Piešiniai apie asmenybę: pavyzdžiai ir interpretacijos

Piešimas - tai ne tik smagus užsiėmimas vaikams, bet ir galingas įrankis, leidžiantis pažvelgti į žmogaus vidų. Piešinys tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip piešiniai gali atspindėti asmenybę, kokius aspektus vertinti ir kaip interpretuoti vaikų kūrybą.

Piešimas kaip komunikacijos ir saviraiškos forma

Piešti patinka visiems vaikams. O piešia jie tai, ką mato aplinkui, ką myli, apie ką svajoja. Todėl kiekvieno vaiko piešinys, pasak psichologų, projektyvus, t. y. atspindi jausmus, vizijas, fantazijas, mintis kurios kyla piešiant. Piešimas - viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos. Interpretuojant vaikučio piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą ir apie psichologines problemas. Piešiant plėtojasi psichomotoriniai, sensomotoriniai, kalbiniai įgūdžiai, pasaulio pažinimas, savivoka. Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Dailė - geras būdas išsakyti sumišusius, ne iki galo suvoktus jausmus, siekiant suteikti jiems aiškumo ir tvarkos. Dailės terapija - visuomet galimybė prabilti apie save, net, kai tai būna labai sunku. Piešinys dažniausiai gimsta tyloje, tačiau jis prabyla dažniausiai labai išraiškinga, turtinga vidinių išgyvenimų kalba, kurią perduoda piešinio linijos, spalvos, figūrų išsidėstymas erdvėje, jų dydis, formos, santykiai.

Svarbūs aspektai analizuojant piešinius

Analizuojant piešinius, svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus. Yra teorijų, kurios vertina formalius piešinukų kriterijus: popieriaus lapo dydį, formatą, pavienių pavaizduotų elementų dydį, formas, naudojamas linijas ir dėmes, pasirinktas spalvas ir judesio perteikimą. Remiantis šiais kriterijais yra daromos išvados.

• Popieriaus lapo dydis ir formatas: Pastebėta, kad dažniausiai vaikai renkasi didelio ir vidutinio formato popieriaus lapus, vaikai linkę į neurozes - mažus. Taip ir lapo forma, piešiamos figūros, linijos gali nurodyti atitinkamus charakterio nestabilumus.

• Spalvos: Manoma, kad stabilios psichikos vaikas rinksis visą spalvų skalę, išskyrus juodą ir baltą spalvas. Vaikai linkę į depresiją ir neurozes - vengs geltonos spalvos ir raudonos bei daugiau naudos juodą ir baltą spalvas.

  Taip pat skaitykite: Emocijų analizė vaikų kūryboje

• Figūrų dydis ir išsidėstymas: Piešiant šeimą, galima spręsti apie vaiko psichologinę būseną, savęs suvokimą. Paprastai centre vaizduojamas svarbiausias šeimos narys (juo gali būti ir pats mažylis), pakraštyje - mažiau svarbūs nariai. Šeimos narių svarbą atspindi ir vaizduojamų figūrų dydis, tarpusavio santykis.

• Linijos ir formos: Tvarkingos, aiškios linijos - savitvarda, organizuotumas. Stiprus piešimo priemonės spaudimas gali rodyti didelę vaiko gyvybinę energiją, bet gali ir simbolizuoti įtampą, nerimą. Vos matomos, švelniai braukiamos linijos rodo drovumą, nesaugumą.

Dailės terapija: metodai ir taikymas

Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Beveik viską, kas išreiškiama per dailės terapiją, būtų galima priskirti metaforai. Piešiantysis gali savo situaciją pavaizduoti tokiais vaizdais kaip jam nuo kaklo svyrantys sunkūs svarsčiai, gali pavaizduoti save uždengtą stiklo gaubtu, lyg siūbuojantį ant jūros bangų kamštį, tarsi nereikšmingą taškelį peizaže, apsuptą užrakintų durų arba plevenantį viršum visko lyg drugelis. Vaikui piešiant labai didelę reikšmę turi terapeuto pritarimas, palaikymas. Pagrindinis dailės terapijos tikslas yra įžvelgti vaiko problemas, kada reikia pagalbos; pažadinti vaiko emocijas, jas išreikšti, įvardyti verbalizuoti. Dailinės veiklos metu reikia nukreipti dėmesį į vaiko būseną, aptarti jo darbą, tai padeda suvokti vaikui savo išgyvenimus, akcentuoti pozityvų problemos sprendimo būdą. Vaikui reikia kalbėti rūpimomis temomis, apie įvykius, reiškinius, kreipiamas dėmesys į emocines temas, reiškinio ar įvykio aspektus.

