Įvadas
Priešmokyklinis amžius (3-6 metai) yra vienas svarbiausių vaiko raidos etapų, kai intensyviai formuojasi pažintiniai, socialiniai, emociniai ir fiziniai įgūdžiai. Šiame laikotarpyje vaikai sparčiai mokosi, tyrinėja pasaulį ir ruošiasi mokyklai. Supratimas apie šio amžiaus tarpsnio ypatumus leidžia tėvams ir pedagogams tinkamai skatinti vaiko tobulėjimą ir padėti jam įveikti iškylančius sunkumus.
Esminiai Vaiko Raidos Etapai
Vaiko raida yra procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo pat gimimo iki brandos. Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų, mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų). Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius kiekvieną sykį priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.
1 stadija: Saugumas (Nuo Gimimo)
Ateinančiam į šį pasaulį vaikui reikia maksimalaus saugumo. Šiuo laikotarpiu formuojasi saugumo jausmas, nulemiantis, kaip žmogus jausis vėlesniuose savo gyvenimo etapuose. Jeigu mama nenorėjo kūdikio, turėjo didelių konfliktų su kūdikio tėčiu, svarstė negimdyti, sunkiai sirgo nėščia, patyrė netekčių ir didelį emocinį stresą, vaikas gimsta nesaugus - „Manęs nenorėjo“.
Ką galima padaryti šiuo laiku? Kalbėtis su vaiku jam esant dar pilve ir jau gimus, siųsti tokias žinutes: „Aš tavęs laukiu/ Pasaulis tavęs laukia/ Tu esi saugus/ Pasaulis tave priima tokį, koks tu esi/ Pasaulyje gera“. Šios žinutės yra ne šiaip sau sugalvotos - žodžiai turi energetinį užtaisą, siunčia saugumą, priėmimą ir ramybę. Taip ramindama vaiką, nusiramina ir pati mama. Pavyzdžiui, naujagimis verkia ir mama nežino, kaip jam padėti. Tokios žinutės padeda nurimti abiem, yra tarsi instrukcija, ką daryti.
2 stadija: Poreikiai (Kūdikystė)
Šiuo laikotarpiu kūdikis ima vartytis, griebti žaislus, pradeda sėdėti, šliaužioti, vaikščioti. Vaiką supa daug impulsų, jis jaučia didelį poreikį imti. Nebe pasaulis (mamos pavidalu) ateina pas jį, o jis pats „siekia“ pasaulio. Šiuo laikotarpiu tėvai turi suteikti vaikui kuo daugiau laisvės šliaužioti, kad vaikas suprastų, kas yra jo kūnas ir ką jis gali.
Taip pat skaitykite: Laiko suvokimo ugdymas vaikams
Tuo tarpu, kas dažnai nutinka? Mama dirba savo darbus, o vaikas „uždarytas“ kėdutėje, manieže, nuolat girdi: „Negalima“, „Pasitrauk“, „Neliesk“ ir pan. Arba apdeda tėvai vaiką žaislais ir piktinasi, kad jam tai neįdomu. Nereikia skubėti patarnauti vaikui: „Imk, paduosiu“, jei jis nori pasiekti vieną ar kitą daiktą pats. Kita klaida - kai tėvai neatpažįsta tikrųjų vaiko poreikių. Pavyzdžiui, vaikas verkia, nes yra alkanas, o tėvai jį vietoj to, kad duotų valgyti, nešioja. Taip vaiko poreikiai ir norai pakeičiami kitkuo, jam siunčiama žinutė: „Tu pats nežinai, ko nori“.
Suaugusiems žmonėms, kurie nežino, ko nori, savo užsiėmimuose naudojame pratimą, kurio metu patariame… pašliaužioti. „Bodynamic“ sako, kad psichologinis šliaužiojimo tikslas yra eiti siekti, griebti, imti tai, ko nori.
