Įvadas
Emocijos yra neatsiejama žmogaus patirties dalis, įtakojanti mūsų mintis, elgesį ir santykius su aplinka. Šiame straipsnyje gilinamės į Paul Ekman, žymaus emocijų tyrinėtojo, darbus, siekdami suprasti jo atradimus ir jų reikšmę. Taip pat aptarsime, kaip emocijos veikia mus įvairiais lygmenimis, nuo asmeninio gyvenimo iki socialinių judėjimų.
Kas yra Paulas Ekmanas?
Paulas Ekmanas (g. 1934 m.) - amerikiečių psichologas ir profesorius iš Kalifornijos universiteto (San Franciskas), veido išraiškų ekspertas ir melo specialistas. 1958 metais Ekman gavo klinikinės psichologijos daktaro laipsnį. Jis išgarsėjo savo tyrimais apie emocijų ryšį su veido išraiškomis, mikroišraiškų atradimu ir Veido veiksmų koduotės sistemos (FACS) sukūrimu. Jo darbai įkvėpė populiarų televizijos serialą „Melo teorija“.
P. Ekmano indėlis į emocijų tyrimus
Atlikdamas daugybę tyrimų, Ekman atrado ryšį tarp įvairių Vakarų ir Rytų raštingų kultūrų atstovų dėl emocijų etikečių, tinkančių veido išraiškoms, pasirinkimo. Ekmanas paneigė antropologų teiginį, kad emocijų raiška skirtingose kultūrose skiriasi. Jis įrodė, kad emocijos yra biologiškai vienodos visose kultūrose. Išraiškos, kurias jis pripažino visuotinėmis, apima pyktį, panieką, baimę, gėdą, džiaugsmą, liūdesį, nustebimą, kaltę, pasididžiavimą, pasitenkinimą ir kitas emocijas yra universalios ir atpažįstamos visame pasaulyje. Ištyręs 20 000 žmonių mikroišraiškas, mokslininkas rado tik 50 individų, kurie gebėjo meluoti be jokio pasiruošimo.
Pagrindinės emocijos pagal Paulą Ekmaną
Paul Ekman išskyrė šešias pagrindines emocijas, kurios, jo teigimu, yra universalios ir įgimtos:
- Džiaugsmas: Tai malonumo, pasitenkinimo ir laimės jausmas.
- Liūdesys: Tai netekties, nusivylimo ir sielvarto jausmas.
- Pyktis: Tai susierzinimo, įniršio ir priešiškumo jausmas.
- Baimė: Tai grėsmės, pavojaus ir nerimo jausmas.
- Pasišlykštėjimas: Tai atstūmimo, pasibjaurėjimo ir nemalonumo jausmas.
- Nuostaba: Tai netikėtumo, susižavėjimo ir smalsumo jausmas.
Šios emocijos yra pagrindinės, nes jos yra įgimtos ir atpažįstamos visose kultūrose.
Taip pat skaitykite: Emocijų valdymas
Emocijų įtaka mūsų gyvenimui
Emocijos suteikia mūsų gyvenimui įdomumo, unikalumo ir gyvybingumo. Stiprūs jausmai gali reikšti, kad mes priimame gyvenimą tokį, koks jis yra, kad neslopiname savo natūralių reakcijų. Tačiau kai emocijos nėra valdomos, jos gali sukelti konfliktus, sunkumus bendraujant su kitais, problemas darbe ar mokykloje, norą svaigintis, fizinius ar emocinius protrūkius. Tad svarbu rasti laiko ir įvertinti, kaip nekontroliuojamos emocijos veikia kasdienį gyvenimą.
Emocijos daro didelę įtaką įvairiems mūsų gyvenimo aspektams:
Asmeniniai santykiai
Emocijos yra pagrindas, ant kurio statomi mūsų santykiai. Gebėjimas atpažinti ir tinkamai reaguoti į kitų žmonių emocijas yra būtinas norint sukurti tvirtus ir harmoningus santykius. Išvydę liūdnas draugo akis puolame jį guosti, o į namus sugrįžusį perkreiptu veidu sutuoktinį paliekame ramybėje, kad, neduokdie, neužmintume ant dar vienos „minos“.
