Atminties Sutrikimai Priklausomai Nuo Amžiaus: Priežastys, Simptomai ir Valdymo Strategijos

Įvadas

Kognityviniai sutrikimai yra būklių grupė, turinti įtakos smegenų gebėjimui apdoroti, saugoti ir atkurti informaciją. Protinės būklės sutrikimų spektras yra platus - nuo normalių su amžiumi susijusių pokyčių iki sunkių neurodegeneracinių patologijų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime atminties sutrikimus, atsižvelgiant į amžių, priežastis, simptomus ir galimus valdymo būdus.

Kognityvinių Sutrikimų Paplitimas ir Priežastys

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad kognityviniai sutrikimai gali paveikti nuo 5,1% iki 41% vyresnio amžiaus žmonių, o vidutinis paplitimas siekia apie 19%. Kognityvinių sutrikimų atvejų pasireiškia skirtingi simptomai, priklausomai nuo paveiktų smegenų sričių ir sutrikimo priežasties. Pirmieji kognityvinių funkcijų patologijos simptomai dažnai būna subtilūs, tačiau laikui bėgant tampa vis akivaizdesni.

Kognityvinius sutrikimus sukelia skirtingos priežastys. Atsitiktinis užmaršumas, pavyzdžiui, raktų pametimas, yra normalus senėjimo požymis. Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) pasižymi objektyviai nustatomais kognityviniais pokyčiais, tačiau pacientas vis dar išlieka savarankiškas. Nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas, dažnai susiję su kognityviniais sutrikimais ir gali apsunkinti jų diagnostiką.

Kraujagysliniai Kognityviniai Sutrikimai

Kraujagysliniai kognityviniai sutrikimai išsivysto, kai sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis ir jos negauna pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų. Smegenų kraujotakos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, kurie galiausiai pažeidžia nervų sistemą ir kognityvines funkcijas. Nors Alzheimerio liga dažniausiai pirmiausia paveikia atmintį, kraujagysliniai kognityviniai sutrikimai dažniau pažeidžia vykdomąsias funkcijas ir dėmesio kontrolę.

Lengvas Kognityvinis Sutrikimas (LKS)

Lengvas kognityvinis sutrikimas yra tarpinė būklė tarp normalaus su amžiumi susijusio kognityvinio senėjimo ir demencijos. Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) nebūtinai reiškia, kad žmogus ateityje susirgs demencija. Kai kurių žmonių būklė ilgą laiką išlieka stabili, o kiti netgi atgauna ankstesnį kognityvinį lygį. Tyrimai rodo, kad kasmet apie 1 iš 10 žmonių, turinčių lengvą kognityvinį sutrikimą, pereina į demenciją, nors progresavimo tempas priklauso nuo individualių ir aplinkos veiksnių.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Rizikos Veiksniai ir Gyvenimo Būdas

Kognityvinio sutrikimo priežastys retai veikia atskirai. Pavyzdžiui, fizinis pasyvumas didina nutukimo, diabeto ir hipertenzijos riziką. Oksidacinis stresas išsivysto, kai reaktyviųjų deguonies rūšių (ROS) gamyba viršija organizmo antioksidacinių sistemų pajėgumą jas neutralizuoti. Smegenys yra vienas aktyviausių žmogaus organų - jos sunaudoja daug deguonies ir energijos, tačiau turi ribotas apsaugos priemones nuo oksidacinės žalos.

Gyvenimo Būdo Įtaka Smegenų Sveikatai

Tyrimai rodo, kad vos 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką. Mityba taip pat yra labai svarbi gyvenimo būdo dalis, tiesiogiai veikianti smegenų sveikatą.

Naujos Terapijos Metodai

HBOT - tai 100% deguonies kvėpavimas slėginėje kameroje, gerinantis smegenų aprūpinimą deguonimi ir kraujotaką. Viso kūno krioterapija suaktyvina organizmo atsparumo mechanizmus. Raudonos šviesos terapija gerina mitochondrijų veiklą, didina energijos (ATP) gamybą, mažina oksidacinį stresą ir uždegimą, gerina kraujotaką ir smegenų metabolizmą. IV terapija greitai organizmą papildo smegenims būtinomis maistinėmis medžiagomis - antioksidantais, B grupės vitaminais ir mineralais.