3 stadija: Autonomija/Ribos (Ankstyvoji Vaikystė)
Šis amžiaus tarpsnis skirtas pajausti savo ir kito ribas, nes vaikas pradeda suprasti, kad kažkas yra galima, o kažkas - ne. Pavyzdžiui, mama siurbia kilimą, vaikas irgi nori. Taip, siurblys sunkus, kažin, ar vaikui pavyks, bet jis turi pabandyti. Vaikui reikia pajusti savo jėgą ir ribas. Nereikia sakyti: „Pasitrauk, tu per mažas, čia per sunku“.
Su mamos priežiūra vaikui reikia leisti saugiai patyrinėti siurblį, jei reikia, atspindėti: „Matau, kad tau sunku ir tu pyksti. Kai užaugsi, galėsi pakelti siurblį“. Jei vaikas nori pjaustyti agurką, nereikia jam duoti aštraus peilio, bet su jo peiliuku saugiai reikia leisti pabandyti. Pasitaiko, kad mama ar tėtis prašo vaiko suvalgyti viską, kas įdėta į lėkštę. Tada vaikui nesiformuoja įgūdis suprasti, kur jo riba: „Kiek noriu valgyti, kiek - ne, ką mėgstu, ko nemėgstu“.
Jei vaikui šilta, būna, kad jis atsisega, o mama užsega, nes jai atrodo, kad sušals. Kaip vaikui suprasti, kada jam iš tiesų šalta? Negalima vaiko gąsdinti: „Jei neklausysi, tave paliksiu/atiduosiu policininkui“, nes norėdamas išlaikyti kontaktą su mama ir būti geras jai, vaikas atsisakys savo poreikių ir nebejaus ribų. Panašiai neigiamai veikia ir tėvų pasakymas vaikui: „Taigi jau nebeskauda, neverk“.
Taip pat skaitykite: Ypatumai ugdant priešmokyklinukų motyvaciją
4 stadija: Valia (Ikimokyklinis Amžius)
Tai amžius, kai vaiką galima mokyti pabaigti darbus ir pasiekti tikslą. Geriausiai vaikai mokosi matydami tėvų pavyzdį. Jeigu nusprendėte kažką, laikykitės susitarimų, nes vaikai bando savo valią per tėvų kantrybę. Klausimą „Ar galima saldainio?“ jie gali užduoti daug kartų. („Juk jei 78 kartą paklausiu, gal visgi man duos saldainį?“). Tėvai turi liudyti: „Matau, tu nori saldainio.
Neretai nutinka, kad pradėjęs darbą vaikas nebaigia jo. Štai labai norėjo kepti pyragą, pradėjo, bet per sunku ir nori mesti. Tėvai turi padėti pabaigti šį darbą ir būti šalia. Nepalikti vaiko vieno. „Tu jau didelis, užsirišk batus“ - ar tikrai jis tą gali? O gal vaikui per sunku? Tėvų užduotis - duoti vaikui erdvės padaryti tai, ką jis nori, bet neužkrauti atsakomybės daryti tai, kam jis per mažas.
Labai svarbu atskirti vaiko veiksmus nuo jo asmenybės. Pasakymai: „Tu blogas, kad sudaužei vazą“, „Tu toks negeras buvai, kad susimušei“ formuoja vaiko identitetą. Jis nesupranta, kad tėvai komentuoja jo veiksmą, o ne jį patį. Kas belieka vaikui, kuris tik ir girdi, kad yra „negeras, nes mušasi“? Komentuodami vaiko veiksmą, priimkite ir atspindėkite jo jausmus: „Tu sudaužei vazą ir dabar liūdi“.
Jeigu vaikui atspindima, jis mokosi suvokti, kas vyksta su juo ir kitais, prisiima atsakomybę už pasekmes. Labai svarbi sąlyga, kad tėvai tokiose situacijose išliktų ramūs.
