Psichikos negalios: lygiai ir klasifikacija

Šiame straipsnyje aptariami psichikos negalios lygiai ir klasifikacija, siekiant geriau suprasti šią sudėtingą sritį. Aptarsime terminus, klasifikavimo sistemas ir skirtingus psichikos negalios lygius, atsižvelgdami į jų poveikį asmens funkcionavimui ir gyvenimo kokybei.

Negalios samprata ir terminologija

Pirmiausia, norint kalbėti apie neįgalumą, reikia apsibrėžti, kas apskritai yra negalė ir kaip ji suvokiama. Labai dažnai vartojami neteisingi terminai, painiojamos įvairios sutrikimų ir sutrikusių asmenų grupės. Tai sukelia painiavą. Todėl vis aktualesnis tampa terminų klausimas. Žodis „negalė“ labai greitai ir sėkmingai įsiveržė į mokslinę ir šnekamąją kalbą, visų pirma pakeisdamas morališkai pasenusį terminą „invalidumas“. Tačiau jau dabar galima pastebėti piktnaudžiavimo šiuo terminu pavojų, nes jis vartojamas visais atvejais. Pavyzdžiui, bet kokiai medicininei problemai pediatrijoje įvardinti vartojamas terminas „negalės vaikai“.

Svarbu atskirti stabilias būsenas nuo laikinių sutrikimų. Siūlytume negale vadinti tik stabilias būsenas (pvz., kurtumas - klausos negalė, aklumas - regos negalė, VCP - judėjimo negalė, protinis atsilikimas ir kiti psichikos vystymosi sutrikimai - psichikos arba proto negalė).

Proto negalė ir psichikos ligos

Protinis atsilikimas, t. y. atsilikimas gali būti kartu su bet kokia kita protine ar fizine būsena arba be jos. Tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad PA yra psichikos liga, kaip, pavyzdžiui, šizofrenija, kuria susergama. Pagal pasaulyje įsigalėjusį požiūrį, jie nėra ligoniai, nes neserga jokia liga. Į PA reikia žiūrėti kaip į tam tikrą būklę, o ne ligą. Tačiau PA asmenys gali turėti visą psichikos sutrikimų spektrą, ir šie psichikos sutrikimai tarp jų yra paplitę mažiausiai 3-4 kartus daugiau negu bendrai. Be to, šie žmonės turi didesnę išnaudojimo ir fizinės/seksualinės prievartos galimybę.

Proto atsilikimo įvertinimas

Protinis atsilikimas tradiciškai įvertinamas standartizuotais intelekto tyrimo testais. Šis įvertinimas papildomas socialinės adaptacijos (sugebėjimas prisitaikyti) skalių rezultatais.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Lengvas protinis atsilikimas

Tikėtina, kad tai gali sukelti kai kurių mokymosi sunkumų mokykloje: dauguma asmenų turi tam tikrų skaitymo ir rašymo problemų. Daugelis suaugusiųjų gali dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei dalyvauti visuomeninėje veikloje. Jie iš esmės sugeba užsiimti veikla, reikalaujančia daugiau praktinių, o ne akademinių įgūdžių, tarp to - atlikti nekvalifikuotą ar pusiau kvalifikuotą darbą. Apskritai lengvo PA žmonių elgesio emociniai ir socialiniai sunkumai bei to sąlygoti poreikiai gydyti ir remti yra panašesni į tuos sunkumus, su kuriais susiduria ir normalaus intelekto žmonės, negu į tas specifines problemas, kurios iškyla vidutinio ir sunkaus PA asmenims.

Vidutinis protinis atsilikimas

Dažniausiai tai sukelia žymų protinės raidos sulėtėjimą vaikystėje, bet leidžia įgyti tam tikro savarankiškumo save aptarnaujant. Tačiau daliai šių žmonių reikia priežiūros visą gyvenimą. Suaugę asmenys su vidutiniu PA paprastai gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą, tiktai būtina kruopščiai paruošti užduotis ir prižiūrėti. Tai, kad suaugę vidutinio PA žmonės gyventų visiškai savarankiškai, pasitaiko retai. Apskritai šie žmonės yra normaliai judrūs ir fiziškai aktyvūs, ir tai, kad jie sugeba užmegzti kontaktą, bendrauti su kitais, dalyvauti nesudėtingoje socialinėje veikloje, liudija jų socialinį išsivystymą.

