Kiekvienas žmogus savo gyvenime patiria įvairių įvykių, kurie kartais gali apsunkinti gebėjimą džiaugtis veikla, anksčiau teikusia malonumą. Šis pasitraukimas iš įprasto gyvenimo gali būti akivaizdus, pavyzdžiui, nenoras keltis iš lovos, pranešimas darbdaviui apie ligą, atsisakymas susitikti su draugais. Tai vadinama socialiniu atsiribojimu. Tačiau atsiribojimas gali būti ir subtilesnis, kai žmogus labiau susitelkia į savo mintis nei į veiklą.
Atsiribojimas ne tik nepadeda išspręsti problemų, bet ir gilina depresiją bei prastą savijautą. Svarbu nustatyti, kokia veikla ar patirtis gali teigiamai paveikti nuotaiką ir savijautą, grąžinti įsitraukimą į anksčiau mėgstamą veiklą ar atrasti kažką naujo. Taip pat svarbu išsiaiškinti problemas, kurios sukelia įtampą, stresą ir prisideda prie depresyvios nuotaikos.
Kas yra depresija?
Žodis „depresija“ kilęs iš lotyniško žodžio „deprimo“, kuris reiškia sutraiškyti, prislėgti. Įsivaizduokite, kad esate įstrigę duobėje: galbūt į ją įkritote netyčia, galbūt kas nors ar kažkas jus į ją įstūmė. Jaučiatės esantys daug „žemiau“ nei aplinkiniai. Atrodo, kad esate vienas duobėje ir niekas negali jūsų pasiekti. Negalite matyti nieko, kas yra už duobės, ir negalite daryti to, kas anksčiau teikė malonumą. Bandote ištrūkti, bet vis nuslystate atgal. Sėdite joje ir mąstote, kaip atsidūrėte čia ir kaip išlipti.
Tokia padėtis žlugdo, tampate irzlūs, atsiranda pykčio proveržiai. Jums niūru, liūdna, norisi verkti. Nuovargis ir negalėjimas daryti to, ką norite ir ką reikia daryti, jus įveikia. Nebeturite energijos ką nors veikti, galvojate ir judate lyg sulėtintame kine. Bandote atgauti jėgas daug miegodami, bet jūsų miegas nekokybiškas, todėl nesijaučiate pailsėję. Apima beviltiškumas ir apatija.
Depresija, kaip ir netektys, santykių griūtis ar nerimas, gali paveikti bet kuriame amžiuje, tačiau dažnai diagnozuojama apie dvidešimtus gyvenimo metus. Galbūt dėl to, kad jaunesni žmonės tiesiog neieško pagalbos. Daugelis pasikliauja savo gebėjimu atsitiesti po sunkumų ir stengiasi nepasiduoti depresijai. Tačiau kiekviename amžiaus tarpsnyje žmogus gali susidurti su kliūtimis, kurių įveikimas viršys jo galimybes ir „įstrigdys“ duobėje.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
Fizinės priežastys gali sukelti psichologinius depresijos padarinius, o psichologinės priežastys gali sukelti fizinius depresijos padarinius. Depresija turi dvi puses - fizinę ir psichologinę, kurios yra glaudžiai susijusios. Pavojus gydant depresiją slypi tame, kad viena kuri pusė paliekama nuošalyje. Tas, kuris depresiją supranta tik kaip fizinį pablogėjimą, negali prisiimti atsakomybės ar keisti mąstymo ir elgesio, kad išardytų depresijos ratą. Tas, kuris depresiją mato tik kaip psichologinę problemą, negali priimti pagalbos savo kūnui ir protui, kad galėtų kovoti su fiziniais depresijos padariniais.
Fiziniai ir psichologiniai depresijos faktoriai maitina vienas kitą, taip sukurdami ydingą depresijos ratą: fiziniai simptomai verčia dar blogiau jaustis psichologiškai, o prasta psichologinė būklė verčia elgtis taip, kad kūnas dar labiau nusilpsta ir pasiduoda.
Depresija turi savo kelią nuo A iki F, ir kiekvieno kelias yra unikalus:
- A (Praeities įvykiai): Meilės, paramos, sėkmės ar vertinimo stoka iš svarbių žmonių sukelia depresiją.
- B (Įsitikinimai): Susiformuoja anksčiau išvardytų įvykių fone ir gali būti susiję su apgailestavimu dėl praeities, nusivylimu dabartimi, pesimizmu dėl ateities, tikėjimu, kad pats žmogus yra bevertis, nevykėlis ar kad kiti yra nesuprantantys ir nepalaikantys.
- C (Iššūkiai ir susirūpinimas): Kyla iš įsitikinimų, kaip tie įvykiai užkirto kelią jums tenkinti savo poreikius. Nerimas susijęs su gilesniu liūdesiu, jautrumu, irzlumu, savigaila, kalte, gėda, vienišumu. Žmonės taip pat jaučia prastą nuotaiką, apetitą, libido, motyvaciją, energiją, miego kokybę, nesugeba jausti malonių jausmų.
