Depresija: Simptomai, Gydymas ir Pagalba Sau bei Artimiesiems

Depresija - tai daugiau nei tik prasta nuotaika ar laikinas liūdesys. Tai rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Depresija gali paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, su kuria bent kartą gyvenime susiduria milijonai žmonių. Tačiau ši liga vis dar apipinta mitais ir stereotipais, dėl kurių daugelis vengia pripažinti savo būklę ar ieškoti pagalbos. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais - tiek emociniais, tiek fiziniais, o jos poveikis gali būti juntamas ne tik asmeniškai, bet ir darbe, šeimoje ar socialiniame gyvenime. Kadangi ši liga gali turėti rimtų pasekmių, svarbu laiku atpažinti jos požymius ir imtis veiksmų.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra depresija, kaip ją atpažinti, kokie yra gydymo būdai, ir kaip galite padėti sau bei savo artimiesiems.

Kas yra Depresija?

Depresija (depresinis sutrikimas, angl. Major depressive disorder, MDD) yra psichikos sutrikimas arba būsena, kuri pasižymi nuolatiniu liūdesiu ir/arba prasta nuotaika, dirglumu, interesų, energijos ir motyvacijos sumažėjimu, trukdančiu kasdieniam funkcionavimui.Depresija apibūdinama pavieniais, pasikartojančiais depresijos epizodais. Gali pasitaikyti vienas depresijos epizodas per visą žmogaus gyvenimą, bet dažniausiai depresijos epizodai kartojasi, tarp jų būna remisija - depresijos simptomų išnykimas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus.

Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, darbo praradimą ar artimojo netektį. Nors šios situacijos gali sukelti liūdesį, tačiau depresija yra ilgalaikė ir dažnai atsiranda be aiškios priežasties.

Pagrindiniai skirtumai tarp liūdesio ir depresijos:

• Liūdesys - tai natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko.
• Depresija - tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lygi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.

Depresijos atsiradimo priežastys

Depresijos atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Depresija yra sudėtingas sutrikimas, kurio atsiradimą lemia daugybė skirtingų veiksnių. Tačiau dažniausiai ji kyla dėl kelių priežasčių derinio:

Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija

• Išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos.
• Vidinėmis nerimo sutrikimo atsiradimo priežastimis gali tapti genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys.
• Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui.
• Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą.
• Neretai girdime, kad mamos patiria pogimdyvinę depresiją. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su šia nerimo sutrikimo forma. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai. Todėl ši opi problema yra žymiai didesnė nei mes manome.

Dažniausios depresijos priežastys:

• Biologiniai veiksniai:
  • Smegenų chemijos pokyčiai: sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką.
  • Hormoniniai sutrikimai: depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams.
  • Genetika: jei šeimoje buvo depresijos atvejų, tikimybė ja susirgti padidėja.
• Psichologiniai veiksniai:
  • Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas.
  • Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą.
  • Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta.
• Socialiniai ir aplinkos veiksniai:
  • Vienišumas ir socialinė izoliacija.
  • Finansinės problemos, darbo netekimas ar didelis darbinis krūvis.
  • Lėtinės ligos, kurios neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo.

Depresijos Simptomai

Depresija pasireiškia įvairiais simptomais ir kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tačiau yra tam tikri bendri simptomai, kurie padeda ją atpažinti. Jie gali būti suskirstyti į tris pagrindines grupes: emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.

Emociniai simptomai:

