Nors daugelis žmonių pripažįsta, kad cukrus nėra pats naudingiausias produktas organizmui, išsilaisvinti iš priklausomybės nuo jo gali būti itin sudėtinga. Cukrus iš tiesų gali sukelti priklausomybę, o tyrimai rodo, kad intensyvus saldumas veikia smegenų malonumo centrus panašiai kaip kokainas, sukeldamas neurologinius pokyčius. Pastebėta, kad nutraukus cukraus vartojimą, žmonėms pasireiškia nemalonūs simptomai, panašūs į abstinenciją nuo nikotino, alkoholio ar morfijaus. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo cukraus simptomus, priežastis ir veiksmingus gydymo būdus, padėsiančius suvaldyti potraukį saldumynams ir pagerinti bendrą savijautą.
Cukrus kaip narkotikas: tyrimų įžvalgos
Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad cukrus gali veikti kaip narkotikas. Gyvename pasaulyje, kuriame beveik visuose maisto produktuose yra didelės cukraus dozės. Be to, saldumynai dažnai naudojami kaip atpildas - pavyzdžiui, duodame vaikui sausainį, kai jis nustoja ožiuotis parduotuvėje. Realistiškai vertinant situaciją, kyla klausimas - ar prasminga dar kalbėti apie išsilaisvinimą nuo cukraus? Neabejotinai taip. Tam net nereikia užsidaryti reabilitacijos klinikoje. Pradžiai svarbu žengti keletą žingsnių, kurie tikrai nebus per sunkūs.
Septyni žingsniai link išsilaisvinimo nuo cukraus
1. Atsisakykite dirbtinių saldiklių
Gamintojai, siekdami mus aprūpinti taip trokštamu saldumu, nepridedant papildomų kalorijų, sukūrė dirbtinių saldiklių. Pirmąjį - sachariną - XIX a. 8 dešimtmetyje išrado Johnas Hopkinsas, universiteto mokslininkas. Jis nebandė rasti pakaitalo saldinti maisto produktams, nes, tiesą sakant, tais laikais maistas ir buvo tikras maistas. Tos dienos vakarą medžiaga nuo mokslininko rankos persikėlė ant vakarienei valgomos bandelės, kuri tapo ypač saldi. Po lemtingojo rankų apipylimo maisto pasaulis pasikeitė visiems laikams. Pasirodo, kalorijų nebuvimas ne visada reiškia, jog valgis neturi padarinių mūsų sveikatai, kūnui.
Žurnalas „Diabetes Care“ 2013 m. atliktu tyrimu nustatė, kad dirbtiniai saldikliai gali net pakeisti būdą, kuriuo kūnas pasisavina cukrų. Nustatyta, kad dirbtinių saldiklių nurijimas iš esmės sukėlė maišatį tarp virškinamojo trakto ir smegenų. Tyrimo autoriai konstatavo, kad „saldus maistas suteikia „pagrindinį orosensorinį stimulą“, kuris pranašauja, jog bus gauta daug kalorijų. Valgymo ir virškinimo refleksai intensyviai ruošiasi jas priimti, tačiau kai apgaulingo saldumo nelydi daugybė kalorijų, sistema susipainioja.