- D (Sprendimai ir gynyba): Neefektyvios proto pastangos dorotis su tuo, kas kelia nerimą. Tai gali būti nakties košmarai, nuolatinis galvojimas apie įvykius ir jų permąstymas, „perkratymas“, neryžtingumo, neveiksmingumo ar bejėgiškumo jausmas, mintys apie mirtį ar savižudybę.
- E (Išraiška ir veiksmai): Išoriniai nelaimingumo ženklai, įskaitant ilgą, bet prastą miegą, mieguistumą, nedėmesingumą, įsitempimą, sulėtėjusią kalbą ir judesius, persivalgymą, susijaudinimą, nerimavimą, ašarojimą ir agresijos proveržius.
- F (Kompanionai): Depresiją stiprinantys palydovai, tokie kaip impotencija, galvos skausmas, menstruacijų problemos, svorio netekimas arba priaugimas, atminties problemos ir socialinis atsiribojimas.
Nors gali atrodyti, kad vilties nėra, iš tiesų yra daug kelių, vedančių iš depresijos. Apie 45% žmonių galiausiai atsigauna be jokio gydymo. Kita vertus, 55% žmonių to padaryti nepavyksta, o nemažai tų, kuriems pavyko susidoroti patiems, depresija sugrįžta. Terapija gali padėti pakeisti kryptį kiekviename depresijos kelio nuo A iki F etape, kad galėtumėte grįžti prie normalaus savo gyvenimo. Kadangi žmonės patenka į skirtingas duobes skirtingais gyvenimo tarpsniais, svarbu rasti tokį kelią atgal, kuris tinka jums. Be to, kadangi depresija susideda iš fizinio, psichologinio ir socialinio lygmenų, terapijos metu ieškoma sprendimų kiekvienam iš jų.
Vis dėlto, net po sėkmingo depresijos gydymo vidutiniškai apie 75% žmonių tam tikru gyvenimo momentu atkrenta. Kad tokia tikimybė būtų kuo mažesnė, jums reikės imtis papildomų įgūdžių ir stengtis juos ugdyti. Veiksminga yra dėmesingo įsisąmoninimo meditacija, kuri dvigubai sumažina šansus atkristi.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai pokyčiai senstant
Depresijos simptomai
Depresija (depresinis sutrikimas, angl. Major depressive disorder, MDD) yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis, bejėgiškumu, nerimu ir slogiomis mintimis. Ši liga paveikia emocijas, mintis, elgesį ir fizines reakcijas, o tai atsispindi asmeniniame ir socialiniame gyvenime, mokykloje ar darbe.
Depresija apibūdinama pavieniais, pasikartojančiais depresijos epizodais. Gali pasitaikyti vienas depresijos epizodas per visą žmogaus gyvenimą, bet dažniausiai depresijos epizodai kartojasi, tarp jų būna remisija - depresijos simptomų išnykimas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus.
Dažniausi depresijos simptomai:
- Nuolat ar didžiąją dienos dalį juntama prislėgta nuotaika, tuštumo ar beviltiškumo jausmas.
- Abejingumas, nesidomėjimas, negebėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo svarbūs.
- Nuovargis, energijos trūkumas netgi atliekant įprastus, daug pastangų nereikalaujančius darbus.
- Sutrikęs miegas ar netgi nemiga arba atvirkščiai - per didelis mieguistumas.
- Pakitęs apetitas - sumažėjęs ar padidėjęs noras valgyti ir svorio pokyčiai.
- Menkavertiškumo, perdėtos ar nepagrįstos kaltės jausmas.
- Sulėtėjęs mąstymas, kalba, susilpnėjusi atmintis, sunkiau susikaupti, neryžtingumas.
- Psichomotorinis sujaudinimas (nerimastingumas, itin padidėjęs fizinis aktyvumas) arba vangumas.
- Niūri ir pesimistinė ateities vizija.
- Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę, bandymai nusižudyti.
- Nepaaškinami fiziologiniai nusiskundimai: galvos ar nugaros skausmas, stiprus širdies plakimas ar skausmas širdies plote, virškinimo problemos, skrandžio skausmas.
Savižudybės rizika depresija sergantiems žmonėms yra 20 kartų didesnė nei nesergantiems šia liga.
Įvairūs depresijos tipai
Yra keletas depresijos tipų, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus europiečių psichikos sveikatos tendencijos
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas: Depresijos epizodai kartojasi skirtingais gyvenimo tarpsniais.
- Nerimastinga depresija: Prislėgtą nuotaiką lydi didžiulis nerimas, nerimastingumas ir įtampa.
- Netipinė depresija: Būdinga besikeičianti nuotaika, padidėjęs mieguistumas ir apetitas.
- Melancholinė depresija: Sunki depresija, kuriai būdingas nesidomėjimas anksčiau buvusia malonia veikla, įvykiais. Taip pat pablogėjusi būklė rytais, dideli apetito pokyčiai, kaltės jausmas, sujaudinimas ar sustingimas.
