Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje stresas tapo neišvengiama kasdienybės dalimi. Nuolatinis skubėjimas, įtampa darbe, asmeninės problemos - visa tai veikia mūsų fizinę ir psichologinę būklę. Straipsnyje nagrinėsime streso priežastis, jo poveikį kūno temperatūrai, požymius ir veiksmingus valdymo būdus.
Stresas: Apsauginė Reakcija ar Pavojus?
Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Medicinos terminologijoje, nervinė įtampa atitinka streso sąvoką. Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
Trumpalaikis stresas gali būti net naudingas: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje, psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė. Tačiau dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas, pavyzdžiui, liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos, sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).
Psichologė M. Trakumaitė teigia, kad „nors vertinimas - visiškai subjektyvus, retkarčiais streso lygį reikia pasimatuoti“. Tačiau, kai nėra jokios įtampos, irgi blogai! Kai nėra jokių iššūkių, grėsmių, gyvenimas nuobodus, prėskas.
Streso Priežastys
Kokios aukšto ar užsitęsusio streso priežastys? Skiriami darbo ir asmeninio gyvenimo stresoriai. Vienos katastrofos su kaupu užtenka, kad žmogus patirtų milžinišką stresą, tačiau jam tarpti labai palankų foną sudaro nervinantys kasdieniai sunkumai, kurie kapsi it lašas po lašo.
Taip pat skaitykite: Kaip stresas veikia vaikų temperatūrą
Pavyzdžiui, tokios situacijos, kai kažkur vėluojame, kažkas netikėtai nutinka, kažką būtina labai skubiai įvykdyti, nutinka nuolat. Psichologė M. Trakumaitė prisiminė vieną atvejį: vyras po paskaitos apie stresą pasakė supratęs, kodėl jam prieš pusmetį skaudėjo skrandį. Per tris mėnesius iki negalavimo jis pakeitė gyvenamąją vietą, darbą ir jam gimė pirmas vaikas.
Streso Požymiai
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso), raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas. Svarbu laiku suvokti, kad nuolat kartojasi streso požymiai.
Stresas dažnai išprovokuoja nelaimę: manoma, kad, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, stresas dėl to būna kaltas 60 proc. Juk dėl jo sutrinka koncentracija, dėmesys, gebėjimas daryti racionalius, teisingus sprendimus…
Streso Poveikis Kūno Temperatūrai
Į visus iššūkius, nesvarbu kokias emocijas - teigiamas ar neigiamas - jie sukelia, organizmas reaguoja panašiu fiziologiniu atsaku. Sutelkiamos jėgas, dėl to pakyla kraujospūdis, kūno temperatūra, suaktyvėja širdies darbas. Visa tai - aliarmo požymiai.
Normaliu atveju temperatūra tiesiojoje žarnoje arba makštyje yra laikoma svarbiausia ir yra apie 37°. Vidutinė žmogaus kūno temperatūra varijuoja nuo minimumo - 36,5° iki maksimumo - 37,5° pagal Celsijų. Aukštesnė ar žemesnė temperatūra nėra normali.
Taip pat skaitykite: Kūno temperatūros pokyčiai depresijos metu
Nuolatinė žema kūno temperatūra gali atsirasti arba pablogėti po didelio streso: gimdymo, skyrybų, mylimo žmogaus mirties, įtampos darbe ar šeimoje, chirurginių operacijų ar nelaimingų atsitikimų. Kūno procesai sulėtėja ir, reaguodama į stresą, temperatūra nukrenta. Paprastai stresui pasibaigus temperatūra normalizuojasi, nors kartais gali ir nebeatsistatyti.
Stresas Darbe
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Streso Pasekmės
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Taip pat skaitykite: Energijos valdymas ir bėgimas
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso Valdymas
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.
Kai žmogus suvokia, kas su juo vyksta, kas jam kelia stresą ir kaip šis pasireiškia, kiti žingsniai - pradėti rūpintis savimi, susidėlioti tinkamus prioritetus ir pasimokyti specialių technikų, padedančių nusiraminti.
Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Ką Daryti, Kai Temperatūra Nukrenta Dėl Streso?
Kai kuriems žmonėms atstatyti normalią kūno temperatūrą gali padėti streso vengimas, mitybos pakoregavimas, mankšta ir geras miegas. Jeigu kūno temperatūra nukrito dėl šalto oro, ją pakelti galima palaipsniui šildant kūną, dedant šiltus kompresus, girdant šiltais, saldžiais gėrimais, švelniai masažuojant nušalusias vietas. Šaltuoju metu rekomenduojama daugiau valgyti šilto maisto (sriubų, troškinių, arbatų) - tai padės išvengti sušalimo ir staigaus kūno temperatūros kritimo. Maistą galima šaltuoju metų laiku gardinti šildančiais prieskoniais - cinamonu, gvazdikėliais, imbieru, ciberžole, česnaku ir Kajeno paprikomis. Taip pat svarbu atitinkami rengtis. Tačiau to užtenka ne visiems. Neretai prireikia vaistų ir specialaus gydymo.
