Šiuolaikinis pasaulis neatsiejamas nuo technologijų, kurios daro didelę įtaką vaikų kasdienybei. Išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir žaidimų konsolės tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau, nors technologijos gali suteikti naudos, pavyzdžiui, ugdydamos vaikų kūrybiškumą ir žinias, vis dažniau pastebima, kad tai gali sukelti priklausomybę. Priklausomybė nuo kompiuterio - tai problema, kuri tampa vis aktualesnė šiuolaikinėje visuomenėje. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimai atskleidė, kad pandemijos ir karantino metu pradinukai ir jaunesnio amžiaus moksleiviai pamažu, bet užtikrintai žingsniuoja į priklausomybę nuo išmaniųjų prietaisų. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko priklausomybės nuo kompiuterio pasekmes, požymius, kaip ją atpažinti ir ką daryti, kad situacija keistųsi.
Tyrimų atskleidžiamos tendencijos
VU mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalio vaikų emocinė savijauta pablogėjo ir toliau žymiai blogėja. Apklausiant 6-14 m. vaikus, jų tėvus bei mokytojus nustatyta, kad nedidelių elgesio ir emocinių sunkumų pernai ankstyvą rudenį turėjo apie 24 proc. vaikų ir paauglių, o didelių sunkumų - dar 8 proc. Vėlesnės apklausos parodė, kad per žiemą ir iki šiol užsitęsusio karantino nedidelių elgesio ir emocinių problemų turi jau 34 proc. tyrime dalyvaujančių vaikų ir paauglių, o net 17 proc. nurodė, kad jų patiriami sunkumai yra dideli.
Be to, padaugėjo regėjimo sutrikimų kamuojamų vaikų, taip pat turinčių antsvorį ar nutukimą: 2018 m. antsvorio turėjo - 15,8 proc. Lietuvos vaikų, 2020 m. rudenį - 23,8 proc.; nutukimo problemų 2016 m. - 5 proc., 2020 m. pavasarį - 6,8 proc., o 2020 m. ruduo - 8,8 proc. Tyrime dalyvavę medikai patvirtino ir tai, kad 2020 m. pavasarį ir rudenį reikšmingai padaugėjo ir vaikų bei paauglių, kurie kenčia nuo psichosomatinių (nepaaiškinamos kilmės) skausmų. Pvz.: galvos skausmo varginamų vaikų padaugėjo nuo 37 proc. iki 55 proc. (11-14 metų amžiaus grupėje).
Tyrimai atskleidė, kad vaikai 6-14 m. mokymuisi prie ekranų per dieną skiria vidutiniškai 3,5-4 val., o pramogoms - 3 val. Be to, nemaža dalis moksleivių net ir nuotolinių pamokų metu naudojasi internetu ne mokymosi tikslams, bet kitoms veikloms. Kuo vaikai vyresni, tuo labiau jie išmanūs ir dažniau nuklysta į interneto platybes.
Priklausomybės požymiai
Svarbu atpažinti priklausomybės požymius, kad būtų galima laiku imtis priemonių.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
- Nevaldomas ekrano laiko ilgėjimas: Jei vaikas pradeda praleisti vis daugiau laiko prie kompiuterio ar telefono, tai gali būti ženklas, kad jis tampa priklausomas. Ypač jei ekranų naudojimas peržengia sveiką pusiausvyrą ir pradeda trukdyti kasdieniams užsiėmimams, tokiems kaip miegas, namų darbai ar fizinis aktyvumas.
- Sunku nutraukti naudojimąsi ekranais: Kai vaikas tampa irzlus, neramus ar net agresyvus, kai jam liepiama atsitraukti nuo ekranų, tai gali būti priklausomybės požymis. Jei jis nuolat ieško būdų, kaip paslėpti savo įpročius arba vengia kalbėti apie ekranų naudojimą, tai gali būti signalas, kad jis jau prarado kontrolę.
