Perdegimo sindromas, depresija ir nerimas yra glaudžiai susiję reiškiniai, ypač aktualūs medicinos darbuotojų kontekste. Šiame straipsnyje nagrinėjami šių sąsajų tyrimai, priežastys, pasekmės ir galimi sprendimo būdai, remiantis naujausiais Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimais.
Perdegimo Sindromo Samprata ir Pagrindiniai Aspektai
Perdegimo sindromas - tai emocinio, psichinio išsekimo būsena, kurią sukelia užsitęsęs stresas. Pirmasis jį 1974 metais aprašė psichoanalitikas H. Freundenbergeris. Tai sudėtinga žmogaus reakcija į ilgalaikį profesinėje veikloje patiriamą distresą bei pastangas kuo geriau atlikti savo darbą.
Trys Pagrindiniai Komponentai
Christina Maslach, viena žinomiausių perdegimo sindromo tyrinėtojų, išskyrė tris pagrindinius komponentus:
- Emocinis išsekimas: Fizinis bei psichinis išsekimas, galintis kilti dėl per daug monotoniško ar nuobodaus darbo. Tai persidirbimo jausmas, fizinių ir emocinių resursų išeikvojimas.
- Depersonalizacija: Tai negatyvių, ciniškų, nuasmenintų santykių su aplinkiniais formavimasis. Bendravimas su kitais žmonėmis tampa šaltas, formalus, dirglus, abejingas, nuostatos - negatyvios.
- Sumažėję asmeniniai laimėjimai: Asmuo jaučiasi nekompetentingas, nepasiekiantis daug naudos ir laimėjimų savo darbe.
Emocinis išsekimas laikomas kertiniu perdegimo bruožu, o pirmosios dvi dimensijos - sindromo ašerdimi.
Perdegimo Sindromo Požymiai
Yra daugiau nei 100 perdegimui būdingų simptomų, kurie kyla iš pagrindinių sindromo komponentų. Juos galima suskirstyti į psichinius ir somatinius. Psichiniai simptomai - tai nuolatinis nuovargis, dirglumas, irzlumas, negebėjimas sukaupti dėmesio, atminties sutrikimai, priklausomybė nuo vaistų ar alkoholio, libido sumažėjimas, apatija. Somatiniai simptomai - įvairūs (galvos, nugaros, raumenų) skausmai, miego, virškinimo (dirgliosios žarnos simptomai), širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai (tachikardija, aritmijos, hipertenzija), padidėjęs imlumas infekcijoms.
Taip pat skaitykite: Perdegimas slaugytojų darbe
Perdegimo Sindromo Priežastys ir Formavimosi Mechanizmai
Perdegimo sindromo etiologija domisi ne viena populiari teorinė paradigma: psichoanalitinė, Jungo, teisingumo, socialinės kompetencijos ir kt.
Darbo Reikalavimų - Resursų Modelis
Anot darbo reikalavimų - resursų modelio, darbo aplinka sallyginai gali būti suskirstyta į reikalavimus bei resursus. Fiziniai, socialiniai, organizaciniai darbo ypatumai, reikalaujantys iš darbuotojo ilgalaikių fizinių ar psichinių pastangų, yra priskiriami darbo reikalavimams. Darbo resursai apibrėžiami kaip fiziniai, psichologiniai, organizaciniai ar socialiniai darbo aspektai, kurie padeda žmogui siekti užsibrėžtų tikslų, sumažinti keliamus reikalavimus ar fiziologinę/psichologinę įtampą bei skatina asmeninį augimą bei mokymąsi. Perdegimas kyla esant neatitikimui tarp reikalavimų, kurie yra keliami darbuotojui, bei resursų, reikalingų su tais reikalavimais susitvarkyti.
Resursų Konservavimo Modelis
Resursų konservavimo modelis yra pagrįstas kognityviniais (t.y. žmogaus tikslai, asmenybės charakteristikos, energingumas ir pan.) bei aplinkos veiksniais, kurie yra susiję su žmogaus resursais.
Psichoanalitinis-Egzistencinis Požiūris
Pines (2002) perdegimo sindromo etiologijai atskleisti pasiklo psichoanalitiniu - egzistenciniu požiūriu, apjungiant dvi, iš pažiūros labai skirtingas, paradigmas. Egzistencinis požiūris pabrėžia gyvenimo prasmę, žmogaus tikėjimą, jog gyvenimas yra prasmingas, darbai, kuriuos jis atlieka, yra reikšmingi bei svarbūs.
Teisingumo Teorija
Teisingumo teorija sutelkia dėmesį ties kliento - paciento santykiais darbo aplinkoje. Santykiai bus vertinami kaip teisingi, jei įdėtos pastangos atitiks gaunamus rezultatus.
