Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) yra sudėtinga psichologinė būsena, pasireiškianti įvairiais simptomais. Šiame straipsnyje aptarsime RAS požymius, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes.
Kas yra ribinis asmenybės sutrikimas?
Ribinis asmenybės sutrikimas yra psichologinė būsena, kurią apibūdina daug simptomų: emocinis nestabilumas, sujaukti mąstymo šablonai, impulsyvus elgesys ir dažnai intensyvūs, bet nestabilūs asmeniniai santykiai. Šia liga gali sirgti septyni iš tūkstančio žmonių, ji dažniausiai diagnozuojama moterims, nors panašiu dažnumu ją patiria ir vyrai. Žodis liga nėra visai tikslus, todėl, kad tai greičiau asmenybės prisitaikymas prie ankstyvų - traumuojančių patirčių.
Ribinio asmenybės sutrikimo požymiai
Asmenys, turintys ribinės asmenybės sutrikimą paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, jie dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jie pasižymi impulsyviu elgesiu, yra linkę patirti intensyvias emocijas ir pasižymi emociniu nestabilumu, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas. Apimti intensyvių emocijų yra linkę žaloti save, taip pat būdingi dažni bandymai nusižudyti. Jų tarpasmeniniai santykiai pasižymi nestabilumu, chaotiškumu. Santykiams dažnai keliami nerealistiniai lūkesčiai ir jais dažnai nusiviliama. Artėjančio atsiskyrimo, atstūmimo ar išorinės struktūros praradimo suvokimas ribinei asmenybei gali sukelti savęs vaizdo, afekto ir elgesio pokyčius. Šie žmonės labai jautrūs išorinėms aplinkybėms. Dažnai mano, kad šis jų suvokiamas atstūmimas reiškia, kad jie yra blogi. Atstūmimo baimė dažnai susijusi su negebėjimu ištverti buvimo vieniems, stipraus troškimo, kad kiti žmonės būtų šalia jų. Ribiniai asmenys gali jausti empatiją kitam asmeniui ir juo rūpintis, tačiau su didžiuliu lūkesčiu, kad tas asmuo, kuriuo besirūpinama bus visuomet prieinamas ir pajėgus pasirūpinti jais pačiais, jų poreikiais, reikalavimais. Būdinga staiga pasikeisti iš maldaujančios, prašančios pagalbos rolės į teisuoliško keršytojo už praeities skriaudas rolę. Tačiau dažniausiai jie save mato kaip blogus, bet kartais gali jaustis tarsi iš vis neegzistuotų. Savižala dažnai naudojama kaip būdas patvirtinti gebėjimą kažką jausti (ypač kuomet asmuo patiria disociaciją) ar siekiant sumažinti buvimo blogu pojūtį. Dėl nuolatinės tuštumos jausmo ir lengvai patiriamo nuobodulio turi tendenciją nuolat ieškoti kokių nors intensyvesnių patirčių. Pyktis dažniausiai kyla kuomet besirūpinantis asmuo ar partneris suvokiamas kaip apleidžiantis, nesirūpinantis, atstumiantis. Po pykčio išraiškos dažnai seka kaltė ir gėda, kurie prisideda prie savo blogumo patyrimo. Linkę save žlugdyti, sabotuoti prieš pat pasiekiant savo tikslą. Pvz., nutraukti mokslus prieš pat jų užbaigimą, patirti stiprų regresą artėjant prie terapinių tikslų pasiekimo, sužlugdyti gerus santykius. Sunkiai toleruoja išsiskyrimą, tačiau tuo pačiu sunkiai išbūna intymume.
Pagrindiniai simptomai:
- Emocinis nestabilumas
- Sujaukti mąstymo šablonai
- Impulsyvus elgesys
- Intensyvūs, bet nestabilūs asmeniniai santykiai
- Tuštumos jausmas
- Atstūmimo baimė
- Pykčio ir agresijos protrūkiai
- Savižala
Ribinio asmenybės sutrikimo simptomų grupės:
Moksliniuose straipsniuose išskiriamos trys ribinio asmenybės sutrikimo simptomų grupės: afektyvūs, agresyviai impulsyvūs ir primenantys psichozę.