Kognityviniai Sutrikimai: Nuo Lengvo Sutrikimo Iki Demencijos

Kognityviniai sutrikimai - tai plati grupė, apimanti būkles nuo lengvo kognityvinio sutrikimo iki demencijos sindromo, įskaitant kraujagyslinius ir neurodegeneracinius sutrikimus. Svarbiausi rizikos veiksniai - amžius, kraujagyslių ligos, oksidacinis stresas, genetinis polinkis ir gyvenimo būdas.

Atmintis ir Lytis: Ar Yra Skirtumų?

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Konsultacijų poliklinikos Atminties sutrikimų kabineto neurologo med. dr. Arūno Vaitkevičiaus, sakyti, kad vienos lyties atmintis geresnė nei kitos, būtų neteisinga. Tai lemia vyrų ir moterų genetikos ypatumai, lytiniai hormonai, galiausiai - individualios žmogaus savybės. Lietuvoje buvo atlikti tyrimai pažintinių funkcijų greičiui nustatyti, priklausomai nuo moters mėnesinių ciklo ir lytinių hormonų koncentracijos. Pasirodo, kintant hormonų balansui, kitaip prisimenami praeities įvykiai. Be to, moterų pažintinės funkcijos pakinta ir dėl kontraceptinių tablečių vartojimo. Paprastai teigiama, kad moterų daugiau išvystyta žodinė atmintis, o vyrų - vaizdinė.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Moterų ir Vyrų Atminties Ypatumai

Moterys daugiausia naudoja kalbinius gebėjimus, todėl joms lengviau atsiminti tekstą, emocijų lydimus kasdienos įvykius, paveikslus, įsidėmėti žmonių veidus, paprasčiau mokytis kalbų. „Tai paaiškinama fiziologinėmis galvos smegenų neuronų veiklos ypatybėmis. Tyrėjai sutaria, kad kalbos sklandumo užduotis geriau atlieka moterys. Labai svarbu, kaip informacija pastebima, išgirstama, įsidėmima, o vėliau - atgaminama. Nuo to priklauso, ką mes atsimename gerai, o ką linkę pamiršti, - pastebi neurologas. - Kiekvienas geriausiai priima tą informaciją, kuri atrodo įdomi.

Atminties Silpnėjimas ir Amžius

Jaunystėje visų žmonių pažintiniai procesai vyksta greičiau, o maždaug nuo 30-ies smegenų neuronų veikla ima lėtėti, pažintinės funkcijos ir atmintis silpnėja. Amžius yra pagrindinis rizikos veiksnys atminčiai blogėti ir susirgti Alzheimerio liga, kuri sudaro 2/3 visų vadinamųjų demencijų (pažintinių funkcijų ir atminties ligų) atvejų.

Alzheimerio Liga: Dažnesnė Moterims?

Statistiškai moterys Lietuvoje ir visame pasaulyje Alzheimerio liga serga dažniau nei vyrai, daugiau moterų pacienčių kreipiasi į specialistus. Didžiausi atminties priešai, kad ir kokio amžiaus būtume, - stresas, konfliktai, nuolatinis nerimas, depresija, netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis, nemiga.

Kaip Gerinti Atmintį?

Patarimų esama yra daug ir įvairių: nuo tinkamos mitybos, sveikos gyvensenos, psichinės sveikatos tausojimo iki sporto. Štai anglų ir vokiečių tyrėjai nustatė, kad valgydamos daug flavonoidų turinčių braškių ir mėlynių moterys gali išlaikyti gerą atmintį net metams bėgant. Anksčiau į atminties sutrikimo problemas buvo numojama ranka, viską suverčiant visagalei senatvei, o dabar daug anksčiau kreipiamasi į medikus. Pastebima, kad jei žmogus pats skundžiasi susilpnėjusia atmintimi, tikėtina, kad jis yra sveikas. Visų kitų žmonių atminties susilpnėjimą neretai galima paaiškinti tiesiog nuovargiu, dėmesio stoka. Taigi įveikime kasdienę rutiną, raskime progų džiaugtis nors ir mažyte smulkmena. Įsileiskime vidun kuo daugiau gerų emocijų ir pamirškime pyktį ir nuoskaudas. Domėkimės viskuo, kas vyksta aplink, rūpinkimės savo kūnu ir turtinkime sielą. O tada savaime pamiršime… Alzheimerio liga.