5 stadija: Meilė ir Seksualumas (Priešmokyklinis Amžius)
Šio amžiaus vaikai atranda savo kūną, prasideda „gydytojo“ žaidimai, berniukai įsimyli mamas, mergaitės - tėčius, pasitaiko, net neleidžia vyrui apsikabinti žmonos, sėdasi per vidurį. Tėvai sutrinka - ką daryti? Pamatę kūną tyrinėjantį vaiką, sugėdina: „Nesičiupinėk“.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
Kaip turėtų elgtis tėvai? Būna, kad tėtis grįžta iš komandiruotės, jo laukdama mergaitė pasipuošia gražiausia suknele ir batukais. Namuose tėtis pastumia mergaitę ir puola į mamos glėbį, nes pasiilgo jos. Mergaitė galvoja: „Manęs nepriima gražios“. Svarbu pastebėti tokius dalykus ir tinkamai atliepti. Štai sūnus siūlosi panešti pirkinių krepšį mamai: „Ačiū, kad nori man padėti, tu stiprus, tavo būsimai žmonai pasiseks“.
Tai ypatingas amžiaus tarpsnis, todėl svarbu, kad vaikas nebemiegotų su tėvais, ypač su priešingos lyties. Kartais formuojasi tokie aljansai šeimoje, pavyzdžiui, gimus naujagimiui tėtis sako dukrai: „Mama pavargusi, eikim abu miegoti į kitą kambarį“. Nereikia tam tikra emocine prasme priskirti mergaitei moters vaidmenio. Jeigu vaikas serga ar košmarai sapnuojasi, gali būti išimčių, bet įprastais atvejais - nerekomenduojama miegoti vienoje lovoje. „Čia miega mama ir tėtis. Mama ir tėtis yra ne tik mama ir tėtis, bet ir žmona, vyras. Miegamasis skirtas žmonai ir vyrui“.
Jeigu mergaitė miega ten, kur tėtis rengiasi ir miega, tai tarsi leidimas jai domėtis kitos lyties suaugusiais, o ji turėtų domėtis bendraamžiais. Skyrybų atveju neužkraukite vaikui atsakomybės būti tėčio pakaitalu ir „namų vyru“.
6 stadija: Nuomonė (Mokyklinis Amžius)
Vaikas pradeda eiti į mokyklą, jam tampa svarbu išreikšti savo nuomonę, žinoti, kad jis išgirstas. Todėl labai svarbu, kad vaikas būtų girdimas savo šeimoje. Štai šeima svarsto, kur atostogauti - Turkijoje ar Egipte, išklausykite ir vaiko nuomonę. Arba vaikas nori eiti į vieną filmą, o mama sako, kad tai nesąmonė, siūlo geriau eiti į kitą. Vaikas supranta, kad jo nuomonė yra nesvarbi, neverta jos reikšti, jei niekas negirdi.
Labai dažnai tėvai bijo, kad paklausus vaiko nuomonės, reiks jos laikytis. Tikrai ne. Kai perkate automobilį, galutinį sprendimą priimsite jūs, taip ir pasakykite vaikui, bet pabrėžkite, kad jums svarbi jo nuomonė. Paklauskite, ko jis nori, kodėl, tęskite dialogą, skatinkite išreikšti nuomonę: „Ačiū labai už tavo nuomonę, mes ją girdim“.
Tada vaikas jaučiasi svarbus, kad jo idėjos girdimos, vertinamos, o jis pats įdomus. Tai padeda vaikui tikėti, kad jis gali ir tą, ir aną. Lietuvos švietimo sistema mokyklose ne visada skatina vaikus reikšti savo nuomonę, tačiau tėvai gali namuose tai kompensuoti.
7 stadija: Solidarumas (Mokyklinis Amžius)
Šio amžiaus vaikai daug laiko praleidžia grupėje. Vaikas stengiasi suprasti: „Koks aš esu klasėje? Koks mano vaidmuo?“. Klasės draugui gerai sekasi matematika, kitas gražiai piešia, o aš - kas ir koks? Svarbu suvokti, kad visi esame skirtingi ir unikalūs. „Aš pati žemiausia klasėje“. „Taip, tu žemiausia, bet tavo plaukai ilgiausi“.