Ribinio asmenybės sutrikimo priežastys
Iš tėvų paveldėjamas genų rinkinys gali lemti didesnį pažeidžiamumą ribiniam asmenybės sutrikimui. Tyrimai parodė, kad jei vienas identiškas dvynys serga šia liga, net dvejais trečdaliais atvejų, kitas irgi turės tą patį sutrikimą. Į šiuos rezultatus žvelgiama atsargiai, nes nerastas joks už ligą atsakingas genas. Kartais manoma, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu pasižymi neurotransmiterių (hormonų, dalyvaujančių komunikacijoje tarp neuronų) trūkumu. Pakitęs serotonino kiekis susijęs su depresija, agresija ir sunkumais kontroliuoti destruktyvius polinkius. Šių smegenų sričių problemos gali sukelti ribinio asmenybės sutrikimo simptomus. Asmeniniai santykiai su tėvais ar šeima vaikystėje smarkiai daro įtaką asmens požiūriui į pasaulį ir į kitus žmones. Smegenų skenavimas parodė, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu turi mažesnio tūrio migdolinius kūnus. Migdolinis kūnas dažnai vadinamas smegenų baimės centru, tačiau toks apibūdinimas nelabai atspindi šio organo sudėtingumą. Migdolinis kūnas iš tiesų susijęs su baime, ypač jos sąlygojimu - procesu, kuriuo metu mes, kaip daugelis gyvūnų, susiejame neigiamus dirgiklius su su kitais veiksniais. Jis atsakingas ir už kitas emocijas, taip pat ir teigiamas. Moksliniai tyrimai parodė, kad skirtingų tipų dirgikliai sukelia skirtingų migdolinio kūno neuronų atsaką. Ribinis asmenybės sutrikimas sąlygoja mažesnį prefrontalinės žievės aktyvumą. Ši smegenų dalis padeda racionaliai mąstyti.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Genetiniai ir biologiniai rizikos veiksniai
RAS 5 kartus dažniau stebimas tarp asmenų, kurių pirmojo laipsnio biologiniai giminaičiai irgi turėjo RAS.
Socialiniai ir tarpasmeniniai rizikos veiksniai
RAS turintiems asmenims biologiškai yra būdingas polinkis intensyviai išgyventi emocijas ir dažnai jų tėvai būna negebantys tinkamai validizuoti ir atliepti jų emocinių poreikių bei tinkamai į juos reaguoti. Dažnai vaikystėje į RAS turinčio asmens emocijų ekspresiją būna reaguojama nepastoviai, dažnai nuvertinančiu, paniekinančiu ar netgi baudžiančiu būdu. RAS turinčio asmens tėvai apskritai dažnai į juos jau nuo kūdikystės reaguodavo nenuosekliai ir nestabiliai - nuo perteklinio rūpesčio, hiperglobos (hiperkontrolės) iki baudimo ar visiško atsiribojimo, ignoravimo. RAS turintys asmenys dažnai yra patyrę traumuojantį apleistumą, atstūmimą (abandonment). Taip pat jie neretai iš savo tėvų yra patyrę ir kitų rūšių smurtą. 60-80 % RAS turinčių asmenų vaikystėje yra patyrę sisteminį smurtą. RAS turintys asmenys, kurie vaikystėje nepatyrė smurto, pasižymi geresniu funkcionavimu nei RAS turintys asmenys, kurie jį patyrė. RAS turintys asmenys iš savo šeimų taip pat dažnai išmoksta, kad kančia, liga ir silpnumas skatina kitų žmonių meilę ir rūpestį. Tai savo ruožtu paskatina RAS turinčio asmens įsitikinimus, kad artimi ir mylimi žmonės slapta myli kančią.
Ribinio asmenybės sutrikimo diagnostika
Patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga. Dėl to būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką.
Ribinio asmenybės sutrikimo gydymas
Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo.