• Nuolat ar didžiąją dienos dalį juntama prislėgta nuotaika, tuštumo ar beviltiškumo jausmas.
• Žmogus jaučiasi prislėgtas, praranda viltį ir mato ateitį kaip beprasmišką.
• Net ir teigiami gyvenimo įvykiai nesukelia džiaugsmo ar palengvėjimo.
• Abejingumas, nesidomėjimas, negebėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo svarbūs, įdomūs.
• Anhedonija - negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Anhedonija skirstoma į du tipus: socialinė ir fizinė. Socialinė anhedonija - tai nesidomėjimas bendravimu arba negalėjimas patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis. Fizinė anhedonija - tai negalėjimas patirti juslinio malonumo, pvz., valgant, liečiant ar mylintis.
• Nors depresija dažniausiai siejama su apatija, daugelis sergančiųjų jaučia ir nuolatinį nerimą, kuris trukdo susikaupti bei ramiai ilsėtis.
• Be to, dažnai užklumpa ir savigrauža bei kaltės jausmas. Žmogus gali jaustis nieko vertas, nuolat kaltinti save dėl praeities klaidų ar galvoti, kad kitiems būtų geriau be jo.
• Pyktis, irzlumas, nuotaikų kaita.
• Beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas.
• Savivertės sumažėjimas.
• Ašaros, verksmas be aiškios priežasties.
• Kaltės jausmas.
• Nerimas ir nuolatinis susirūpinimas.

Fiziniai simptomai:

• Nuovargis, energijos trūkumas netgi atliekant įprastus, daug pastangų nereikalaujančius darbus.
• Bendras silpnumas.
• Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, kai net paprasčiausios užduotys, tokios kaip atsikelti iš lovos ar pasigaminti maisto, atrodo neįveikiamos.
• Miegas: sutrikęs miegas ar netgi nemiga arba atvirkščiai - per didelis mieguistumas.
• Taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai - vieni žmonės kenčia nuo nemigos, nepaisant didelio nuovargio, kiti miega ilgai, tačiau vis tiek jaučiasi išsekę.
• Apetitas: pakitęs apetitas - sumažėjęs ar padidėjęs noras valgyti ir svorio pokyčiai.
• Depresija gali sutrikdyti ir apetitą, kai kuriems visiškai sumažėja noras valgyti, o kiti persivalgo, ypač saldaus ir riebaus maisto.
• Skausmai: dažnai pasireiškia nepaaiškinami fiziologiniai nusiskundimai: galvos ar nugaros skausmas, stiprus širdies plakimas ar skausmas širdies plote, virškinimo problemos, skrandžio skausmas.
• Galvos skausmai.
• Virškinimo sutrikimai.
• Menstruacijų ciklo pakitimai.
• Įvairūs sąnarių, raumenų skausmai.
• Dusimo jausmas.
• Seksualinė disfunkcija.

Elgesio pokyčiai

• Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
• Noro atlikti veiklas, kurios prieš tai teikė džiaugsmą, kuriomis buvo mėgaujamasi, tame tarpe ir įvairūs hobiai, praradimas.
• Sunkumas susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi prastesne atmintimi, pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Sulėtėjęs mąstymas, kalba, susilpnėjusi atmintis, sunkiau susikaupti, neryžtingumas.
• Psichomotorinis sujaudinimas (nerimastingumas, itin padidėjęs fizinis aktyvumas) ar vangumas
• Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
• Sunku priimti sprendimus.
• Priklausomybių atsiradimas (alkoholis, narkotikai, besaikis valgymas).
• Mintys apie mirtį, savižudybę ar savęs žalojimą.
• Niūri ir pesimistinė ateities vizija.
• Gali kankinti pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę, bandymai nusižudyti.

Depresija gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu ar net pykčiu bei irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti - mokytis, dirbti, bendrauti ir pan. - bet jei žmogus atlieka šiuos dalykus, nebūtinai jis jaučiasi gerai.

Šie simptomai gali padėti atpažinti depresiją tiek savyje, tiek artimuosiuose. Depresija nustatoma tada, kai mažiausiai dvi savaites žmogus didžiąją dalį dienos yra prislėgtas ir pasyvus. Tačiau depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Žmogus, kuris serga depresija, gali vengti apie tai kalbėtis arba apsimesti, jog viskas yra gerai.

Depresijos formos ir tipai

Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.