Sunkus ir gilus protinis atsilikimas

Reikalauja nuolatinės paramos. Šiai grupei būdingi patys žemiausi pasiekimų lygiai. Savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti. Dauguma gilaus PA asmenų yra nejudrūs, nesivaldantys ir gali bendrauti tik labai nedaugeliu rudimentinių neverbalinių formų. Jie beveik arba visiškai negali patenkinti savo pagrindinių poreikių ir todėl juos reikia nuolat prižiūrėti ir padėti jiems. Supratimas ir kalbos vartojimas yra apriboti, geriausiu atveju gali suprasti pagrindinius paliepimus ir ko nors nesudėtingai prašyti. Dauguma atvejų nustatoma organinė etiologija.

Psichikos negalios rūšys ir pasireiškimai

Esama įvairių rūšių PA. Kartais jo pobūdį net sunku nustatyti. Daugelis tokių vaikų mokosi pagalbinėse mokyklose arba bendrojo lavinimo mokyklose pagal modifikuotas programas, lanko spec. ugdymo įstaigas. Tokie vaikai dėl nepakankamai išlavinto sugebėjimo kalbėti dažnai pradeda vėliau lankyti mokyklą. Mokslinėje literatūroje psichinės deprivacijos terminas vartojamas apibūdinti psichinei būsenai, pasireiškiančiai gyvenimo sąlygomis, kuriomis subjektas neturi galimybės normaliai patenkinti kai kurių psichinių poreikių.

Psichikos negalia gali pasireikšti įvairiais sutrikimais, tokiais kaip:

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

• Kalbos, regos, klausos sutrikimai
• Galvos skausmai
• Koordinacijos sutrikimai
• Raumenų spąstiškumas (raumenys įsitempę, trukdo laisvam judėjimui)
• Paralyžiai
• Traukuliai
• Miego sutrikimai
• Kompleksinė negalia, tai fizinė ir protinė negalia kartu.

Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-10)

TLK-10 klasifikacija yra išsamesnė už TLK-9. Ji sukurta kaip visų su ligomis ir sveikata susijusių klasifikacijų pagrindas (ašis). Kai kuriose šios grupės klasifikacijose sutrikimų detalumui naudojamas penktasis ar net šeštasis kodo ženklas. TLK-10 nėra tradicinio skirstymo į neurozes ir psichozes, kuris buvo TLK-9 (nors ir ten sąmoningai nepateiktas šios koncepcijos apibrėžimas). Tačiau terminas “neurozinis” atskirais atvejais vartojamas, pavyzdžiui, apibrėžti didelei sutrikimų grupei (poskyriui) F40-F48 “Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai”. Šiame poskyryje galima rasti daugelį sutrikimų, kuriuos šios koncepcijos šalininkai vadina neurozėmis, išskyrus depresinę neurozę ir kai kuriuos kitus neurozinius sutrikimus, klasifikuojamus atitinkamuose poskyriuose.

Vietoje neurozės ir psichozės dichotomijos dabar sutrikimai suskirstomi į grupes, remiantis bendromis savybėmis ir aprašomuoju principu. Visa tai klasifikaciją daro patogesne naudoti. Pavyzdžiui, ciklotimija (F34.0) klasifikuojama nuotaikos [afektinių] sutrikimų F30-F39, o ne suaugusios asmenybės ir elgesio sutrikimų F60-F69 poskyryje; panašiai visi sutrikimai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, sugrupuoti kartu F10-F19 poskyryje nepriklausomai nuo jų sunkumo. „Psichozinis“ paliktas kaip aprašomasis terminas, pavyzdžiui, F23, ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai.