Sužinojus ribinio asmenybės sutrikimo diagnozę, rekomenduojama apie ją informuoti savo artimiausius draugus, šeimą, ir asmenis, kuriais pasitikite. Taip pat pasirūpinkite, kad jie sužinotų apie ligos simptomus ir susipažintų su elgesio rekomendacijomis. Daugelis ligos simptomų paveikia asmeninius santykius su artimais žmonėmis, todėl jų įtraukimas į gydymą gali padidinti jo efektyvumą. Artimiesiems lengviau suprasti simptomus, kad Jums prasidėjo krizė, ir jie juos veiks mažiau emociškai, todėl ilgalaikiams asmeniniams santykiams kils mažesnė grėsmė. Nors trumpo - vidutinio laikotarpio trukmės gydymo rezultatai dažnai prasti, yra įrodymų, kad naudojant įprastas terapijas per 10 metų galima pasiekti būseną, kai diagnozės kriterijai nebeatitinkami.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Psichoterapija
Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): Dialektinė elgesio terapija skirta aukštos rizikos, sunkiai gyjantiems pacientams. Dažnai jie turi daugiau nei vieną diagnozę. Šis psichoterapijos būdas buvo sukurtas specialiai ribiniam asmenybės sutrikimui. Dialiektinė elgesio terapija yra kognityvinės elgesio terapijos atmaina. Žodis dialektinė grįstas idėja, kad dviejų priešingybių gretinimas - pripažinimo ir pokyčių - atneša geresnius rezultatus, nei dirbant su jomis atskirai. Pacientai sutinka daryti namų darbus tam, kad tobulintų naujus įgūdžius. Visuomenės sveikatos apsaugos sistemos dažniausiai stinga suteikti resursų ir išlaikyti dialektinės elgesio terapijos programas, todėl didžioji dauguma sergančiųjų lieka be prieigos prie įrodymais grįstos medicinos.
- Psichoterapija, paremta atida (mindfulness): Nedalyvaujant dialektinės elgesio terapijos programoje, galima rinktis psichoterapiją, paremtą atida (mindfulness). Yra įrodymų, kad su atida susijusios veiklos gali padėti išmokti valdyti impulsyvų elgesį. Atida (mindfulness) yra sąmoningumas ir gebėjimas susitelkti į dabarties akimirką. Tai - patirties, emocijų ir minčių stebėjimas iš neutralios perspektyvos. Į dabartį orientuotą sąmoningumą galima pasiekti medituojant, vaikščiojant, valgant, užsiimant joga ar net spalvinant ir tapant. Kai sulėtiname tempą ir pastebime savo kvėpavimą, leisdami sau būti smalsiems, leidžiame mintims nurimti. Pastebėję mintis, galime pasirinkti, ar norime į jas įsitraukti, ar jas paleisti. Atleisdami mintis ir vėl sutelkdami dėmesį į kvėpavimą, sąmoningai atgauname savarankiškumą savo minčių ir jausmų atžvilgiu. Dėl tokių simptomų kaip nuotaikos nestabilumas ir prastas savęs vertinimas, ribinio asmenybės sutrikimo (BPD) sergantysis gali tapti impulsyvus, kenkti santykiams ir save žaloti. Atida yra mokslu įrodyta priemonė, padedanti sulėtinti tempą, atsikvėpti, rasti palengvėjimą ir pastebėti savo emocijas prieš reaguojant į jas veiksmais.
Medikamentinis gydymas
- Antidepresantai (SSRI): Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (antidepresantai SSRi) pasižymi didžiausiu mokslinių įrodymų kiekiu, gydant afektyvius ir impulsyvius simptomus, todėl dažniausiai skiriami šie antidepresantai.
- Antipsichotiniai vaistai: Kognityviniams ir suvokimo simptomams gydyti skiriami antipsichotiniai vaistai.
- Nuotaikos stabilizatoriai: Nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip Divalproex taip pat efektyviai gydo afektyvius ir impulsyvius simptomus.
- Benzodiazepinai: Moksliniuose straipsniuose yra duomenų, kad benzodiazepinų (tokių kaip Xanax ar Lorazepamas) naudojimas yra griežtai nepatartinas, dėl suicidinių polinkių ir impulsyvumo stiprinimo.
Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS)
TMS terapija stimuliuoja tam tikras smegenų dalis magnetiniais impulsais, kurie sugrąžina toms dalims normalų atyvumo lygį. Smegenų skenavimo tyrimai pademonstravo, kad TMS terapija gali gydyti ne tik depresijos simptomus, sergant ribiniu asmenybės sutrikimu, tačiau ir sutrikimo simptomus. Yra tyrimų, rodančių, kad ši terapija leidžia sumažinti ligos intensyvumą. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad transkranijinė magnetinė stimuliacija efektyviai mažina ribinio asmenybės sutrikimo simptomų stiprumą: baimę būti apleistiems, impulsvumą, emocinį nestabilumą ir pyktį.
