Šiame straipsnyje nagrinėjama krizių psichologija, remiantis psichologės K. O. Polukordienės įžvalgomis. Straipsnyje aptariama tapatumo samprata, krizės įveikimo būdai, netekčių išgyvenimas ir savižudybių problemos.
Tapatybė kintančiame pasaulyje
Identitetas, arba tapatybė, yra sudėtingas ir nuolat kintantis konstruktas. Psichologas Erikas Eriksonas tapatybę apibūdino kaip subjektyvų jausmą ir savęs įsivaizdavimą. Psichoterapeutas Ernestas Spinelli tapatybę aprašo kaip per santykį su aplinkiniu pasauliu įgytas žinias, įsitikinimus ir nuomonę apie save. Kadangi santykis su pasauliu nuolat kinta, galutinio ir nekintamo savęs apibrėžimo pasiekti neįmanoma. Galima sakyti, kad individas nuolat yra kitime.
Žinojimas, kas esi ir ką darai, suteikia saugumo jausmą ir apgaulingą stabilumo pojūtį, tačiau sunkumai prasideda, kai gyvenimas sudrebina šiuos pamatus. Pavyzdžiui, mechanikas susiduria su krize, kai pamato, kad ieškant kito darbo jo įgūdžiai nebereikalingi, o bėgikas - kai gauna rimtą traumą.
Tapatumo teritorijos
Pasak E. Spinelli, gyvename save nuolatos apibrėždami kaip tėvus, statybininkus, vadybininkus, malonius ar greitai susierzinančius. Taip aplink save apsibrėžiame teritorijas, kurios iš pradžių mums nepažįstamos. Tapus bėgiku, kyla klausimas - koks gi aš bėgikas? Ir tada žmogus tyrinėja: aš toks, kuris bėga ilgas distancijas, nelabai greitas, bet ištvermingas ir pan. Taip ribos tarp to, koks esu ir koks nesu, vis labiau aiškėja, ir vis daugiau sužinoma apie save.
Krizės ir tapatumo praradimas
Krizės metu, pavyzdžiui, patyrus traumą, asmens tapatybės dalis gali tapti tarsi nebe jo. Psichologė K. O. Polukordienė teigia, kad krizes išgyvenus ir integravus į save kylančius jausmus bei suvokimus apie save ir aplinką, galima prisitaikyti, susikurti save iš naujo ir gyventi toliau arba „sugriūti“, pasimesti ir užstrigti gedėjimo procese. Pavyzdžiui, mechanikas gali pradėti dirbti vadybininku ir laisvalaikiu garaže taisyti mašinas.
Taip pat skaitykite: Paramą ir atjautą įkvepianti Ona Polukordienė
Gedėjimo procesas
Kai specialybę pakeitęs mechanikas "nustoja" būti mechaniku, jam padeda gydantis gedėjimo procesas. Žmogus paliūdi, papyksta, pasikalba su pažįstamais ir dažniausiai susitaiko su realybe bei naujai brėžiamomis linijomis. Tačiau, kai tai liečia asmenybės apibrėžimą, gali būti labai sunku priimti save kaip ramų, jei visą gyvenimą save pozicionavote kaip ūmiai reaguojantį.
Visapusiškas savęs priėmimas
Labai dažnai žmonėms būna sunku priimti piktąją, liūdnąją ar susigėdusią savo asmenybės dalį. Tai, kas nemalonu, renkamės nematyti, ignoruoti. Kylant grėsmei keistis kaip asmenybei, kyla labai didelis nesaugumo jausmas, kuris iššaukia pasipriešinimą. Svarbu suvokti, kad esame visokie: tuo pačiu metu esate ir ramus, ir ūmus, geras ir blogas, juokingas ir nuobodus. Visi savyje turime visų įmanomų savybių rinkinį, tačiau esame save skirtingai apibrėžę ir pažinę.
Emocijų kontrolė
Ypač pavojinga psichologinei sveikatai, kai neigimas pasidaro itin kategoriškas, kai žmogus sako: „Aš niekada nepykstu“ arba „Man visada sekasi“, nors akyse matomos ašaros. Jei nepažįstame savo nemaloniosios dalies, rizikuojame, nes to, ko nepažįstame, negalime kontroliuoti. Tada nepažintas pyktis, liūdesys, noras griauti ar džiaugsmas pasirodo netikėčiausiose situacijose, o žmogaus reakcija aplinkiniams atrodo neadekvati. Užspaustos emocijos gali pasireikšti ir fiziologiškai, pavyzdžiui, panikos priepuoliais.
Savęs pažinimas
Norint išvengti šių ir kitų negalavimų bei sunkumų, svarbu suprasti, kad kiekviename iš mūsų telpa visas pasaulis. Anot E. Spinelli ir R. Resnick, esame ne tik tai, ką apie save galvojame ir kokius save pažįstame. Mums nesvetimos visos įmanomos emocijos. Gali būti įdomu pažinti save ir leisti sau būti ir tokiu, koks save šiek tiek gąsdina. Su pykčiu, drovumu, godumu ar kita savybe galima susipažinti ir atrasti, kaip apsieiti. Kiekvienas jausmas, noras ar mintis skirtas tam, kad suprastume, ko mums reikia, koks šiuo metu mūsų poreikis nepatenkintas ir aktualus. Kuo įvairesniems sau leidžiame būti ir kuo daugiau save pažįstame, tuo platesnį savo savybių arsenalą galime pasitelkti siekdami patenkinti savo poreikius. Arba, bent jau, galime nustoti patys sau trukdyti gyventi ir megzti kontaktą su aplinkiniais.
