Piešimas yra natūralus vaikų saviraiškos būdas, padedantis jiems užmegzti ryšį su aplinka, išreikšti save ir savo jausmus. Ši veikla skatina savęs pažinimą, judesių, mąstymo bei vaizduotės lavinimą. Vaikų piešiniai - tai tarsi langas į jų vidinį pasaulį, leidžiantis suprasti, kaip jie jaučiasi ir kokios pagalbos jiems reikia. Straipsnyje aptarsime vaikų ir paauglių piešinių psichologinę analizę, įvairius piešimo metodus ir jų poveikį vaiko raidai bei emocinei būklei.
Piešimas kaip ugdymo priemonė
Visi vaikai, nepriklausomai nuo kultūros ar socialinės padėties, maždaug nuo pusantrų metų pradeda piešti. Pirmieji piešiniai - tai linijų ir brūkšnių raizgalynės, kurios vėliau virsta sąmoningesniais vaizdais. Piešimas vaikui yra tokia pat natūrali veikla kaip ir žaidimas. Ši veikla padeda kontroliuoti ir lavinti smulkiuosius judesius, kurie vėliau bus reikalingi mokantis rašyti. Piešimas skatina susitelkti, lavėja dėmesys ir savikontrolė.
Sveikas ikimokyklinukas piešia spontaniškai, ne tam, kad sukurtų išbaigtą dailės kūrinį, o tam, kad išreikštų save. Matydamas savo darbo rezultatus, vaikas sako „aš nupiešiau“ ir taip gali atskirti save nuo aplinkos, suvokti savąjį „aš“. Tėvų vaidmuo šiame etape yra labai svarbus - jie turėtų rimtai ir su pagarba žiūrėti į pirmuosius meninės saviraiškos bandymus, nesistengdami mokyti ar prašydami paaiškinti piešinį. Geriausias būdas yra tiesiog pasidžiaugti jo piešiniu.
Vis populiarėjantys ikimokyklinukų ugdymo būreliai, kuriuose neretai ir piešiama, gali būti naudingi, tačiau pirmiesiems meno šedevrams iki pustrečių metų visiškai pakanka namų aplinkos. Individualūs dailės užsiėmimai kartu su patyrusiu pedagogu ar dailės terapeutu gali padėti vaikui gauti papildomą stimuliaciją, jei jo raida atsilieka arba namuose nėra pakankamai vietos, ramybės, laiko pabūti kartu su vaiku.
Kada verta sunerimti?
Apie vaiko raidos sutrikimus daug gali pasakyti pats piešinys. Vertėtų sunerimti, jei vaikas apskritai nesidomi piešimu, būdamas 4 metų vis dar piešia nesuprantamas keverzones, o besirengdamas eiti mokyklon negali pavaizduoti žmogaus su liemeniu, rankom, kojom, pagrindiniais veido bruožais, pagrindo linija bei keletu smulkesnių drabužių ar aplinkos detalių. Tokiu atveju būtina apsilankyti pas vaiko raidos specialistą, psichologą, specialų pedagogą. Apie aukštesnį vaiko intelektą, gerą savijautą bei emocijų kontrolę byloja įvairaus turinio, spalvų, formų bei detalių gausa pasižymintys piešiniai bei gebėjimas susikaupti ties pačiu piešimo procesu, jį užbaigti, papasakoti apie savo darbelį.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Tinkamos priemonės ir aplinka piešimui
Tinkamos priemonės ikimokyklinukui yra kuo didesnis popieriaus lapas, pritvirtintas ant stalo, grindų ar sienos. Didelis piešimo plotas nevaržo judesių, be to, mažyliui dar sunku laikytis lapo ribų. Geriausia piešimo proceso metu būti netoliese ir stebėti, kas vyksta, nes už proceso kontrolę pilnai gali atsakyti tik suaugę. Tinkamos piešimo priemonės šiame amžiuje yra storos ir trumpos kreidelės, pieštukai ar markeriai, tiršti dažai, minkštas plastelinas, seni žurnalai, krepinis popierius ir įvairios gamtinės medžiagos.
Piešimas kaip bendravimo priemonė
Piešimas gali būti puiki priemonė bendrauti su vaiku, pagerinti santykius ir geriau jį pažinti. Jei mažajam tik 2-4 metukai ir jis zirzliai nusiteikęs, pabandykite išsitraukti kurią nors iš minėtų dailės priemonių ir pradėkite patys ja piešti kartu komentuodami, kurdami improvizuotą istoriją, pasaką. Improvizacijos galimybės čia beribės. Jei vaikas patiria sunkumų valgant, rengiantis, bendaujant, galima tas situacijas piešti tarsi jos vyktų su vaikui pažįstamu gyvūnu ar pasakos herojumi ar tiesiog spalva.