Eksperimentiniai gydymo būdai
- Botulino toksino injekcijos: Mokslinio tyrimo metu atlikus vieną botulino toksino injekciją, labai pagerėjo gydymui atsparūs ribinio asmenybės sutrikimo simptomai, teigia Amerikos psichiatrų asociacija. “Maždaug pusė pacientų po kelių mėnesių norėjo pakartoti gydymą, todėl klinikinis pagerėjimas pasikartojo”, savo pranešime teigė dr. Tillmannas Kruger ir tyrimo bendraautorius dr. M. “Atsižvelgiant į veido grįžtamojo ryšio teoriją…, botulino toksinas gali sumažinti visą neigiamų emocijų spektrą ir tokiu būdu nuraminti ribinio asmenybės sutrikimo emocinį nestabilumą”, - rašė Dr. Kruger ir Dr.
- Psichodelikai (LSD, psilocibinas, ajavaska, MDMA, ketaminas): Klinikino tyrimo Bazelio (Šveicarija) universitete metu, 39 metų moteris, serganti gydymui atsparia depresija ir kitais simptomais, susijusiais su kompleksišku asmenybės sutrikimu, buvo eksperimentiškai gydoma lizergo rūgšties dietilamidu (LSD). LSD buvo naudojamas kartą per savaitę, didėjančiomis dozėmis. “Ribinis asmenybės sutrikimas yra sunki psichiatrinė būklė, kurią charakterizuoja elgesio dereguliacija, emocinė dereguliacija, savęs suvokimo sutrikimai ir socialinio funkcionavimo problemos. Nepaisant įrodymais grįstų psichoterapinių gydymo būdų buvimo, šių metodų efektyvumas yra ribotas. Yra dar mažiau mokslinių įrodymų apie farmakologinio gydymo efektyvumą, todėl matomas didelis poreikis patobulinti dabar naudojamus metodus. Nors psichodelikų naudojimo įvairiems psichikos sutrikimams gydyti moksliniai tyrimai rodo potencialą, mokslininkai dar netyrė psichodelikų efektyvumo gydant ribinį asmenybės sutrikimą. Psichodelikai, tokie kaip psilocibinas, ajavaska, LSD, MDMA ir ketaminas potencialiai gali gydyti platų psichinių sutrikimų spektrą. Be to, tyrimai rodo, kad šie junginiai pozityviai paveikia ribinio asmenybės sutrikimo požymius. Tačiau klinikiniai tyrimai nebuvo taikomi tiesiogiai ribiniam asmenybės sutrikimui. Dėl saugumo užtikrinimo mes rekomenduojame griežtas taisykles, taip pat saugią aplinką ir tinkamą emocinį nusiteikimą dozuojant psichodelikus asmenims, sergantiems ribiniu asmenybės sutrikimu. Tyrinėjant ribinį asmenybės sutrikimą buvo pastebėta, kad atpažįstant emocijas vyrauja neigiami įsitikinimai: sergantysis neigiamas emocijas įžvelgia net ir neutraliame veide. Žurnale “Psychofarmacology” buvo publikuotas nedidelės apimties tyrimas, kuris parodė, kad Ajavaska gali turėti teigiamą terapinį poveikį su atida (mindfulness) susijusiomis savybėms (decentralizavimas, susitaikymas, savivoka, jautrumas meditacijai).
Pagalba sergantiesiems ribiniu asmenybės sutrikimu
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad sukūrėme žmonių su ribiniu sutrikimu pagalbos programą. Kviečiame prisijungti prie gyvų bei nuotolinių susitikimų. Kviečiame bendrauti, dalintis patirtimi, kartu mokytis naudingų emocinių įgūdžių.
Asmenybės sutrikimai
Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Neretai šie žmonės turi kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį, todėl gali turėti didelių sunkumų įvairiose veiklose - darbe, mokykloje ir bendruomenėje, o dėl savo sunkumų dažniausiai kaltina kitus žmones. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.
Kiti asmenybės sutrikimai:
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas - asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, yra labai nepasitikintys ir įtariai žiūri į kitus žmones, ilgai laiko nuoskaudas.
