individuali terapija, skirta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Terapijos tikslas - sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę. BEPP padeda įsileisti ir priartėti prie skaudžių minčių ar emocijų bei jas apdoroti. Terapija buvo sukurta teikti pagalbą specialiai potrauminio streso sutrikimo atveju. BEPP terapijos gydymo metu dėmesio centre yra atsiminimai, mintys ir jausmai, susiję su trauminiu įvykiu, ir poveikis, kurį jie sukėlė asmens gyvenimui. Terapija yra vadinama eklektine, kadangi sujungia efektyvius skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus. Gydymas dažniausiai susideda iš 16 sesijų, kurios trunka 45-60 min. Kiekviena šios terapijos sesija turi savo unikalų tikslą ir aiškią vietą atskiruose BEPP metodo etapuose. Sesijas sudaro konkretus planas, apimantis šiuos elementus: terapijos tikslus ir turinio paaiškinimą, psichoedukaciją apie potrauminį stresą, relaksacijos pratimus, sąlytį su trauma vaizduotėje bei jo atnaujinimą ir aptarimą, užuominas ir susitelkimą ties jomis, rašymo užduotį, įprasminimą ir integraciją, dėmesį kasdienio gyvenimo aspektams, atsisveikinimo ritualą ir terapijos įvertinimą. Po gydymo sesijos pacientas gali laikinai pasijausti neramiai dėl konsultacijos metu atgaivintų atsiminimų.

• Ekspozicinė terapija: Ekspozicinė terapija padeda pacientams palaipsniui susidurti su baimę keliančiais prisiminimais ar situacijomis, siekiant sumažinti nerimą ir vengimo elgesį.

• Grupinė ar šeimos terapija: Grupinė ar šeimos terapija gali padėti stiprinti socialinį palaikymą ir pagerinti tarpusavio santykius.

Medikamentinis gydymas

PSO rekomenduoja medikamentinį gydymą tik tada, kai psichologinės intervencijos nėra prieinamos arba yra neveiksmingos. Antidepresantai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), gali būti naudojami simptomams, tokiems kaip depresija ir nerimas, mažinti.

E. Kazlauskas pabrėžia, jog apskritai žmonės vengia kreiptis į specialistus, nes jaudinasi dėl to, ką pagalvos aplinkiniai. Be to, ir patys jaučiasi nepatogiai.

Papildomi pagalbos būdai

Psichologas E. Kazlauskas teigimu, esama duomenų, kad žmonės lengviau įveikia sunkumus, kai gauna paramos iš šeimos narių ir artimųjų. Visgi labai svarbu, kad artimųjų palaikymas nepadarytų žalos.

Kita psichologo įvardinama problema yra aplinkinių baimė kalbinti traumą patyrusį žmogų, nes manoma, jog tai gali dar labiau sužeisti. Bet tuomet žmogus atsiduria tokioje situacijoje, kad nebeturi kam išsipasakoti. Žinoma, spausti žmogų išsipasakoti irgi nėra gera išeitis: „Jeigu labai nedaug laiko praėjo po to, kas įvyko, - gerai yra paklausti, kas įvyko, bet jeigu žmogus nenori pasakoti, gerai yra leisti jam ir nepasakoti. Trauminiai sukrėtimai gali būti tiek stiprūs, kad žmogui gali būti sunku pradžioje apie tai kalbėti. Kalbinti ar ne - sudėtingas klausimas į kurį negaliu vienareikšmiškai atsakyti.

Svarbu paminėti tai, kad kas vienam žmogui gali sukelti trauminę patirtį, kitam gali būti eilinė gyvenimiška patirtis. Nutinka taip, kad traumuojantis įvykis įsirėžia į atmintį sukeldamas tam tikras emocijas. Ši informacija išlieka žmoguje ir remiantis ja gali keistis žmogaus elgesys, mąstymas, nuotaika, netgi imunitetas.

Specialistų pagalba Lietuvoje

Per pastaruosius porą dešimtmečių tyrimai parodė, kad veiksmingiausias būdas padėti asmenims, patyrusiems traumas - specializuota psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas - Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Eye Movement and Desensitization and Reprocessing, EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (angl. Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD, BEPP). Specialistų, kurie yra apmokyti naudoti šiuos metodus, sąrašą galite rasti čia.