Nors šie tyrimai skatina dėl svorio atsisakyti įpročio vartoti dirbtinį cukrų, tikrą „cukraholiką“ labiausiai jaudina tai, ką dirbtiniai saldikliai daro cukrumi apsunkintai dietai. Kodėl? Tyrimai rodo, kad įprasto cukraus pakeitimas dirbtiniais saldikliais tai tas pat, kas atpratimas rūkyti cigaretes pakeitus jas cigarais. Vis dar jaučiate trokštamą saldumą, taigi nepašalinate jus viliojančio saldaus skonio. Lieka tikimybė, kad grįšite prie tikro cukraus. Nuo jo priklausomiems pacientams pirmą dieną dažnai sakau norinti, kad po 60 dienų jie labiau už saldymedį trokštų lašišos. Žinoma, po tokių žodžių į mane žiūri taip, lyg turėčiau dvi galvas, tačiau po trijų mėnesių griežto „cukrui - ne“ plano laikymosi, troškimai išties pasikeičia.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
2. Atsikratykite saldumynų namuose ir darbo vietoje
Įrodyta, kad dideli cukraus kiekiai smegenyse sustiprina atpildo mechanizmus, taigi atsikratyti įpročio dar sunkiau. Pavyzdžiui, žiurkės, kurioms buvo duota sacharozės, norėjo jos dar daugiau ir, jei medžiaga buvo padėta narve, ja maitinosi. Nors palyginimas gali pasirodyti kraštutinis, nematau skirtumo, palyginti su asmeniu, kuris saldainius, sausainius ir ledinukus laiko savo namuose ar biure ant stalo. Jei saldumynai šalia ir jūs juos mėgstate - didelė tikimybė, kad daug jų suvalgysite, ir dar didesnė tikimybė, kad suvalgę jausitės gana gerai - bent kurį laiką, iki kol pajusit abstinenciją ir prireiks daugiau. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad išrūgų baltymų (pagrindinių baltymų, randamų piene) vartojimas padidino serotonino (geros savijautos hormonas, pirmą kartą išskirtas Klivlendo klinikoje ir susijęs su pakilia nuotaika) kiekį.
3. Būkite atsargūs su produktais be riebalų
Štai slapta informacija dėl produktų be riebalų. Riebalai (tai, ką mėgstame ir kas yra labai skanu) išimami, o cukrus (dar viena mėgstama ir gardi medžiaga) įdedamas. Kodėl? Nes gamintojai apgauna jus faktu, kad produktas - be riebalų, o ne be cukraus. Tarp didžiųjų kaltininkų - salotos su padažu be riebalų (medus ar fruktozė su sirupu, dažnai dedami kaip antras ar trečias ingredientas), sausainiai ar tortai be riebalų (pavyzdžiui, angeliškas tortas kiekviename griežinėlyje slepia velniškus 20 g ar daugiau cukraus), pudingai, keksiukai be riebalų ar mažiau riebus riešutų sviestas - taip pat kaltininkai. Sprendimas?
4. Išsimiegokite
2013 metų tyrimas nustatė, kad paros miego ritmas lemia, ar vėlų vakarą valgysime sausainį. Taip pat, anot kito tyrimo, jei dieną būname mieguisti, tampame mažiau pasirengę atsispirti kaloringam skanėstui (tokiam kaip cukraus pilna spurga). Papildomas tyrimas nustatė, kad mažai miegančių žmonių smegenyse yra didesni atpildo aktyvacijos centrai, dėl kurių atsisakyti saldainio dar sunkiau.
5. Turėkite sveikų užkandžių po ranka
Būdas, suveikęs daugeliui pacientų - sveikų užkandžių laikymas po ranka. Turėjau pacientę, kuri sakė, kad vairuodama pamačiusi ledų parduotuvę pati to nesuvokdama įsuka į stovėjimo aikštelę, kad jų nusipirktų. Vis dėlto impulsai susilpnėjo, kai ji daiktadėžėje pradėjo vežiotis riešutų ir razinų mišinio. Pacientė galėjo lengvai jį pasiimti ir paskanauti riešutų, razinų ir viso grūdo druska apibarstytų riestainiukų. Toks paprastas veiksmas atitraukė jos dėmesį nuo ledų parduotuvės. Išsiaiškinkite, kas jus itin traukia, ir pasirūpinkite užkandžiais dėmesį prablaškyti.
6. Kramtykite gumą
2009 m. tyrimas nustatė, kad kas valandą ar bent tris valandas per pietus gumą kramtę žmonės sumažino savo potraukį saldiems užkandžiams.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
7. Žinokite, ką cukrus daro jūsų kūnui
Vienas mano pacientas yra stipriai priklausomas nuo cukraus. Dėl šių pacientų atsiranda sunkumų, kaip padėti jiems įgyti gebėjimą atsikratyti potraukio cukrui nepriaugant svorio. Minėta pacientė kartą pasakė, kad jos sėkmės paslaptis - nuolatinis žinojimas, ką cukrus daro kūnui. Pasak jos, jis sugebėjo laikytis „cukrui - ne“ plano iš dalies dėl to, kad troškimas būti netoliese dėl anūkų tapo stipresnis už troškimą suvalgyti krūvą guminukų.