Netektis ir gedėjimas
Išgyvendami pokyčius ir prisitaikydami prie aplinkos, neišvengiame ir kai kurių savo dalių nuvytimo. Tuo metu labai svarbu išgyventi netektį ir pokytį lydintį gedėjimo procesą iki galo, nenuneigiant ir nenuvertinant to, kas vyksta. Tada galime atsisveikinti su netekta savo dalimi, nebesivaikyti fantomų, neįgyvendintų svajonių. Geriau jaustis padeda, kai drąsiai pripažįstame ir apverkiame tai, ko netenkame.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba netekties atveju
Krizių įveikimas
Psichologinė krizė yra natūrali gyvenimo dalis, trunkanti vidutiniškai 2-3 mėnesius. Krizei būdingas stiprumas, intensyvumas ir tam tikros fazės. Svarbu, kad krizė būtų įveikta, t. y. išgyventa, o žmogus susitaikytų ir priimtų krizinį įvykį. Įveikus krizę, žmogus grįžta į įprastą gyvenimą ir įgyja imunitetą ateinančioms situacinėms krizėms. Tačiau, jei krizė neįveikiama, ji gali chronizuotis ir išvirsti ligomis.
Emocinė parama
Krizių atvejais emocinės paramos poreikis išauga. Vis daugiau atsiranda literatūros apie krizes, steigiami krizių centrai, emocinės paramos telefonai, kuriamos savigalbos ar paramos grupės žmonėms, išgyvenusiems netektis. Iš tikrųjų reikia tokių vietų, erdvių, kuriose žmonės galėtų išgyventi, dalytis tuo, kas jiems tuo metu, per krizę, yra sunku.
Gedulo tradicijos
Visose religijose skiriami maždaug vieneri metai gedului, jei numirė svarbiausias žmogus. Tradicijos ir papročiai padeda išgyventi. Tos septynios, devynios, trisdešimt ar keturiasdešimt dvi dienos įvairiose religijose, metinės - tai yra momentai, kai žmonės susėda, mini, pakalba, paverkia ir leidžia vykti išgyvenimui. Bet kuriame laidotuvių paprotyje iškart įžvelgsime prasmę, kuo jis padeda priimti, susitaikyti.
Meno terapija
Meno priemonės gali padėti išgyventi netektį per meno terapiją. Psichoterapijoje kaip pagrindinės arba pagalbinės terapinio poveikio formos dažnai naudojami meno kūriniai. Netekčių išgyvenimo atvejais dažniausiai naudojama grožinės, filosofinės, religinės, psichologinės literatūros knygų (biblioterapija), poezijos (poezijos terapija), pasakų (pasakų terapija) skaitymas ir aptarimas; piešimas ir tapymas (dažniausiai vadinami meno, dailės terapija) ir kitos meno formos (šokis, vaidyba), kurios gali padėti įgyvendinti terapinius tikslus.
Savižudybių problema
Savižudybės yra rimta problema visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. E. Schneidmanas savižudybę apibrėžė kaip sąmoningą susinaikinimo aktą, kuris yra daugiasluoksnis sutrikimas ir kurį vykdo kenčiantis individas, laikantis savižudybę geriausia išeitimi iš susiklosčiusios padėties.
Taip pat skaitykite: Krizių prevencija šeimoje
Savižudybių tipai
Remiantis tokiu apibūdinimu, dažniausiai identifikuojami trys savižudybių tipai: tikrosios, tariamosios ir demonstratyviosios savižudybės. Sociologas E. Durkheimas išskyrė kitokius savižudybės tipus: egoistinė, altruistinė, anomiška ir fatalistinė.
Savižudybių rizikos veiksniai
Savižudybės problemą dažniausiai sukelia biologinių, psichologinių, kultūrinių ir socialinių veiksnių visuma. Pavyzdžiui, atliekant psichologinę autopsiją Bali, rasti tokie savižudybių rizikos veiksniai: psichikos sutrikimas, sunkios tarpasmeninių santykių problemos bei žemas religingumo lygis.
Psichologinė autopsija
Psichologinė autopsija yra vienas pagrindinių metodų savižudybėms tirti. Atliekant psichologinę autopsiją, yra įvertinama mirusio asmens psichikos būsena prieš mirtį, asmenybė, kognityviniai procesai, mintys, gyvenimo būdas ir t. t. Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių renkama psichologinei autopsijai reikalinga informacija, yra artimieji, draugai, kolegos, medicininiai įrašai, dienoraščiai ir kt.
Savižudžių sprogdintojų fenomenas
Savižudžių išpuoliai dažnai vadinami savižudybės misijomis. Rizikos veiksniai, didinantys „paprastų“ savižudybių tikimybę, gali būti skirtomi į asmeninius ir socialinius veiksnius. Prie asmeninių veiksnių priskiriami psichikos sutrikimai, fiziniai sutrikimai, defektai, ligos bei socialinė atskirtis. Socialiniai veiksniai apima socioekonominius ir šeimos veiksnius, tokius kaip skyrybos, nedarbas, stresą keliantys gyvenimo įvykiai.
tags: #polukordiene #kriziu #psichologija