Tėvams svarbu nelyginti vaikų, ypač, jei šeimoje auga daugiau kaip vienas vaikas. Taip jau yra, kad jei vienam savo vaikui 10 kartų nupirksite brangesnį žaislą, o vienuoliktą kartą - pigesnį, jis atsimins būtent tą šį.
Vaiko kalbos raida
Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos.
Kaip skatinti kalbos raidą
- Sugaukite vaiko žvilgsnį ir atidžiai žiūrėkite į akis kalbant su juo. Kalbinamas vaikas visada turi matyti jūsų veidą, lūpas, mimiką. Artikuliuokite aiškiai ir pabrėžtinai.
- Šypsokitės ir kalbinkite kūdikio garsais atsakydami jam. Žadinkite kūdikio garsus kartodami jo dažnai tariamus garsus. Prieikite ir palieskite kūdikį kalbant su juo, pasukite jo galvutę į savo pusę.
- Supažindinkite su naujais garsais. Įvairinkite savo balso toną ir retkarčiais dainuokite. Kalbėkite dirbdami arti vaiko ar prižiūrėdami jį.
Svarbu suvokti, kad vaiko kalbos vystymasis nėra atsietas nuo kitų vaiko raidos sričių. Jei į vaiko raidą žiūrėtume kaip į dėlionę, tai kalbos raida - tik viena iš dėlionės detalių, tampriai susijungusi su kitomis paveikslo detalėmis. Visos sritys yra labai svarbios ir veikia kalbos vystymąsi (motorika, pojūčiai, suvokimai, supanti aplinka ir t.t.).
Vaiko raidos vertinimas
Vaiko raidos vėlavimą būtina pastebėti laiku. Kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos vėlavimai ar tam tikri sutrikimai, tuo anksčiau jam galima suteikti reikiamą pagalbą. Vaiko raidai stebėti svarbiausi pirmieji 3 jo gyvenimo metai. Todėl tai pats geriausias laikas reabilitacijai, nes gaunamas maksimalus efektas. Atliekant vaiko raidos vertinimą, labai svarbu, kad kartu dalyvautų ir mažylio tėvai. Raidos vertinimą atliekantis gydytojas su vaiko tėvais aptaria kiekvieno raidos tikrinimo rezultatus.
Vaiko raida tikrinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai.
Amžius ir raidos sritys
- Kūdikiams iki 1 metų: Raida vertinama 3, 6, 9 mėnesių amžiaus. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama koreguojant amžių.
- Ankstyvoji vaikystė (1-3 metai): Motorika, kalba ir komunikacija, pažintinė, emocinė ir socialinė sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis.
- Ikimokyklinis amžius (3-6 metai): Motorika, kalba ir komunikacija, pažintinė, emocinė ir socialinė sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis.
Raidos psichologija: integruotas požiūris
Knygoje "Raidos psichologija. Integruotas požiūris" aptariama visa žmogaus raida - nuo gyvybės užsimezgimo iki gyvenimo pabaigos, atskiras raidos sritis (fizinę, pažintinę ir psichosocialinę) integruojant į vieną tarpusavyje susietą visumą. Tradiciškai raidos psichologija apima prenatalinės raidos, kūdikystės, vaikystės ir paauglystės amžių, tačiau šioje knygoje raidos analizė tęsiama aptariant jaunystės, suaugusio amžiaus ir senatvės laikotarpiais vykstančius pokyčius.Knyga parengta remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, bet nepamirštami ir klasikiniais tapę ankstesnių metų atradimai bei teoriniai požiūriai į žmogaus raidą. Teorinės žinios paremiamos pavyzdžiais, padedančiais rasti tinkamiausius mokymo ir auklėjimo metodus ar įveikti kasdieniame gyvenime kylančius sunkumus tiek auklėjant, auginant vaikus, tiek įveikiant amžiaus krizes, tiek susiduriant su atskiriems amžiaus tarpsniams būdingais sunkumais ar iššūkiais. Taigi ši knyga "Raidos psichologija.
