Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti proto ir psichikos negalias, aptarti jų skirtumus, priežastis ir galimybes integruotis į visuomenę. Taip pat siekiama paneigti klaidingus įsitikinimus ir stereotipus, susijusius su šiomis negaliomis.
Negalės Apibrėžimas
Pirmiausia, norint kalbėti apie neįgalumą, reikia apsibrėžti, kas apskritai yra negalė ir kaip ji suvokiama. Labai dažnai vartojami neteisingi terminai, painiojamos įvairios sutrikimų ir sutrikusių asmenų grupės. Tai sukelia painiavą, todėl vis aktualesnis tampa terminų klausimas. Žodis „negalė“ labai greitai ir sėkmingai įsiveržė į mokslinę ir šnekamąją kalbą, visų pirma pakeisdamas morališkai pasenusį terminą „invalidumas“. Tačiau jau dabar galima pastebėti piktnaudžiavimo šiuo terminu pavojų, nes jis vartojamas visais atvejais. Pavyzdžiui, bet kokiai medicininei problemai pediatrijoje įvardinti vartojamas terminas „negalės vaikai“. Siūlytume negale vadinti tik stabilias būsenas (pvz., kurtumas - klausos negalė, aklumas - regos negalė, VCP - judėjimo negalė, protinis atsilikimas ir kiti psichikos vystymosi sutrikimai - psichikos arba proto negalė).
Proto Negalia
Proto negalia apibrėžiama kaip žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais. Protinė negalia nekinta visą gyvenimą. Šio sutrikimo priežastys gali būti įvairios: įgimta negalia pasireiškia gimimo metu ir gali būti paveldėta, atsirasti dėl problemų nėštumo metu ar dėl vaisiaus pažeidimo gimdymo metu. Tai ir paveldimumas, ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, infekcijos, smegenų pažeidimai, galvos traumos, deguonies trūkumas vaisiui nėštumo ar gimimo metu, taip pat būsimos motinos piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis.
Esama įvairių rūšių PA. Kartais jo pobūdį net sunku nustatyti. Tokie vaikai dėl nepakankamai išlavinto sugebėjimo kalbėti dažnai pradeda vėliau lankyti mokyklą. Daugelis tokių vaikų mokosi pagalbinėse mokyklose arba bendrojo lavinimo mokyklose pagal modifikuotas programas, lanko spec. ugdymo įstaigas.
Proto Negalios Lygiai
Lengvas PA: Dažniausiai tai sukelia žymų protinės raidos sulėtėjimą vaikystėje, bet leidžia įgyti tam tikro savarankiškumo save aptarnaujant. Tačiau daliai šių žmonių reikia priežiūros visą gyvenimą. Apskritai lengvo PA žmonių elgesio emociniai ir socialiniai sunkumai bei to sąlygoti poreikiai gydyti ir remti yra panašesni į tuos sunkumus, su kuriais susiduria ir normalaus intelekto žmonės, negu į tas specifines problemas, kurios iškyla vidutinio ir sunkaus PA asmenims. Tikėtina, kad tai gali sukelti kai kurių mokymosi sunkumų mokykloje: dauguma asmenų turi tam tikrų skaitymo ir rašymo problemų. Daugelis suaugusiųjų gali dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei dalyvauti visuomeninėje veikloje. Jie iš esmės sugeba užsiimti veikla, reikalaujančia daugiau praktinių, o ne akademinių įgūdžių, tarp to - atlikti nekvalifikuotą ar pusiau kvalifikuotą darbą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Vidutinis PA: Suaugę asmenys su vidutiniu PA paprastai gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą, tiktai būtina kruopščiai paruošti užduotis ir prižiūrėti. Tai, kad suaugę vidutinio PA žmonės gyventų visiškai savarankiškai, pasitaiko retai. Apskritai šie žmonės yra normaliai judrūs ir fiziškai aktyvūs, ir tai, kad jie sugeba užmegzti kontaktą, bendrauti su kitais, dalyvauti nesudėtingoje socialinėje veikloje, liudija jų socialinį išsivystymą.
Sunkus ir Gilus PA: Reikalauja nuolatinės paramos. Šiai grupei būdingi patys žemiausi pasiekimų lygiai. Savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti. Dauguma gilaus PA asmenų yra nejudrūs, nesivaldantys ir gali bendrauti tik labai nedaugeliu rudimentinių neverbalinių formų. Jie beveik arba visiškai negali patenkinti savo pagrindinių poreikių ir todėl juos reikia nuolat prižiūrėti ir padėti jiems. Supratimas ir kalbos vartojimas yra apriboti, geriausiu atveju gali suprasti pagrindinius paliepimus ir ko nors nesudėtingai prašyti. Dauguma atvejų nustatoma organinė etiologija.
