Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichologinės problemos, kylančios šeimose, auginančiose protiškai atsilikusius vaikus, bei diagnozės nustatymo sunkumai. Taip pat aptariamos sisteminės spragos, susijusios su vaikų teisių apsauga ir socialine parama Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi konkrečiais atvejais ir ekspertų nuomonėmis, siekiant atskleisti problemos mastą ir galimus sprendimo būdus.
Įvadas
Protiškai atsilikęs vaikas šeimoje - tai iššūkis, reikalaujantis ne tik didelės kantrybės ir meilės, bet ir tinkamos medicininės, psichologinės bei socialinės pagalbos. Tačiau diagnozės nustatymo procesas neretai susiduria su kliūtimis, o šeimos patiria psichologinį spaudimą ir stigmą. Šiame straipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į šias problemas ir ieškoti būdų, kaip pagerinti situaciją.
Problemos Aktualumas
Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai vaikai, turintys specialiųjų poreikių, laiku negauna tinkamos pagalbos. Tai lemia įvairios priežastys: nepakankamas specialistų skaičius, ilgos eilės pas gydytojus, biurokratiniai barjerai ir visuomenės stigma. Neretai šeimos, susidūrusios su vaiko raidos sunkumais, jaučiasi vienišos ir bejėgės.
Konkretaus Atvejo Analizė
Prieš keletą metų autorė susidūrė su berniuku iš specialiosios mokyklos-internato. Vaikas, nuo pat gimimo augęs „valdiškuose namuose“, atrodė ne pagal amžių mažas ir liesas, be to, buvo ir lengvai protiškai atsilikęs, ar veikiau tokiu dėl nepakankamos priežiūros padarytas, tad ne tik sunkiai skaitė, nes niekas tokiuose internatuose nė nesistengia „tų debiliukų” rimčiau mokinti, tad ir jo žodynas bei kultūrinis akiratis buvo palyginti menki. Kaip paaiškėjo, jam rovė išpuvusius dantis. Motina mirusi, prasigėręs tėvas nežinia kur, kiti gausūs broliai ir seserys išblaškyti po Lietuvos vaikų globos namus. Pasidomėjus taip ir nepavyko rasti tai patvirtinančių dokumentų (gavau pavartyti berniuko asmens bylą ir įsitikinau, kad jokių duomenų apie jo negalią joje nėra. Tuomet kilo klausimas, kokiu pagrindu, kaip man buvo pasakyta, formaliai sveikas vaikas atsidūrė specialiojoje mokykloje, į kurią, kaip žinia, „be diagnozės nepriima“?) Tik pareikalavus mokykla ėmėsi spręsti šį klausimą, t.y. inicijavo tyrimą dėl negalios nustatymo berniukui, kuriam tuo metu jau buvo 15(!) metų…
Šis atvejis atskleidžia kelias problemas:
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
- Vaikų globos įstaigų nepakankamą dėmesį vaiko sveikatai ir raidai. Vaikui, augančiam internate, nebuvo laiku suteikta odontologinė pagalba, o jo protinis atsilikimas nebuvo diagnozuotas ir koreguojamas.
- Biurokratinius barjerus. Norint nustatyti vaiko negalią, reikėjo įdėti daug pastangų ir laiko.
- Sistemos inertiškumą. Tik po skundo Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai mokykla ėmėsi spręsti vaiko negalios nustatymo klausimą.