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje: simptomai, priežastys ir sprendimo būdai
Cukraus kiekis kraujyje - tai vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių mūsų organizmo būklę ir bendrą sveikatą. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis, būtinas kiekvienai kūno ląstelei, tačiau per didelis jos kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Daugelis žmonių net neįtaria, kad jų cukraus lygis kraujyje yra padidėjęs, nes pradiniai simptomai dažnai būna nepastebimi arba siejami su kasdieniu nuovargiu, stresu ar kitais veiksniais. Vis dėlto, ignoruojant šiuos ženklus, ilgainiui gali išsivystyti rimti sutrikimai, tokie kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar nervų pažeidimai.
Padidėjusio cukraus kiekio kraujyje priežastys
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje - tai ne tik cukriniu diabetu sergančių žmonių problema. Gliukozės lygį gali išbalansuoti įvairūs veiksniai. Viena pagrindinių priežasčių - netinkama mityba, ypač per didelis greitųjų angliavandenių (cukraus, baltos duonos, gazuotų gėrimų) vartojimas, kuris sukelia staigius gliukozės šuolius. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka fizinio aktyvumo trūkumas - kai organizmas nenaudoja gautos energijos. Stresas - dar vienas svarbus veiksnys, nes esant įtampai organizmas išskiria kortizolį ir adrenaliną, kurie skatina gliukozės gamybą. Be to, tam tikri vaistai, tokie kaip steroidai ar kai kurie diuretikai, gali padidinti cukraus kiekį kraujyje. Hormoniniai pokyčiai (pavyzdžiui, nėštumo metu arba dėl skydliaukės sutrikimų) taip pat gali sutrikdyti gliukozės apykaitą. Svarbu suprasti, kad padidėjęs cukraus kiekis nebūtinai yra laikina būklė - ilgainiui gali išsivystyti ir rimtos sveikatos problemos. Todėl būtina stebėti savo mitybą, fizinį aktyvumą ir gyvenimo būdą, siekiant išlaikyti cukraus kiekį normos ribose.
Pagrindiniai padidėjusio gliukozės kiekio simptomai
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje - tai organizmo siunčiama įspėjamoji žinutė, kurios dažnai nepastebime arba klaidingai siejame su kasdieniu nuovargiu, stresu ar kitais veiksniais. Tačiau jei šie simptomai tampa dažni ir stiprėja, būtina suklusti. Hiperglikemija, arba per didelis gliukozės kiekis kraujyje, gali išsivystyti palaipsniui, todėl svarbu atpažinti ankstyvuosius požymius, kad būtų galima užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams.
- Nuolatinis troškulys ir burnos džiūvimas: Jei pastebite, kad nuolat jaučiatės ištroškę, nors geriate pakankamai skysčių, tai gali būti vienas pirmųjų signalų apie padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Kai gliukozės koncentracija kraujyje padidėja, organizmas bando atsikratyti jos pertekliaus per inkstus, skatindamas dažnesnį šlapinimąsi. Dėl to organizmas netenka daug skysčių ir sukelia stiprų troškulį bei burnos džiūvimą.
- Dažnas šlapinimasis: Jei pastebite, kad dažniau lankotės tualete, ypač naktį, tai gali būti ženklas, kad organizmas bando pašalinti cukraus perteklių.
- Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka: Net ir gerai išsimiegoję galite jaustis pavargę ir neturėti energijos. Taip nutinka todėl, kad gliukozė, kuri turėtų būti naudojama energijai gaminti, nepasiekia ląstelių. Tai reiškia, kad organizmas lieka be pagrindinio „kuro“, o žmogus jaučiasi išsekęs ir vangus.
- Neryškus matymas: Jei vaizdas prieš akis tampa lyg per rūką, tai gali būti cukraus kiekio kraujyje disbalanso pasekmė. Didelis gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti akies lęšiuko patinimą, tuomet šis pakeičia formą ir sutrikdo regėjimą.
