Mokytojams nuolat pateikiama daugybė metodikų, žadančių pagerinti mokymosi instrukcijas, mokymąsi universitete, grupės susitikimų eigą ir t.t. Dalis informacijos yra naudinga, tačiau nemaža dalis nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Šiame straipsnyje apžvelgsime patarimus, kaip mokytojai gali motyvuoti mokinius mokytis, suprasti jų poreikius ir įkvėpti tuos, kuriems sekasi sunkiau nei kitiems.
Psichologiniai Principai Mokinių Mokymui
Mokyklos psichologų ir psichologų-mokytojų asociacija (Amerikos Psichologų Asociacijos dalis) paskelbė tezių rinkinį, kuris gali padėti mokyti vaikus. Šie principai yra suskirstyti į 5 psichologinio funkcionavimo dalis:
- Pažinimas ir mokymasis
- Motyvacija
- Socialinė ir emocinė dimensijos
- Mokymasis ir kontekstas
- Vertinimas
Nors rekomendacijos buvo sukurtos konkrečiam tikslui, jas gali naudoti bet kurio dalyko mokytojai.
Mąstymas ir Mokymasis: Kaip Mokiniai Galvoja ir Mokosi?
Atlikta daug edukologijos ir kognityvinių tyrimų, kaip vaikai gali geriau mokytis pamokoje. Besimokantys, kurie tiki, jog inteligentiškumas yra lankstus ir lengvai formuojamas, o sėkmė yra susijusi su pastangomis, gali ilgesnį laiką koncentruotis ties tikslu ir tęsti darbus, net jei kartą nepavyko. Puikus būdas pradėti mokslo metus yra pravesti diskusiją su mokiniais apie mūsų įsitikinimus dėl teigiamų pokyčių ir paaiškinti vaikams, kaip jų nuomonės apie inteligenciją gali paveikti jų akademinę sėkmę. Angela Lee Duckworth teigia, jog tvirto būdo mokiniai dažniau pasiekia sėkmę, o šį bruožą galima išlavinti tinkamai vaikus nuteikiant.
Pradinės Žinios
Tai, ką mokiniai jau žino, veikia jų mokymąsi. Tyrimai rodo, kad pradinės žinios turi įtakos ir abstraktaus mąstymo vystymuisi, ir mokymosi pokyčiui. Abstraktaus mąstymo raidoje vaikai prijungia naujas žinias prie turimų, o konceptualaus augimo metu vaikai ištaiso turimų žinių klaidas. Norint palengvinti konceptualų augimą, yra reikalinga įgyti pagrindines mokiniui reikalingas žinias. Būtų svarbu jas įvertinti, pradedant kiekvieną naują skyrių. Vienas iš įvertinimo būdų būtų duoti vaikams 1-5 teiginius, kurių teisingumą jie įvertintų. Tuomet galima pradėti diskusiją. Nuo diskusijos rezultatų galima pereiti prie užduočių, kurios padės vaikams įgyti daugiau žinių arba ištaisyti jau esamų netikslumus.
Taip pat skaitykite: Streso mažinimo strategijos
Teorijų Apie Raidos Stadijas Ribotumai
Viena teorija negali apimti visų vaikų. Mokslo jau yra įrodyta, jog mokinių mąstymo gebėjimai ir mokymasis ne visuomet atitinka etapus, išskirtus raidos teorijų. Bendravimas su gabesniais ar daugiau žinančiais žmonėmis gali labai paskatinti vaiko mokymąsi ir augimą. Mokymąsi galima palengvinti palaikant vaikus, skatinant juos kalbėti prie lentos, diferencijuojant ir skiriant užduotis maišytomis grupėmis. Svarbu būtų atsižvelgti, jog gabesniems vaikams reikėtų galimybių dirbti su stipresniais už juos arba lygiais jiems, kelti iššūkius.