Amžiaus tarpsnių periodizacija ir raidos krizės
Vystymasis skirtinguose amžiaus tarpsniuose vyksta nevienodai - kai kuriuose vystymasis spartus, o kai kuriuose pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Kiti teigia, kad krizės atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida (pvz., paauglys subrendęs, mokinys, o tėvai liepia 21 val. grįžti namo). Sunku atskirti krizės pradžią ir pabaigą. Kiekvienos krizės viduryje yra paaštrėjimas, kulminacinis taškas. Svarbu skirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių.
Jautrūs periodai
Jautrūs periodai (sensityvūs) - tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėmis pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, judesių koordinacijai, gražumo, mandagumo ir t.t. Sensityvus poreikis tvarkai - iki 3 metų. Tai netgi potraukis tvarkai. 1-2 metų sensityvus periodas detalėms ir smulkiems daiktams (pavojus - gali praryti). Paveiksle pastebi smulkias detales. Tai rodo psichikos vystymąsi. Sensityvus periodas rankos panaudojimui (18 mėn. - 3 metai), duris varsto, viską iškrausto, po to vėl sudeda. Sensityvus periodas kalbai (nuo kelių mėn. iki 2,5 m.). Vaikas mokosi ne vien žodžių prasmės, bet ir gramatikos. Jie išmoksta labai greitai.
Kalbos raida
Kalbos raida taip pat vyksta tam tikromis stadijomis. Nuo 6 mėn. - čiauškėjimo stadija, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėn. kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Žodžiai - dažniausiai 2-3 skiemenų. Sakiniai atsiranda praėjus maždaug 6 mėn. po pirmo žodžio.
Manipuliacinė veikla ir žaidimų raida
Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla - vaikas pradeda domėtis tuo, ką jis gali padaryti vienu ar kitu daiktu atžvilgiu, tam kad išsiaiškintų savybes, viską išstudijuotų, pažintų, įgytų patyrimo. Pradedama manipuliuoti kalba (ačiū - peilio žmona). Vaikai nesugeba suprasti, kad vienu požymiu panašūs daiktai gali skirtis kitu požymiu. Jie grupuoja daiktus pagal vieną kriterijų. Jie gali išdėstyti daiktus vienoje eilėje, bet negali daryti išvadų apie daiktus, kurie yra šalia vienas kito. Apie 3 m. vietoj savęs įveda žaislą. Pats valgo, duoda lėlei atsigerti. Tai žaidimas - tyrimas. Po to seka žaidimas - konstravimas. Ir tik vėliau atsiranda vaidmeniniai žaidimai. Jie gali leisti vaikams susitvarkyti su vidiniais konfliktais. Jų pradžia siejama su simboliniu mąstymu. Apie 2 m. žaidimai su kitais vaikais. Pirmais metais vaikai su kitais nesąveikauja. 10 mėn. kūdikiai vieni kitiems - gyvi žaislai. Žaidimas priklauso nuo aplinkos. Įsiasi žaislais. 18-20 mėn. atsiranda žodis "Aš". Jis nėra tiek priklausomas nuo suaugusiųjų. Pažintinė veikla nukreipta į save. Jis - veiklos subjektas. Savęs pažinimas panašus į išorinio daikto pažinimą (ar aš galiu tai padaryti?). Apibendrintas pažinimas atsiranda kalbos dėka. Vaikas pamažu ima save sieti su vardu ("Jonukas nori valgyti") ir tik apie antrus metus sako "Aš noriu valgyti". Atsiranda vaiko reikalavimas "Aš pats!". Jei šis poreikis nepatenkinamas, tai sukelia elgesio sutrikimus. Sunkiausiai tai pergyvena vaikai, kuriuos suaugę labai globoja ar kai yra autoritarinis auklėjimas su bausmėmis. Vaikai nepradės prieštarauti, jei mes nespausime. Pvz., vaikas išmeta iš spintelės žaislus ir atsisako sudėti. Savęs vertinimas - vaiko siekimas atitikti suaugusiųjų reikalavimus. Vaikai negali vertinti savo veiksmų - tai daugiau emocinio pobūdžio vertinimas. Vaikas nori būti pagirtas. Jie niekad neprisipažins blogai padarę. Imama skirti žodžius NORIU ir REIKIA. Paprastai vaikai nesupranta žodžio reikia. Prieštaravimas noriu - reikia užaštrina 3 m.