• Egzogeninė depresija: kyla iš išorinių, psichologinių ir socialinių priežasčių.
• Klinikinė depresija: pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas.
• Atipinė depresija: yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
• Distimija: yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
• Sezoninis afektinis sutrikimas: kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.
• Depresija po gimdymo: prasideda nėštumo metu arba per metus po gimdymo. Iš pradžių tai gali pasireikšti kaip liūdesys po gimdymo su perdėtu emocingumu, ašarojimu, dirglumu, sutrikusiu miegu. Po gimdymo liūdesys dažniausiai išnyksta per kelias savaites, tačiau kai kurioms moterims šie simptomai laikui bėgant tampa vis intensyvesni ir virsta depresija, dėl kurios sunku pasirūpinti ir kūdikiu, ir savimi.
• Užmaskuota depresija: gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
• Senyvo amžiaus žmonių depresija: darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
• Vaikų depresija: dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
• Gydymui atspari depresija: būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja. Tokie ligoniai patiria ilgalaikę kančią, todėl neretai pasitaiko minčių, kad nepavyks išsigelbėti iš ligos spąstų.
• Depresija, pasireiškianti kaip bipolinio sutrikimo ar šizofrenijos dalis.

Depresijos Gydymas

Labai svarbu neignoruoti savo būsenos ir negalvoti, kad tai praeis ir susitvarkys savaime. Depresiją reikia gydyti, ji savaime nepraeina. Todėl, susidūrus su depresijai būdingais simptomais - nebijokite apie tai kalbėtis, ieškokite pagalbos ir ją priimkite. Nors esant tokioje būsenoje tai padaryti sunku, kadangi viskas atrodo beprasmiška ir beviltiška - bet būtina kažkam, kuo pasitikite, pasipasakoti.

Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos

Kovoti su depresija gali būti sudėtinga, tačiau svarbiausia suprasti, kad viskas yra prieinama, o tinkami veiksmai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Depresijos gydymas apima daugybę skirtingų metodų, kadangi kiekvienam žmogui gali tikti skirtingi būdai ir svarbu atrasti tai, kas tinka būtent jam.

Savipagalba

Kai depresija nėra itin sunkios formos, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti jos simptomus. Nors pradėti gali būti sunku, tačiau net ir maži žingsniai gali turėti didelį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.

• Fizinė veikla ir sveika gyvensena: Iš tiesų, fizinis aktyvumas gali būti nepaprastai veiksmingas, ypač esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką. Net ir reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje - vos 30 minučių per dieną gali padėti jaustis geriau. O įvairūs lengvi pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, mažina įtampą ir stresą. Be to, galite išbandyti sportą, kuris teikia malonumą - šokius, plaukimą ar dviračių sportą. Be fizinio aktyvumo, svarbu ir tinkama mityba. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai. Kai kurie produktai gali teigiamai veikti smegenų veiklą ir nuotaiką, pavyzdžiui, produktai, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgštys, taip pat tamsus šokoladas bei maistas, turintis B grupės vitaminų.
• Miego higiena ir kokybiškas poilsis: Depresija dažnai sutrikdo miego režimą - žmonės gali kentėti nuo nemigos arba miegoti per daug. O kaip žinome, miego kokybė yra itin svarbi psichikos sveikatai, todėl verta įdiegti tam tikrus įpročius, tokius kaip: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti ekranų (telefonų, kompiuterių) bent valandą prieš miegą bei sukurti ramų vakarinį ritualą, kaip pavyzdžiui, arbatos gėrimas ar knygos skaitymas.
• Dienoraščio rašymas ir emocijų išraiška: Kartais sunku išreikšti jausmus žodžiais, todėl emocijų išrašymas dienoraštyje gali būti veiksminga priemonė. Tai padeda geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti. Gali padėti ir kūrybinės veiklos: tapyba, muzika, poezija ar net tiesiog spalvinimas gali būti puikus būdas išreikšti save.
• Socialiniai ryšiai ir artimųjų palaikymas: Depresija dažnai skatina žmogų atsiriboti nuo draugų ir šeimos, tačiau palaikymas yra itin svarbus. Ir net jei nesinori bendrauti, pabandykite palaikyti ryšį su artimais žmonėmis. Kalbėjimas apie savo būseną gali padėti jaustis lengviau. Na, o jei visgi sunku pasikalbėti su artimaisiais, galima prisijungti prie palaikymo grupių ar ieškoti bendruomenių internete.
• Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą: Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.