Sveikata
Emocijos gali turėti tiesioginį poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Ilgalaikis stresas ir neigiamos emocijos gali sukelti įvairias ligas, o teigiamos emocijos gali sustiprinti imuninę sistemą ir pagerinti bendrą savijautą.
Darbas
Emocijos yra svarbios darbo aplinkoje. Gebėjimas valdyti savo emocijas, bendrauti su kolegomis ir klientais bei priimti sprendimus remiantis emociniu intelektu yra būtinas norint sėkmingai dirbti.
Taip pat skaitykite: Depresija ir Paulas d'Arco: Ar yra sąsaja?
Kūrybiškumas
Emocijos gali būti galingas įkvėpimo šaltinis kūrybinei veiklai. Daugelis menininkų, rašytojų ir muzikantų semiasi įkvėpimo iš savo emocinių patirčių.
Emocijos ir muzika
Muzika yra dar vienas galingas emocijų raiškos ir patyrimo būdas. Muzika gali sukelti įvairias emocijas, nuo džiaugsmo ir euforijos iki liūdesio ir melancholijos.
Emocijos ir socialinis teisingumas
Emocijos taip pat vaidina svarbų vaidmenį socialinio teisingumo judėjimuose. Emocijos, tokios kaip pyktis, pasipiktinimas ir empatija, gali įkvėpti žmones kovoti už teisingumą ir lygybę. Dizaineriai, kuriantys logotipus socialinio teisingumo judėjimams, atminimo plakatus arba vietinių/nacionalinių tragiškų įvykių prisiminimus, žino, jog emocijos, kurias turi sukelti žmonėms, turi sustiprinti niūrumo, rimtumo ir liūdesio emocijas. Spalvos, kurios daugumai žmonių asocijuojasi su tokiomis emocijomis, yra giliausi ir tamsiausi šaltų spalvų atspalviai arba neutralūs atspalviai. Populiariausia ir niūriausia paletė: ruda, mėlyna, smėlio spalvos.
Emocinis sąmoningumas
Emocinis sąmoningumas yra gebėjimas atpažinti ir suprasti savo ir kitų žmonių emocijas. Tai yra svarbus įgūdis, padedantis mums geriau valdyti savo emocijas, bendrauti su kitais ir priimti teisingus sprendimus.
Kaip ugdyti emocinį sąmoningumą?
Yra keletas būdų, kaip ugdyti emocinį sąmoningumą:
Taip pat skaitykite: Žmogaus emocijų supratimas
- Stebėkite savo emocijas: Skirkite laiko stebėti savo emocijas ir bandykite jas įvardinti.
- Įsiklausykite į savo kūną: Emocijos dažnai pasireiškia per fizinius pojūčius. Atkreipkite dėmesį į savo kūno reakcijas į įvairias situacijas.
- Empatija: Stenkitės suprasti kitų žmonių emocijas ir įsijausti į jų padėtį.
- Meditacija: Meditacija gali padėti jums susitelkti į savo vidų ir geriau suprasti savo emocijas.
- Terapija: Jei jums sunku valdyti savo emocijas, kreipkitės į specialistą.
Emocijų skaitymas: mitai ir realybė
Gebėjimas perskaityti kitų mintis neretai gelbsti, bet dažnai nuvilia. Pasirodo, esame nekokie aiškiaregiai. Kaip parodė psichologo Williamo Ickes eksperimentai, nepažįstamieji atspėja vienas kito būseną vos 20 proc. tikslumu, artimi draugai - 30 proc., mylimieji - 30-35 proc. Tik nedidelė dalis žmonių pasiekia 60 proc. Laimė, kaip teigia mokslininkas, gebėjimą skaityti kitų mintis galima pagerinti - tą jis ir pademonstravo laboratorijoje.