Pagrindinė veikla skirtingais amžiaus tarpsniais
Kūdikystėje pagrindinė veikla - bendravimas su suaugusiu. 2-3 m. pagrindinė veikla - daiktinė veikla. >3 m. - žaidimas. Vaikas mokosi manipuliuodamas daiktais. Tas sudaro sąlygas intelektiniam ir asmenybės vystymuisi. >7 m. 3 m. Vaikas ima geriau skirti spalvas, suvokti formas, objektai suvokiami erdvėje ir laike. Suvokdamas save laiko atskaitos tašku. Apie 3 m. vaikas supranta, kad kai kurie išgyvenimai buvo praeityje. Apie 5 m. vaikas žino savaitės dienas, tinkamai vartoja sąvokas "šiandien", "vakar", "rytoj", "poryt". Vystosi loginis mąstymas, ima atrasti priežastinius ryšius. Pradžioje mąstymo procesai įtraukti į praktinę veiklą, pvz., kyla klausimas, kodėl lyja lietus. Vaikas siekia, kad atsakymas atitiktų tikrovę. Intelektinę veiklą skatina ne mokykliniai interesai, o praktiniai ir žaidimo motyvai. 4-7 m. labai lavėja žodynas ir gramatika.
3-4 m. Tyrimai ir loginio mąstymo formavimasis
Tyrimas (Vygotskis). ar tai nereikalingas mokslininkas? Mokyklinukai atmeta vežimą, nes kiti gyvi, ikimokyklinukai atmeta lėktuvą, nes galima pasikinkyti arklį ir nuvažiuoti - fiksuojama funkcija. Labai panašu yra ir su matematinėmis užduotimis, kur reikia pabaigti sakinį, pvz., važiavo 4 mašinos, 2 sugedo. Vaikai išmoksta suskirstyti objektus į klases ir kategorijas, bet nebūtinai jas įsisavina. Vaikas ima suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius. Pvz., mama iš Klaipėdos, tėtis iš Vilniaus; jie nesupranta, kaip jie galėjo susitikti. 5 m. Vaikas pradeda suprasti klasės tvarumą sulaukęs 5 m., svorio 6 m., tūrį 7 m., bet dar 1-2 metus negali gerai naudotis šiomis sąvokomis.
Loginės operacijos ir ikimokyklinis amžius
Ikimokykliniame amžiuje vaikai negali atlikti loginės operacijų, išskirti klases, santykius. Pvz., kas yra įga? Kas yra brolis? Kas yra anyta? Kas yra kairė? - Tu turi brolį? - Taip, Artūrą. - O Artūras turi brolį? - Ne. Kiek šeimoje brolių? 4-5 m. Piešime - pirmiausiai piešia, po to kalba. Ir tik vėliau sako "Na, nupiešiu namą". Lengviau yra įteigti periferinę, o ne bazinę informaciją. Šiam galima įteigti nebūtus prisilietimus.