Dauno Sindromas
Fiziniai sergančiojo Dauno sindromu požymiai - apkūnus kūnas, nedidelė galva; trumpos ir storos rankos, išsikišęs liežuvis, įstriži akių plyšiai bei odos raukšlės vidiniuose akių kampuose. Dauno sindromą turintys asmenys patiria sunkumų kasdieninėse gyvenimiškose situacijose, jų kalbinės išraiškos priemonės ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai yra silpni. Žmonės, turintys Dauno sindromą, yra labai mieli ir šilti, tą šilumą jie nori skleisti kitiems, linkę liestis, apkabinti, bučiuoti ir bandyti būti arčiau kito žmogaus. Svarbu, kaip jūs į tai reaguosite. Neišsigąskite - jiems tai yra natūralus elgesys.
Autizmas
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. Pagrindiniai šį sindromą turinčių asmenų bruožai - sutrikęs asmens socialinis bendravimas, sutrikusi kalbos raida, keistas, neįprastas elgesys, pasikartojantys judesiai.
Psichikos Negalia
Psichikos negalia - tai psichikos, mąstymo, elgsenos, jausmų sutrikimas. Tai sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą, bei kasdieninę asmens veiklą. Dažniausia ši negalia pripažįstama žmonėms, sergantiems sunkiomis psichikos ligomis. Tai gali būti depresija, dvipolis sutrikimas, šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Žmonės su proto ir psichikos negalia
Ši negalios rūšis nėra akivaizdžiai matoma, todėl bendraujant su žmogumi kai nėra ryškių ligos požymių, sutrikimo galima ir nepastebėti. Bipolinis sutrikimas - vienas kitą keičiantys ciklai, turintys priešingą emocinį krūvį.
Skirtumai tarp Proto ir Psichikos Negalių
Pagrindinis skirtumas tarp proto ir psichikos negalių yra jų kilmė ir pobūdis. Protinė negalia yra įgimtas arba anksti įgytas intelekto deficitas, o psichikos negalia yra psichikos, mąstymo, elgsenos, jausmų sutrikimas. Intelekto sutrikimas (dar vadinamas proto negalia) ir psichosocialinė (arba psichikos) negalia - ne tas pat. Visų pirma, skiriasi priežastys, kurios jas nulemia.
Intelekto sutrikimą turinčių asmenų mąstymas ir elgesys šiek tiek skiriasi nuo laikomo įprastu, jiems sunkiau išmokti naujų dalykų, sunkiau prisitaikyti prie visuomenės ir aplinkos. Derėtų pabrėžti, kad turinčiųjų šią negalią gydyti nereikia. Jiems reikalinga socialinių darbuotojų pagalba, taip pat įvairios užimtumo veiklos, kurios padeda geriau adaptuotis, išmokti bendrauti, tvarkytis buityje.
Psichosocialinė negalia glaudžiai siejama su socialinėmis negalios pasekmėmis - apribojimu visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Kompleksinė Negalia
Kai kuriems žmonėms pripažįstama kompleksinė negalia: sutrikusio intelekto asmenys gali turėti ir psichikos sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: Tyrimai ir realybė
Diskriminacija ir Galimybės
Nors šių negalių negalima sutapatinti, tačiau jos turi ir bendrą vardiklį: abiejų atstovai bene labiausiai stigmatizuojami. Visuomenės apklausos rodo, kad šalia jų nenorima gyventi, su jais nenorima dirbti vienoje darbovietėje. Tiek turintieji psichosocialinę negalią, tiek intelekto sutrikimų, patiria kliūčių švietimo, įsidarbinimo srityse, jiems sunkiau sukurti šeimą.
Kol kas nemaža dalis turinčiųjų intelekto sutrikimų ir psichosocialinę negalią tebegyvena specialiose globos įstaigose, kur jų galimybės ir teisės apribotos, kur jie negali savarankiškai tvarkyti savo gyvenimo. Dalis šių žmonių galėtų gyventi bendruomenėje, jei jiems būtų teikiamos tinkamos paslaugos.
Psichikos sutrikimų pasaulyje daugėja. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl psichikos sveikatos teigiama, kad psichikos sveikatos problemos Europoje plačiai paplitusios. Bent vienas iš keturių asmenų su jomis susiduria nors kartą gyvenime, o netiesiogiai - dar daugiau žmonių. Ligos eiga ir jos pasekmės priklauso ir nuo laiku suteiktos tinkamos pagalbos. Deja, žmonės dažnai bijo kreiptis į medikus, baimindamiesi išgirsti stigmatizuojančią diagnozę.
Jei gydymas pradedamas laiku, daugelis psichikos ligų išgydomos. Net ir tie žmonės, kuriems pripažįstama negalia, pritaikius tinkamus vaistus gali gyventi visavertį gyvenimą.
Laiku suteikta pagalba labai svarbi ir turintiesiems intelekto sutrikimų. Asmenų, turinčių intelekto sutrikimų, protiniai gebėjimai žemesnio lygio, sutrikę jų pažinimo, kalbos įgūdžiai, motorika ir socialiniai gebėjimai. Tačiau visa tai įmanoma išsiugdyti. Šie žmonės gali išmokti rašyti, skaičiuoti, įgyti amatą ar profesiją, o padedami - sėkmingai dirbti ir gyventi savarankiškai.
