Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais yra sudėtinga psichikos liga, veikianti centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Ši būklė apima ne tik gilią nuotaikos prastėjimą, bet ir psichozinius simptomus, tokius kaip haliucinacijos ar kliedesiai. Ši liga gali turėti rimtų pasekmių asmens gyvenimo kokybei, socialiniam funkcionavimui ir netgi kelti savižudybės riziką.
Paveiktos smegenų struktūros
Svarbiausi paveikti struktūriniai elementai yra limbinės sistemos, tokios kaip amigdalė ir hipokampas, bei prefrontalinė žievė. Šios sritys yra atsakingos už emocijų reguliavimą, atminties formavimą ir socialinį elgesį.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės ligos priežastys gali būti įvairios ir dažnai apima biologinius, psichologinius bei socialinius veiksnius:
- Biologiniai veiksniai: genetinė predispozicija, neurocheminiai sutrikimai ir hormonų pokyčiai.
- Psichologiniai veiksniai: trauminiai įvykiai ar ilgalaikis stresas.
- Socialiniai veiksniai: socialinės paramos trūkumas, smurtas šeimoje.
Psichozės pasireiškimui gali turėti įtakos ir paveldimumas. Paveldėjus polinkį sirgti dar nereiškia, kad būtinai užklups liga, kuri kankino vyresnės kartos artimuosius. Tačiau esant genetiškai sąlygotam pažeidžiamumui jautresniems žmonėms psichozę gali sukelti emociškai sudėtingos, stresinės situacijos, kurias kiti išgyvena be didesnių kančių.
Simptomai
Pagrindiniai simptomai apima:
Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos
- Nuolatinį liūdesį
- Apatiją
- Energijos trūkumą
- Sutrikusią miegą
- Apetito pokyčius
- Haliucinacijas
- Kliedesius
- Realybės suvokimo sutrikimus
Apie artėjantį psichikos sutrikimą gali pranašauti sutrikęs miegas, negalėjimas susikaupti, vengimas bendrauti, atsiribojimas, nuotaikos pokyčiai. Dažnai apie psichozę įspėja ir akivaizdus asmenybės pasikeitimas, pavyzdžiui, staigus ir nepaaiškinamas bei žmogui nebūdingas susidomėjimas naujomis religijomis arba dvasinėmis praktikomis. Kartu pastebimi mąstymo pokyčiai, elgesys tampa neracionalus ir pastebimai keistas. Neretas atvejis, kai psichikos sutrikimo kamuojamas žmogus pradeda įsivaizduoti esąs persekiojamas.
Diagnostika
Šiai ligai diagnozuoti dažniausiai naudojami klinikiniai interviu ir psichologiniai vertinimai. Psichiatrai atlieka išsamią anamnezę, kad nustatytų simptomų trukmę ir intensyvumą. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas medicinines būkles, galinčias sukelti panašius simptomus.
Gydymas
Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Antidepresantai, psichozinius simptomus mažinantys vaistai ir psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, dažnai naudojami gydant šią ligą. Naujausios terapijos galimybės apima transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) ir psichodinaminę terapiją.
Svarbiausia, kad kenčiantis žmogus jaustųsi nesuprastas, atstumtas, sutrikęs ir nebežino, kuo pasitikėti. Kuo labiau žmogus spaudžiamas į kampą gydytis, tuo mažiau šansų, kad jis savo noru ateis pas specialistą, todėl labai svarbu parodyti pagarbą psichikos sutrikimą patiriančiojo kančiai, jo išgyvenimams. Psichozės kankinamam žmogui reikia leisti suvokti ir pajusti, kad jis yra išgirstas, suprastas. Kartu būtina parodyti, kad yra ir kita nuomonė apie tai, kas vyksta. Kalbantis su sergančiuoju reikia stengtis išsiaiškinti, kuo konkrečiai galima padėti, kad kenčiantis žmogus pasijustų geriau.
Pogimdyminė depresija ir psichozė
Vienas iš sudėtingiausių pereinamųjų laikotarpių motinoms yra laikotarpis po gimdymo. Nėštumo metu moteris patiria daugybę hormoninių, fizinių, emocinių ir psichologinių pokyčių. Po gimdymo mama gali patirti įvairiausių emocijų, tokių kaip nerimas, liūdesys, didelis nuovargis, vangumas, prislėgta nuotaika, stipri kritika arba ženklus savęs nuvertinimas, baimė, netikrumas, kaltės jausmas, gėda ir kitos emocijos. Liūdesio jausmai ir padidintas jautrumas, verksmingumas yra vadinami „motinystės melancholija“ (angl. baby blues), jie yra linkę mažėti per pirmąsias 2 savaites po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
Maždaug vienai iš septynių moterų gali išsivystyti pogimdyvinė depresija. Motinos smegenų reakcija ir elgesys būna paveikti pogimdyvinės depresijos, todėl tai kelia didelių sunkumų megzti ryšį su kūdikiu. Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti moterims bet kuriuo nėštumo trimestru.
Rizikos veiksniai
- Psichologiniai: depresija ir nerimas, priešmenstruacinis sindromas (PMS), neigiamas požiūris į kūdikį, kūdikio lyties nenoras, seksualinės prievartos istorija.