Sisteminės Vaikų Teisių Apsaugos Spragos
Autorės patirtis rodo, kad vaiko apsaugos sistema Lietuvoje dažnai imituoja darbą ir reikalauja esminės pertvarkos. Vaikų globos namuose krito į akis baisus aplinkos skurdas, tvyranti smarvė, vaikų liesumas ir apiplyšę drabužėliai. Atmintin įstrigo sovietinę kazarmą primenančio pastato, kuriame gyveno neįgalūs globotiniai, koridoriuje pakabintas oficialus taip su vaikais fotografuotis mėgstančios Prezidentės portretas… Kartą vasarą pasiėmė berniuką su savimi į Pervalką, mat nebuvo jūros matęs. Vieną naktį atsibudęs pasiskundė, kad skauda dantį. Ryte nuvežiau į Nidą, šiaip ne taip radau stomatologę, kuri, nors ir atsisakė gydyti, bet bent sutiko apžiūrėti vaiko burną. Po apžiūros konstatavo, kad nėra jokių dantų taisymo požymių ir suskaičiavo net septynias skylutes. Mano klausinėjamas berniukas papasakojo, kad vaikų globos namuose suskaudus dantį auklėtojos paprašydavo tiesiog pakentėti, arba, geriausiu atveju, duodavo tabletę nuo skausmo… Grįžus namo parašiau skundą Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, kur išdėsčiau man žinomus faktus. Ne tik dėl skylučių, bet ir dėl oficialiai neapibrėžto specialiųjų poreikių turinčio vaiko statuso, nes pasidomėjus taip ir nepavyko rasti tai patvirtinančių dokumentų (gavau pavartyti berniuko asmens bylą ir įsitikinau, kad jokių duomenų apie jo negalią joje nėra. Tuomet kilo klausimas, kokiu pagrindu, kaip man buvo pasakyta, formaliai sveikas vaikas atsidūrė specialiojoje mokykloje, į kurią, kaip žinia, „be diagnozės nepriima“?) Tik pareikalavus mokykla ėmėsi spręsti šį klausimą, t.y. inicijavo tyrimą dėl negalios nustatymo berniukui, kuriam tuo metu jau buvo 15(!) metų…
Po kurio laiko gavau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atsakymą, kad atlikus tarnybinį patikrinimą pažeidimų nenustatyta. Tuomet nusviro rankos… Po to berniuko elgesys staiga pasikeitė, tapo atšiaurus, neberodė noro bendrauti. Kaip suprantu, buvo prieš mane nuteiktas internato administracijos, nepatenkintos, kad pašaliniai kišasi į jų reikalus. Ir nors jam buvo pasakyta, kad mūsų šeimoje visuomet yra laukiamas, ryšys gana greit nutrūko. Žinau tik, kad tuo metu, pertvarkant internatą, jis buvo iškeltas į Savarankiško gyvenimo namus. Neseniai netikėtai sutikau jį važiuojantį troleibusu, sprendžiant iš visko, kartu su kitais „vaiknaminiais“ paaugliais. Dėbtelėjo vilkiuko akimis, vos linktelėjo pasveikintas. Pasikalbėti nepavyko… Akivaizdu, kad jaučia nuoskaudą. Aš, tiesą sakant, irgi. Todėl sakau, kad reikia keisti šitą nežmonišką sistemą.
Šie faktai rodo, kad sistema ne visada veikia vaiko interesais, o patikrinimai ne visada atskleidžia realią situaciją.
Psichologinės Problemos Šeimoje
Auginant vaiką su protine negalia, šeima susiduria su įvairiais psichologiniais iššūkiais:
- Stresas ir nerimas. Tėvai nuolat jaučia nerimą dėl vaiko ateities, jo socialinės integracijos ir galimybių realizuoti save.
- Kaltės jausmas. Neretai tėvai jaučiasi kalti dėl vaiko negalios, ypač jei ji buvo nulemta genetinių faktorių ar nėštumo metu patirtų komplikacijų.
- Izoliacija. Dėl visuomenės stigmos ir nepakankamos paramos šeimos jaučiasi izoliuotos ir atskirtos nuo kitų.
- Depresija. Ilgalaikis stresas ir nerimas gali sukelti depresiją tiek tėvams, tiek vaikui.
- Santykių problemos. Nuolatinis stresas gali neigiamai paveikti santykius tarp tėvų, taip pat tarp tėvų ir vaiko.
