Šiais laikais sunku įsivaizduoti gyvenimą be socialinių tinklų. Daugeliui žmonių, atsikėlus ryte, pirmiausia patikrina naujienas socialiniuose tinkluose, kad sužinotų, kas įvyko per naktį ir neatsiliktų nuo pasaulio naujienų. Socialiniai tinklai suteikia galimybę lengvai rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais, dalytis nuomonėmis ir pomėgiais. Tačiau, nors socialiniai tinklai turi daug privalumų, jie taip pat gali sukelti priklausomybę.
Socialinių tinklų nauda ir žala
Socialiniai tinklai yra naudingi, nes leidžia bendrauti su tais, kurie yra toli, pareikšti savo nuomonę įvairiomis temomis, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Ypač COVID-19 pandemijos metu, kai sumažėjo galimybės bendrauti tiesiogiai, socialinių tinklų naudojimas išaugo.
Tačiau socialiniai tinklai gali turėti ir neigiamų pasekmių. Kai kuriems žmonėms socialiniai tinklai pradeda pakeisti realybę. Bendravimas, informacijos gavimas ir kiti poreikiai, kurie anksčiau buvo patenkinami tiesiogiai bendraujant, perkėliami į socialinius tinklus, atitrūkstant nuo realaus gyvenimo. Kai kurie žmonės tai daro sąmoningai, norėdami pabėgti nuo realybės, kuri jiems atrodo priešiška ar nemaloni. Socialiniuose tinkluose jie jaučiasi saugūs, drąsiai reiškia nuomonę ir kritikuoja.
Iškreipta realybė ir psichologinės problemos
Gyvenimas socialiniuose tinkluose yra iškreiptas. Socialiniuose tinkluose lengva susikurti norimą įvaizdį, kuris nebūtinai atitinka realybę. Nuotraukos atrenkamos ir retušuojamos, o nuomonės apgalvojamos iš anksto. Toks netikras įvaizdis gali sukelti psichologinių problemų, kai tenka grįžti į realų gyvenimą.
Atpratus nuo realaus gyvenimo, kyla įvairių psichologinių problemų. Realybėje kartais nusikalbame, pasirodome iš blogosios pusės, o socialiniuose tinkluose savo nuomonę galime iš anksto apgalvoti. Realybėje galime leptelėti bet ką ar nežinoti, ką sakyti, negebėti atsakyti į klausimą, o socialiniuose tinkluose tu gali pacituoti įvairius autorius, parašyti protingą mintį, nes turi galimybę pasiruošti, iš anksto pasiieškoti citatų, atsakymų į užduotus klausimus ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Vaikų priklausomybė nuo socialinių tinklų: kaip atpažinti ir padėti
Priklausomybės priežastys ir rizikos faktoriai
Kai kurie žmonės turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų. Tyrimai rodo, kad ne tik intravertai ar turintys bendravimo problemų linkę į šią priklausomybę. Net ir toks geras būdo bruožas kaip smalsumas skatina dažniau lankytis socialiniuose tinkluose.
Paaugliai, kuriems labai svarbus įvaizdis, taip pat turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų. Jie labiau nei kitos amžiaus grupės nerimauja, kaip juos priims aplinkiniai, o ypač - bendraamžiai. Socialiniai tinklai suteikia saugumą bendrauti, sekti kitų gyvenimus, ko realybėje negalima.
Kartais aplinkybės lemia tikimybę įgyti priklausomybę. Pavyzdžiui, karantino metu pavojus tapti priklausomu nuo socialinių tinklų yra didesnis, nes esame apriboti nuo gyvų socialinių kontaktų.
Priklausomybės požymiai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta kaip psichikos sutrikimas, tačiau ateityje ji gali būti įtraukta į psichikos sutrikimų sąrašą. Vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad kažko nedarys, tačiau jis nesugeba to sukontroliuoti. Pavyzdžiui, kai žmogus sėda prie kompiuterio ar telefono ir sako, kad pasinaudos tik 10 minučių, o paskui „netikėtai” pastebi, kad praėjo kelios valandos.
Antrasis požymis - abstinencija, kai negali to daryti. Atliekami eksperimentai, kuriuose žmonėms liepiama tam tikrą laiką išbūti be telefono ir kompiuterio. Kai kuriems, negalint to daryti, pasireiškia nerimas, įtampa, kyla pyktis, pakyla kraujo spaudimas ir pan. Tai labai panašu į pirmuosius abstinencijos požymius.
Taip pat skaitykite: Apklausos klausimai apie socialinius tinklus
Dar vienas požymis, kad vystosi priklausomybė, kai žmogus neįvykdo savo pažadų, įsipareigojimų, neatlieka darbo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į artimųjų ar draugų pastabas, priekaištus, kad per daug laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose.
Konkretūs priklausomybės požymiai:
- Užmiegate slinkdami per naujienų srautą.