Lengvinanti Aplinka
Mokymasis remiasi kontekstu, o pritaikyti išmoktą naujiems kontekstams dažnai yra sunkiau, tad reikėtų tai skatinti. Mokinių augimas ir gilesnis mokymasis vystosi, kai instruktoriai padeda vaikams išmoktus naujus dalykus perkelti ir pritaikyti naujuose kontekstuose. Vaikams tai vyksta lengviau, kai mokytojas koncentruojasi ties gilesniu mokymusi ir investuoja tam daugiau laiko. Taikant šį principą, vaikai lengviau perkels išmoktą medžiagą į ilgalaikę atmintį ir čia ją užkoduos. Formalaus įvertinimo metu mokytojai gali kelti praktines problemas, inicijuoti veiklas ir teikti pavyzdinius testus - taip jie pagilins vaikų žinias, įgūdžius ir padidins pasitikėjimą savimi. Kai mokytojai organizuoja daugiau reguliarių praktinių veiklų, vaikai ima geriau operuoti ilgalaike atmintimi.
Grįžtamasis Ryšys
Norėtųsi pabrėžti mokytojo atsakų svarbą, ir kokie ypatingai reikšmingi yra būdai, kuriais suteikiamas grįžtamasis ryšys. Teikimo metu galima labai pakelti mokinio motyvaciją, arba padėti ją išlaikyti aukštą.
Savireguliacijos Įgūdžiai
Organizuotumas, savikontrolė, dėmesys, planavimas, atminties strategijos pagerina mokymąsi ir įsitraukimą. Šių įgūdžių galima išmokyti tiesioginiu instruktavimu, modeliavimu ir klasės darbo organizavimu. Mokytojai gali mokyti organizacinių įgūdžių išryškindami svarbiausią mokymosi medžiagą, pamokos pradžioje ir apibendrinant, naudodami klasės kalendorių, pabrėždami sunkią medžiagą, kuriai bus reikalinga daugiau praktikos, skaidydami didelius projektus aprėpiamomis dalelėmis, naudodami tinkamą medžiagos dizainą, skirdami pakankamai laiko klausimams ir vaikų atsakymams, apibendrinimui ir praktikai. Galima riboti blaškymąsi, kurį sukelia naudojimasis mobiliais telefonais ir žiniasklaida.
Kūrybingumas
Jūs galite sustiprinti mokinių kūrybingumą. XXI amžiuje, kuriame vyrauja modernios technologijos, kūrybingumas yra būtinas bruožas. Ir kadangi tai nėra nekintantis bruožas, jį galima vystyti, rūpintis ir jo mokyti. Galima ypatingu būdu struktūruoti užduotis, kelti idėjas, kaip kūrybingai spręsti problemas.
Taip pat skaitykite: Meilė ir disciplina auklėjant
Motyvacija: Kas Motyvuoja Mokinius?
Vidinė Motyvacija
Mokiniams yra būdingas autonomijos poreikis. Vidinis motyvavimas patenkina šį poreikį. Mokytojai gali pakelti vidinę vaikų motyvaciją ypatingais būdais ir metodais. Svarbu atkreipti dėmesį, jog vidiniai motyvatoriai skirtingai motyvuoja vaikus, ir mokyme, be abejo, yra vietos išorinei motyvacijai. Jūs galite duoti vaikams užduotį įvertinti savo motyvacijos tipą, ir padiskutuoti šia tema, įsigilinti, kokią įtaką motyvacijos tipas turi jų sėkmei. Padėti mokiniams atrasti savo tikslą yra vienas kilniausių mokytojo darbo aspektų.
Kaip Korepetitoriai Gali Paskatinti Mokinį, Kuris Nenori Mokytis?
Mokyti ne visada taip paprasta. Nėra nei vieno universalaus metodo ar strategijos, kuri tiktų visiems mokiniams. Kiekvienas vaikas ar paauglys yra vis kitoks, ir norint tapti sėkmingu korepetitoriumi, būtina tai žinoti. Taigi, jei mokinys atrodo nusivylęs ar praradęs motyvaciją, svarbu išsiaiškinti, kas tai sukėlė ir padėti jam pasitaisyti. Akademinė sėkmė ir nesėkmė priklauso nuo labai daug ko. Kai kas gali kilti iš paties mokinio, o kai kas gali būti susiję su sudėtinga šeimos situacija, žema saviverte, finansiniais sunkumais ar socialine aplinka. Nors dirbti su mokytis nenorinčiu žmogumi gali būti nemenkas iššūkis, tai kartu yra ir vienas maloniausių ir prasmingiausių momentų. Stebėti, kaip žmogus tobulėja ir atranda save mokymosi procese yra nuostabu. Geriausi mokytojai visuomet skatina savo studentus mokytis su malonumu. Jei esate mokytojas ir jaučiate, kad jūsų studentas visai nesidomi mokymusi, nenuleiskite rankų ir atskleiskite jam tikrąsias mokymosi vertybes! Įdėję kiek daugiau pastangų ir pritaikę kelis paprastus metodus, galite pasiekti gerų rezultatų net ir su visai mokytis nenorinčiais mokiniais.