- Galvos skausmai ir galvos svaigimas: Gliukozės lygio svyravimai veikia smegenų kraujotaką, todėl dažnai pasireiškia galvos skausmai ir svaigimas. Staigus cukraus kiekio padidėjimas arba kritimas gali trikdyti normalų smegenų darbą, sukeldamas silpnumą, sumišimą ir net alpimą.
- Lėtas žaizdų gijimas: Jei net nedidelės įpjovos ar įbrėžimai ilgai negyja, tai gali būti ženklas, kad cukraus kiekis kraujyje yra padidėjęs. Hiperglikemija trikdo kraujotaką ir mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, todėl žaizdos ilgai negyja, o kartais net gali paskatinti infekcijas.
- Dažnos infekcijos: Aukštas cukraus kiekis kraujyje silpnina imuninę sistemą, todėl žmogus tampa labiau pažeidžiamas įvairių infekcijų. Ypač dažnos šlapimo takų, odos, burnos gleivinės grybelinės infekcijos. Pavyzdžiui, moterys, turinčios padidėjusį cukraus kiekį, gali dažniau susidurti su makšties grybelinėmis infekcijomis.
- Rankų ir kojų dilgčiojimas ar tirpimas: Jei dažnai jaučiate tirpimą, dilgčiojimą ar deginantį skausmą rankose ir kojose, tai gali būti neuropatijos požymis, kuris atsiranda dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje. Negydoma neuropatija gali sukelti rimtus nervų pažeidimus.
- Nuotaikos svyravimai ir dirglumas: Cukraus kiekis kraujyje turi tiesioginį poveikį smegenų veiklai ir nuotaikai. Pavyzdžiui, kai suvalgome daug greitai pasisavinamų angliavandenių (pavyzdžiui, saldumynų, baltos duonos), cukraus lygis kraujyje greitai pakyla. Atsakydamas į tai, organizmas išskiria daug insulino, kuris staigiai sumažina cukraus kiekį. Toks greitas kritimas gali sukelti silpnumą, nuovargį, dirglumą ir net agresiją.
Ką daryti pastebėjus šiuos simptomus?
Jei atpažįstate kelis iš šių simptomų, verta kuo greičiau atlikti cukraus kiekio kraujyje tyrimą. Ankstyva diagnozė ir tinkamos priemonės - sveika mityba, fizinis aktyvumas ir gyvenimo būdo keitimas - gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Nepamirškite, kad hiperglikemija nėra tik laikinai padidėjęs cukraus lygis - ilgesnį laiką ignoruojama tokia būklė gali vesti prie diabeto, širdies ligų ir kitų sunkių sveikatos problemų. Taigi, savo organizmo siunčiamus signalus svarbu ne tik atpažinti, bet ir į juos reaguoti. Atidus savęs stebėjimas ir laiku priimti sprendimai gali padėti išlaikyti gerą sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali iš pradžių atrodyti kaip nežymus sveikatos sutrikimas, tačiau jei simptomai tampa dažni ar intensyvūs, delsimas gali turėti rimtų pasekmių. Kreiptis į gydytoją būtina, jei nuolat jaučiate stiprų troškulį, dažnai šlapinatės, patiriate nuovargį, neryškiai matote ar atsiranda nepaaiškinami svorio pokyčiai. Taip pat verta sunerimti, jei ilgai gyja žaizdos ar įbrėžimai, dažnai pasireiškia infekcijos arba jaučiate ranku ar kojų dilgčiojimą bei tirpimą. Ypač svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei atsiranda tokie pavojingi simptomai kaip stiprus pykinimas, drebulys, galvos svaigimas, sunkus kvėpavimas ar sumišimas - tai gali reikšti pavojingą hiperglikeminę komą. Na, o reguliarūs profilaktiniai tyrimai bei rūpinimasis savo sveikata gali padėti užkirsti kelią rimtoms ligoms, todėl, pastebėję pirmuosius įspėjamuosius ženklus, nelaukite - kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo lengviau suvaldysite situaciją ir išvengsite sveikatos komplikacijų.
Kaip sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje?