- Atotrūkis nuo realaus pasaulio: Vaikas, kuris pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą veiklomis, kurios nebūtinai susijusios su ekranais - tokiomis kaip žaidimai lauke, bendravimas su draugais ar net šeimos laiko praleidimas - gali rodyti priklausomybės požymius.
- Prasta emocinė ir fizinė būklė: Priklausomybė nuo ekranų gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fizinių pasekmių. Vaikai gali skųstis galvos skausmais, akių nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar prasta nuotaika, ypač kai praleidžia ilgą laiką prie ekranų.
- Nedomina kitos veiklos ar interesai: Jei vaikas visiškai atsisako įsitraukti į veiklas, kurios nebūtų susijusios su ekranais - pavyzdžiui, knygų skaitymas, menas, muzika ar sportas - tai gali būti ženklas, kad jis pradeda prarasti pusiausvyrą tarp skirtingų veiklų.
- Poveikis miegui: Priklausomybė nuo ekranų gali labai paveikti miego kokybę. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų vakare, dažnai susiduria su miego sutrikimais.
- Neigiamas poveikis mokymosi rezultatams: Jei ekranų naudojimas pradeda trukdyti mokslams - vaikas nesugeba susikaupti, dažnai pamiršta atlikti namų darbus arba susiduria su blogais pažymiais, tai gali būti signalas, kad jis praleidžia per daug laiko ekranuose.
- Tęstinis naudojimas nepaisant neigiamų pasekmių: Kai vaikas toliau naudojasi ekranais, nors jau mato neigiamas pasekmes (pvz., prastesnė nuotaika, pablogėjęs fizinis ar emocinis sveikata), tai gali būti aiškus priklausomybės požymis.
Vienas dažniausių požymių - nerimas. Negalėdami naudotis internetu, vaikai neranda sau vietos, pyksta. Tai jau rodo priklausomybę. Net ir jaunesni vaikai rodo tam tikrus priklausomybės požymius: stipriai reaguoja, kai neleidžiama naudotis ekranais, nuolat reikalauja ekranų, nurimsta tik juos gavę ir pan.
Galimos pasekmės
Problemiškas vaikų sėdėjimas prie ekranų gali sukelti įvairias emocinio pobūdžio problemas. Daugiau vaikų jaučia nerimą, jiems pasireiškia nevaldomos emocijos (jų protrūkiai). Didelį nerimą kelia tai, kad daug laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai tampa užsisklendę. Jie lieka anapus ekranų. Atrodytų, kad ramūs (kol prie ekranų), tačiau jie išsibalansuoja emociškai, nebegali susikaupti ir atlikti užduočių, sunkiau užmiega, taigi, ir nepakankamai pailsi. Netrukus atsiranda psichosomatiniai simptomai - visokiausi skausmai (galvos, pilvo ir kt.), negalavimai, kurie neturi aiškios medicininės priežasties. Vienas dažniausių - galvos svaigimas. O tarp paauglių daugėja ir savižalos. Taip pat didėja priklausomybių rizika: ir nuo interneto, ir kitos.
Ką daryti?
Jei pastebėjote priklausomybės požymius, svarbu pradėti spręsti šią problemą kuo greičiau. Štai keletas patarimų, ką galite padaryti:
- Skatinkite gyvą bendravimą: Svarbu, kiek įmanoma, skatinti gyvą bendravimą.
- Tėvai turėtų pradėti nuo savęs: Tėvams palinkėčiau pradėti nuo savęs ir mažinti savo laiką prie ekranų. Laisvalaikis turėtų būti labai sąmoningai organizuojamas už ekranų. Eikime į lauką, vaikščiokime, žaiskime be telefono rankose! Labai svarbu nuo ekranų pailsėti ir valgant bei ruošiantis miegoti.