Kortelės psichologinei pagalbai

Psichoterapinės kortelės yra labai naudingas įrankis psichoterapijoje, turintis daug privalumų:

• kortelių taktilinis jutimas pagyvina, įžodina ir įkūnija abstrakčius psichologinius konceptus.
• kortelių formatas leidžia atsitapatinti nuo savo vidinio pasaulio elementų - minčių ir jausmų, ir juos tyrinėti iš šalies.
• kortelės leidžia žaismingai tyrinėti sudėtingus dalykus.
• kortelės leidžia betarpiškai patirti ir tyrinėti kylančius psichologinius procesus.
• plati panaudojimo įvairovė, kortelių naudojimą galima kūrybiškai modifikuoti ir adaptuoti.
• konkrečią kortelę (ar korteles) galima padėti matomoje vietoje kaip priminimą.
• jos yra ilgalaikės, pagamintos iš tvaraus ir kokybiško kartoninio popieriaus, aplinkai draugiška technologija.
• kortelės neužima daug vietos, yra kompaktiškos.
• korteles patogu naudoti kelionėse.
• estetiškas grafinis dizainas.
• korteles galima naudoti asmeniškai, grupėse ir individualių konsultacijų metu.

Šiuo metu yra išleisti dviejų skirtingų kortelių rinkiniai (jas galima įsigyti užpildžius užsakymo formas žemiau):

• VERTYBIŲ KORTELĖS"Vertybių kortelių" rinkinį sudaro 73 iliustruotos unikalaus dizaino vertybių kortelės ir instrukcijos, padėsiančios jums išgryninti savo vertybes ir suteikti savo kasdieninei veiklai didesnės prasmės. Vertybės yra laisvai pasirenkamos mums svarbios ir prasmingos gyvenimo kryptys. Tai yra giliausi troškimai kaip norime elgtis - su savimi, kitais, pasauliu. Vertybės yra stiprūs vidiniai motyvatoriai, įkvepiantys gyventi turiningą ir pilnatvišką gyvenimą. Jos yra mūsų vidiniai pagalbininkai, mūsų vidinis kompasas, kuris padeda nepasimesti net esant sunkioms gyvenimo aplinkybėms ir kliūtims. Vertybių kortelės yra labai naudingas terapinis įrankis psichoterapeutams, psichologams, gerovės konsultantams, koučeriams, klientams, taip pat visiems (naudojimui asmeniškai, porose ar grupėse).
• POREIKIŲ KORTELĖS “Poreikių kortelės” yra naudinga pagalbinė priemonė savo ir kitų poreikių tyrinėjimui bei sąmoningumo didinimui. Poreikių korteles sudaro 85 iliustruotos kortelės su instrukcijomis, kuriose pateikiami poreikių pavyzdžiai, suklasifikuoti pagal žymių psichologų Jeffrey Young’o ir Abraham’o Maslow principus. Poreikiai yra universalios žmogiškos savybės, kurių reikia mūsų ilgalaikiam klestėjimui ir kokybiškam gyvenimui. Sąmoningai suvokiamas poreikis motyvuoja mūsų elgesį ir skatina siekti vertybėmis grįstų tikslų. Savo ir kitų poreikių atpažinimas per jausmus, jų įsisąmoninimas bei tvirtabūdiškas (asertyvus) komunikavimas didina empatiją ir atjautą, palengvina geresnį žmonių tarpusavio supratimą ir ryšį. Taip pat poreikių kortelės labai tinkamos praktikuoti Marshall'o Rosenberg‘ „Nesmurtinio bendravimo“ (angl. „Nonviolent communication“) metodą, kuriame akcentuojamas sąmoningas poreikių atpažinimas per kylančius jausmus ir poreikius tenkinantis tvirtabūdiškas komunikavimas.
• „MIŠKO MEDITACIJOS“ KORTELĖS - tai meniškų kortelių rinkinys, sukurtas sertifikuotų miško maudynių (shinrin-yoku) gidų ir skirtas savarankiškai ar grupinei miško maudynių (miško terapijos) praktikai. Kortelių rinkinio kaina 40 Eur. ( + nemokamas siuntimas).

Psichoterapinės kortelės - tai puiki DOVANA:

• sau - sąmoningesniam ir gilesniam savęs pažinimui bei savirefleksijai
• jums dviem - geresniam vienas kito poreikių ir vertybių pažinimui
• jūsų draugų ratui - prasmingam ir smagiam artimų draugų vakarėliui
• jūsų šeimos ratui - prasmės ir naujumo įnašas artimiems žmonėms
• jūsų bendradarbių ratui - bendrystės, motyvacijos ir našumo didinimui, perdegimo prevencijai, geresnei komunikacijai
• jūsų klientams - padedant kurti didesnę gyvenimo prasmę, mokant nesmurtinio (tvirtabūdiško) bendravimo

tags: #pasauline #sveikatos #organizacija #potrauminis #streso #sutrikimas