Moterys ir emocijos: stereotipai
Vyrauja nuomonė, kad moterys emocijų srityje yra labiau „pasikausčiusios“. Joms lengviau nuspėti, ką galvoja ir jaučia kitas žmogus, ir jį užjausti. W. Ickes šiai nuostatai prieštarauja. „Mes neradome jokių įrodymų, kurie patvirtintų šį stereotipą“, - teigia mokslininkas. Jei tai tiesa, kodėl vis tiek esame linkę tuo tikėti? Atsakymas yra ne gabumų skirtumai, bet motyvacija. Moterys turi didesnę paskatą palaikyti artimus ryšius su kitais (ir už tai taip pat atsakinga evoliucija), todėl joms svarbu gilintis į kitų asmenų vidinį gyvenimą ir taip siekti, kad būtų priimtos į „savą“ ratą.
Kaip tapti geresniu „aiškiaregiu“?
- Pažinkite pašnekovą. Pažįstamų žmonių mintis perskaityti lengviau. Stebėkite, kaip asmuo elgiasi skirtingose situacijose, kaip reaguoja. Žinant kontekstą kur kas lengviau suprasti žmogaus emocijas, jo ketinimus.
- Prašykite grįžtamojo ryšio. Gebėjimas skaityti kitų mintis yra lavinimas. Bendraudami užbėkite pašnekovui už akių ir pateikite savo spėjimą. Taip pat nepamirškite paprašyti partnerio įvardyti jausmus, paklauskite, apie ką jis galvoja, ir gautą informaciją palyginkite su savo spėjimais.
- Stebėkite akis. Pabandykite emociją įskaityti iš akių, kadangi ją kur kas sunkiau suvaidinti akimis. Atkreipkite dėmesį ir į kūno kalbą. Ar nėra prieštaringų signalų?
- Atsipalaiduokite. Būkite atviras kito nuomonei ir be išankstinių nuostatų stenkitės pažinti vienas kitą. Būkite čia ir dabar.
- Domėkitės kitų istorijomis. Kuo daugiau bendrausite ir domėsitės kitais žmonėmis, tuo daugiau įgūdžių įgausite. Bandykite įsijausti į kito asmens kailį, atsisakydamas išankstinės nuomonės.
- Pažinkite save. Kuo geriau pažinsite save ir savo emocijas, tuo lengviau galėsite suprasti kitus. Analizuokite įvairias situacijas klausdamas savęs, ką jaučiate ir kodėl šios emocijos kilo būtent šiuo metu. Atkreipkite dėmesį į kūno pojūčius.
- Būkite ekspresyvus. Jei neslėpsite savo emocijų, būsite nuoširdus, kiti paseks jūsų pėdomis.
- Atkreipkite dėmesį į kontekstą. Analizuodamas kito asmens mintis atsižvelkite į esamą situaciją. Kas galėjo paveikti jo būseną? Spėjant kito žmogaus ketinimus geriausia remtis praeitimi - kaip jis elgėsi panašioje situacijoje?
Emocijų valdymas
Neįmanoma valdyti savo emocijų kaip robotui. Tačiau mes juk nenorime, kad jos visą laiką veiktų maksimaliai arba būtų tiesiog išjungtos. Slopinant emocijas, neleidžiame sau patirti ir reikšti jausmų. Tai gali vykti ir sąmoningai, ir nesąmoningai. Emocijų valdymas - tai nėra jų sušlavimas po kilimėliu. Skirkite šiek tiek laiko pasitikrinti savo nuotaiką.
Emocijų slopinimas vs. valdymas
Emocijų valdymas - tai nėra jų sušlavimas po kilimėliu. Skirkite šiek tiek laiko pasitikrinti savo nuotaiką.
Kaip valdyti emocijas?
- Pertvarkykite mintis. Svarstydami galimas alternatyvas pertvarkome savo mintis, o tai gali padėti pakeisti pirmąją ekstremalią reakciją. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol toks atsakymas taps įpročiu.
- Nebandykite sumenkinti to, kas vyksta viduje. Reikėtų vengti sau kartoti tokias frazes kaip „Nusiramink“, „Tai nėra toks jau svarbus reikalas, todėl nenusimink“, „Neišsigąsk“ ir pan. Visos jos paneigia jūsų patirtį. Nes iš tiesų tai jums yra svarbus reikalas. Emocijų priėmimas padeda su jomis apsiprasti ir jaustis patogiau.