Visoje klasifikacijoje vartojamas terminas „sutrikimas“ siekiant išvengti dar didesnių problemų, susijusių su terminų „liga“ ar „susirgimas“ vartojimu. „Sutrikimas“ nėra tikslus terminas. Juo apibrėžiama klinikinių simptomų grupė ar elgesio pakitimai, kurie daugumoje atvejų vargina žmogų arba blogina asmenybės funkcionavimą. Terminas „psichosomatinis“ nevartojamas dėl panašių priežasčių, taip pat ir dėl to, kad nebūtų klaidingai suprantama, jog kitų ligų atsiradimui, eigai ir prognozei neturi reikšmės psichologiniai veiksniai. Sutrikimus, kitose klasifikacijose aprašytus kaip psichosomatinius, čia galima rasti F 45.- (somatoforminiai sutrikimai), F 50. - (valgymo sutrikimas), F 52.-(seksualinė disfunkcija) ir F 54.- (psichologiniai ir elgesio veiksniai, susiję su kitur klasifikuojamais sutrikimais ar ligomis). Ypač svarbu pažymėti F 54. - kategoriją (TLK-9,316 kategorija) ir priminti, kad ji vartojama nurodant somatinių sutrikimų, koduojamų kituose TLK-10 skyriuose, emocines priežastis. Poskyriai F80-F89 (psichologinės raidos sutrikimai) ir F90-F98 (elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje) apima tik tuos sutrikimus, kurie būdingi vaikystei ir paauglystei.

Klinicistams rekomenduojama vadovautis bendrąja taisykle - rašyti tiek diagnozių, kad pilnutinai atsispindėtų klinikinis vaizdas. Koduojant daugiau nei vieną diagnozę, rekomenduojama vieną diagnozę pažymėti kaip pagrindinę, o kitas kaip gretutines ar papildomas diagnozes. Pirmenybė turėtų būti teikiama tai diagnozei, kuri tiksliausiai atspindi diagnozės nustatymo tikslą. Klinikinėje praktikoje dažniausiai - tai sutrikimas, dėl kurio konsultuojamasi ar kreipiamasi į sveikatos tarnybą. Daugeliu atvejų dėl šio sutrikimo bus reikalinga ambulatorinė, stacionarinė ar pusiau stacionarinė pagalba. Kitais atvejais, vertinant anamnezę, svarbesnė gali būti anamnezėje nustatyta diagnozė, kuri gali skirtis nuo tos, dėl kurios yra šiuo metu konsultuojama (pavyzdžiui, pacientas, sergantis lėtine schizofrenija, atvyksta konsultacijai dėl ūminių nerimo simptomų).

Neįgalumo nustatymas Lietuvoje

Neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas. (Būtinas ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos)

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos

Funkcijos sutrikimo lygiai

• Lengvas funkcijos sutrikimas: Vyrauja asteninis sindromas (90%).
• Vidutinis funkcijos sutrikimas: Žymi astenija, yra charakterio pakitimų, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas (60%).
• Didelis funkcijos sutrikimas: Asmenybės pokyčiai, sumažėjęs savarankiškumas, nesavarankiškas buityje, organiniai smegenų pakitimai (40%).
• Sunkus sutrikimas: Po sunkių galvos smegenų pažeidimų, nesavarankiškas, dėmesio, atminties ir suvokimo sutrikimai (20%).

Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai

• Neryškūs: Pasireiškia tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >15 min., nesutrikdyta kasdieninė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus (90%).
• Lengvi ortostatiniai simptomai: >1 kartą per savaitę, pasireiškia ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >10-<15 min., veikla ribota neženkliai, galimi vienetiniai nualpimai (70%).
• Vidutiniai simptomai: Dažni, ortostatinio streso metu, stovėjimas >5-<10 min., vidutiniškai apribota kasdienė veikla, galimi nualpimai <1 kartą per savaitę (50%).
• Ryškūs simptomai: Stovėjimas >1-<5 min., stipriai apribota veikla, ortostatinė hipotenzija >50 % dienų, nualpimai ar nevengiamas kritimas >1 kartą/sav. (40%).
• Labai ryškūs simptomai: Visą laiką, stovėjimas <1 min., būtinas vežimėlis, dažnos sinkopės, pacientas negali stovėti be pagalbos (25%).