Lytinis identiškumas ir socialiniai santykiai
Pirmasis lytinis identiškumas formuojasi nuo 1,5 iki 3 m. Bet lytinių skirtumų supratimas yra ribotas. 3 m. berniukas suaugęs ruošiasi tapti mama. Vaikai labai sunerimsta, jei mama apsivelka vyriškus rūbus. Iki 5-6 m. vaikai neskiria lytinio pastovumo. Jie tiki, kad berniukas taps mergaite, jei žais su lėlėmis ar nešios suknytes. Prasta diferenciacija pagal lytinius organus. 3 m. vaikai gerai skiria žmones pagal lytį ir žino, kad skirtingoms lytims keliami skirtingi reikalavimai. Mokykliniame amžiuje atsakymai nebėra tokie kategoriški (vyrai gali dirbti virtuvėje). Vaikai supranta lyties pastovumą. Berniukus vyriški užsiėmimai traukia labiau nei mergaites moteriški. Nepriimti - uždari, mažai draugiški, iš jų šaipomasi, jie erzinami, mušami - tai sukelia impulsyvų elgesį, jie pažeidžia priimtas taisykles. Tas savo ruožtu skatina jų atstūmimą. Draugystės užsimezga teritoriniu principu, su amžiumi daugiau įtakos turi interesai. Paauglystėje vienas svarbiausių dalykų yra ištikimybė, atsidavimas, pasiaukojimas. Agresijos pasireiškimas. Dauguma vaikų darželyje pešasi, o namie ne.
Iniciatyvumas, draudimai ir pareigos jausmas
Ikimokykliname amžiuje turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimo. Suaugusieji turi taikyti draudimus ir sakyti ne, kai tai būtina, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi ir iniciatyvumo. Tuo laikotarpiu formuojasi pareigos jausmas ir sąžinė. Vaiko aplinkoje atsiranda daugiau suaugusiųjų.
Pasirengimas mokyklai
Pradedant eiti į mokyklą, vaikai jau turi daugiau ar mažiau išvystytus sugebėjimus tam tikrą laiko tarpą koncentruoti dėmesį (vaikų dėmesys pasižymi dideliais individualiais skirtumais), suprasti instrukcijas, turi objektų palyginimo įgūdžius, tam tikrą sąvokų sistemą ir darbinę atmintį. Pradiniame mokykliniame amžiuje (6-7 - 10-11m.) tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis. Šio amžiaus vaikų mąstymas sprendžiant realias problemas, tampa vis logiškesnis. Žiūriama ant piratų. Šiaip, gali nubėgti toliau negu lapė. Vaikas labai sugestyvi asmenybė. Jam augant ir bręstant šis sugestyvumas tolydžio silpnėja. Šiaip net vaikui įkalbėti tai, ko jis nenori, nėra taip lengva. Šeimoje vaikai dažnai ryžtingai prieštarauja savo tėvams, tuo tarpu draugų būryje įtaigumo efektyvumas stiprėja kartu su amžiumi. Labai dažnai jaunuoliai nesugeba priešintis savo draugų sugestijoms. Apie dešimtus metus išorinis įtakos vaidmuo paprastai pranoksta šeimos įtaką, nors daugelis vaikų ir toliau vadovaujasi pagal suaugusiuosius. Sugestyvumas labai sustiprėja veikiant alkoholiui, narkotikams ar vaistams. Pagrindinė veikla - mokymasis. Jis nutolsta nuo žaidimo ir artėja prie darbo. Pagrindinis skirtumas - planingumas, organizuotumas, privalomumas. Suaugusieji nurodo darbo uždavinius ir nustato atlikimo terminus. Vaikai turi būti pasiruošę šiai veiklai tiek fiziškai, tiek psichiškai. Vyresni vaikai linkę dažniau naudoti tiek loginę, tiek neloginę mnemoniką, kitaip tariant, pagalbines atminties priemones - pvz. Pradinėse klasėse atsiranda neformalios grupės. Iki 7 m. vaikai negyvena visuomeninio gyvenimo. Vaikų grupelės nepastovios, ir tik 7-8 m. atsiranda poreikis dirbti, žaisti kartu. Su amžiumi grupės pastovesnės, taisyklės vis griežtesnės. Vis didesnę įtaką grupės formavimuisi turi interesų panašumas.
#
tags: #priesmokyklinio #amziaus #kognityvine #raida