- Depresija po gimdymo: Prasideda nėštumo metu arba per metus po gimdymo. Iš pradžių tai gali pasireikšti kaip liūdesys po gimdymo su perdėtu emocingumu, ašarojimu, dirglumu, sutrikusiu miegu. Po gimdymo liūdesys dažniausiai išnyksta per kelias savaites, tačiau kai kurioms moterims šie simptomai laikui bėgant tampa vis intensyvesni ir virsta depresija, dėl kurios sunku pasirūpinti ir kūdikiu, ir savimi.
- Užmaskuota depresija: Gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
- Sezoniniai nuotaikos sutrikimai: Depresijos simptomai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja šviesusis paros metas.
- Senyvo amžiaus žmonių depresija: Darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
- Vaikų depresija: Dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
- Gydymui atspari depresija: Būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja. Tokie ligoniai patiria ilgalaikę kančią, todėl neretai pasitaiko minčių, kad nepavyks išsigelbėti iš ligos spąstų.
Rizikos veiksniai
Didesnė rizika susirgti depresija yra:
- Tiems, kurių artimieji giminaičiai patyrė pasikartojančių depresijos epizodų.
- Tiems, kurie patyrė rimtą psichologinę traumą, ypač vaikystėje.
- Turintiems tam tikrų asmenybės bruožų - perdėtą savikritiką, perfekcionizmą, nerimą, žemą savigarbą arba perdėtą nuolankumą.
- Kai ilgesnį laiką tęsiasi stresas ir nedarbas, yra mažai pajamų.
- Vartojantiems alkoholį ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas.
- Moterims depresija diagnozuojama dvigubai dažniau ir yra jų dažniausia psichinės sveikatos problema.
- Turintiems fizinių ligų arba vartojantiems tam tikrus medikamentus.
Gydymas
Vartojant antidepresantus ar lankant psichoterapiją daugumai žmonių depresijos simptomai palengvėja, tačiau sergant gydymui atsparia depresija vien šių standartinių gydymo būdų nepakanka. Gydymas gali visiškai nepadėti arba depresijos simptomai gali sumažėti, bet po kurio laiko vėl atsinaujinti.
Kas trečiam depresija sergančiam žmogui, paskyrus gydymą antidepresantais, depresijos simptomai gali nesumažėti. Jei antidepresantų jums paskyrė šeimos gydytojas, bet depresijos simptomai, nepaisant skirto gydymo, išliko, paprašykite gydytojo nusiųsti jus į psichikos sveikatos centrą, kurio specializacija - psichikos sveikatos būklių diagnostika ir gydymas.
Depresija ir amžius
Depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau skirtingiems amžiaus tarpsniams būdingi tam tikri ypatumai.
Jauni vyrai (18-39 m.)
Šiame amžiuje dažniausiai kreipiasi dėl traumų, lytiškai plintančių infekcijų ir psichologinių sunkumų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sėklidžių vėžio bei ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Vidutinio amžiaus vyrai (40-64 m.)
Šiame amžiuje dažniau susiduriama su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu, prostatos problemomis, erekcijos sutrikimais ir depresija. Širdies ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių tarp vyrų.
Nuo 40 metų visiems vyrams rekomenduojama dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, o priklausantiems padidintos rizikos grupei - sekti ir prostatos sveikatą. Jei šeimoje yra sirgusių prostatos vėžiu, PSA tyrimą rekomenduojama atlikti jau nuo 45 metų, o kai kuriose Europos šalyse - nuo 40 metų. Taip pat šiame amžiuje verta atlikti pirmąjį išsamų akių ištyrimą.
Vyresni vyrai (65+ m.)
Šiame amžiuje dažniau patiriamas širdies infarktas, insultas, diagnozuojama demencija ar onkologiniai susirgimai. Dažnai būna kelių ligų derinys, todėl būtina nuolatinė stebėsena.
Nuo 50 metų vyrams tęsiamos širdies ir kraujagyslių ligų bei prostatos vėžio prevencijos programos. Pradedama taikyti valstybės finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Taip pat vertėtų pasvarstyti apie profilaktinį plaučių vėžio ištyrimą, ypač tiems vyrams, kurie daug ir dažnai rūko ar turi onkologinių ligų šeimos istorijoje.
Prevencija
Sveikata svarbu rūpintis nuo pat jauno amžiaus. Reikėtų kasmet matuoti kraujospūdį, vertinti kūno masės indeksą, gyvenimo būdo įpročius, atlikti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą (EKG). Jei nustatomi rizikos veiksniai, gali būti atliekama plaučių rentgenograma ar vidaus organų echoskopija.
Svarbu nepamiršti ir psichikos sveikatos. Depresijos simptomai dažniausiai išryškėja nuo 35 metų, o savižudybių dažnis yra didžiausias tarp 50-59 metų vyrų.
Susigrąžinkime gyvenimo spalvas
Depresija sergantys žmonės gyvenimą mato tarsi per pilkos spalvos filtrą, aptemdantį veidus, panaikinantį spalvas. Svarbu skleisti žinią, kad depresija nėra paprastas liūdesys, bloga nuotaika ar diagnozė visam gyvenimui, ir padėti panaikinti stigmą bei pamažu sugrąžinti žmonėms gyvenimo spalvas.
tags: #ar #kiekviename #amziaus #tarpsnyje #depresija #pasireiskia