Diagnozės Nustatymo Sunkumai
Ankstyva diagnostika yra labai svarbi vaiko raidai ir galimybei gauti tinkamą pagalbą. Tačiau diagnozės nustatymo procesas neretai susiduria su sunkumais:
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
- Specialistų trūkumas. Lietuvoje trūksta vaikų neurologų, psichiatrų ir kitų specialistų, galinčių tiksliai diagnozuoti protinį atsilikimą.
- Ilgos eilės. Dėl specialistų trūkumo tenka ilgai laukti eilėse pas gydytojus, o tai atitolina diagnozės nustatymą ir pagalbos suteikimą.
- Nepakankamas informuotumas. Ne visi tėvai žino apie ankstyvosios diagnostikos svarbą ir galimybes.
- Stigma. Kai kurie tėvai vengia kreiptis į specialistus dėl visuomenės stigmos ir baimės, kad vaikas bus „paženklintas“.
Socialinės ir Kultūrinės Priežastys
Tragedijos negimsta iš nieko, jos tėra kraštutiniai, bet visai logiški ir dėsningi visuomenę kiaurai persmelkusios nepagarbos asmeniui „kultūros“ atvejai. „Kultūros“, kuri vaikui, neįgaliajam ar socialiai pažeidžiamam iš viso nepripažįsta žmogaus asmens, kurio orumas turi būti besąlygiškai gerbiamas ir ginamas, statuso. Nesuvokiame ir posovietinės transformacijos metu vykusių staigių ir radikalių pokyčių išdavų - kraštutinį individualizmą propaguojančio neoliberalizmo įsigalėjimo naujosios, šiukštu nekvestionuojamos ideologijos soste, įžūlaus visuotinai įsitvirtinusios stipresniojo teisės demonstravimo, šeimų ir bendruomenių irimo, žmonių susvetimėjimo, aukšto pakantumo slenksčio išnaudojimui, grubumui, akiplėšiškumui, atviram chamizmui, vartotojiškumo, hedonizmo, narcisizmo, elementarios empatijos bei minimalios pagarbos kitiems stokos. Apsimetame, kad viskas tvarkoje, lyg visa tai uždengs privalomos plastmasinės prekybcentrių kasininkių šypsenos ar politikų gražbyliavimai rinkimų kampanijų bei proginių kalbų sakymo metu. Stebėtina, kaip viešojoje erdvėje įsitvirtinę ir save pasiskelbę „visuomenės nuomonės lyderiais“ bei „ikonomis“ šoumenai nepaliauja pabrėžti savo antirusiškumo, tuo pačiu viešai vartodami žodelius bei demonstruodami elgesį, kurių jiems pavydėtų net visko matę Rusijos kalėjimų senbuviai. Taip „zonos“ leksika ir „vertybės“ - „verchų“ pranašumo prieš „lochus“ įtvirtinimo priemonės - tampa oficialiai priimtina bendravimo norma ir „šaunumo“ pavyzdžiu vaikams ir jaunimui. Vaikai, beje, lengvai atpažįsta suaugusiųjų, kuriančių nuolatines „kovos su patyčiomis“ programas, veidmainystę, kai imituojami kiaurai aplinką persmelkusios problemos sprendimai, bet tuo pačiu jokių pasekmių nesulaukia veikėjas, viešai raginęs užmušti mokytoją.
Du pasauliniai karai, okupacijos, Holokaustas, GULAG‘as, kruvinasis pokaris, į beteisės baudžiavos laikus sugrąžinusi kolektyvizacija, žmonių sielas neapykanta režimo priešams apnuodijusi totalinė indoktrinacija ir pan. - jų ilgalaikių pasekmių Lietuvos visuomenei mes, panašu, dar nė nesuvokiame. Tos pasekmės - tai ne tik sudėtingesnių situacijų bei konfliktų sprendimas įprastiniais prievartos būdais, bet ir aukštas smurto toleravimo lygis visuomenėje, pripratusioje ir susigyvenusioje su hierarchiniu-autoritariniu tarpusavio santykių stiliumi, galiausiai, išmokusioje pasyvumu, baime ar abejingumu reaguoti kitiems tenkančio smurto akivaizdoje.