Smegenų pažeidimai ir pažintinių funkcijų sutrikimai

• Lengvi: Dalinė motorinė ar lengva anominė ir kt. afazija (60%).
• Vidutiniai: Pilna motorinė ar dalinė sensorinė afazija (45%).
• Dideli: Pilna sensorinė afazija (35%).
• Sunkūs: Globali afazija (25%).

Smegenų pažeidimai ir koordinacijos bei pusiausvyros sutrikimai

• Lengvi: Reikalinga minimali pagalba, reti kritimai (<1 kartą/mėn.), savarankiškai stovi, apsisuka į abi puses (90%).
• Vidutiniai: Reikalinga pagalba einant lygiu keliu, kritimai >1/mėn., Rombergo padėtis 5-10 sek., apsisukimas <4 sek. su kontrole (55%).
• Didelė pagalba: Kritimai >1/sav., Rombergo padėtis <5 sek., apsisukimas >4 sek., reikalinga priežiūra (40%).
• Reikia pagalbinių priemonių: Kritimai >1/dieną, reikalinga žodinė kontrolė (30%).
• Visiškas priklausomumas: Kritimai >1/dieną, visiškas nestabilumas, būtina priežiūra, priemonės (25%).

Cerebrinis paralyžius (CP)

• Nedidelis sutrikimas: Nežymūs spastiškumo požymiai, padidėję refleksai (80%).
• Lengvas sutrikimas: Smulkiosios motorikos sutrikimai, lengvas tonuso sumažėjimas, IQ 50-69 (55%).
• Vidutinis sutrikimas: Nuolatinis padidėjęs tonusas, motorikos ar maitinimosi sutrikimai, IQ 35-49 (40%).
• Didelis sutrikimas: Nestabili kūno padėtis, didelis tonuso sutrikimas, IQ 20-34 (30%).
• Sunkus sutrikimas: Padėtis nevaldoma, kalbos nėra, nevaikšto, IQ <20 (20%).

Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai

• Vienpusiai simptomai: Nepriklausomas, atlieka daugumą veiklų (90%).
• Abipusiai simptomai: Sumažėjęs greitis, bet atlieka veiklas (70%).
  • Nevisiškai savarankiškas: Sunku atlikti kai kuriuos darbus (60%).
  • Tam tikra priklausomybė: Gali atlikti darbus, bet lėtai arba nepajėgia (55%).
• Ryškesni simptomai: Reikalinga pagalba pusei namų ruošos darbų (40%).
• Labai ryškūs simptomai: Reikalinga pagalba daugeliui veiklų (35%).
  • Labai priklausomas: Padeda atlikti darbus, bet pats mažai ką gali (30%).
  • Atlieka tik retkarčiais veiklas, reikalinga pastovi pagalba (25%).
• Visiška priklausomybė: Negali atsistoti ir atlikti veiklos (20%).
  • Gali tik šiek tiek atlikti darbus, bet reikalinga priežiūra (15%).
  • Visiškai priklausomas: Pririštas prie lovos, sutrikusios vegetacinės funkcijos (0).

Epilepsija

• Reti priepuoliai: (<1 per 2 mėn.) be pažintinių ar asmenybės pokyčių (90%).
• Vidutinio dažnumo: (1-2 kartus/mėn.), pažintiniai ar asmenybės pokyčiai nežymūs (50%).
• Dažni priepuoliai: (3-4 kartai/mėn.) su kognityviniais arba asmenybės pakitimais (40%).
• Labai dažni: (3-4 kartai/sav.), su aiškiais pažintiniais ar elgesio pakitimais (35%).
• Labai dažni: (>4 kartai/mėn.), sunkūs asmenybės ar pažintiniai sutrikimai (30%).
• Labai dažni generalizuoti priepuoliai: Pasikartojantys kasdien, yra pažintinių ar asmenybės sutrikimų, neefektyvus gydymas (25%).