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas - pasižymi palyginti mažu noru formuoti artimus santykius su kitais ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkiai supranta kitų žmonių užuominas, todėl gali atrodyti kaip emociškai šalti.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas - mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
- Antisocialus asmenybės sutrikimas - dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas - šį sutrikimą turintys asmenys dažnai dramatišku ir provokuojančiu elgesiu siekia gauti daugiau dėmesio. Jie yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas - asmenys, turintys šį sutrikimą, mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme.
- Vengiančiojo tipo asmenybės sutrikimas - šį sutrikimą turintys asmenys dažnai jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs. Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
- Priklausomas asmenybės sutrikimas - šie asmenys yra stipriai priklausomi nuo kitų žmonių, nes mano, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę. Dažniausiai vengia būti vieni, jiems visada reikia pritarimo ir pagalbos priimant sprendimus. Yra labiau linkę kentėti ir toleruoti fizinį ir psichologinį smurtą.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas - turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo.
Neuroįvairovė
„Gebėjimas priimti aplinkui esančius tokius pačius ar kitokius, atvirumas, domėjimasis ir tolerancija - pačios svarbiausios savybės, kurios mums padeda suprasti ir neuroįvairovę, ir neurotipiškus žmones bei save pačius“, - teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto gydytoja psichiatrė Indraja Veličkienė.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Kas yra neuroįvairovė?
Neuroįvairovė - tai terminas, apibrėžiantis natūralias žmogaus smegenų funkcijų ir elgesio variacijas. Dažnai neuroįvairovės sąvoką vartojame apibūdindami autizmo spektro sutrikimus (angl. Autism spectrum disorder, ASD), aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (angl. Turbūt vis sunkiau darosi apibūdinti neurotipišką žmogų. Autizmo sutrikimas, Aspergerio sindromas, ADHD ir kt. neuroįvairovės kontekste vartojami diagnozių pavadinimai - ar tai nėra asmenybiniai dalykai? Kuo jie skiriasi nuo asmenybės sutrikimo apibrėžimo? Tiksliausias terminas būtų autizmo spektro sutrikimai - jis apima skirtingus autizmo funkcionavimo lygius, tarp jų - ir Aspergerio sindromą. Autizmo spektro sutrikimų atveju simptomai formuojasi labai ankstyvame amžiuje ir pasižymi genetiniu komponentu. Asmenybės sutrikimai gali būti nustatomi esant ir autizmo spektro sutrikimui. Asmenybės sutrikimų simptomai išryškėja tarpasmeninių santykių, emocijų disreguliacijos kontekste. Tuo tarpu autizmo spektro sutrikimų atveju žmonės jautriau gali reaguoti į socialines situacijas, garsą, dirgiklių perteklių.
ADHD ir ADD
Ar yra skirtumas tarp ADHD ir ADD? T. y. ar gali žmogus turėti dėmesio trūkumo sutrikimą, tačiau neturėti hiperaktyvumo, būdingo ADHD? Remiantis Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM V) ir TLK vienuoliktąja klasifikacija, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas būna kelių tipų: nesusikaupimo (vadinamasis ADD), hiperaktyvumo ir kombinuotas. Norint kurį nors nustatyti, reikia penkių simptomų suaugusiems ir šešių vaikystėje iš skirtingų simptomų grupių, t. y. dėmesio palaikymo ir aktyvumo.
Autizmas
Pirma mintis, kuri man šauna į galvą - Barboros Suisse ir Jurgitos Žalgirytės-Skrudenienės išleista knyga „Autizmas - dalis manęs“. Tikrai manau, kad nepapasakosiu geriau. Knygoje surinktos penkiolika istorijų pasakoja apie pačius jautriausius patyrimus ir savęs suvokimą. Ateina daug žmonių, kurie paskaitė šią knygą ir nori įsivertinti, ar turi autizmo spektro simptomų, o kartais - tiesiog pasikalbėti apie savo šeimos narius. Tėvai atsiunčia vaikus, o vaikai - tėvus. Jie tokie skirtingi. Nors, geriau pagalvojus, aktyvumo ir dėmesio sutrikimo nesusikaupimo variantas (ADD) kartais gali būti painiojamas su autizmo spektro sutrikimu. Sakykime, sunku išlaikyti draugus. Kaip tai atrodo abiem atvejais? Autizmo spektro sutrikimų atveju susitikimas su draugais įvyksta tik tam tikrame kontekste, laike, žmogui gali reikėti pastangų išbūti socialinius susibūrimus, tikėtinas kontaktų vengimas.