- Emocijos kaip žinutės. Mokantis priimti emocijas, galima apie jas galvoti kaip apie žinutes. Jos nėra „geros“ ar „blogos“. Jos yra neutralios. „Esu susierzinęs, nes nuolat nerandu raktų, taip užtrunku namuose, todėl vis vėluoju."
- Rūpinkitės savo fizine ir psichologine sveikata. Emocijas visuomet lengviau valdyti, kai žmogus rūpinasi savo fizine ir psichologine sveikata. Tuomet didžiausi iššūkiai atrodo ne tokie grėsmingi. O rūpintis savimi galima pačiais įvairiausią būdais, kurie tik jums patinka: vaikščioti gamtoje, medituoti, leisti laiką su augintiniais, pažiūrėti gerą filmą, susitikti su draugais, gerai išsimiegoti, mankštintis, turėti bent vieną įtraukiantį hobį.
- Sulėtinkite aktyvumą. Pavyzdžiui, artimas žmogus ar kolega reiškia pyktį. Kalba greitai ir garsiai. Tai labai aktyvi, dažnai greitėjanti ir įniršiu galinti tapti emocija, tačiau aktyvumą galima sulėtinti. Pabandykite atsakydami į reiškiamą pyktį kalbėti labai lėtai. Praktiškai užtenka vieno žodžio kurį tarti reikia 3-5 sekundes. Labai didelė tikimybė, kad pykstantis sutriks, na kaip minimum, o gal ir prunkštels, nes juokinga gi.
Depresija ir kalba
Mokslininkai nustatė, kad kalba gali būti naudojama depresijai diagnozuoti ir prognozuoti. Kalbos, perspėjančios apie depresiją, apima nuorodas į tipiškus simptomus, įskaitant liūdesį, vienatvę, priešiškumą ir padidėjusį savęs vertinimą. Tyrėjai nustatė, kad kalbiniai depresijos veiksniai yra emociniai (liūdesys), tarpasmeniniai (vienišumas, priešiškumas) ir pažinimo (susirūpinimas labiausiai/tik savimi) procesai. Sukurtas net depresijos prognozavimo modelis, kurio pagalba galima prognozuoti būsimą ligos įrašą asmens sveikatos istorijoje. Vartotojams, kurie dažnai įterpdavo į savo kalbėjimą žodį „aš“ ar vartojo daugiau vienaskaitos pirmojo asmens įvardžių: “manęs”, “man”, “manimi”, “manyje” - galiausiai taip pat buvo diagnozuota depresija.
Aromaterapija ir emocijos
Aromaterapija, eterinių aliejų naudojimas, taip pat gali turėti įtakos emocinei būsenai. Eteriniai aliejai gali paveikti smegenų sritis, susijusias su emocijomis, ir taip pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir nerimą. Nustatyta, jog pats stipriausias ir efektyviausias vartojimo būdas yra peroralinis (geriant) vartojimas, kai eterinio aliejaus komponentai pasiekia kraują. Kadangi eteriniai aliejai yra lipofiliniai, jie gali lengvai patekti į visus kūno organus. Nustatytas atmintį ir mokymosi sutrikimus gerinantys aromaterapinių aliejų poveikiai.
Malda ir emocijos
Serija eksperimentų, kurių metu buvo stebimi pokyčiai smegenyse po gydomosios maldos parodė, jog gydomoji malda gali padėti atsieti traumos/neigiamo įvykio atmintį nuo su ja susijusių jausmų. Be to, mokslininkai fiksavo pokyčius smegenyse po maldos, kurie susiję su padidėjusia kognityvine emocijų kontrole.
Melo teorija ir emocijos pagal P. Ekmaną
Iki šiol tyrėjai ginčijasi - kokią vietą mūsų gyvenime užima emocijos. Emocinis intelektas - tai savo ir kitų emocijų suvokimas ir atpažinimas bei gebėjimas jas valdyti. Psichologai, tiriantys emocijas rašo, kad emocija apibūdina situacinį individo santykio su savo vidumi arba supančia aplinka išgyvenimą. Emocijos ar protas, o gal emocijos ir protas - ginčijamasi iki šiol. Beje, viename prestižinių Amerikos universitetų buvo atlikti studentų kartos longitudiniai (atliekami daug metų) tyrimai, kurie parodė, kad dvigubai mažiau studentų, turinčių ypač aukštą intelekto koeficientą, bet ne tokį aukštą emocinį intelektą save realizavo gyvenime nei studentai turintys vidutinį intelekto koeficientą, bet aukštą emocinį intelektą. Viena hipotezių buvo ta, kad emocinį intelektą įvaldžiusiems (ar juo apdovanotiems) studentams savirealizacija pasisekė labiau būtent dėl to, kad jie geriau mokėjo megzti ir valdyti santykius (ko gero jie mažiau laiko skyrė mokslui) bei šį savo gebėjimą išnaudojo kurdami profesinį bei asmeninį gyvenimą.