Užmegzkite Ryšį
Daugeliu atveju jauni mokiniai korepetitorių patys nepasirenka - tai už juos padaro jų tėvai arba globėjai. Jei mokinys anksčiau turėjo blogų patirčių su mokytojais, jis galimai jus priskirs prie suaugusiųjų, kurie „moralizuoja“ ir „liepia mokytis“. Todėl prieš pradedant gilintis į mokomąją medžiagą, verta skirti laiko pažinti patį mokinį ir jo pomėgius - mėgstamus filmus, muziką, laisvalaikio veiklas. Jei atrasite bendrų interesų, mokinys ims laukti kitų pamokų su kur kas didesniu noru. Tai ypač svarbu tiems, kurie patiria mokymosi sunkumų. Kai sukursite tarpusavio pasitikėjimą, galite pabandyti įtraukti mokinio mėgstamas temas į pamokas - tai padės geriau bendrauti ir sustiprins jūsų ryšį.
Prašykite Grįžtamojo Ryšio
Kad pasiektumėte gerų rezultatų, svarbu išlikti atviriems ir reguliariai prašyti grįžtamojo ryšio iš mokinių bei jų tėvų. Retkarčiais paklauskite mokinio:
- Ar jauti, kad per pamokas pavyksta pasiekti savo tikslus?
- Ar yra kažkas, kas tau atrodo itin sunku ir trukdo mokytis?
- Ar šios pamokos tau įdomios? Jei ne, kas tau jose mažiausiai patinka?
- Kurias dalyko temas norėtum panagrinėti giliau?
- Kaip, tavo nuomone, būtų galima padaryti mokymąsi lengvesnį?
- Ar pamokos tempas tau tinkamas, ar atrodo per greitas arba per lėtas?
Tokie klausimai padės tobulinti mokymosi procesą ir pagerins jūsų, kaip mokytojo, sugebėjimus. O tuo tarpu studentai, kurie mokytis nenori, jausis išgirsti ir supras, kad mokymasis nuo pirmosios pamokos jau nėra statiškas, o kaip tik nuolat tobulėjantis procesas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui adaptuotis lopšelyje
Bendradarbiaukite Su Mokinio Tėvais
Daug korepetitorių dirba su nepilnamečiais mokiniais, kuriuos išrenka ir nusamdo jų tėvai. Jei pastebite, kad jūsų mokinys atrodo tarsi būtų „ne savo rogėse“, galite tėvų paklausti, kas, jų nuomone, galėjo tai nulemti. Per daug kapstytis po asmeninius reikalus nevertėtų, tačiau svarbu žinoti, ar vaikas neturi rimtų traumų ar mokymosi sunkumų, kurie neišvengiamai daro įtaką mokslams. Norint įveikti rimtas mokymosi problemas, kartais tenka pasitelkti tėvų pagalbą. Vardan mokinio gerovės, tėvai ir korepetitoriai turėtų bendrauti kuo atviriau ir dalintis patarimais, kurie galėtų padėti vaikui mokytis ne tik per pamokas, bet ir namuose. Jei mokymasis tampa maloniai leidžiamu laiku su šeima, vaikai dažniau ima jį sieti su teigiamomis emocijomis. Ypač tais atvejais, kai mokinys susiduria su dideliais mokymosi sunkumais, tėvų įsitraukimas yra būtinas. Kuomet vaikai mokymąsi sieja su kokybiškai praleistu laiku su tėvais, jie daug lengviau ima kurti teigiamas asociacijas tarp gero laiko ir mokslų.