Galimi Sprendimo Būdai
Siekiant pagerinti situaciją, būtina imtis kompleksinių priemonių:
- Didinti specialistų skaičių ir gerinti jų kvalifikaciją. Reikia investuoti į vaikų neurologų, psichiatrų ir kitų specialistų rengimą, taip pat užtikrinti, kad jie turėtų galimybę nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius.
- Trumpinti eiles pas gydytojus. Būtina optimizuoti gydytojų darbo krūvį, įdiegti efektyvesnes registracijos sistemas ir plėsti telemedicinos paslaugas.
- Didinti visuomenės informuotumą. Reikia organizuoti švietėjiškas kampanijas, skirtas tėvams, pedagogams ir visuomenei, apie ankstyvosios diagnostikos svarbą ir galimybes.
- Mažinti stigmą. Reikia skatinti atvirą diskusiją apie protinę negalią ir kitus raidos sutrikimus, taip pat kovoti su diskriminacija ir stereotipais.
- Teikti kompleksinę pagalbą šeimoms. Reikia užtikrinti, kad šeimos, auginančios vaikus su protine negalia, gautų ne tik medicininę, bet ir psichologinę, socialinę bei finansinę pagalbą.
- Gerinti vaikų globos įstaigų veiklą. Reikia užtikrinti, kad vaikų globos namuose būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikų raidai ir sveikatai, taip pat užtikrinti, kad vaikai gautų individualizuotą priežiūrą ir ugdymą.
- Stiprinti vaikų teisių apsaugos sistemą. Reikia užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos specialistai būtų kvalifikuoti ir motyvuoti, taip pat užtikrinti, kad sistema veiktų efektyviai ir operatyviai.
- Sukurti visuotinę el. sistemą. Artimiausiu metu planuojama įdiegti visuotinę el.
Ikimokyklinis ir Priešmokyklinis Ugdymas Vilniaus Rajone
Vilniaus rajono savivaldybė kompensuoja 30 proc. mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų maitinimą Savivaldybės švietimo įstaigose visiems tėvams, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį. Taip pat taikomos papildomos lengvatos nuo 50 iki 100 proc.
Vaikų Priėmimas Į Mokyklas Vilniaus Rajone
Į bendrojo ugdymo mokyklas priimami asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai (vaikas gali būti priimamas mokytis vienais metais anksčiau, jei jis buvo ugdytas pagal priešmokyklinio ugdymo programą). Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų. Prašymas pasirinktai mokyklai pateikiamas nuo kovo 1 d. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį priimami asmenys, baigę pradinio ugdymo programą ir pateikę pradinio išsilavinimo pažymėjimą (kitą įgytą pradinį išsilavinimą liudijantį dokumentą), pagal antrąją dalį - pateikę mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus. Prašymas pateikiamas pasirinktai mokyklai nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. mokyklos direktoriaus nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti vaiko potraukį saldumynams
Priėmimo Tvarka
Prašymų priėmimas vykdomas Priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 sausio 31 d. sprendimu Nr. T3-16, nustatytu laiku - nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos ir per mokslo metus asmenys priimami tik į laisvas mokyklos vietas. Jei per mokslo metus į bendrojo ugdymo mokyklą atvyksta asmuo, gyvenantis tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, ir joje yra laisvų vietų, jis priimamas į atitinkamą klasę. Jei prašymas pateiktas nuo birželio 1 d. Mokytis į konkrečią mokyklą pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Į likusias laisvas vietas gali būti priimti asmenys iš kitų rajono vietovių.