Taigi, išpopuliarinta emocinio intelekto teorija yra ant bangos, bet labiausiai „banguoja“ P. Ekman emocijų tyrimai. Kaip ir seriale, Ekman emocijų išraiškos tyrinėjimo rezultatus naudoja JAV oro uostų saugos tarnybos ir nors mokslininko darbai (kaip ir priklauso) turi daug kritikų, visgi, naudojantys jo teoriją sako, kad ji veikia. Ir iš tikrųjų, turbūt ne vienas mūsų atvykdamas į kokios nors šalies teritoriją buvo susidūręs su skvarbiu pasų kontrolės posto darbuotojo žvilgsniu. Kai jis pasižiūri į pasą ir į mus pirmą kartą, tai atrodo normalus fotografijos ir asmens tapatybės sutikrinimas, kai pasižiūri antrą kartą (beje, įdėmiau), nori-nenori pradedi jausti nerimą, o kai įsistebeilija trečią kartą ir suraukia antakius… Šis triukas labai mėgstamas post sovietinių šalių pasų kontrolės postuose iki šiol. Jo tikslas - priversti mus emociškai reaguoti, o pagal reakcijos pobūdį pasieniečio pareigybinėje instrukcijoje nustatyti indikatoriai aprašo kokius veiksmus jis su mumis turi atlikti.
Bet grįžkim pas profesorių Ekman. Jis postuluoja, kad pagal mūsų emocijų išraišką galima nustatyti tikrą emocinę būseną ir su poligrafo patikimumu - melą. Tad, nors ir melagis, ir sąžiningas žmogus į klausimą „ar sakote tiesą?“ atsakys „taip“, visgi yra tam tikrų indikatorių, kurie gali išduoti teisybės vengiantį individą. Jau sparnuota tapusi pardavėjo frazė „tai mano paskutinis pasiūlymas“ nors kartą išgirsta - visuomet sukels šypseną. Tačiau tai patirtinis dalykas, tiesiogiai nesusijęs su Ekman melo teorija. Profesorius akcentuoja būtent emocijų išraišką, pagal kurią net ir nepažinodami žmogaus, neturėdami bendrų santykių patirties galime suvokti ką jis jaučia mums ar situacijai duotuoju momentu. Ekman rašo, kad nėra nei vieno gesto, veido išraiškos, judesio, balso tembro ar teksto, kurie reikštų, kad asmuo meluoja. Yra tik požymiai, bylojantys, kad žodžiai blogai apgalvoti ar emocijos neatitinka tikrovės. Tiesa pasakius, melą pažinti sunku. Per trumpą laiką reikia suvokti labai daug informacijos: žodžiai, pauzės, balso skambesys, veido išraiška, galvos judesiai, gestai, pozos, kvėpavimas, prakaitavimas, raudonis arba pablyškimas ir t. t. Be to, tikros emocijos, dažnai, trunka mažiau nei pusė sekundės, o ir slepiamos socialiai priimtomis, dažniausiai šypsena. Tačiau žinant tuos požymius ir asmens situaciją - galime save apsaugoti nuo didelių nemalonumų.