Interaktyvūs Mokymo Metodai
Paverskite mokymąsi įdomia veikla. Kad pradinių ir vidurinių klasių mokslas būtų įdomesnis ir naudingesnis, buvo išbandyta daugybė mokymo metodų, kurie parodė puikius rezultatus. Pavyzdžiui, vienas iš jų - Montessori metodas. Šis metodas naudoja ryškias, spalvingas priemones, kurios patraukia vaikų dėmesį. Jis siekia mokyti praktiškai: pasitelkiant specialius įrankius, skirtus mokyti tūrio, skaičių, dydžio ir panašiai. Be to, labai svarbu teorinę medžiagą sieti su praktiniu pritaikymu. Pavyzdžiui, aiškinant trupmenas, vietoj sausų skaičiavimų galima iškepti pyragą ir naudoti matavimo puodelius, kurie padeda suprasti dalis (1/2, 1/3, 1/4). Vizualūs ir praktiški metodai padės sudominti net ir skeptiškai nusiteikusius mokinius. Jaunesniems mokiniams taip pat galima pasitelkti technologijas - interaktyvias programėles ar švietimo platformas, pavyzdžiui, „Khan Academy“ ar „ClassDojo“. Svarbiausia - nereikia būti patyrusiu pedagogu, kad sugalvotumėte naujų būdų dėstyti tradicines temas. Tiesiog pabandykite perteikti informaciją taip, kaip patys mieliau ją mokytumėtės - įdomiai ir kūrybiškai.
Mokinių Motyvacija Mokytis Per Apdovanojimų Sistemą
Apdovanojimai nėra skirti tik mokykloms - jie gali būti veiksminga priemonė ir privačiose pamokose. Ypač naudinga skatinti tuos mokinius, kurie jau iš anksto yra skeptiškai nusiteikę prieš mokymąsi. Kai šiek tiek pažinsite mokinį, pagalvokite, kas jam suteikia džiaugsmo ir pagal tai planuokite pamokas. Štai keletas galimų paskatinimų:
- Kompiuterinis žaidimas
- Pamoka lauke
- Užkandžių pertraukėlė
- Laisvas skaitymo laikas
- Leidimas kelias minutes naršyti telefone
Žinoma, apdovanojimai turėtų būti derinami su mokymosi procesu, kad neišsibalansuotų pamokų struktūra. O vyresnių klasių mokiniams jų nereikia - jie dažniausiai jau turi vidinę motyvaciją sėkmingai išlaikyti egzaminus.
Skatinkite Mokinius Išsikelti Mokymosi Tikslus
Nepriklausomai nuo mokinio tipo ar mokymo kurso, korepetitoriui svarbu užtikrinti, kad jo mokiniai turėtų išsikėlę tikslus. Tačiau kokia nauda skatinti mokinius tą daryti? Štai kelios priežastys:
- Tikslai skatina kritinį mąstymą
- Tikslai padeda atrasti naujų problemų sprendimo būdų
- Tikslai leidžia mokiniams geriau suprasti, kaip įveikti problemas
- Tikslai parodo mokiniams, kad mokymasis turi prasmę
- Jei sunkiai besimokantis mokinys turi tikslus ir mato, kad jie virsta realybe, jis labiau vertins mokslą.
Individualaus Dėmesio Svarba
Pastaruoju metu vis daugiau kalbame apie mokinių gerovę, jų psichologinę sveikatą ir akademinius pasiekimus. Vienas iš esminių veiksnių, lemiančių mokinių motyvaciją ir mokymosi rezultatus, yra individualaus dėmesio trūkumas mokykloje. Kiekvienas vaikas yra unikalus - turi skirtingus gebėjimus, interesus ir mokymosi stilių. Individualus dėmesys leidžia mokytojams geriau suprasti mokinių poreikius ir pritaikyti mokymo metodus taip, kad jie būtų veiksmingi. Jei mokytojai galėtų skirti laiko kiekvienam vaikui atskirai, jie pastebėtų silpnąsias vietas, suteiktų reikiamą pagalbą ir skatintų stiprybes. Tai ne tik padėtų gerinti akademinius pasiekimus, bet ir kurtų palankią emocinę aplinką, kurioje vaikas jaustųsi vertinamas ir suprastas.
Vis dėlto realybėje dažnai susiduriama su situacija, kai individualus dėmesys kiekvienam mokiniui tampa beveik neįmanomas dėl didelio mokinių skaičiaus klasėse ir didelės mokytojų darbo apimties. Mokytojai yra priversti dirbti su 25-30 ar net daugiau mokinių vienu metu, be to, jie turi atlikti daug kitų administracinių ir tiesioginių pedagoginių pareigų, kurios sumažina laiką, kurį jie gali skirti kiekvienam vaikui individualiai.