Sunkumai moksle, darbe ir visuomenėje
Kaip neneurotipiškiems žmonėms sekasi moksle, darbe, artimoje aplinkoje? Kokių sunkumų jie patiria? Su kokiais visuomenės nusiteikimais tokiems žmonėms tenka susidurti? Turbūt įvairiai. Sutinku pacientų, kurie turi ASD arba ADHD ir mokėsi Kembridžo universitete. Jie man sako, kad mokykloje buvo tikrai lengva, nereikėjo mokytis, namų darbus padarydavo per pamokas ir neprisimena, kada reikėjo kartotis. Tačiau universitetas juos „pasivijo“, mokytis pradėti reikėjo ir jiems… Nemažai tokių žmonių turi aukštą intelektą. Atrodytų, tai yra jų stiprybė, kuri padeda prisitaikyti. Mes, specialistai, vadiname tai „maskavimu“. Maskavimas gali būti ir nenaudingas, nes daugiau pavargstama, pametamas „aš“, prisiimami vaidmenys, kaip turėtų būti, o ne kaip yra. Po to seka ilgi depresijos epizodai ir pacientai klausia: „Kodėl man ta depresija kartojasi?“ Kitiems mokytis ir dirbti gali būti labai sudėtinga. Gali būti sunku suprasti paaiškinimus, norisi pasitikslinti arba kaip tik spręsti užduotis savo būdu.
Gydymas
Gydymas skirtingas tiek, kiek skirtingi sutrikimai ar poreikis juos gydyti. Nėra specifinio autizmo spektro sutrikimų gydymo. Nemažai žmonių pasakytų: „O ką jūs norite gydyti?“ Kaip psichiatrei, man svarbu, kiek simptomai trukdo mano pacientams funkcionuoti, kaip juos veikia, kaip jie jaučiasi. Dažnai gydomi gretutiniai sutrikimai, pavyzdžiui, nerimo, nuotaikos, priklausomybės. Svarbu ne tik pasirinkti vaistus, psichoterapiją, bet ir atsiminti, kad tai - neuroįvairovė, t. y. kad tam tikras nemalonus garsas gali būti daug svarbesnis nei tarpasmeniniai nesusipratimai darbe, ir pasikeitus sensorinei aplinkai simptomas sumažės ar išnyks. ADHD gydymas šiek tiek skiriasi, nes aiškesnė biologinė teorija ir gydymas medikamentais yra efektyvus. Dažnai skiriami stimuliantai, kiti medikamentai. Man norisi pabrėžti, kad ne vien stimuliantais yra gydoma ADHD, nors jie ir yra pirmo pasirinkimo vaistai. Stimuliantai padeda susikaupti ir mažiau atidėlioti, pabaigti pradėtas užduotis. Teisingai nustačius ADHD diagnozę ir pradėjus gydymą matomas labai ryškus būklės pasikeitimas. Svarbu žinoti, kad vien vaistų nepakanka, reikia strategijų, sporto, kognityvinių treniruočių. Norėčiau paminėti, kad terapija gali būti labai naudinga esant gretutiniams sutrikimams. Traumos gana dažnos turint ASD ar ADHD, tad terapija ypač svarbi šiose situacijose. Žmonės, turintys spektro sutrikimų ar ADHD, jaučiasi esantys kitokie, nepritampantys, tad atsitikus traumoms atsiranda pavojus pakliūti į ydingą ratą nuvertinant, kaltinant save, o tai smarkiai gilina traumos poveikį. Po trauminių patirčių ir galvojimo, koks aš netikęs, diagnozės nustatymas gali atnešti palengvėjimą. Tai tarsi sumažina atsakomybę už nesėkmes ir suteikia kitokį situacijos matymą. Prisimenu atvejį, kai viena pacientė atsisakė vaistų nuo ADHD ir terapijos. Greitai skriejančios mintys ir besikeičiantys pomėgiai, veiklos turint ADHD jai buvo tarsi pabėgimas nuo siaubingos traumuojančios patirties paauglystėje. Kuo neneurotipiški žmonės kitokie? Kiekvienas iš mūsų turime ką nors įdomaus, svarbaus ir reikalingo.
tags: #pasienio #asmenybes #sutrikimas