Alzheimerio Liga: Detalus Aprašymas

Alzheimerio liga yra žinomiausia ir dažniausiai pasitaikanti demencijos priežastis. Manoma, kad ji sukelia daugiau nei pusę demencijos atvejų. Alzheimerio liga sergančio asmens smegenyse susidaro baltymų sankaupos, kurios trukdo smegenims veikti taip, kaip jos turėtų.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

Dažniausi Alzheimerio Ligos Simptomai:

• Trumposios atminties praradimas yra vienas pirmųjų šios ligos simptomų.
• Žodžių pamiršimas.
• Laiko tėkmės suvokimo praradimas.
• Pasikeitusi nuotaika ir elgesys.
• Sunkumas orientuojantis net ir gerai pažįstamoje aplinkoje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos simptomai kiekvienam asmeniui gali pasireikšti skirtingai, todėl kiekvienas šią ligą išgyvena individualiai. Nėra dviejų vienodai sergančių asmenų, nes tam įtaką turi praeities gyvenimo aplinkybės, patirtis ir individuali fiziologija. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma, paveikianti apie 70 proc. visų demenciją turinčių asmenų.

Alzheimerio Ligos Faktai:

• Alzheimerio liga paveikia smegenis, atmintį, mąstymą ir elgesį.
• Didžiausias Alzheimerio ligos rizikos veiksnys yra amžius, maždaug 3 iš 10-ies 85 metų sulaukusių asmenų turi demenciją.
• Sporadinė (susergama atsitiktinai) Alzheimerio liga gali paveikti bet kurį asmenį ir bet kuriame amžiuje.
• Paveldima Alzheimerio liga yra labai reta būklė, ji pasireiškia jaunesniems nei 65 metų asmenims.

Kas Yra Alzheimerio Liga?

Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma, kurią įgyja iki 70 proc. visų demenciją turinčių asmenų. Pirmąkart šią ligą 1907 m užfiksavo dr. Aloisas Alzheimeris. Dr. Alzheimeris pristatė savo vidutinio amžiaus demenciją turėjusios pacientės Auguste’s Deter atvejį - moteriai fiksuoti tam tikri galvos smegenų pakitimai. 60 metų asmeniui nustatyta Alzheimerio liga buvo laikoma reta būkle. Tik 8-ajame XX a. dešimtmetyje dr. Robertas Katzmanas padarė tuo metu drąsų pranešimą, kad „senatvinė demencija“ ir Alzheimerio liga yra ta pati būklė, ji nėra įprasto senėjimo dalis.

Alzheimerio Ligos Formos:

• Sporadinė (susergama atsitiktinai).
• Paveldima.

Sporadinė Alzheimerio liga gali paveikti bet kurio amžiaus asmenis, tačiau įprastai pasireiškia asmenims, sulaukusiems 65 metų, ir tai yra dažniausia Alzheimerio forma. Paveldima Alzheimerio ligos forma yra labai reta genetinė būklė, kurią lemia vieno iš kelių genų mutacija. Tokio geno paveldėjimas reiškia, kad ši liga gali išsivystyti jaunesnio amžiaus - pasiekusiam penktąjį arba šeštąjį dešimtmetį - asmeniui.

Žmogaus Smegenys: Sandara ir Funkcijos

Galvos smegenis deguonimi maitina sudėtingas arterijų, venų ir kapiliarų tinklas. Šis tinklas yra atskirtas nuo kitos kūno kraujotakos sistemos, taip apsaugodamas smegenis nuo infekcijų. Vis dėlto, jeigu kraujas yra užkrečiamas, gydymas būna sudėtingas, nes dauguma antibiotikų savo molekuline struktūra yra per stambūs įveikti šį barjerą. Tai yra didelė problema kuriant Alzheimerio ligą gydančius vaistus, nes jie turi įveikti minėtą barjerą, kad pakliūtų į smegenis.

Smegenų Dalys ir Jų Funkcijos:

• Smilkininės galvos smegenų skiltys: Atsakingos už kalbą ir darbinę atmintį, taip pat tokias emocijas kaip empatija, moralė, gailestis.
• Limbinė sistema (primityviosios smegenys): Atsakinga už potraukius ir daugumą emocijų. Joje yra hipokampas - galvos smegenų dalis, labai svarbi kuriant naujus prisiminimus.
• Smegenėlės (Cerebelum): Kaupia „įkūnytus“ prisiminimus. Smegenėlių dėka galime negalvodami atlikti kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, važiuoti dviračiu.
• Vidurinė galvos smegenų dalis ir galvos smegenų kamienas: Atsakingos už kūno funkcijas, tokias kaip širdies plakimas, virškinimas, veikia kaip stuburo smegenų ir galvos smegenų tarpininkas.