- Nustatykite taisykles: Būtų puiku, jeigu šeimose pavyktų taikyti bent porą taisyklių: valandą iki ėjimo miegoti užsiimame kita veikla, be ekranų. Valgome visi drauge prie stalo - be ekranų. Ir jokiu būdu neleidžiame vaikams (ir sau) „miegoti su telefonu“!
- Ribokite laiką prie ekranų: Tėvai turėtų labai aiškiai nustatyti laiką, kada vaikas gali leisti laiką prie ekrano. Kitu metu tiesiog neduoti telefono, planšetės ar kompiuterio.
- Domėkitės vaiko interesais: Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?).
- Susitarkite dėl laiko prie ekranų: Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
- Ugdyti kompiuterinį raštingumą: Veikla prie kompiuterio turėtų ne tik padėti praleisti laisvalaikį, bet ir tikslingai tobulinti įgūdžius. Tai galėtų būti žaidimai orientuoti į loginį mąstymą, konstravimą, problemų sprendimą, galbūt paprastų programavimo įgūdžių ugdymą. Vertinga įvairias užduotis kompiuteriu atlikti kartu su vaiku. Tai skatintų artimesnį santykį, socialinių įgūdžių tobulinimą.
- Ieškokite alternatyvų kompiuteriui: Ribojant naudojimąsi kompiuteriu, turime atrasti, o ką veikti tuo metu, kai galima būtų sėdėti prie kompiuterio.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žmogus turi įvairių pomėgių, tačiau ne visi įpročiai tampa priklausomybėmis. Kompiuteriniai žaidimai tampa emocinio nepasitenkinimo kompensavimo priemone ir galimybe „pabėgti“ nuo stresinės situacijos. Todėl svarbu padėti vaikui atrasti kitų būdų, kaip patenkinti savo poreikius ir išspręsti problemas.
Valstybės vaidmuo
Valstybė taip pat turėtų imtis priemonių, kad padėtų šeimoms spręsti šią problemą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kartu su interneto paslauga tėvai gauna nemokamą programinės įrangos paketą, kuris suteikia galimybę uždėti įvairius interneto ribojimus ant atskirų ekranų. Toks sprendimas padeda ir vaikams - jie patys net prie geriausių norų nesugeba kontroliuoti savo laiko internete. Kartu su pirmojo tyrimo išvadomis pasiūlyta rasti lėšų ir finansuoti tokias programas vaikus auginantiems tėvams, ypač socialinės rizikos šeimoms, ypač toms, kuriose auga vaikai su specialiaisiais ugdymo poreikiais. Svarbu pasiskaičiuoti, kiek valstybei kainuos mūsų vaikų gydymas vėliau, jau nekalbu apie dėl nuotolinio mokymo likusias ugdymo spragas ir jų „užkaišiojimą“. O žvelgiant į tolimą ateitį - kiek valstybei kainuos tai, jog joje gyvens daugiau prasčiau išsilavinusių ir emocinių sutrikimų arba priklausomybių turinčių žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija šiuo klausimu jau yra išreiškusi labai aiškią poziciją: mokyklų uždarymas turėtų būti paskutinė priemonė valdant pandemijos plitimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Šiuolaikinis pasaulis, pilnas technologijų, neabejotinai daro didelę įtaką vaikų kasdienybei. Ekranai - išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir žaidimų konsolės - tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau, nors technologijos gali turėti naudos, pavyzdžiui, ugdydamos vaikų kūrybiškumą ir žinias, vis dažniau pastebime, kad tai gali sukelti priklausomybę. Tad kaip atpažinti, kad vaikas yra per daug priklausomas nuo ekranų?
- Nevaldomas ekrano laiko ilgėjimas
Vienas iš pirmųjų ženklų, kad vaikas gali tapti priklausomas nuo ekranų, yra laiko, praleidžiamo prie jų, padidėjimas. Jei pradžioje ekrano laikas buvo ribotas, tačiau laikui bėgant vaikas pradeda praleisti valandas prie kompiuterio ar telefono, tai gali būti raudona vėliava. Ypač jei ekranų naudojimas peržengia sveiką pusiausvyrą ir pradeda trukdyti kasdieniams užsiėmimams, tokiems kaip miegas, namų darbai ar fizinis aktyvumas.