Su 4 metų ir vyresniu vaiku jau galite kalbėti apie piešinį, prašydami iš pradžių papasakoti, kas nupiešta, vėliau tikslinantis, o ką jis daro, kur jis eina, ko nori, kas jam dabar atsitiks? Tokiu būdu padėsite vaikui atsiskleisti, įvardyti savo poreikius, nes tikrumoje visa, kas nupiešta, atspindi patį vaiką, jo patirtį. Bendras piešimas padeda lavinti vaiko bendravimo įgūdžius - stebėti, laukti, atsakyti, apsikeisti, pamatyti skirtumus, būti empatišku.
Piešimas kaip gydymo priemonė
Piešinys yra tarsi langas, padedantis pažvelgti į vaiko vidinį pasaulį. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios spalvos ir formos gali suteikti daug informacijos apie vaiko fizinę būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Be abejo, tam, kad įvardinti problemą, nepakanka turėti tik vaiko piešinį, svarbu žinoti, kokiomis aplinkybėmis jis buvo nupieštas, kas šiuo metu vyksta vaiko gyvenime ir pagaliau ką jis pats sako apie savo piešinį.
Kai vaiko piešinys atrodo piktas, liūdnas, destruktyvus, svarbiausia, ką turi žinoti tėvai, yra tai, jog vaikas savo piešiniu išreiškė save, savo jausmus ir tuo pačiu jau padėjo sau išsikrauti, nuimti įtampą. Taigi, vaikas pats gydo save ir svarbiausia jam leisti tai daryti.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Piešimu galite pasinaudoti ir tais atvejais, kai vaikas blogai jaučiasi ar elgiasi, tiesiog pasiūlant „nupiešk savo galvos, pilvo skausmą“ (nepaaiškinamų skausmų atveju) arba „nupiešk, ką tu darai, kai esi piktas, liūdnas, vienišas, nupiešk ką nors bauginančio…kaip dabar jautiesi….kas tau nutiko“. Leisdami vaikui piešti ir išreikšti save bei priimdami piešinį kaip natūralią jo jausmų išraišką, kokie nemalonūs jie bebūtų, iš tiesų jau padedate savo vaikui.
Sunerimti reikėtų, jei 4-5 metų ar vyresnis vaikas daugiau nei keletą kartų ir ilgiau nei mėnesį piešia labai panašius, pasikartojančius bespalvius, tamsius piešinius, nepiešia žmogaus arba jį piešia be pagrindinių kūno dalių, nuolat užtušuoja, gadina piešinį, nors anksčiau to nedarydavo. Jei piešia smurto scenas ar sužeistus žmones, nors dažniausiai nežaidžia panašių kompiuterinių žaidimų. Taip pat, jei piešia labai mažytes, vos matomas arba atvirkščiai, į popieriaus lapą netelpančias, gąsdinančias figūras, būtybes ir kartu dažniau nei paprastai netinkamai elgiasi, pvz., žaloja save, aplinkinius ar gadina daiktus, nuolat būna piktas, liūdnas ar pasyvus ir užsidaręs.
Spalvų reikšmė vaikų piešiniuose
Piešiant reikia atkreipti dėmesį į tai, kokias spalvas vaikas renkasi. Psichiškai sveikas vaikas naudoja spalvų gamą, daugumą spalvų parenka pagal paskirtį: saulė - geltona, dangus - mėlynas, žolė - žalia. Iki 5 metų amžiaus vaikai labiau tyrinėja spalvas, jiems patinka ryškios, ant popieriaus lapo gerai matomos spalvos - juoda, mėlyna, raudona. Vaikų piešiniuose dominuojamos spalvos išskirtinai daug pasako parodo vaiko charakterio ypatumus. Todėl svarbu ne tik atkreipti dėmesį, kokios spalvos labiausiai dominuoja, tačiau ir kokios asmens savybės gali dominuoti.
- Vienos spalvos piešinys - tokį piešinį svarbu analizuoti. Tai rodo, kad vaikas gali būti tingus arba jam trūksta motyvacijos. Vienodas atspalvis tame pačiame piešinyje yra aiški žinia, atrodo, kad jis nieko nenori nuslėpti.
- Raudona spalva - tai aktyvi spalva, rodo, kad vaikas yra energingas iš prigimties, sportiškas arba gali jausti agresiją.
- Rožinė spalva - vaikas, kuris renkasi rožinę spalvą, yra meilus bei švelnus. Tokie vaikai lengvai prisitaiko prie aplinkos, žmonių. Neigiama yra tai, kad jis labai pažeidžiamas nemaloniose situacijose.
- Geltona spalva - tokie vaikai nori kuo daugiau pažinti, pamatyti. Jie yra smalsūs, spontaniški, originalūs, jie džiaugiasi gyvenimu, yra reiklus ne tik sau, bet ir kitiems.
- Oranžinė spalva - ši spalva išreiškia socialinio ir viešojo kontakto poreikį. Vaikas linkęs į naujoves, greitai įgyvendinamus dalykus. Tokiam vaikui labiau patinka būti komandos dalimi.