Visas šias sudėtingas užduotis atlieka sinapsės - ryšiai tarp galvos smegenų ląstelių (neuronų). Suaugusio žmogaus smegenys turi apie 100 milijardų galvos smegenų ląstelių, kurias tarpusavyje jungia 5-10 tūkst. sinapsių. Galvos smegenys kiekvieną mūsų gyvenimo sekundę sudaro apie milijoną naujų sinapsių. Ryšiai tarp ląstelių nuolat kinta. Nėra dviejų vienodų galvos smegenų. Kintančiuose ląstelių ryšiuose yra saugomi prisiminimai, įpročiai, įgūdžiai, žinios, asmenybės bruožai - visa tai pasireiškia vykstant dinamiškam ryšių tarp ląstelių kūrimo-nykimo procesui.

Sinapsės ir Neurotransmiteriai

Galvos smegenų ląstelės įvairiais būdais ryšį viena su kita palaiko per sinapsių tinklą. Per sinapses perduodama tam tikra cheminė medžiaga - neurotransmiteris (neuromediatorius), ji savo ruožtu paveikia kitą ląstelę. Šioji gali perduoti neurotransmiterį kitai ląstelei, kartu perduodama ir informaciją.

Alzheimerio Ligos Paveiktos Smegenys

XX a. pirmajame dešimtmetyje Alzheimeris po savo pacientės Deter mirties ištyrė jos smegenis. Jis atrado, kad moters smegenų žievės išorinis sluoksnis, dalyvaujantis atminties, kalbos, sprendimų priėmimo veikloje, buvo susitraukęs. Dabar žinome, kad smegenų sumažėjimą lėmė galvos smegenų ląstelių žūtis.

Baltymų Sankaupos: Plokštelės ir Raizginiai

Alzheimeris ponios Deter smegenyse taip pat pastebėjo dviejų tipų baltymų sankaupas. Vienos jų - neuritinės plokštelės - buvo galvos ląstelių išorėje. Kitas tipas - neurofibrilių raizginiai - galvos smegenų ląstelių viduje. Plokštelės žaloja galvos smegenų ląsteles, neleisdamos ląstelėms perduoti cheminių signalų, o raizginiai galvos smegenų ląsteles žudo sutrikdydami deguonies ir maistinių medžiagų apykaitą.

Smegenų Atrofija

Magnetinio rezonanso tyrimas parodo, kaip, žūvant galvos smegenų ląstelėms, smegenys mažėja (atrofuojasi). Liga pirmiausia pažeidžia išorinę galvos smegenų dalį, todėl trumposios atminties praradimas yra vienas iš pirmųjų Alzheimerio ligos simptomų. Ligai progresuojant, pažeidžiamos gilesnės galvos smegenų dalys, kartu - ilgoji atmintis. Liga taip pat paveikia daug kitų galvos smegenų funkcijų, susijusių su įvairiais elgesio aspektais.

Alzheimerio Ligos Priežastys

Nėra tiksliai nustatyta, kodėl kai kurie vyresnio amžiaus asmenys suserga Alzheimerio liga, o kiti - ne. Išimtis - paveldima Alzheimerio ligos forma, kuri nustatoma labai mažai daliai (mažiau nei 1 proc.) Alzheimerio liga sergančių asmenų. Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, kokios priežastys ar cheminiai procesai paskatina plokštelių ir raizginių susidarymą, lemiantį Alzheimerio ligą. Mokslininkai vardija įvairias priežastis, jos siejamos su aplinkos švara, biocheminiais ir imuninės sistemos sutrikimais. Kiekvieno asmens Alzheimerio ligos priežastys skirtingos.

Alzheimerio Ligos Simptomai

Pradinėse Alzheimerio ligos stadijose simptomai yra vos pastebimi. Pirmiausia - tai atminties sutrikimai, sunku rasti tinkamus žodžius kasdienybėje naudojamiems daiktams pavadinti.