- Sunku nutraukti naudojimąsi ekranais
Kitas ženklas - kai vaikas tampa irzlus, neramus ar net agresyvus, kai jam liepiama atsitraukti nuo ekranų. Tai gali būti aiškus priklausomybės požymis, kai ekranai tampa pagrindine emocinio pasitenkinimo šaltiniu, ir vaikas negali atsitraukti nuo jų be priešiškos reakcijos. Jei jis nuolat ieško būdų, kaip paslėpti savo įpročius arba vengia kalbėti apie ekranų naudojimą, tai gali būti signalas, kad jis jau prarado kontrolę.
- Atotrūkis nuo realaus pasaulio
Vaikas, kuris pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą veiklomis, kurios nebūtinai susijusios su ekranais - tokiomis kaip žaidimai lauke, bendravimas su draugais ar net šeimos laiko praleidimas - gali rodyti priklausomybės požymius. Tokie vaikai gali tapti vis labiau izoliuoti nuo realaus pasaulio, o socialiniai santykiai ir fizinis aktyvumas tampa vis mažiau svarbūs.
- Prasta emocinė ir fizinė būklė
Priklausomybė nuo ekranų gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fizinių pasekmių. Vaikai gali skųstis galvos skausmais, akių nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar prasta nuotaika, ypač kai praleidžia ilgą laiką prie ekranų. Jei pastebite, kad vaikas yra dažnai pavargęs, suirzęs ir neturi noro daryti dalykų, kurie anksčiau jam patiko, gali būti, kad ekranai daro neigiamą poveikį jo emocinei ir fizinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
- Nedomina kitos veiklos ar interesai
Jei vaikas visiškai atsisako įsitraukti į veiklas, kurios nebūtų susijusios su ekranais - pavyzdžiui, knygų skaitymas, menas, muzika ar sportas - tai gali būti ženklas, kad jis pradeda prarasti pusiausvyrą tarp skirtingų veiklų. Priklausomybė nuo ekranų dažnai pasireiškia tuo, kad vaikas pradeda ignoruoti kitus interesus ir susitelkia tik į technologijas.
- Poveikis miegui
Priklausomybė nuo ekranų gali labai paveikti miego kokybę. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų vakare, dažnai susiduria su miego sutrikimais, nes mėlyna šviesa iš ekranų slopina melatonino - hormono, atsakingo už miego ciklus - gamybą. Jei vaikas ilgai žiūri į ekraną prieš miegą, jis gali sunkiai užmigti arba miegoti mažiau kokybiškai.
- Neigiamas poveikis mokymosi rezultatams
Jei ekranų naudojimas pradeda trukdyti mokslams - vaikas nesugeba susikaupti, dažnai pamiršta atlikti namų darbus arba susiduria su blogais pažymiais, tai gali būti signalas, kad jis praleidžia per daug laiko ekranuose. Priklausomybė nuo technologijų gali sutrukdyti vaikui sutelkti dėmesį ir efektyviai mokytis, todėl labai svarbu stebėti, kaip ekrano laikas veikia jo akademinius pasiekimus.
- Tęstinis naudojimas nepaisant neigiamų pasekmių
Kai vaikas toliau naudojasi ekranais, nors jau mato neigiamas pasekmes (pvz., prastesnė nuotaika, pablogėjęs fizinis ar emocinis sveikata), tai gali būti aiškus priklausomybės požymis. Priklausomybė nuo ekranų dažnai pasireiškia tuo, kad vaikas praranda gebėjimą kontroliuoti savo įpročius ir dažnai pereina į neigiamą naudojimosi technologijomis ciklą.
Kaip padėti vaikui?