Reguliuoti cukraus kiekį kraujyje yra būtina ne tik diabetikams, bet ir visiems, siekiantiems geresnės sveikatos bei norintiems jaustis energingai. Pirmasis žingsnis - subalansuota mityba. Verta rinktis maisto produktus, turinčius žemą glikemijos indeksą, tokius kaip viso grūdo produktai, daržovės, riešutai ir sveikieji riebalai. Rafinuoti angliavandeniai, tokie kaip balta duona, saldainiai ar gazuoti gėrimai, turėtų būti ribojami, nes jie sukelia staigius gliukozės šuolius. Taip pat svarbu valgyti reguliariai, nes ilgai nevalgant cukraus lygis gali drastiškai nukristi, o vėliau - staigiai pakilti. Be to, naudingi ir įvairūs maisto papildai, kuriuose gausu medžiagų, padedančių reguliuoti įvairias organizmo funkcijas.
Be tinkamos mitybos, fizinis aktyvumas taip pat yra labai svarbus - reguliarūs pasivaikščiojimai, jėgos treniruotės ar joga padeda organizmui efektyviau naudoti gliukozę. Net trumpa 30 minučių treniruotė per dieną gali reikšmingai pagerinti insulino veikimą. Be to, ne mažiau svarbu vengti streso ir įtampos. Meditacija, gilus kvėpavimas ar tiesiog ramus vakaras be išmaniųjų įrenginių gali būti labai naudinga terapija.
Taip pat verta reguliariai tikrinti cukraus kiekį kraujyje - tiek sergantiems diabetu, tiek tiems, kurie nori jo išvengti. Jei gliukozės kiekis kraujyje dažnai svyruoja, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu, kurie padės sudaryti tinkamą mitybos ir gyvenimo būdo planą. O supratimas, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia cukraus lygį, leidžia ne tik išvengti rimtų sveikatos problemų, bet ir jaustis žvalesniems, energingesniems bei ilgesnį laiką išlaikyti gerą savijautą.
Cukrinis diabetas: kas tai ir kaip jis susijęs su cukraus priklausomybe?
Cukrinis diabetas, arba cukraligė, - tai lėtinė liga, kai organizmas praranda gebėjimą tinkamai reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozė yra mūsų kūno „kuras“ - energijos šaltinis, būtinas ląstelėms veikti. Kai viskas veikia normaliai, insulinas - hormonas, kurį gamina kasa - padeda gliukozei patekti į ląsteles. Dėl to pamažu pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, nervų sistema, inkstai ir akys. Cukraligė - auganti sveikatos problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, su diabetu gyvena daugiau nei 537 milijonai žmonių, o iki 2045 m. šis skaičius gali išaugti iki 783 milijonų. Lietuvoje situacija taip pat rimta. Pagal dia-iq.lt duomenis, vienas iš vienuolikos suaugusiųjų serga cukriniu diabetu. Kasmet lapkričio 14 dieną minima Pasaulinė diabeto diena. Jos tikslas - atkreipti dėmesį į šios ligos prevenciją, ankstyvą diagnozę ir sveikatos švietimą.
Diabeto tipai:
- 1 tipo diabetas: Tai autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai sunaikina kasos ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl to organizmas visai negali jo gaminti.
- 2 tipo diabetas: Tai dažniausia diabeto forma, sudaranti apie 90-95 % visų atvejų. Šiuo atveju kasa vis dar gamina insuliną, bet ląstelės į jį nereaguoja - tai vadinama insulino atsparumu.
- Gestacinis diabetas: Tai nėštumo metu pasireiškiantis laikinas cukraus kiekio padidėjimas kraujyje. Nors dažniausiai jis išnyksta po gimdymo, moterims išlieka padidėjusi rizika ateityje susirgti 2 tipo diabetu.
Diabeto simptomai:
Daug žmonių metų metus gyvena su diabetu to nežinodami. Pradiniai simptomai dažnai atrodo kaip nuovargis ar dehidratacija.
- Nuolatinis troškulys ir burnos sausumas.
- Dažnas šlapinimasis.
- Nepagrįstas svorio kritimas.
- Nuovargis, dirglumas, koncentracijos stoka.
- Regėjimo pablogėjimas.