Kiti Alzheimerio Ligos Simptomai:

• Pasikartojantys ir dažni atminties sutrikimai, ypač neprisimenant nesenų įvykių.
• Kasdienių pokalbių paviršutiniškumas.
• Susidomėjimo anksčiau mėgta veikla praradimas.
• Ilgiau atliekami kasdieniai darbai.
• Gerai pažįstamų žmonių ar vietų užmiršimas.
• Sunkumas suprasti klausimus ar sekti instrukcijas.
• Socialinių įgūdžių praradimas.
• Emocinis nenuspėjamumas.

Ligai progresuojant, priklausomai nuo asmens ir nuo to, kurios smegenų dalys yra pažeistos, simptomai gali keistis. Asmens galimybės atlikti užduotis darosi nestabilios: vieną dieną būna geresnės, kitą dieną - prastesnės. Toks bangavimas gali pasireikšti net per tą pačią dieną, ypač jei asmuo patiria stresą, nuovargį ar sunegaluoja dėl kitų priežasčių. Svarbu pažymėti, kad gretutinės ligos paūmėjimas arba infekcija gali sustiprinti Alzheimerio ligos simptomus.

Alzheimerio Ligos Progresavimas ir Diagnozė

Liga kiekvienam asmeniui progresuoja skirtingai. Liga neišvengiamai asmenį padaro priklausomą nuo kitų pagalbos, tačiau mirtis dažniausiai ištinka nuo kitos priežasties, pavyzdžiui, plaučių uždegimo. Po diagnozės Alzheimerio liga sergantis asmuo gali išgyventi nuo trejų iki 20 metų, vidutiniškai išgyvena 7-10 metų.

Alzheimerio Ligos Diagnozavimas

Šiuo metu nėra vieno testo, kurį atlikus galima būtų diagnozuoti demenciją. Diagnozė nustatoma po nuoseklios klinikinės konsultacijos.

Diagnozavimo Procesas Gali Apimti:

• Informacijos apie sveikatos nusiskundimus ar ligos eigą surinkimą (anamnezė) iš asmens ir, jei yra galimybė, iš jo artimųjų.
• Nuoseklų fizinės ir neurologinės būklės ištyrimą ir vertinimą.
• Intelektinių gebėjimų testavimą.
• Psichiatrinį vertinimą.
• Neuropsichologinius testus.
• Kraujo ir šlapimo tyrimą.
• Nugaros smegenų skysčio ištyrimą (lumbalinė punkcija).
• Magnetinio rezonanso tyrimą ir kompiuterinę tomografiją.

Šie tyrimai padeda atmesti kitas panašius simptomus turinčias būkles, pavyzdžiui, maisto medžiagų nepakankamumą arba depresiją. Jeigu, esant minėtiems simptomams, kitos galimos jų priežastys yra atmetamos, nustatoma tikėtina (80-90 proc. tikslumu) Alzheimerio ligos diagnozė. Galutinė Alzheimerio diagnozė gali būti padaryta tik po asmens mirties, paėmus galvos smegenų mėginį (atlikus biopsiją). Labai svarbu kuo anksčiau gauti tikslią ligos diagnozę ir nustatyti, ar pastebimus simptomus sukelia kita, o ne Alzheimerio ligos gydoma būklė. Jeigu yra diagnozuojama Alzheimerio liga, turi būti aptariamas jos gydymas ir kita asmeniui reikalinga pagalba.

Alzheimerio Ligos Gydymas

Nors šiuo metu Alzheimerio liga nėra išgydoma, tam tikromis medikamentinėmis ir nemedikamentinėmis priemonėmis galima kontroliuoti jos simptomus, sulėtinti ligos progresavimą.

Medikamentinis Gydymas

Iš medikamentinių priemonių viena vaistų grupė - cholinerginiai vaistai - suteikia trumpalaikį pažintinių funkcijų pagerėjimą asmenims, kurių Alzheimerio liga yra pradinės arba vidurinės stadijos. Tarp šių vaistų yra acetilcholinesterazės inhibitorius (donepezilis), NMDA receptorių antagonistas (memantinas) ir kt. Vaistų taip pat gali būti skiriama siekiant suvaldyti kitus Alzheimerio ligos simptomus: miego sutrikimus, nerimą, depresiją ir kt.