Asmenų priėmimą į mokyklą vykdo mokyklos direktorius ir mokinių priėmimo komisija. Komisijai išnagrinėjus prašymus ir įvertinus priėmimo prioritetus, sudaromi priimamų į mokyklą asmenų sąrašai pagal klases. Priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 31 d. sprendimu Nr.
Eilių Sudarymo Tvarka
Visi vaikai į Įstaigas priimami pagal tėvų (globėjų) prašymo registravimo IS duomenų bazėje datą. Eilės sudaromos konkrečioms vaikų amžiaus grupėms. Vaikui perėjus iš vienos amžiaus grupės į kitą, eilė yra perskaičiuojama, išliekant pirmenybę suteikiančioms sąlygoms. Neturintys prioritetų vaikai į darželį priimami bendrąja tvarka, pagal prašymo registravimo IS duomenų bazėje pateikimo datą.
Norint keisti ikimokyklinį ugdymą teikiančią įstaigą reikia teikti naują pašymą. IS tvarkytojas laukiančius vaikus, kuriems skiriama vieta Įstaigoje, priskiria į Įstaigos grupes nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. Naujai priskirtų į Įstaigą vaikų ugdymo procesas organizuojamas nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. Kita Įstaigos lankymo pradžios data gali būti nustatyta suderinus su Įstaigos vadovu. Tėvams (globėjams) apie skirtą vietą Įstaigoje pranešama telefonu ir (ar) elektroniniu laišku. Informacija apie vaiko vietą eilėje teikiama www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė.
Pagalba Mokiniams su Specialiaisiais Ugdymosi Poreikiais
Savivaldybės administracija organizuoja pavėžėjimą mokiniams, gyvenantiems Savivaldybės teritorijoje ir turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, kai jie ugdomi pagal priešmokyklinio ir (ar) bendrojo ugdymo programas mokykloje (klasėje), skirtoje specialiųjų poreikių mokiniams, esančioje kitos savivaldybės teritorijoje. Tėvai (globėjai, rūpintojai), norintys pasinaudoti šia galimybe, iki kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. turi pateikti prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui.
Taip pat tėvai (globėjai, rūpintojai), norintys gauti kompensaciją už mokinių, gyvenančių Savivaldybės teritorijoje ir turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, pavėžėjimą privačiu transportu į kitos savivaldybės teritorijoje esančią mokyklą (klasę), kurioje ugdoma pagal priešmokyklinio ir (ar) bendrojo ugdymo programas, turi pateikti prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui iki kiekvienų metų rugsėjo 5 d.
Materialinis Skatinimas Už Gerus Rezultatus
Už metinius puikius visų mokomųjų dalykų įvertinimus (10 balų) 5-10 klasių ir I-IV gimnazinių klasių mokiniams skiriama 500 eurų (neįskaitant mokesčių). Abiturientams už kiekvieną valstybinio brandos egzamino 100 balų įvertinimą skiriama 250 eurų (neįskaitant mokesčių).
Vietinės Reikšmės Kelių Priežiūra Vilniaus Rajone
Už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą Vilniaus rajone atsakingos seniūnijos. Vilniaus rajone seniūnijai priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių remontu rūpinasi seniūnija. Vietinės reikšmės viešieji ir vidaus keliai, gatvės valomi ir barstomi, kai sniego storis, esant normalioms oro sąlygoms, didesnis kaip 10 cm. Esant ypač sudėtingoms oro sąlygoms, leistinas sniego storis - ne didesnis kaip 20 cm.