Profesionali pagalba

Jei anksčiau išvardinti simptomai neišnyksta 2 savaites ir ilgiau, specialistas gali įtarti depresijos atsiradimo tikimybę ir rekomenduoti apsilankyti pas psichiatrą. Jis konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą. Tačiau norint efektyviai vaduotis iš depresijos vien vaistų nepakanka.

Kai depresija yra stipri arba trunka ilgą laiką, būtina kreiptis į specialistus. Dažnai žmonės vengia pagalbos, manydami, kad „viskas praeis savaime“ arba kad „tik silpni žmonės kreipiasi į psichologus“. Tai klaidingas požiūris - psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė, o depresija - liga, kuriai reikia gydymo.

Pirmasis depresijos gydymo žingsnis gali būti kreipimasis į emocinės paramos linijas, kuriose galite nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai, jums priimtina forma (telefonu, pokalbiais internetu, el. laišku), pasidalinti mintimis, jausmais, gauti palaikymą ir informaciją apie tolimesnes pagalbos galimybes.

Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas

Apsilankius pas psichologą ar psichoterapeutą, šis gali nukreipti apsilankyti ir pas psichiatrą, nes neretai depresijos simptomus reikia gydyti ir medikamentais - tai visiškai normalu. Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą.

• Psichoterapija: Vienas veiksmingiausių depresijos gydymo būdų yra psichoterapija, kuri padeda suprasti savo mintis, jausmus ir elgesio modelius. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) leidžia atpažinti ir pakeisti neigiamą mąstymą, kuris prisideda prie depresijos vystymosi. O psichodinaminė terapija giliau nagrinėja vidines emocines žaizdas, dažnai siejamas su vaikystės patirtimis. Tuo tarpu humanistinė terapija padeda stiprinti savivertę ir priimti savo jausmus. Atminkite, kad kreiptis pagalbos - tai ne silpnumo požymis, o pirmasis žingsnis į geresnę savijautą ir emocinę pusiausvyrą. Šalia medikamentų yra rekomenduojama lankytis reguliarioje psichoterapijoje, kurios metu dirbama su psichoterapeutu individualiai arba grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kurie leidžia sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapijoje taip pat galima išmokti kaip susitvarkyti su savo simptomais, prisikasti prie galimos depresijos priežasties/priežasčių bei priimti save.
• Medikamentinis gydymas: Kai kuriais atvejais, ypač esant sunkiai depresijai ir kai jos simptomai trukdo susikoncentruoti bei atlikti įprastas kasdienes užduotis, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Antidepresantai padeda subalansuoti smegenų cheminius procesus ir palengvina simptomus. Gydymą skiria gydytojas psichiatras, ir jis dažnai derinamas su psichoterapija.

Kiti būdai kovoti su depresija

Be tradicinių gydymo metodų, kai kurie žmonės atranda palengvėjimą taikydami ir kitokias praktikas, kurios padeda sumažinti stresą ir geriau suprasti savo emocijas. Pavyzdžiui, meditacija leidžia išmokti gyventi dabartyje, atsikratyti įkyrių minčių ir susitelkti į esamą momentą. Taip pat labai veiksminga gali būti muzikos ir meno terapija - muzikos klausymasis ar jos kūrimas suteikia galimybę išreikšti emocijas, o kūrybinė veikla, tokia kaip spalvinimas, tapyba ar molio lipdymas, gali padėti nuraminti mintis ir pagerinti savijautą.

• Hipnozė ir hipno kognityvinė elgesio terapija: Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus. Hipno terapija padeda greičiau prieiti prie šių blogų, nes hipnozės metu atrakinami kritinio mąstymo blokai, o įsitikinimai lieka nuošalyje.
• Stresą mažinantys papildai: Stresą mažinantys papildai gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tokių papildų sudėtyje dažnai yra adaptogenų, pavyzdžiui, ašvagandos, radiolių ar jonažolių kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir mažina kortizolio lygį. Taip pat svarbūs B grupės vitaminai, kurie palaiko nervų sistemą ir padeda sumažinti nuovargį. Magnis yra dar viena itin svarbi medžiaga, galinti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti miego kokybę, o L-teaninas, randamas žaliojoje arbatoje, skatina atsipalaidavimą nesukeldamas mieguistumo jausmo. Šie papildai gali padėti lengviau susitvarkyti su įtampa, pagerinti koncentraciją ir suteikti vidinės ramybės jausmą.