Pasaulinėje ir Lietuvos praktikoje DT taikoma pačioms įvairiausioms visuomenės grupėms: neįgaliems vaikams ir suaugusiems, specialiųjų poreikių asmenims, priklausomybių turintiems, psichikos ligoniams, kaliniams, nėščioms moterims, asmenims, kurie siekia giliau save pažinti ir kt. Pastaraisiais metais DT poreikis iškilo karštose karo, stichinių nelaimių nusiaubtose vietose. Vis populiarėja kūrybiškumo skatinimo programos stambioms verslo kompanijoms. DT metodai taikytini daugeliui visuomenės grupių, kurios jaučia poreikį kūrybiniame procese stebėti, vystyti ir atrasti naujus savo asmenybės bruožus ir galimybes.

Piešimo etapai vaikų raidoje

Iš vaiko piešinių matome, kaip jie vystosi. Daugelio psichologų nuomone - vaiko piešinys atspindi ne tai, ką vaikas mato, bet tai, ką jis žino. Tuo pagrįsta ir teorija, kad vaiko piešinys pereina tam tikras fazes: žmogaus vaizdavimas - nuo galvakojo iki proporcingos žmogaus figūros, medis - nuo pagaliuko su keliais skersiniais brūkšneliais (stuburo fazė) iki kamieno su šakomis, o paukščio vaizdavimas vystosi nuo „kiaušinio“ su akimis ir sparnais iki tikro paukščio su rūšies požymiais. Dėl tam tikrų individualių vaiko vystymosi ypatybių piešinio raida gali sutrikti, kadangi būna sutrikdyta jo pažinimo raida. Vaikų piešiniai rutuliuojasi lėtai, protrūkiais, kartais jie regresuoja į ankstesnįjį etapą. Todėl ikimokyklinuko ir pradinuko saviraiška turėtų būti nagrinėjama labiau kaip pažinimo būdas ir atspindys, o ne tik kaip estetinių gebėjimų sritis.

Taip pat skaitykite: Vaiko psichologija per piešinius

• Atsitiktinės žymės: Patys pirmieji kūdikių grafiniai ženklai, pastebėti atliekant eksperimentus.
• Nekontroliuojama keverzonė: Toliau plečiama kinestetinė patirtis. Pasitaiko, kad vaikas stengiasi tyrinėti save.
• Kontroliuojama keverzonė: Vaikas atpažįsta savo ryšį su abstrakčiais ženklais ant popieriaus. Linijos ir spalvos vaikui tampa reikšmingos, jos dažnai kartojamos ir lengvai keičiamos. Šiame etape vaikas itin smalsus, jam būdinga tyrinėjimo formų įvairovė. Šios stadijos bruožas - keverzonių įvardijimas. Piešimą lydi žodžiai.
• Ikischeminis piešinys: Vaikas daro akivaizdžią pažangą. Jis įsisąmonina save kaip pasaulio centrą. Pastebimos pirmosios pastangos vaizduoti žmonių figūras (galvakojai), namus, medžius. Spalva yra mažiau svarbi. Dabar dėmesio centras yra forma. Dar nenustatomi erdviniai santykiai. Vaikas dar nepasiruošęs skaityti. Patirtis savaime yra mokytoja. Augant sąmoningumui, vis daugiau detalių galime matyti ir vaiko paveiksle.
• Scheminis piešinys: Vaiko meninė kūryba labai individualizuota ir liudija jo „sutvarkytą“ pasaulį. Kai jis nukrypsta nuo savo įprastos schemos, atsiranda plastinės raiškos įvairovė: nauji spalvų deriniai, kompozicijos netikėtumai, dekoratyviniai elementai. Svarbūs erdvės santykiai pažymint pagrindo ir dangaus linijas. Spalvos artimos objektams.
• Piešinių realizmas: Išryškėja akivaizdžios įtakos. Didesnis dėmesys skiriamas detalėms, realistinėms interpretacijoms, įvairiai vartojamos spalvos, daugėja dekoratyvinių elementų įvairiuose projektuose. Dingsta dangaus linija. Dangus virsta oru.
• Pseudonatūralistinis piešinys: Susikoncentruojama į natūralią aplinką.

Kaip interpretuoti vaiko piešinius: praktiniai patarimai

Taigi jūsų vaikas nupiešė piešinį. Pažvelkite į jį. Vaikai piešia tai, kas jiems rūpi. Piešiniai kalba ne tik profesionalams.