Poreikiai ir Jų Tenkinimas
Žmonių, turinčių intelekto sutrikimų arba psichosocialinę negalią, poreikiai - tokie patys, kaip ir negalios neturinčių žmonių. Jie nori saugiai ir kokybiškai gyventi, mokytis, gauti darbą ir rinktis, su kuo leisti laisvalaikį.
Pagalba žmonėms, turintiems intelekto sutrikimų, teikiama atsižvelgus į kiekvieną individualų atvejį. Žmogus su lengva negalia turės mokytis visą gyvenimą, bet veikiausiai galės gyventi nepriklausomai, gaudamas minimalią paramą. Žmogui su sunkia negalia reikės daugiau dėmesio ir priežiūros, nuolatos šalia esančio pagalbininko.
Svarbu, kad paslaugos būtų teikiamos bendruomenėje, kad šie žmonės galėtų gyventi tarp mūsų visų. Tinkamos ir profesionalios paslaugos gali labai pagerinti šių žmonių galimybes, padidinti jų pasitikėjimą savimi ir sudaryti sąlygas gyventi savarankiškai. Šiai asmenų grupei labai svarbi ir tinkama informacija. Ji turi būti nesunkiai prieinama, pateikta suprantamai.
Turintiesiems psichosocialinę negalią taip pat tinka įvairios užimtumo veiklos. Tačiau šie žmonės neapsieis ir be medikų pagalbos. Jie gydomi derinant vaistus, psichoterapiją arba socialinę paramą.
Be abejo, ne visada pavyksta išvengti gydymo ligoninėse, tačiau būtina stengtis, kad žmonės jose išbūtų kuo trumpiau. Labai svarbu sukurti kuo daugiau bendruomeninių paslaugų. Deja, Centrinėje ir Rytų Europoje tokių paslaugų kol kas labai trūksta, todėl nenuostabu, kad psichosocialinę negalią turintys žmonės dažnai pasmerkiami ilgalaikei hospitalizacijai arba apgyvendinami stacionariose socialinės globos įstaigose.
Žmonėms su psichosocialine negalia turėtų būti sudarytos galimybės patiems pasirinkti, kokias paslaugas ir kokioje įstaigoje jie norėtų gauti. Priimdami sprendimą, jie privalo turėti visą informaciją apie savo ligos diagnozę, gydymą, alternatyvas ir visas galimas paslaugas. Profesionalai turėtų išklausyti jų nuomonę, kartu sudaryti gydymo planą, kuris atitiktų asmens poreikius.
Negalia neturėtų apriboti žmogaus galimybės rinktis tai, kas jam geriausia.
Stereotipai ir Integracija į Visuomenę
Įvairūs stereotipai apie protinę negalią turinčius žmones yra viena iš kliūčių siekiant darnios jų integracijos į visuomenę.
Nemažai žmonių yra įsitikinę, kad agresyvumas - esminis ir neatsiejamas protinę negalią turinčių bruožas. Tačiau agresija tikrai nėra būdinga visiems turintiems protinę negalią.
Teigti, kad protinę negalią turintieji nieko nesupranta - klaidinga. Intelekto sutrikimų turintis asmuo supranta tiek, kiek leidžia jo suvokimo lygis, jis sureaguos į pašaipią šypseną ar įžeidžiančią frazę priklausomai nuo jo mąstymo, suvokimo, dėmesio koncentravimo sugebėjimų. Net jei pats ir nesuprastų įžeidimo, nemalonus veiksmas ar žodis gali įskaudinti jo artimuosius.
Sveikus žmones nuo protinę negalią turinčiųjų iš esmės skiria ne skaičių skirtumas atlikus IQ (intelekto nustatymo) testą, bet charakterio savybės. Intelekto negalią turintys žmonės dažniausiai nemoka meluoti, drąsiai pasako kas patinka ir nepatinka, išreiškia meilę, yra paprasti, nuoširdūs. Priklausomai nuo mąstymo sutrikimo lygio kai kuriems yra sunku prisitaikyti ir išmokti naujų įgūdžių, tačiau reikia prisiminti, kad ir sveiki, ir turintys protinę negalią žmonės turi individualių savybių rinkinį.
Visi sveiki, sergantys, protinę, psichinę negalią turintys žmonės yra lygūs. Nors kai kuriems iš jų reikia papildomos priežiūros, visiems asmenims turi būti ori vieta visuomenėje, tik reikia ją atrasti. Ieškant tos vietos ir skatinant protinę negalią turinčiųjų integraciją į visuomenę, supratimas, kad protinę negalią turintis žmogus yra ir mūsų atsakomybė - būtinas.
Aktyvi veikla, bendravimas, gali pagerinti savijautą ir būti integracijos į visuomenę stimuliatoriumi, priešingai, nei nuolatinis buvimas namuose.