- Mėlyna spalva - rodo, kad mažylis gali liūdėti, galbūt ilgisi savo draugų, artimųjų. Ši spalva - tai švelnumo, darnos, ramybės, harmonijos ir taikos spalva, kuri gali parodyti vaiko lėtumą.
- Žalia spalva - simbolizuoja smalsumą, pažinimą, gerovę, iniciatyvumą. Parodo, kad vaikas yra brandus, supranta aiškinamus dalykus.
- Pilka spalva - toks vaikas išgyvena pereinamą laikotarpį: viena koja praeityje, kita - ateityje. Jei pilka spalva pernelyg dažna, ji gali rodyti, kad trūksta ryžtingumo, jį galima lengvai paveikti.
- Juoda spalva - ji dažnai aiškinama ne taip, siejama su blogomis mintimis. Ši spalva siejama su niūrumu, liūdesiu, palūžimu. Tačiau dažnai juoda spalva piešiantis vaikas savimi pasitiki, lengvai prisitaiko prie iškilusių staigmenų.
- Ruda spalva - simbolizuoja pastovumą, struktūrą ir planavimą. Toks vaikas vertina patogumą ir saugumą.
Fraktalinis piešimas
Fraktalinis piešimas - tai autorinė piešimo metodika, kur linijos piešiamos užmerktomis akimis, o gautas linijų raizginys spalvinamas. Toks piešinys yra maža mūsų gyvenimo detalė, netiesiogiai, bet gana tikslai atspindinti visą mūsų gyvenimą. Piešinyje slypi informacija apie jo autoriaus charakterį, talentus, potencialą, spręstinus ir koreguotinus dalykus, sveikatą ir dar daug įdomaus. Taip pat šis metodas yra savęs pažinimo ir tobulinimo instrumentas bei meninės saviraiškos būdas.
Pasak B. Paulauskienės, fraktalinis piešimas padeda koncentruoti mintį, aiškiau mąstyti apie norimą dalyką, pažadinti ir sutelkti viduje snaudžiančias jėgas. Tuomet mūsų ketinimai tampa tikrove. Bet svarbiausia, kad piešdami, dėliodami spalvas, keičiamės patys. Visas procesas yra tarsi meditacija. Na, o kai pasikeičia žmogus, pasikeičia ir pasaulis aplink jį.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Piešinių interpretavimo pavyzdžiai
- Piešinys, pasislinkęs į kairę, rodo, kad praeities įvykių patirtis gali būti ta priežastis, kuri trukdo žmogui eiti į priekį, laisvai kurti naujus planus, svajoti.
- Piešinys, pasislinkęs į dešinę, - tai veržlios, jaunatviškos asmenybės piešinys. Šiam žmogui norisi visko greitai ir iš karto.
- Mažiukas piešinys viršuje, užimantis ne daugiau kaip 1/3 lapo, gali liudyti, kad žmogus ne iki galo atsiskleidęs, egocentriškas, užsisklendęs. Bet kartu jis kalba ir apie pakilią nuotaiką.
- Mažas piešinys, užimantis ne daugiau kaip 1/3 lapo, rodo, kad žmogus dar neatsiskleidęs ir turi didžiulį potencialą.
- Labai didelis piešinys, dažnai atsiduriantis už lapo ribų, liudija, kad žmogui sunku susikaupti, sutelkti dėmesį.
- Aptakios formos piešinys, kurio išorinis kontūras beveik lygus, rodo žmogų esant labai patikimą, gebantį atlikti tikslumo reikalaujančius darbus.
- Jei išorinis fraktalinio piešinio kontūras turi daugybę įvairių, dažnai keistos formos išsikišimų, vadinasi, jį nupiešęs žmogus - labai kūrybingas, meniškos prigimties.
Dailės terapijos taikymas
Dailės terapija (DT) taikoma pačioms įvairiausioms visuomenės grupėms: neįgaliems vaikams ir suaugusiems, specialiųjų poreikių asmenims, priklausomybių turintiems, psichikos ligoniams, kaliniams, nėščioms moterims, asmenims, kurie siekia giliau save pažinti ir kt. Pastaraisiais metais DT poreikis iškilo karštose karo, stichinių nelaimių nusiaubtose vietose. Vis populiarėja kūrybiškumo skatinimo programos stambioms verslo kompanijoms.
Skirtingoms klientų grupėms taikomi vis kiti DT metodai. Pavyzdžiui, ankstyvojo amžiaus vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi kaip gausios jutiminės patirties laukas, smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimas, verbalinės raiškos skatinimas. Vėlesniais amžiaus tarpsniais specialiai nukreipti dailės užsiėmimai leidžia vaikams išreikšti savo vidinį pasaulį, jį suvokti, stiprinti savivoką, emocijų raišką, sąvokų formavimąsi.
tags: #psichologija #uzduotis #nupieskite