Kai mokiniui trūksta individualaus dėmesio, jis gali nesuprasti tam tikrų dalykų, o tai ilgainiui gilina žinių spragas ir lemia prastesnius rezultatus. Mokytojai, negalėdami skirti pakankamai laiko kiekvienam vaikui, praranda galimybę laiku pastebėti ir išspręsti kylančias problemas. Vaikai, kurie nesijaučia išklausyti ar suprasti, gali pradėti vengti mokyklos. Nenoras lankyti mokyklą dažnai kyla iš nesėkmės jausmo, kurį sukelia nesuprasti ar sunkiai įveikiami uždaviniai. Be to, emocinis ryšys su mokytoju yra svarbus veiksnys, skatinantis vaiką norėti mokytis ir būti mokykloje.
Nepakankamas individualus dėmesys gali pakenkti vaiko savigarbai ir pasitikėjimui savimi. Mokiniui gali atrodyti, kad jis nėra pakankamai geras ar gabus, jei jam nepavyksta atlikti tam tikrų užduočių be pagalbos, kas galiausiai gali sukelti motyvacijos praradimą ir nuolatinį nesėkmės jausmą.
Norint pagerinti situaciją, mokyklos turėtų stengtis pasitelkti daugiau specialistų, kurie galėtų teikti individualią pagalbą mokiniams. Tai gali būti mokymosi pagalbos mokytojai, psichologai ar socialiniai darbuotojai. Naudojant technologijas ir inovatyvius mokymo metodus, galima kurti individualizuotas mokymo programas, kurios atitinka kiekvieno mokinio poreikius ir gebėjimus.
Tėvų Įsitraukimas
Kasdieniniame vaikų mokymosi procese itin svarbus tėvų įsitraukimas, tačiau bene kiekvienoje šeimoje matome pasikartojančią situaciją, kai tėvai yra užsiėmę darbuose ir papildomose veiklose ir laiko mokytis kartu su vaiku nebelieka.
- Bendraukite su vaiko mokytojais. Mokytojai teigia, kad tik viena šeima iš dešimties kreipiasi į mokytoją, norėdami pasitarti dėl vaiko mokslų.
- Skirkite laiko namų darbams. Nors dauguma tėvų tikisi, kad jų vaikai yra pakankamai sąmoningi, kad atliktų namų darbus patys, praktika rodo, kad vaikams reikia pagalbos ir priežiūros. Kartu su vaiku atlikdami namų darbus, galite pastebėti, kuriose srityse jam reikia papildomos pagalbos, ir padėti jam geriau suprasti mokomąją medžiagą.
- Jei neturite laiko kartu atlikti namų darbus, paieškokite vaikui pagalbos. Apsvarstykite galimybę kreiptis į papildomus specialistus, tokius kaip korepetitoriai ar mokymosi pagalbos specialistai.
- Skatinkite smalsumą. Skatinkite vaiką domėtis įvairiomis temomis, užduoti klausimus ir tyrinėti naujas sritis. Kalbėkite su vaikais ne tik buitinėmis temomis, bet aptarkite dienos naujienas, situaciją darbe.
- Kurkite pozityvią mokymosi aplinką. Jei tik įmanoma, užtikrinkite, kad namuose būtų rami ir patogi vieta mokymuisi, kur vaikas galėtų susikaupti ir netrukdomas atlikti užduotis. Tarkitės su broliais ir sesėmis, kad itin svarbu leisti visiems šeimos nariams pailsėti ir atlikti einamas užduotis.
- Įtraukite vaikus į sprendimų priėmimą. Leiskite vaikui dalyvauti planuojant dienos tvarkaraštį ar nustatant mokymosi tikslus. Net pradinių klasių mokiniai puikiai supranta ir žino, kad jie gali patys rinktis papildomas veiklas ir laiką, kada būtina atlikti įvairias užduotis.
- Pagirkite už pastangas. Svarbu girti vaiką ne tik už pasiekimus, bet ir už pastangas.
tags: #patarimai #mokytojams #apie #mokiniu #mokymosi #motyvacija