Bendruomenės Parama

Labai svarbi bendruomenės parama demenciją turintiems asmenims, jų šeimos nariams ir globėjams. Tai daro teigiamą poveikį suvaldant demencijos būklę.

Sudėtingas Atminties Mechanizmas

„Atmintį apsprendžia daugybė psichologinių ir neurofiziologinių procesų. Tai labai sudėtingas ir platus medicinos mokslo ir praktikos tyrimų objektas, kuriame mokslas nuolat atranda naujų dalykų,“ - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys. - Atmintis - viena iš pagrindinių kognityvinės arba mąstymo sistemos sudėtinių dalių. Kognityviniai (pažinimo) procesai sutrinka sergant vienokiomis ar kitokiomis ligomis, dėl kurių nukenčia ne vien atmintis, bet ir kitos suvokimo sritys, tokios kaip erdvinis mąstymas, sprendimų priėmimas, kalba ir kitos šios srities funkcijos. Kartais, tarkime, sergant Alzheimerio liga, atminties sutrikimas būna dominuojantis. O šiaip užmaršumu skundžiais daugybė žmonių, tačiau tai nereiškia, kad jų skundai signalizuoja apie rimtą ligą.“

Atminties Formavimosi Etapai:

1. Informacijos patekimas: Bet kokią mus pasiekiančią informaciją galime užfiksuoti, bet galime ir praleisti, jeigu ji mums iš esmės nesvarbi, jei esame išsiblaškę, tuo metu kalbame su kitu ir tiesiog dalį jos praleidžiame, negirdime bei dėl daugelio kitų priežasčių. Taigi, ta informacija tiesiog nepatenka į mūsų smegenis ir nėra fiksuojama.
2. Deponavimas: Tai, kas smegenyse „atsideda“ į trumpalaikę arba darbinę atmintį. Darbinėje atmintyje esanti informacija reikalinga tam tikrą laiką, vykdant konkrečią užduotį, tačiau neturi išliekamosios vertės. Mūsų ilgalaikė atmintis, kurioje deponuoti labai reikšmingi visam gyvenimui dalykai, yra formuojama labai sudėtingų biocheminių, neurofiziologinių, psichologinių mechanizmų. Šių mechanizmų sutrikimas - tai vienokių ar kitokių smegenų struktūrų pakitimų pasekmės, pasireiškiančios Alzheimerio liga arba kitomis demencijomis.
3. Atgaminimas: Mes galime informaciją kaupti, bet jeigu negalime jos atgaminti, tai formaliai reiškia, jog neprisimename. Tačiau ir tai ne visada yra kokios nors rimtos ligos požymis. Pakanka žmogui priminti pamirštos arba „užstrigusios“ pavardės pirmąją raidę ar su sijusį faktą, ir jis prisimena.

Atmintis ir Gabumai

Kaip atmintis susijusi su žmogaus gabumais? „Atmintis yra kognityvinių procesų sistemos - mąstymo - sudėtinė dalis, labai svarbus, bet tikrai ne vienintelis proto (intelekto prasme) bruožas. Žmogus gali būti labai talentingas net ir neturėdamas labai puikios atminties. Genialūs mokslininkai neretai būna išsiblaškę, pamiršta, kur ką pasidėję,“ - sako prof. V. Budrys. - talentai ir gabumai išryškėja jau vaikystėje. Vieni vaikai talentingesni matematikai, kiti - muzikai, treti - vizualiesiems menams. Tai priklauso nuo to, koks kognityvinis dėmuo jų sąmonėje yra dominuojantis. Žmogus gali neturėti muzikinės klausos, tačiau jis gali būti talentingas matematikas. O kartais, nors žmogaus tamintis ir labai gera, dideliu intelektu jis nepasižymi.“

Atminties Sutrikimai ir Amžius: Lengvas Kognityvinis Sutrikimas (LKS)