• Mėgstami herojai: Mėgstamus knygų ar filmų herojus. Puiku. Tai rodo susidomėjimą, prisirišimą.
• Gyvūnai: Veikiausiai jūsų vaikas jautrus ir pažeidžiamas. Mažieji nereti save tapatina su gyvūnais.
• Mūšiai: Paprastai juos piešia berniukai. Tai normalu. Manoma, jog tokiais piešiniais vaikas iškrauna viduje susikaupusią vyrišką agresiją. O štai prievartos, žudynių, katastrofų scenos jau kalba apie vaiko baimę. Jei siužetas kartojasi gana dažnai, galima spėti, jog vaiką kamuoja nuolatinė baimė, jums vertėtų pasikonsultuoti su psichologu.
• Spalvos: Atkreipkite dėmesį į spalvas. Psichiškai sveikas vaikas naudoja ryškių spalvų paletę, daugumą spalvų parenka pagal paskirtį: saulė - geltona, dangus - mėlynas, žolė - žalia. Vis dėlto pastebėjote, kad kuri nors viena spalva aiškiai dominuoja visose jo piešiniuose? Juoda- liudija vaiko baimę, atsiribojimą, palūžimą. Ypač jei piešinyje gausu aštrių juodų štrichų, net perdreskiančių popierių.

Fraktalinis piešimas kaip savęs pažinimo būdas

Fraktai - tai geometrinės figūros, pasižyminčios savybe būti panašioms į save įvairiuose masteliuose. Tai autorinė piešimo metodika, kur linijos piešiamos užmerktomis akimis, o gautas linijų raizginys spalvinamas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak B. Paulauskienės, toks piešinys yra maža mūsų gyvenimo detalė, netiesiogiai, bet gana tikslai, atspindinti visą mūsų gyvenimą. Piešinyje slypi informacija apie jo autoriaus charakterį, talentus, potencialą, spręstinus ir koreguotinus dalykus, sveikatą ir dar daug įdomaus. Taip pat šis metodas yra savęs pažinimo ir tobulinimo instrumentas bei meninės saviraiškos būdas. Visų pirma noriu pabrėžti, kad fraktalinio piešinio skaitymo procesas yra labai subjektyvus. Piešinys - tai papildoma informacija apie žmogų, būdas kitu kampu pažvelgti į save. Nesuabsoliutinkime gautos informacijos, žmogus yra labai sudėtinga būtybė, turinti nenusakomą daugybę galimybių įvairiai pasireikšti.

• Piešinio padėtis lape:
  • Nusako charakterio pusiausvyrą, harmoningą požiūrį į laiką, t. y. rodo, kad žmogus nepamiršo savo praeities, turi ateities planų, geba suvokti dabarties momento reikšmę.
  • Piešinys, pasislinkęs į kairę, rodo, kad praeities įvykių patirtis gali būti ta priežastis, kuri trukdo žmogui eiti į priekį, laisvai kurti naujus planus, svajoti.
  • Piešinys, pasislinkęs į dešinę, - tai veržlios, jaunatviškos asmenybės piešinys. Šiam žmogui norisi visko greitai ir iš karto.
  • Tokio piešinio autorius - įkvėpimo žmogus. Jam turėtų ypač sektis viskas, kas daroma su įkvėpimu.
  • Tokį piešinį nupiešęs žmogus daug galvoja apie pareigas, atsakomybę, sunkiai dirba, pavargsta, galbūt blogai jaučiasi.
  • Šio piešinio autorius gyvena maloniais praeities prisiminimais.
  • Tai labai optimistiška kompozicija. Rodo didelius ir dažnai idealizuotus ateities lūkesčius.
  • Tai mažiausiai optimistiška kompozicija. Žmogaus mintys susijusios su praeitimi, sudėtinga, dažnai skaudi jo patirtis, liūdni prisiminimai. Tokio piešinio autoriui rekomenduojame užsiimti saviugda, ieškoti gyvenime to, kas gražu ir gera. Išmokti džiaugtis savo gyvenimu.
  • Toks piešinys rodo nelabai optimistišką požiūrį į ateitį. Rekomenduojame neskubėti, pasitikėti likimu.
  • Mažiukas piešinys viršuje, užimantis ne daugiau kaip 1/3 lapo, gali liudyti, kad žmogus ne iki galo atsiskleidęs, egocentriškas, užsisklendęs. Bet kartu jis kalba ir apie pakilią nuotaiką.
  • Mažiukas piešinys lapo apačioje, užimantis ne daugiau kaip 1/3 lapo, gali liudyti, kad žmogus ne iki galo atsiskleidęs, egocentriškas, užsisklendęs. Jei piešinio kompozicija tokia, kaip 12, 13 ir 14 pav., patariama plačiau žvelgti į gyvenimą, atsikratyti kompleksų.
  • Įvairiai pasisukusios U formos piešinys. Atrodo, tarsi būtų atsivėrusi tuštuma dabarties laiko zonoje. Toks piešinys rodo, kad žmogui sunku adekvačiai suvokti dabarties įvykius. Jis galvoja tik apie tai, kas jau buvo, arba apie tai, kas dar bus.
  • Mažas piešinys, užimantis ne daugiau kaip 1/3 lapo, rodo, kad žmogus dar neatsiskleidęs ir turi didžiulį potencialą.
  • Labai didelis piešinys, dažnai atsiduriantis už lapo ribų, liudija, kad žmogui sunku susikaupti, sutelkti dėmesį.
  • Aptakios formos piešinys, kurio išorinis kontūras beveik lygus, tik su vienu kitu nedideliu išsikišimu, rodo žmogų esant labai patikimą, gebantį atlikti tikslumo reikalaujančius darbus.
  • Jei išorinis fraktalinio piešinio kontūras turi daugybę įvairių, dažnai keistos formos išsikišimų, vadinasi, jį nupiešęs žmogus - labai kūrybingas, meniškos prigimties. Jam tinka kūrybingumo reikalaujanti veikla, reikalinga erdvė tam pasireikšti. Toks žmogus neištvers monotonijos.
  • Jei piešinys turi keletą nedidelių išsikišimų, kurie nėra ypatingos formos, tai byloja apie nuosaikiai kūrybingą žmogų, ieškantį grožio jį supančioje aplinkoje.