- Planuojate tik „greitai peržiūrėti naujienas“, bet praeina pusvalandis, o jūs vis dar skaitote komentarus ar žiūrite „Reels“.
- Paviešinus nuotrauką, pradedate sekti, kiek žmonių patiko, kas komentavo, o jei reakcijų mažai - jaučiate nusivylimą ar nerimą.
- Slankiojate po socialinius tinklus ir imate jaustis blogiau, nes kitų gyvenimai atrodo gražesni, tobuliau suplanuoti, pilni kelionių ir švytinčių veidų.
- Negalite atsipalaiduoti be telefono.
- Kavos pertraukėlė su drauge, bet ranka slysta į telefoną. Vakarienė su šeima, bet norisi patikrinti notifikacijas.
Kaip sumažinti priklausomybę
Kiekvienas iš mūsų, besinaudojančių socialiniais tinklais, turi retkarčiais apmąstyti, ar ne per daug laiko praleidžiame virtualioje erdvėje. Svarbu apsibrėžti, kiek laiko bus praleidžiama socialiniuose tinkluose. Tam galima pasitelkti ir pagalbines priemones, tarkim, kad telefonas ar kompiuteris atsiųstų žinutę, kuri padėtų žmogui susivokti, kad jis jau daug laiko čia praleidžia.
Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko. Žmogus gali susiplanuoti, kiek laiko per dieną jis gali skirti socialiniams tinklams. Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą.
Patarimai, kaip sumažinti priklausomybę:
- Nustatykite ribas (pvz., 1 val. per dieną).
- Prisiminkite, kad jūsų vertė nepriklauso nuo algoritmų.
- Prisiminkite, kad socialiniai tinklai rodo ne visą gyvenimą, o tik pačias gražiausias iškarpas.
- Bent valandą prieš miegą pasistenkite nebenaudoti telefono.
- Susikurkite „be telefono“ laiką - valgant, bendraujant, ilsintis.
- Pamėginkite į pranešimus nereaguoti pusdienį ir pažiūrėkite, kokios emocijos dėl to kyla.
- Išjunkite telefone aktyvias paskyras, pranešimus.
Priklausomybės pasekmės
Naujausi tyrimai rodo, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo ir perdegimo lygiu. Ilgalaikis socialinių tinklų naudojimas gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, miego sutrikdymą. Nepakankamas miegas gali lemti dėmesio koncentracijos sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir susilpninti imunitetą.
Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Jie gali patirti FOMO (angl. Fear of Missing Out - baimę praleisti ką nors svarbaus), nes mato kitus dalyvaujant įvairiose veiklose ir jaučiasi, kad kažką praleidžia arba nėra tokie sėkmingi.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų priklausomybės priežastys
Prevencija ir gydymas
Svarbu suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiesiems, ir pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą.
Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, būti gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais. Taip pat svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad tai, ką stebite internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
Socialinių tinklų naudojimas paaugliams
Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sveikatos sutrikimais.
Apklausus 16-64 metų interneto vartotojų, paaiškėjo 10 dažniausių priežasčių, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose:
- Smalsaujama, ką veikia draugai.
- Norima sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius.
- Praleidžiamas laisvas laikas.
- Ieškoma juokingų ar smagių istorijų.
- Apskritai bendraujama su žmonėmis.
- Dalijamasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais.
- Dalijamasi savo nuomone.
- Norima atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus.
- Susipažįstama su naujais žmonėmis.
Kaip išsivysto priklausomybė?
Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai:
- Nuotaikos kaita (nesaikingas socialinių tinklų naudojimas skatina specifinius nuotaikos pokyčius).
- Nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais.
- Tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose).
- Nutraukimo simptomai (neigiami jausmai ir tokie psichologiniai simptomai kaip irzlumas, nerimas, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra apribotas).
- Konfliktai (tarpasmeninės problemos tiesiogiai yra susijusios su socialinių tinklų naudojimu).
- Atkrytis (grįžimas prie perdėto socialinių tinklų naudojimo po šio veiksmo nutraukimo).
Bandoma nustatyti, kokiems žmonėms gali grėsti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais. Įvardijamos tiek amžiaus grupės, tiek asmenybės bruožai, kurie gali lemti padidėjusią riziką tapti priklausomiems: paaugliai, studentai, vieniši žmonės, intravertai.
Lyčių skirtumai
Didesnė dalis mergaičių naudojasi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidžia interaktyviuosius žaidimus ir lankosi suaugusiųjų tinklapiuose. Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.
Socialinių tinklų nauda paaugliams
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti.
Socialinių tinklų žala paaugliams
Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.
Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.
Prevencija paaugliams
Rekomendacijos, kaip padėti vaikams mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose:
- Pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus. Vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje.
- Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai.
- Reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą.
tags: #priklausomybe #nuo #socialiniu #tinklu