- Lėtai gyjančios žaizdos, infekcijos, odos niežėjimas.
- Galūnių tirpumas ar dilgčiojimas.
Ką daryti sergant diabetu:
- Stebėkite gliukozės kiekį kraujyje: Gliukozės kiekis kraujyje matuojamas milimoliais litre (mmol/l).
- Judėkite: Judėjimas didina insulino jautrumą, todėl cukraus kiekis lengviau sureguliuojamas.
- Venkite streso: Stresas skatina kortizolio gamybą, o šis hormonas kelia cukraus lygį.
- Miegokite pakankamai: Miego trūkumas dar labiau silpnina insulino veiksmingumą.
CBD ir diabetas:
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia natūralios priemonės, galinčios padėti palaikyti organizmo balansą sergant lėtinėmis ligomis. Viena iš jų - CBD (kanabidiolis). Tai kanapių augale randamas junginys, kuris neturi psichoaktyvaus poveikio, todėl nesukelia apsvaigimo. CB1 receptoriai daugiausia yra smegenyse ir nervų sistemoje. Kai organizmas išsiderina - dėl streso, miego trūkumo ar ligos - ši sistema padeda „atstatyti balansą“.
Diabetas nėra tik aukštas cukraus kiekis. Uždegimas yra tylus diabeto palydovas. Kai organizmas per ilgai reaguoja į aukštą gliukozės kiekį, imuninė sistema nuolat išskiria uždegimo mediatorius. Kai kurie mokslininkai net siūlo, kad CBD galėtų turėti profilaktinį poveikį, t. y. Tyrimai rodo, kad CBD gali veikti kaip neuroprotekcinis junginys - t. y. Be to, CBD gali pagerinti mikrocirkuliaciją - t. y.
Cukrinis diabetas - sudėtinga, bet valdoma liga.
Kaip atpažinti priklausomybę nuo cukraus?
Nuolat ieškote saldainio, pyragaičio, sūrelio ar saldaus gėrimo? Jų nerandate ir tampate nervingi, negalite susikaupti ir taip kelis kartus per dieną? Labai tikėtina, kad esate priklausomas nuo cukraus! Taip, tai yra visiškai įmanoma, o kartais tokia gal dar daugeliui negirdėta priklausomybė gali baigtis ir labai girdėtais rimtais sveikatos sutrikimais.
Moksliniai tyrimai patvirtina:
Kad priklausomybė nuo cukraus nėra tik kažkoks išgalvotas reiškinys, mokslininkai spėliojo jau ilgą laiką. Prieš kelerius metus Prinstono universiteto Psichologijos fakulteto ir Neurologijos instituto mokslininkų atlikti eksperimentai patvirtino spėliones ir paskelbė, kad cukrus gali sukelti tokią pat priklausomybę, kaip ir narkotikai. Pasak tyrimui vadovavusio profesoriaus Barto Hoebelo, troškimas ir recidyvas - patys svarbiausi priklausomybės požymiai, ir mokslininkams įvairiais būdais eksperimentiškai pavyko patvirtinti, kad toks elgesys būdingas didesnio cukringumo maistą vartojančioms žiurkėms.
Eksperimentai su žiurkėmis:
Eksperimentų metu žiurkės iš pradžių buvo įpratinamos prie per didelio cukraus kiekio. Gyvūnai laboratorijoje prie didesnio cukraus kiekio buvo įpratinti keičiant jų mitybos režimą. Žiurkės, negaudavusios įprasto maisto keturias valandas po nubudimo ir taip praleidusios pusryčius, įprato skubomis suėsti tai, kas būdavo paduota, ir išgerti daug 10 proc. sacharozės tirpalo. Pripratinti prie cukraus gyvūnai vėliau ilgą laiką jo nebegaudavo. Siekdamos gauti cukraus, žiurkės sutikdavo imtis didelių fizinių pastangų, t.y. jų motyvacija gauti „dozę“ nuolat didėjo, o gavusios cukraus jo suvartodavo dar daugiau nei anksčiau. Galiausiai per ilgesnį laiką atpratintos nuo jo, žiurkės „atkrisdavo“, kai tik pasitaikydavo proga cukraus ir vėl paragauti.