Viena svarbiausių Ekman teorijos įžvalgų yra ta, kad emocijas mes galime valdyti. Ne tik savo. Tai svarbu tiek darbe, tiek namie, kai pvz. norime pakelti nuotaiką kolegai, sutuoktiniui ar vaikui. Emocijų valdymą mums gali palengvinti psichologų išskirta emocijų struktūra. Kiekviena emocija turi ne tik išraišką, atsispindinčią atskiruose veido dalyse (antakiai, šnervės, lūpos, vokai, kakta ir etc.), bet ir priežastį, išgyvenamą laiką, vertybes, aktyvumą. Pavyzdžiui antakiai yra itin informatyvūs: pakelti vidiniai kraštai byloja apie liūdesį, skausmą, nusivylimą; pakelti ir sutraukti į vidurį antakiai rodo siaubą, baimę, nerimą; tik pakelti - nuostabą; nuleisti - pyktį. Taigi, ar dažnai pagalvojame, kad mūsų gyvenime antakiai atlieka klausiamąją, susikaupimo, sutrikimo, nuostabos ar pykčio raiškos funkciją? Kitas emocijų struktūros elementas yra laikas. Pavyzdžiui liūdesio emocija siejama su praeitimi. Mes juk neliūdime dėl to kas bus ateityje? Liūdesys gali būti ir depresijos rezultatas, tad žinodami tai, jog žmogus mintimis pasinėręs į praeitį - galime pabandyti jį „atsivesti“ į dabartį, o po to ir „nuvesti“ į ateitį. Žinoma, kad tai subtilus darbas, nes banali frazė „viskas bus gerai“ yra ne tik neinformatyvi, bet ir kvaila savo logikos rėmuose. Ką reiškia viskas? Šaltibarščiai? Lietus? Meilė? Mirtis? Avarija? Apiplėšimas? Na, juk viskas…? Žodis „gerai“ dar labiau kritikuotinas, nes vartodami šį žodį mes nežinome kas tai - vertinimas ar apibūdinimas. Tad bandydami depresuojantį artimą žmogų nuraminti šia niekine fraze mes lyg bandome jį „nusviesti“ į ateitį ir dar labiau stumiame į neviltį. Jis jau seniai žino - ne viskas bus gerai. Ir nereikia, kad viskas būtų gerai, pavyzdžiui, avarija ar vagystė galėtų būti ir blogomis arba visai nebūti. Dar vienas emocijų komponentas yra vertybės: sėkmė, pagyrimas, pripažinimas, pasitenkinimas, priėmimas ir etc. Tačiau yra ir priešinga vertybių pusė: krachas, skurdas, vienatvė, mirtis. Žinodami poliškumą - galime nukreipti mums reikšmingo žmogaus mintis nuo vieno vertybių poliaus į kitą. Pavyzdžiui vienišam vadovui, kuris niekuo nepasitiki, atlieka visus darbus pats ir galvoja jus atleisti galite pasiūlyti užsiregistruoti pažinčių svetainėje - jo dingimas iš darbo fronto porai mėnesių, o gal ir ilgiau - garantuotas. Jūs tapsite svarbus darbe, nes dirbti gi kažkam tai reikia. Žinoma, gali būti, kad jis/ji drovisi pripažinti vienišumą arba jūs nenorite būti neteisingai suprastas, užsimindamas apie pažinčių svetainę, pvz. apie vyrus po tokio pasiūlymo, ko gero, pagalvos, kad jie visą laiką ten ir mirksta, o moterų pasiūlymą gali interpretuot kaip užuominą arba atvirkščiai. Priklausomai nuo vadovo lyties ar seksualinės orientacijos. Tuomet išeitis pasiūlyti užsiregistruoti į FB, juk galite parodyti kaip lengva ten susidraugauti su bet kokia įžymybe ar politiku, ypač politiku šiemet. Užklausa - draugas. Emocijų aktyvumą irgi galime reguliuoti. Iš tikro labai paprasta. Turiu net sukūręs autorinį pratimėlį, jį naudoja mano klientai, kai bandome suvaldyti konfliktus. Pavyzdžiui, artimas žmogus ar kolega reiškia pyktį. Kalba greitai ir garsiai. Tai labai aktyvi, dažnai greitėjanti ir įniršiu galinti tapti emocija, tačiau. Aktyvumą galima sulėtinti. Pabandykite atsakydami į reiškiamą pyktį kalbėti labai lėtai. Praktiškai užtenka vieno žodžio kurį tarti reikia 3-5 sekundes. Labai didelė tikimybė, kad pykstantis sutriks, na kaip minimum, o gal ir prunkštels, nes juokinga gi. Vartojimo instrukcija: tarkite 3-5 sekundes, ne mažiau, ilgai tęsdami raides. Galima su intonacija, išraiškingai. Stebėkite laiką. Rekomenduojama naudoti chronometrą. Jūsų mobiliajame telefone jis yra. Emocijų teorijose gerai yra tai, kad jos tiria ir teigiamas emocijas, kurias mes jaučiame bei reiškiame, ne vien liūdnas ar piktas.