Jei pastebėjote šiuos požymius, svarbu pradėti spręsti šią problemą kuo greičiau. Skaitmeninės etikos centro ekspertė, visuomenės sveikatos specialistė dr. Vilma Liaugaudaitė sako, kad viešoje erdvėje, spaudoje, skelbiama apie itin padidėjusį naudojimąsi skaitmeniniais įrenginiais ir išmaniaisiais telefonais. Tyrimai rodo, kad lietuviai vien prie telefono praleidžia nuo 3 iki 5 valandų. „Laisvalaikį ir darbo laiką reikėtų atskirti, nors mūsų darbinė veikla dažnai atsiduria skaitmeniniame pasaulyje, atliekama skaitmeniniais įrenginiais. Kai mes kalbame apie probleminį įrenginių naudojimą, tikrai neturėtume to sieti su darbine veikla, kuri dažnai atliekama per išmaniuosius telefonus ar kompiuterius. Labai svarbu įsivertinti ir atskirti tikslias ribas tarp darbo ir laisvalaikio, - sako V. Liaugaudaitė ir vardija, į ką reikia atkreipti dėmesį, kas rodo, kad prie išmaniųjų įrenginių praleidžiame per daug laiko. - Didžioji interneto vartotojų grupė susitelkusi į socialinius tinklus, bendravimo platformas. Be abejo, reikėtų paminėti ir žaidimus internete, įvairius azartinius žaidimus, apsipirkimą internetu ar tiesiog vaizdų žiūrėjimą.“ Kaip žmogaus organizmas reaguoja ilgai leidžiant laiką prie ekranų? Anot skaitmeninės etikos centro ekspertės, naršymas internete sukelia malonumo jausmą, tačiau dažnas vartotojas praranda laiko pojūtį. Tuomet neretam atsiranda nusivylimas dėl pasiglemžto laiko. „Jei jaučiame, kad buvimas internete daugiau atima, nei duoda, tai vienas pagrindinių signalų, jog mums vertėtų atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir imtis kitos veiklos. Vienas dažnesnių požymių - atsiradęs poreikis tikrinti telefoną kas kelias minutes, nors žinome, kad greičiausiai nieko svarbaus neįvyko. Taip pat dažnu atveju išryškėja suirzimas, kai ilgesnį laiką negalime prisijungti, apatija, nuobodulys ir pagerėjusi nuotaika naršant internete, prisijungus; žmogus netgi gali apleisti savo pareigas“, - vardija pašnekovė.
Išsivaduoti iš tokio uždaro rato, anot V. Liaugaudaitės, padeda skaitmeninė detoksikacija. Kitaip tariant, sąmoningas išmaniųjų prietaisų atsisakymas ar ribojimas. Paskirstytas laikas kitoms veikloms, kaip sako specialistė, padeda atgauti pusiausvyrą. Kiek laiko reikalinga tokia detoksikacija, anot pašnekovės, turi spręsti kiekvienas individualiai. „Ne paslaptis, kad tiek darbas, tiek laisvalaikis vis labiau susaistyti su virtualia erdve, ilgainiui toks laiko leidimas pradeda atsibosti, varginti ir tada atsiskleidžia ta vadinamoji atsijungimo nuo skaitmenos svarba. Trukmės laikas labai individualus - nuo keleto dienų iki keleto savaičių ar net mėnesių, priklausomai nuo siekiamo tikslo, kurio vedami norime atitrūkti nuo skaitmeninių įrenginių. Vieniems tai gali būti būdas iškelti sau iššūkį „ar aš galiu?“, kitiems tai gali būti produktyvumo gerinimas ar, tarkim, savo tapatumo paieškos, na, o treti tai daro siekdami išsilaisvinti iš priklausomybės gniaužtų“, - dalijasi V. Liaugaudaitė. Kaip žmonės jaučiasi išbandę tokią detoksikaciją, atliktas ne vienas tyrimas. Skaitmeninė detoksikacija, tyrimų duomenimis, turi ne tik teigiamą pusę. Tyrimuose paprastai dalyvaudavo žmonės, kurie jautė švaistantys laiką. Dar viena priežastis - geriau susikoncentruoti į darbą. Dalis žmonių suvokė, kad technologijos neigiamai veika jų psichologinę būseną. „Didžioji dauguma dalyvavusių tyrime, atsisakę technologijų pastebėjo kur kas geresnį produktyvumą, pagerėjusią psichologinę būklę, kai kurie ėmė geriau miegoti, padidėjo dėmesio koncentracija. Labai maža dalis teigė, kad nepajautė jokio pagerėjimo. Yra žinoma, kad kai kurie asmenys, atsitraukę nuo skaitmeninių įrenginių, jaučiasi labiau nerimastingi, labiau suirzę, tačiau atliekant šį tyrimą neigiamų požymių nebuvo nustatyta“, - apie technologinių įrenginių įtaką ir pakitimus pasakoja specialistė.