Priklausomybės požymiai:
Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad tais atvejais, kai žiurkės nebegaudavo joms įprasto padidinto cukraus kiekio, jos imdavo vartoti daugiau alkoholio: anot specialistų, tai rodo, kad pripratimas prie cukraus sukeldavo tam tikrus pokyčius jų smegenyse. Buvo nustatyta ir tai, kad tokias žiurkes daug stipriau veikia ir minimalios amfetamino dozės: kai kitos žiurkės į dozes beveik nereaguodavo, cukraus „mėgėjos“ tapdavo hiperaktyvios. Įdomu, o kiek ir baisu tai, kad tyrimas atskleidė, jog daug cukraus vartojančių žiurkių smegenyse vyksta neurocheminiai pokyčiai, panašūs į tuos, kuriuos sukelia kokainas, morfijus ir nikotinas. Alkanoms žiurkėms geriant cukraus tirpalą į jų požievinį smegenų branduolį būdavo išskiriamas dopaminas. Manoma, kad šis cheminis signalas įjungia motyvacijos mechanizmą, kuris, jei būna dažnai kartojamas, sukelia priklausomybę.
Kaip kyla priklausomybė nuo cukraus?
Produktuose saldumas priklauso nuo juose esančių gliukozės, fruktozės ar kitų cukrų kiekio, o angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis ir „kuras“ mūsų organizmui. Gamtoje saldumo mažai, ir taip jau esame per amžius išsivystę, kad saldų maistą vertiname dėl jo teikiamos energijos. Natūralūs saldumynai nėra pavojingi, tačiau gamtoje jie randami tik meduje ir vaisiuose, uogose.
Kuo cukrus kenkia žmogaus organizmui?
Didelio kiekio nenatūralaus saldumo, koncentruoto cukraus, ypač dabartinio - rafinuoto, balinto, apdoroto cheminėmis medžiagomis tikrai negalima pavadinti sveiku, natūraliu maistu. Didelis kiekis cukraus, greitai skylantis organizme, išbalansuoja kasos ir kitų endokrininės sistemos organų veiklą. Jis sukelia hiperaktyvumą, nervų sistemos dirglumą, mikroelementų ir vitaminų trūkumą, slopina natūralų apetitą, organizmas nebesusivokia - kas gerai, kas skanu, kas naudinga. Greitųjų angliavandenių perteklius augina nenormalią žarnyno mikroflorą - taip ten atsiranda ir išbujoja grybeliai, parazitai, kurie trikdo viso organizmo imuninės sistemos veiklą, sukelia daugybę ligų. Jau seniai žinoma, kad be normalios mikrofloros nėra geros sveikatos.
Kova su priklausomybe nuo cukraus: patarimai ir rekomendacijos
Ar ši priklausomybė iš tiesų yra tokia pat rimta ir pavojinga kaip, pvz., priklausomybė nuo tabako? Priklausomybė nuo cukraus nėra ypač sunki. Žinodami, jog jo vartoti griežtai draudžiama, žmonės cukraus atsisako palyginti lengvai. Nėra fizinės abstinencijos - galvos skausmų, blogumo, silpnumo ar kitų požymių, kuriuos dažnai mini priklausomi nuo kitų medžiagų asmenys. Mano nuomone, tai greičiau išlepimas, o ne priklausomybė.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti:
Pavojingiausi produktai yra tie, kuriuose dideli cukraus kiekiai slepiami naudojant rūgštų skonį turinčius priedus ir taip per didelis saldumas nepastebimas. Tai dažniausiai įvairūs gazuoti, saldūs gėrimai, taip pat įvairūs desertai - ledai, sūreliai, zefyrai. Labai dažnai norintys sumažinti svorį žmonės renkasi liesus produktus, bet neatsižvelgia į saldumą, ir taip susirenka nemažai nereikalingų kalorijų.
Leistinas cukraus kiekis per dieną:
Cukraus pakanka tiek, kiek mums nežinant jo gauname su maistu. Jo išvengti praktiškai beveik neįmanoma - cukraus dedama net į duoną.
#
tags: #priklausomybes #nuo #cukraus #nera