Taip pat skaitykite: Perdegimo prevencija
Perdegimo Sindromo Ryšys su Depresija ir Nerimu
Perdegimo sindromas nėra tiesioginis depresijos atitikmuo, nors abu sutrikimai turi daug panašumų. Pirmasis yra stipriai susijęs su konkrečiu darbo kontekstu, o depresijos sutrikimą lemia įvairios vidinės ir išorinės priežastys, jis apima visas asmens gyvenimo sritis. Tyrimais patvirtinta, kad didesnio neurotiškumo, į depresiją linkę asmenys turi ir didesnę tikimybę perdegti darbe.
Tyrimai Lietuvoje ir Pasaulyje
Pavasarį ir vasarą atlikta medikų apklausa parodė, kad per COVID-19 pandemiją beveik pusė medikų norėtų mesti mediciną, tiek pat jų kenčia depresiją ir nerimą. Apie 23 proc. visų apklaustų medikų nerimą ir stresą skandina alkoholyje ir tik 8 proc. ieško specialistų pagalbos.
Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro mokslininkų grupė atliko dvi apklausas:
- Pirmoji apklausa parodė, kad vos prasidėjus pandemijai sunkų ir vidutinį stresą kentė 45 proc. apklaustų gydytojų, nerimą - 19 proc., depresiją - 30 proc.
- Antroji apklausa, pakartota slūgstant pirmajai COVID-19 bangai, parodė, kad sunkų ir vidutinį stresą kentė jau pusė visų medikų, nerimą - 35 proc., sunkią ir vidutinę depresiją - 43 proc. medikų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų grupės tyrimas parodė, kad beveik ketvirtadalis apklaustųjų (23,5 proc.) nurodė, kad pablogėjo jų fizinė savijauta, o psichologinės savijautos pablogėjimą nurodė 38,9 proc.
Perdegimo Sindromo Pasekmės
„Perdegimo“ padariniai stipriai veikia ne tik jį patiriančius, bet ir aplinkinius asmenis. „Perdegę“ specialistai turi daug didesnę riziką išsivystyti priklausomybėms, mesti darbą ir nusižudyti. „Perdegimas“ turi neigiamą įtaką gydytojų santykiams su pacientais ir teikiamos sveikatos priežiūros kokybei.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą
Priklausomybės ir Savižudybės Rizika
Vienas labiausiai neraminančių rodiklių, išryškėjusių per apklausas, yra tai, kad apie 23 proc. stresą, nerimą, depresiją patiriančių medikų įtampai įveikti renkasi alkoholį ir pagalbos į profesionalius specialistus kreipiasi tik 8 proc.
Įtaka Santykiams su Pacientais
Didėjant medicinos studentų streso lygiui, atitinkamai mažėja empatija pacientams. Susiformavus depersonalizacijai, „perdegę“ specialistai ima kaltinti pacientus dėl jų sveikatos būklės. „Perdegę“ gydytojai daro daugiau klaidų, o jų pacientai yra mažiau patenkinti jiems teikiamos sveikatos priežiūros kokybe.
Perdegimo Sindromo Prevencija ir Valdymas
Svarbiausia sąlyga bet kokiai prevencijai - tai problemos svarbos ir ypatumų suvokimas. Tik aiškiai suprantant, ko siekiama išvengti, galima imtis konkrečių priemonių.
Organizacinės Priemonės
- „Sveikos“ darbo aplinkos sukūrimas.
- Krūvio optimizavimas.
- Darbuotojų pasitenkinimo darbu kėlimas bei tinkamas pastangų įvertinimas.
- Motyvacijos skatinimas.
- Darbo ir poilsio režimo reguliavimas.
- Specialistų kvalifikacijos kėlimas.
- Tinkamas vadovų pasiruošimas.
Profesinės Priemonės
- Reguliarus darbuotojų emocinio fono įvertinimas.
- Terapinių grupių (pvz., Balint) kūrimas, kuriose darbuotojai gali pasidalyti problemomis, gauti grįžtamąjį ryšį, sumažinti įtampą ir suvaldyti stresą.
- Streso valdymo mokymai.
Jungtinėje Karalystėje (JK) visiems medikams, ypač užimantiems vadovaujamas pozicijas, rengiami streso valdymo mokymai. Juose mokoma, kaip atpažinti stresą tiek tarp savo darbuotojų, tiek individualiai kiekviename žmoguje.
Individualios Priemonės
- Įvairūs poilsio ir atsipalaidavimo būdai (pomėgiai, sportas, kultūrinė veikla, buvimas gamtoje).
- Individuali ir grupinė psichoterapija.
- Mokymasis susidoroti su stresu bei apibrėžti savo galimybių ribas.
- Pastangos išsaugoti stabilius santykius su partneriu bei socialinius kontaktus.
- Gyvenimo būdo pakeitimas.
- Skatinti komandos formavimąsi, darbuotojų atvirumą ir sudaryti sąlygas atvirai ir geranoriškai bendravimui, ugdyti tarpusavio palaikymo kultūrą.
Efektyvi Komunikacija
Viena iš efektyviausių priemonių, galinčių padėti dirbantiesiems jaustis saugiau, būtų komunikacija - aiškiai, laiku pateikiama informacija apie esamą situaciją, taip pat atgalinio ryšio su personalu kūrimas, nuomonių išklausymas.