Kaip Koreguoti Elgesį Streso Metu?
- Venkite aštrių temų. Jei jaučiate, kad temperatūra kyla, sąmoningai nutraukite ginčą.
- Leiskite sau pasakyti „Ne!“. Pavyzdžiui, esate primygtinai raginama eiti į pobūvį, į kurį eiti nenorite, bet nesiryžtate atsisakyti.
- Koreguokite privalomų atlikti darbų sąrašą.
- Kontroliuokite aplinką, įvykius, mintis. Tarkim, esate vadovė ir pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie jus. Neskaitykite komentarų! Jei labai jautriai reaguojate į pasaulyje vykstančius įvykius, nežiūrėkite televizoriaus!
Maisto Produktai, Raminantys Nervus
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Įtaka Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų.
Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Asmeninės Refleksijos ir Dėmesys Santykiams
Šiandien gali sustiprėti poreikis aiškiai apibrėžti tikslus ir atsakomybę, todėl mintys kryps į kryptingą veikimą. Naudinga ramiai planuoti tolimesnius žingsnius, ypač susijusius su profesine kryptimi ar autoritetu. Vidinė disciplina padės jaustis tvirčiau ir labiau pasitikėti savimi. Diena gali atnešti norą plėsti akiratį ir pažvelgti į situacijas iš platesnės perspektyvos. Palanku gilintis į žinias, patirtis ar pokalbius, kurie suteikia prasmės pojūtį. Ramus požiūris leis išvengti vidinio pasipriešinimo pokyčiams. Šiandien gali išryškėti vidinis poreikis suprasti gilesnius motyvus ir atsikratyti senų emocinių likučių. Naudinga skirti laiko tyliai refleksijai ar finansinių klausimų peržiūrai. Kuo mažiau spaudimo sau, tuo daugiau aiškumo ateis natūraliai. Dėmesys kryps į santykius ir bendrus susitarimus, todėl svarbu išlikti atidiems smulkioms detalėms. Pokalbiai gali padėti aiškiau suprasti kito žmogaus poziciją. Atvirumas ir kantrybė sustiprins tarpusavio pasitikėjimą. Kasdieniai reikalai šiandien gali pareikalauti daugiau struktūros ir nuoseklumo. Naudinga pasirūpinti darbo ritmu ar sveikatai palankiais įpročiais. Maži, bet pastovūs veiksmai duos apčiuopiamą naudą. Ši diena gali pažadinti kūrybinį susikaupimą ir norą įprasminti tai, kas teikia džiaugsmą. Palanku skirti laiko veiklai, kuri leidžia išreikšti save be spaudimo rezultatams. Lengvas požiūris padės išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Mintys gali suktis apie namus, artimuosius ar emocinį saugumą. Naudinga pasirūpinti aplinka, kuri ramina ir leidžia atsipalaiduoti. Paprastas buvimas su savimi ar šeima atkurs vidinį stabilumą. Diena palanki sąmoningam bendravimui ir informacijos atrankai. Pokalbiai gali atnešti vertingų įžvalgų, jei bus klausomasi be išankstinių nuostatų. Aiškiai išsakyta mintis padės išvengti nesusipratimų. Šiandien gali kilti noras įvertinti savo resursus ir praktinius sprendimus. Naudinga susitelkti į tai, kas suteikia saugumo jausmą ir ilgalaikę naudą. Nuosaikumas padės išlaikyti vidinę ramybę. Vidinis susitelkimas leis aiškiau pajusti savo kryptį ir asmeninius prioritetus. Palanku imtis sprendimų, kurie stiprina savivertę ir pasitikėjimą. Ramus, bet tvirtas tempas padės išlaikyti kontrolę. Ši diena gali skatinti atsitraukti nuo išorinio triukšmo ir daugiau dėmesio skirti vidiniams procesams. Naudinga paleisti tai, kas nebeteikia prasmės. Tylus stebėjimas atneš gilesnį supratimą. Dėmesys kryps į bendruomenę ar žmones, su kuriais dalijatės bendromis idėjomis. Pokalbiai gali įkvėpti naujiems planams ar ateities vizijoms. Atviras bendravimas sustiprins ryšio jausmą.
tags: #temperatura #nuo #streso