Normalu, kad senstant atmintis silpsta. Kaip ir kokiais tempais, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vadinamasis su amžiumi susijęs atminties sutrikimas (angl. age-associated memory impairment (AAMI), pasireiškia pablogėjusiu naujos informacijos (naujų sutiktų žmonių vardų, pavadinimų ir kt.) įsiminimu. Jei atminties deficitas yra ryškesnis nei derėtų pagal amžių, žmogui diagnozuojamas lengvas kognityvinis (pažinimo) sutrikimas (angl. mild cognitive impairment, MCI). MCI pasireiškia įvairiai: nuolatiniu užmaršumu, kai žmogus pamiršta, ką buvo susitaręs, kur turėjęs nueiti, painioja vaikų, anūkų vardus, kartoja tuos pačius juokelius, anekdotas, istorijas ir pan. Ši būsena skiriasi nuo paprasto „išsiblaškymo“ dar ir tuo, kad pradeda trukdyti įprastai kasdienei žmogaus veiklai, aktyvumui, savarankiškumui. Moksliniai tyrimai liudija, jog apie 12 proc. žmonių, vyresnių nei 65 m., kuriems diagnozuotas MCI, Alzheimerio ligos klinika išryškėja per vienerius metus, o per trejus metus šis skaičius išauga net iki 40 proc. Tai nepalyginamai daugiau negu bendrojoje populiacijoje (apie 1 proc. vyresnių negu 65 m. žmonių be MCI požymių).

Alzheimerio Liga: Pagyvenusių Žmonių Liga

„Tai - išskirtinai pagyvenusių žmonių liga, niekada nepasireiškianti jauniems žmonėms,“ - sako prof. V. Budrys. - Tarkime, XVI amžiuje šios ligos beveik nebuvo, nes žmonės gyveno nepalyginamai trumpiau. Senėjančioje pasaulio visuomenėje sergančiųjų įvairiomis demencijomis, tarp kurių išsiskiria Alzheimerio liga, daugėja. Tačiau kitos demencijos, kurių prognozės irgi nėra guodžiančios, dažniau sutrikdo aplinkiniams mažiau pastebimus protinius kognityvinius žmogaus gebėjimus. Bet kuriuo atveju iš akies negalima nuspręsti, jog pagyvenęs žmogus, kuris kai ką pamiršta, serga viena ar kita demencijos forma. Tai - specialistų, kurie geba nuodugniai išsiaiškinti atminties sutrikimų priežastis, prerogatyva. Būtina gerai diferencijuoti akivaizdžių simptomų priežastis, nes atmintis gali sutrikti ir dėl kitų priežasčių: smegenų kraujotakos nepakankamumo (insulto), traumų, insulto, bei dėl depresijos, kurią neretai dėl artimo žmogaus praradimo, kitų sunkių susirgimų išgyvena vyresnio amžiaus žmonės.“

Kraujotakos Įtaka Atminčiai

Smegenų kraujotakos, taigi, ir atminties kokybei, vyresniame amžiuje nemažai įtakos turi diabetas, arterinė hipertenzija, taigi, norint išlaikyti atmintį, labai svarbu neleisti joms progresuoti. Viena iš svarbiausių kraujagyslinės demencijos priežasčių yra insultas. Vienokie ar kitokie smegenų kraujotakos sutrikimai, priklausomai nuo to, kokioje smegenų vietoje jie įvyksta, pažeidžia struktūras, atsakingas už kognityvines funkcijas, už atmintį, už kalbą. Dėl plataus insulto nukenčia daug struktūrų ir daug sričių, todėl labai svarbu, kad ši liga būtų tinkamai gydoma.

Atminties Sutrikimų Gydymas: Individualus Požiūris

Atminties sutrikimų gydymas turi būti individualus, ir paprastai neapsiriboja vienu metodu ar vaistu. Atsižvelgiama į atminties sutrikimo tipą, sunkumą, priežastį, paciento amžių ir kitas aplinkybes. Vyresnio amžiaus žmonių atminties sutrikimai, atsiradę dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, aterosklerozės, gydomi smegenų mikrocirkuliaciją, kraujo reologiją gerinančiais, antilipidiniais vaistais. Sergančiųjų Alzheimerio liga atminties sutrikimai gydomi šios ligos mechanizmus veikiančiais preparatais, atsiradę sergant depresija - antidepresantais ir kt.

Nemdikamentinės Priemonės

Atstatyti funkcinius atminties sutrikimus, tokius kaip nepakankama dėmesio koncentracija, streso, nerimo poveikis įsiminimui ir kt., kurie dažniau pasitaiko jauniems žmonėms, galima nemedikamentinėmis priemonėmis - psichoterapija, autosugestija ir kt.

#

tags: #pmirtingumo #priklausomybe #nuo #amziaus