Pašnekovė sako, kad perteklinis technologijų naudojimo ribojimas nėra vienintelis būdas suvaldyti situaciją. „Tyrimuose įvardijamos ir kelios vietos, kur žmonės dažniausiai tikrina savo telefonus. Nustatyta, kad dažniausiai - vonios kambaryje ar miegamajame, o juk iš tiesų tai yra mūsų pagrindinės poilsio zonos, kur turėtume rūpintis savo kūnu labiau nei telefonais. Vienas iš pirmųjų patarimų - savo miegamąjį padaryti zona be telefono. Tai jau būtų didžiulis žingsnis. Beje, sąmoningo įrenginių naudojimo šalininkai pasisako už dienos pradžią be telefono ir pabaigą be skaitmeninių įrenginių. Taigi jei telefoną naudojame kaip žadintuvą, tai jį vertėtų palikti kitame kambaryje. Taip išvengtume ne tik darbo pranešimų, kurie ateina vėlesniu laiku, ar kitų poilsį trukdančių telefono signalų“, - dėsto pašnekovė. Laiko ribojimas internete, anot specialistės, - viena svarbiausių sąlygų, norint pailsėti nuo technologijų. Be to, reikia įvertinti vietą, laiką ir informaciją, kada ir kam skiriamas dėmesys pasitelkus technologijas. Sąmoningas naudojimas išugdomas, tad siūloma labiau sutelkti dėmesį, pavyzdžiui, geriau perskaityti vieną ilgą straipsnį, o ne dešimtis antraščių, ar pažiūrėti vieną filmą, o ne dažnai keisti vaizdus ekrane. „Jei dirbame su kokiu nors dokumentu, ar tai būtų darbinė, ar asmeninė veikla, rekomenduojama neatsidarinėti kitų skirtukų, pranešimų. Netgi leisdami laisvalaikį, jei, tarkim, žiūrime televizorių, neturėtume laikyti telefono rankoje. Tokie pasirinkimai daug veiksmingesni nei laiko ribojimas ar detoksikacija, nes jie pakeičia technologijų naudojimo būdą, kad neapkrautume savo kūno ir smegenų“, - sako V. Liaugaudaitė. Specialistai pataria pasitelkti programėles telefonuose - jos parodo, kiek laiko praleidžiama naudojant mobilųjį. Stebint savo veiklą ir laisvalaikį, anot specialistės, kur kas lengviau atsakingai naudotis išmaniaisiais technologiniais įrenginiais ir skirti laiko poilsiui.
Veikla tampa priklausomybe, kai asmens elgesys veikia psichinę ir fizinę sveikatą, yra pažeidžiami santykiai su šeima ir draugais, elgesys trukdo darbui ar mokslams, sukelia ekonominį nestabilumą ar skatina daryti nusikaltimus. Reikia atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus.
tags: #pozimiai #priklausomybes #nuo #pc #tv