- Akušerijos rizikos veiksniai: rizikingas nėštumas, įskaitant skubų cezario pjūvį ir hospitalizavimą nėštumo metu.
- Socialiniai veiksniai: socialinės paramos trūkumas, smurtas šeimoje, rūkymas.
- Gyvenimo būdas: mitybos įpročiai, miego ciklas, fizinės veiklos trūkumas, žalingi įpročiai.
Gydymas
Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių. Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai.
- Psichoterapija: gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu.
- Antidepresantai: gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą.
Pogimdyminė psichozė
Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo - dažnai per kelias valandas ar dienas. Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Simptomai
- Haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas.
- Kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės.
- Maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“.
- Prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas.
- Įtarinėjimas ar baimės jausmas.
- Nerimas.
- Jautimasis labai sutrikusiu.
- Elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.
Gydymas
Pirmiausia, gydymas yra medikamentinis, reikalinga psichiatro priežiūra, stacionarinis gydymas ligoninėje, psichikos sveikatos centre, kur užtikrinama saugi, struktūruota, palaikanti aplinka. Po to naudinga pratęsti gydymą derinant medikamentinį gydymą ir ilgalaikę palaikomąją psichoterapiją.
Bipolinis sutrikimas
Bipolinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi nuotaikos svyravimai: nuo energijos pertekliaus (manijos ar hipomanijos) iki gilaus liūdesio ir apatijos (depresijos). Yra keletas bipolinio ir panašių sutrikimų rūšių.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
Simptomai
Manija ir hipomanija:
- Nenormaliai pakili, linksma arba irzli nuotaika.
- Perdėtas savęs vertinimas.
- Sumažėjęs miego poreikis.
- Nenormalus kalbėjimas.
- Šokinėjimas nuo vienos minties prie kitos.
- Dėmesio sutrikimas.
- Padidėjęs aktyvumas.
- Rizikingas elgesys.
Depresijos epizodo simptomai:
- Liūdesys, tuštumos jausmas.
- Beviltiškumas.
- Ašarojimas.
- Dirglumas.
- Sumažėjęs susidomėjimas veikla.
- Miego sutrikimai.
- Nuovargis.
- Apetito pokyčiai.
- Savižudybės mintys.
Diagnostiniai kriterijai
I tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
A. Klinikoje vyrauja manijos epizodas.
B. Mažiausiai vienas praeityje buvęs didžiosios depresijos, manijos ar mišrios manijos epizodas.
C. Nuotaikos sutrikimai, atitinkantys A ir B kriterijus neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
II tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
A. Yra ar buvo vienas ar daugiau didžiosios depresijos epizodų.
B. Yra ar buvo mažiausiai vienas hipomanijos epizodas.
C. Niekad nebuvo manijos ar mišraus epizodo.
D. Nuotaikos simptomai išvardinti A ir B punktuose neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
E. Simptomai sutrikdo socialinį, profesinį funkcionavimą.
Gydymas
Optimaliausias dvipolio afektinio sutrikimo gydymo efektas pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymo planas, apimantis medikamentų vartojimą, mokymą ir psichoterapiją. Medikamentinis gydymas priklauso nuo epizodo, kuris yra labiau išreikštas dvipolinio afektinio sutrikimo metu.
- Individuali kognityvinė ir elgesio terapija: padeda įveikti liguistus mąstymo procesus, o pakeitus mąstymo modelį, pakinta ir elgesys.
- Grupinė psichoterapija: pacientas gali vėl išmokti bendrauti su žmonėmis, išklausyti kitus.
- Šeimos terapija: siekiama sumažinti tarpusavio santykių įtampą, panaikinti kasdienio streso šaltinius, taip sudarant palankesnę psichologinę atmosferą ir sumažinant paūmėjimų riziką.
Profilaktika
Profilaktinis gydymas pradedamas esant visiškam atoslūgiui. Palaikomajam gydymui vartojamas tas pats nuotaikos stabilizatorius su kuriuo buvo pasiekta remisija. Profilaktinio gydymo sėkmė priklauso nuo parenkamo gydymo tinkamumo.
Patarimai sergančiajam ir jo artimiesiems
- Bendradarbiavimas su medicinos personalu, atvirumas ir išmokimas atkreipti dėmesį į kai kuriuos kasdienius dalykus, sėkmingai gali sumažinti nuotaikų svyravimo galimybę.
- Sergantysis dvipoliniu sutrikimu turėtų stengtis išlaikyti miego režimą - gulti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku.
- Sureguliuoti fizinį aktyvumą.
- Stengtis nevartoti alkoholio ir įvairių medikamentų, nes jų sąveika su vartojamais vaistais gali duoti nepageidaujamą poveikį.
- Keisti gyvenimo ir mitybos įpročius.
- Reiktų sumažinti stresą tiek darbe, tiek namų aplinkoje, kadangi jis yra vienas iš veiksnių, sustiprinančių nuotaikų svyravimą.
- Įtraukti į gydymo ir mokymo procesą sutuoktinius, šeimos narius.