Medžio piešinio testas

Medžio piešimo testas - tai projekcinis testas, kurio metu prašoma nupiešti medį. Jis greitai išpopuliarėjo, nes tai paprastas, sąlyginai greitas ir nesukeliantis įtampos būdas sužinoti apie žmogaus vidinį pasaulį, savivertę ir savijautą.

• Medžio išsidėstymas lape. Teigiama, kad medžio išsidėstymas lape atspindi vaiko pojūtį ir savęs vertinimą pasaulyje, t.y. savo aplinkoje, bendraamžių grupėje ar šeimoje. Įvertinkite, koks medžio dydis ir kiek vietos jis užima lape. Ar jis nupieštas lapo centre ir yra pagrindinis piešinio akcentas?
• Medžio laja. Medžio lajos dydis siejamas su pasitikėjimu savimi - kuo didesnė, platesnė ir tolygiai į šalis išsiskleidusi medžio laja, tuo vaikas labiau pasitiki savimi, yra drąsus, turi gerą savivertę, atvirai bendrauja.
• Medžio kamienas. Didelis, storas medžio kamienas yra siejamas su gyvybine energija, atvirumu pasauliui, noru pažinti, o plonas, trumpas, menkas kamienas simbolizuoja nuovargį, silpnumą, užsisklendimą. Jei kamienas yra neįprastai ilgas ir tiesus, vertinama, kad vaikui svarbus racionalumas, tvarka, kontrolė.
• Medžio šaknys. Piešinyje matomos, aiškiai išreikštos medžio šaknys siejamos su didesniu stabilumo ir saugumo jausmu, o jeigu jų nėra arba jos menkos interpretuojama, kad vaikas gali jaustis nesaugus, atskirtas, vienišas, tarsi neturintis pagrindo po kojomis.
• Medžio lapai. Jie siejami su vaiko socialiniais įgūdžiais ir polinkiais. Vertinama, kad dideli, aiškiai išreikšti medžio lapai yra gebėjimas laisvai bendrauti, megzti santykius, draugauti, o maži lapai siejami su drovumu, atsargumu bendraujant.
• Medžio vaisiai, gėlės. Papildomos piešinio detalės, pavyzdžiui, saulė, žolė, paukščiai ir gyvūnai rodo, kad vaikas atvirai ir optimistiškai žvelgia į pasaulį, jaučiasi saugus ir priimtas.
• Piešimo technika. Vertinant piešinį svarbu apžvelgti ne tik tik jo detales, bet ir piešimo techniką. Pavyzdžiui, stiprus piešimo priemonės spaudimas gali rodyti didelę vaiko gyvybinę energiją, bet gali ir simbolizuoti įtampą, nerimą. Vos matomos, švelniai braukiamos linijos rodo drovumą, nesaugumą. Tvarkingos, aiškios linijos - savitvarda, organizuotumas.
• Piešinio spalvos. Spalvos nėra pagrindinis vertinimo kriterijus, tačiau jos, žinoma, gali turėti reikšmę. Tamsios, niūrios spalvos (pvz., juoda, tamsiai pilka, ruda) - gali rodyti įtampą, liūdesį, nerimą arba uždarumą. Ryškios spalvos (raudona, oranžinė, geltona) - gali atspindėti energiją, emocijų intensyvumą, kartais - impulsyvumą. Žalia ir mėlyna dažniausiai siejama su ramybe, stabilumu, harmonija, socialiniais ryšiais. Spalvų gausa gali rodyti kūrybiškumą, emocinį atvirumą, poreikį saviraiškai.

Taip pat skaitykite: Psichologinis baimės veido išraiškų tyrimas

tags: #piesiniai #apie #asmenybe