Žodžių formavimas ir emocijos
Žodžių formavimas lietuvių kalboje yra labai dinamiškas procesas, kuriame dažnai naudojamos šaknys, priesagos ir pridėtiniai elementai. Terminas „pagrindinė emocija“ gali būti išskaidytas į dvi dalis: „pagrindinė“ ir „emocija“. Žodis „pagrindinė“ yra kilęs iš lietuviško žodžio „pagrindas“, kuris nurodo kažką esminio ar pagrindinio, o „emocija“ - iš lotyniško „emotio“, reiškiančio „judėjimas“ arba „jausmas“.
Sociolingvistinė perspektyva
Pagrindinės emocijos taip pat gali būti nagrinėjamos iš sociolingvistinės perspektyvos. Kalba, kuria kalbama, gali turėti įtakos emocijų išraiškai ir suvokimui. Pavyzdžiui, skirtingose kultūrose tam tikros emocijos gali turėti skirtingus reikšmės niuansus ar netgi būti vertinamos skirtingai.
Emocinė pusiausvyra ir knyga "Rytų ir Vakarų išmintis"
Pasaulyje daug protingų žmonių, bet iš tiesų išmintingų - vienetai. Jų mintys ir žodžiai turi ypatingą svarbą. Knyga „Rytų ir Vakarų išmintis. Emocinis sąmoningumas. Pusiausvyros psichologija“ - tai pokalbis. Pokalbis tarp dviejų nuostabių Rytų ir Vakarų atstovų, Jo Šventenybės Dalai Lamos ir amerikiečių psichologo Polo Ekmano. Tiesa ir melas, destruktyvios ir pozityvios emocijos, protas ir jausmai, menas būti laimingam ir finansinė sėkmė, atleidimas, atsakomybė, atjauta ir meditacijos galia - temų laukas labai platus. Kiekvienam klausimui - įdomus ir vertingas atsakymas. Perskaitykite šią knygą tam, kad suprastumėte tai, ko anksčiau nesupratote. Tik bendravimas su išmintingais žmonėmis praturtina.
Dalai Lamos mintis, kad emocijos suvienija pasaulį, nes visi žmonės trokšta laimės, psichologą privertė susimąstyti, ar žmonija, atskleidusi vienijančią emocijų prigimtį, galėtų sumažinti tarpusavio susiskaldymą? Kaip sumažinti destruktyvių emocijų įtaką mūsų gyvenimui? Polis Ekmanas tikėjo, kad analizuojant šiuos klausimus iš dviejų skirtingų požiūrio taškų (vakarietiškos psichologijos ir budistinės filosofijos), gims naujų idėjų. Dalai Lama pritarė sumanymui, ir po kelerių metų darbo, knyga išvydo pasaulį.
Taigi, kas yra emocinė pusiausvyra, pyktis, įniršis? Kaip užmiršti seną neapykantą ir skriaudas, šiais laikais sukeliančiomis tiek daug konfliktų tarp skirtingų pasaulio tautų? Ar meditacija gali padėti suvaldyti pyktį? Ką rodo mokslininkų tyrimai stebint medituojančius žmones? Kaip mokytis atjautos?
Knygoje „Rytų ir Vakarų išmintis. Emocinis sąmoningumas. Pusiausvyros psichologija“ tyrinėjami šie ir daugybė kitų klausimų. Analizės rezultatas gan išsamus, nes pašnekovai temas apsvarsto iš skirtingų pozicijų (ką apie tai sako budizmas, koks mokslinis ir psichologų požiūris), papildydami gyvais pavyzdžiais iš savo asmeninės patirties.
tags: #paul #ekman #pagrindines #bazines #emocijos