Narkolepsija

Vertinama pagal simptomus: mieguistumą, miego paralyžių, haliucinacijas, katapleksiją.

• Lengvas funkcijos sutrikimas: Nustatomas 1 simptomas iš 4 (55%).
• Vidutinis funkcijos sutrikimas: Nustatyti 3 simptomai iš 4 (40%).
• Sunkus funkcijos sutrikimas: Nustatyti visi 4 pagrindiniai narkolepsijos simptomai (25%).

Nugaros smegenų pažeidimai

• Lengvas: Motorikos ar jutimo sutrikimai, nėra dubens funkcijos sutrikimo (90%).
• Cauda equina pažeidimas: Apatinė paraparezė, be dubens funkcijos sutrikimo (60%).
• Cauda equina ar nugaros smegenų pažeidimas: Paraparezė su dubens organų sutrikimu (40%).
• Nugaros smegenų pažeidimas: Paraparezė ar tetraparezė su dubens organų funkcijos sutrikimu (25%).
• Apatinė paraplegija ir dubens funkcijos sutrikimas (20%).
• Pažeidimas žemiau C5: Tetraplegija su dubens funkcijos sutrikimu (10%).
• Pažeidimas C4 ar aukščiau: Tetraplegija ir visiškas dubens funkcijų praradimas (0).

Išsėtinė sklerozė

Vertinama pagal Kurtzke EDSS skalę.

• EDSS 1-1.5: Nėra negalios (80%).
• EDSS 2-2.5: Lengva negalia, iki 2 FS iš 7 (55%).
• EDSS 3-3.5: Vidutinė negalia, 1 FS sunki arba >2 FS (40%).
• EDSS 4-4.5: Santykinai sunki negalia, reikia pagalbos nueiti >300 m (35%).
• EDSS 5-5.5: Riboja dienos aktyvumą, reikia pagalbos nueiti <300 m (30%).
• EDSS 6-6.5: Reikia lazdos, ramentų arba vežimėlio <20 m (25%).
• EDSS 7-7.5: Vežimėlis, negali vaikščioti, reikalinga pagalba važiuojant (20%).
• EDSS 8-8.5: Visiškai ar dalinai priklausomas, epizodiškai savarankiškas (15%).
• EDSS 9-9.5: Visiškai priklausomas, efektyviai negali bendrauti, valgyti, ryti (10%).

Periferinės nervų sistemos, neuromuskulinės jungties ir raumenų ligos

• Lengvas funkcijos sutrikimas: Lengvi raumenų jėgos ir jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos (80%).
• Vidutinio sunkumo: Silpnesnė jėga, parestezijos, asmuo iš esmės savarankiškas (50%).
• Ryškus sutrikimas: Parestezijos, jutimo nebuvimas, reikalinga dalinė pagalba (35%).
• Sunkus sutrikimas: Stiprus raumenų ir jutimo pažeidimas, reikalinga didelė pagalba (25%).
• Labai sunkus sutrikimas: Funkcijos visiškai sutrikusios, visiškai priklausomas nuo kito pagalbos (15%).

Miastenija

Pagal Tarptautinę klasifikaciją (2000 m.).

• Lengva forma: Galūnių ar ašinių raumenų silpnumas (55%).
• Lengva generalizuota forma: Dominuojantis galūnių ar ašinių raumenų silpnumas (45%).
• Vidutinio sunkumo generalizuota forma: Dominuojantis galūnių ar ašinių raumenų silpnumas (40%).
• Didelio sunkumo generalizuota forma: Reikalinga pagalba kasdienėje veikloje (35%).
• Sunki forma: Reikšmingai paveikta orofaringinė ar kvėpavimo raumenų funkcija (25%).
• Labai sunki forma: Kvėpavimo nepakankamumas, reikalinga nuolatinė pagalba (15%).
• Terminalinė forma: Intubacija, kvėpavimo nepakankamumas, visiškas silpnumas (0).

tags: #psichikos #negalios #lygiai