Kaip padėti sergančiam depresija artimam žmogui?

Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga. Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti. Taip pat vertėtų nepamiršti, jog žmogus tokioje būsenoje dažnai neturi jėgų ir motyvacijos, tad net paprastas pokalbis gali atimti iš jo daug energijos, jis gali tam net neprisiruošti, tad inicijuoti kalbėtis gali tekti pačiam sergančio depresija artimajam.

Atkreipiu dėmesį, kad nevalia pamiršti ir artimųjų, kurie glaudžiais ryšiais yra susiję su depresija patiriančiu asmeniu. Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.

• Būkite kantrūs ir supratingi: Atminkite, kad depresija yra liga, o ne charakterio trūkumas.
• Išklausykite be teismo: Leiskite jam išreikšti savo jausmus ir mintis.
• Pasiūlykite pagalbą: Pasiūlykite padėti jam atlikti kasdienes užduotis.
• Skatinkite kreiptis į specialistus: Padėkite jam rasti psichikos sveikatos specialistą.
• Nepamirškite pasirūpinti savimi: Palaikyti sergantį depresija žmogų gali būti emociškai sunku, todėl svarbu pasirūpinti savo gerove.

Ar depresija pagydoma?

Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites.

Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas - teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių. Jei klinikinės depresijos priežastys yra labai skaudžios, pasąmonė gali blokuoti šiuos prisiminimus, todėl sąmoningai rasti atsakymo nepavyks.

Visgi didelė dalis sergančiųjų niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos, nes neatpažįsta depresijos simptomų, jaučia gėdą, baimę ar negauna tinkamos informacijos. Tad labai svarbu šia tema šviesti visuomenę, neignoruoti savo būsenos ir nebijoti kreiptis pagalbos, nes kreiptis pagalbos - normalu.

Dažniausi Depresijos Mitai

Įvairius psichikos sutrikimus, ypač depresiją, daugybę metų lydi stigmos, kurios skausmingai paveikia su šiomis problemomis susiduriančius žmones bei jų artimųjų ratą. Nemažai žmonių vis dar bijo kreiptis pagalbos į specialistus, baiminasi ligos diagnozės ar gydymo. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius tikina, kad psichikos ligas lydinčios stigmos visuomenėje įsišaknijo jau prieš daugybę metų, ir nors pamažu požiūris keičiasi, vertėtų prisiminti, kad tokios ligos kaip depresija prilygsta įprastoms ligoms, kurioms būtina specialisto pagalba.

• Mitai:
  • Depresija yra tiesiog liūdesys.
  • Depresija praeis savaime.
  • Tik silpni žmonės serga depresija.
  • Antidepresantai yra priklausomybę sukeliantys.
• Realybė:
  • Depresija yra rimta liga, kuriai reikia gydymo.
  • Depresija gali paveikti bet kurį žmogų.
  • Antidepresantai gali padėti palengvinti simptomus.

Susigrąžinkite Gyvenimo Spalvas

Depresija sergantys žmonės gyvenimą mato tarsi per pilkos spalvos filtrą, aptemdantį veidus, panaikinantį spalvas. Tik kartu skleisdami žinią, kad depresija nėra paprastas liūdesys, bloga nuotaika ar diagnozė visam gyvenimui, padėsime panaikinti stigmą ir pamažu sugrąžinti žmonėms gyvenimo spalvas.

Depresija apsunkina mūsų gyvenimą, todėl nesijausime laimingi taip, kaip anksčiau. Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis. Tačiau depresijos gydymas yra kompleksinis ir kiekvienam žmogui gali tikti skirtingi metodai. Svarbiausia - neignoruoti simptomų ir kreiptis pagalbos, kai ji reikalinga. Net jei atrodo, kad situacija beviltiška, galimybė sugrįžti į visavertį gyvenimą visuomet yra. Kiekviena diena gali tapti šviesesnė, jei leidžiame sau priimti pagalbą ir rūpinamės savo psichine sveikata.

tags: #pasidalinkit #apie #depresija