Prioritetai Valant Kelius
Pirmiausia valomi ir barstomi prioritetiniai seniūnijų viešojo naudojimo vietinės reikšmės keliai (gatvės), kuriuose turi būti užtikrintas svarbiausių objektų nepertraukiamas darbas ir būtiniausių paslaugų teikimas (t. y. medicinos įstaigų, mokyklų, laidojimo apeigų teikimo, gyventojų aprūpinimo maisto produktais) ir kiti seniūno ar jo įgaliotų darbuotojų pateikti keliai. Tokie viešojo naudojimo vietinės reikšmės keliai (gatvės) turi būti nuvalyti per 24 val., išskyrus atvejus, kai darbo dienomis nustoja snigti iki 21 val., tada viešojo naudojimo vietinės reikšmės keliai (gatvės) turi būti nuvalyti iki 6 val. Atlikus darbus numatytus 6.1. punkte yra valomi ir barstomi kiti viešieji ir vidaus vietinės reikšmės keliai (gatvės) (prioriteto mažėjimo tvarka) pagal konkretų seniūnų ar jo įgaliotų darbuotojų nurodymą.
Visi darbai, susiję su kelių priežiūra žiemos metu (sniego valymas, barstymas ir pan.), yra atliekami ir planuojami tiesiogiai seniūnijų, seniūnai arba jų įgalioti atstovai užtikrina atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę. Taip pat būtina pabrėžti tai, kad valstybinės reikšmės kelius prižiūri ir tvarko AB „Via Lietuva“.
Kelių Įtraukimas Į Sąrašus
Pagal šiuo metu galiojantį Sodininkų bendrijų įstatymą bei Vilniaus rajone galiojančią tvarką, Sodininkų bendrijos prašymu kelias gali būti įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Tokia procedūra vykdoma vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Seniūnai teikia paraiškas su užpildyta lentele, o seniūnaičių sueigos metu svarstant einamųjų metų tvarkomų objektų sąrašą, taip pat sudaromos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės, ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinėse eilėse turi būti įrašyti KPPP finansavimo lėšomis finansuojami kelių objektai, kuriuose bus atliekami naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto darbai.
Lėšos seniūnijoms skirstomos pagal Savivaldybės tarybos sprendimu. Vilniaus rajono gyventojai ir įmonės turi galimybę kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl asfaltavimo ir gatvės elementų įrengimo/rekonstravimo ar žvyro dangos remonto darbų bendro finansavimo. Savivaldybės apmokamų darbų vertė negali viršyti 50 proc. visos vertės.
Eismo Reguliavimo Priemonių Įrengimas
Norint įrengti techninės eismo reguliavimo priemonės Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse taip pat vidaus keliuose reikėtų užpildyti prašymo formą ir su pridedamais dokumentais galima pateikti tiesiogiai atvykus į Savivaldybę, atsiuntus prašymą paštu, registruotu paštu, el.
Globos (Rūpybos) Klausimai
Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Jeigu norite globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turite kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Tarnyba nustatyta tvarka surenka kitą informaciją apie pareiškėją(-jus) ir ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų parengia jų pradinį įvertinimą.
Globos Formos
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Vaiko nuolatinė globa - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Globos (rūpybos) išmoka. Dėl išmokų reikia kreiptis: į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę arba į savivaldybę, kurios teritorijoje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima arba asmuo nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą - į savivaldybę, kurioje gyvenama, išskyrus atvejį, kai kreipiamasi dėl globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 dienos.
Norintiems Įvaikinti
Vilniaus rajono gyventojai, norintys įvaikinti tėvų globos netekusį vaiką, turi kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities skyrių.
Budintys Globotojai
Jei norite tapti budinčiais globotojais, esate kviečiami kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų pateiktų dokumentų gavimo dienos persiunčia jų kopijas savivaldybės teritorijoje veikiančiam Tarnybos teritoriniam skyriui, kad jis atliktų pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko budinčiu globotoju įvertinimą. Tarnyba nustatyta tvarka surenka kitą informaciją apie pareiškėją(-jus) ir ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų parengia jų pradinį įvertinimą.
Slapukų naudojimas
Slapukai naudojami tam, kad interneto svetainė prisitaikytų prie poreikių ir norų. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Slapukai naudojami įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, iš kur atėjo, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt., kad sužinotume, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
tags: #protiskai #atsilikes #vaikas #seimoje #diagnozes #nustatymo