Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ši sritis susiduria su specifiniais iššūkiais, ypač kalbant apie vaikų ir paauglių emocinę gerovę. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichikos sveikatos srities apibrėžimą, problemas, su kuriomis susiduriama Lietuvoje, ir galimus sprendimo būdus.
Psichikos Sveikata: Apibrėžimas ir Svarba
Psichikos sveikata apima emocinę, psichologinę ir socialinę žmogaus gerovę. Tai apima mūsų mąstymą, jausmus ir elgesį. Psichikos sveikata yra svarbi kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais.
Psichikos sveikatos sutrikimai - tai psichikos sveikatos sunkumai, trunkantys kurį laiką, sukeliantys emocinę kančią, paveikiantys mąstymą ir elgesį. Sutrikimą galima apibrėžti kaip lygmenį, kai artėjama prie negalios, - žmogus ko nors nebepajėgia atlikti, jam per sunku, sunkumų lygis daug didesnis, nei įprastai, ir tęsiasi ilgesnį laiką, žmogui reikia pagalbos iš išorės arba aplinkos pokyčių, kad jis išmoktų gyventi su savo sutrikimu arba išsivaduotų nuo jo. Manoma, kad bent 1 iš 4 žmonių per gyvenimą patiria sutrikimą, kurį galėtų diagnozuoti gydytojas psichiatras. Tačiau diagnozė nereiškia, kad šie sunkumai ar sutrikimai niekada nepraeis, todėl svarbu neklijuoti etikečių ar visokias žmogiškas patirtis supaprastinti iki “normalu/nenormalu” “sveikas/ligotas”.
Vaikų Psichikos Sveikatos Iššūkiai Lietuvoje
Lietuvoje vaikų psichikos sveikatos ir emocinės gerovės sritis išlieka viena problematiškiausių. Daug metų buvo tikėtasi proveržio sveikatos sistemoje, teikiant paslaugas vaikams, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų. Pagalbos vaikams standartai skiriasi nuo pagalbos suaugusiems tuo, kad vaikams reikia ypatingai daug ir įvairių nemedikamentinių paslaugų, ir ne tiek pirminiame, kiek antriniame lygyje.
Istorinis Kontekstas
Visas 20-as amžius pasaulyje buvo vaikystės psichologijos ir naujo supratimo apie tai, kaip reikia padėti vaikams ir šeimoms, amžius. Daug metų Lietuva, tuo metu buvusi okupuota, negalėjo pasinaudoti gerosiomis laisvojo pasaulio praktikomis. Atvirkščiai, per 50 sovietinės okupacijos metų buvo sukurtas toks valstybinių įstaigų tinklas, kurio tikroji misija buvo ne spręsti problemas, o jas paslėpti.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Esamos Problemos
Nepriklausomi ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos jau daug metų rekomenduoja plėtoti tęstines nemedikamentines ir nestacionarines paslaugas vaikams ir paaugliams, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų. Ypač svarbu yra sukurti paskatas antrinio lygio nestacionarinių paslaugų plėtrai. Šios paslaugos turėtų būti lemiamos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūroje. Pirminio lygio centrai negali šių paslaugų teikti, ir ypač vaikams bei paaugliams jų siūloma pagalba yra nepakankama. Deja, antrinio lygio paslaugų - tokių, kokios jau daug metų veikia užsienio valstybėse, Lietuvoje iki šiol nėra.
Nepatenkinama Situacija
2013 metais VU tyrėjų komanda, atlikusi Lietuvos psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo analizę, ypatingą dėmesį studijoje skyrė nepatenkinamai situacijai vaikų psichikos sveikatos priežiūros srityje. 2015 metais buvo paskelbti tarptautinio projekto ADOCARE rezultatai. 2015 metais Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ parengė Alternatyvų psichikos sveikatos strategijos priemonių planą, kuriame daug dėmesio skyrė vaikų psichikos sveikatos problemų sprendimo būdams ir teikė konkrečius siūlymus.
Pandemijos Poveikis
Prie problemų dar prisideda užsitęsusio karantino ir mokyklos nelankymo pasekmės moksleivių psichikos sveikatai. Europos valstybės, jau ir ankstesniais dešimtmečiais sukūrusios pagalbos sistemą, kurios mes neturime iki šiol, papildomais šimtais milijonų eurų ar svarų visai neseniai vėl didino investicijas vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos paslaugoms bent keletą kartų.
Stigma ir Diskriminacija
Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų. Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu. Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę.
Stigmatizuojančios Nuostatos Lietuvoje
2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. 2021 m. sociologinio šalies gyventojų tyrimo dėl žmogaus teisių suvokimo ir vertinimo duomenimis, teiginiui, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės Lietuvoje gali laisvai viešai kalbėti apie savo išgyvenimus, pritarė 41 proc. respondentų, tačiau dauguma apklaustųjų - 48 proc. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų - turime omenyje tokį požiūrį, kai asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi yra išskiriami iš kitų neigiama prasme, o 26,9 proc.
Kova su Stigma
Svarbu suprasti, kad psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai, lygiai kaip ir fizinės sveikatos sutrikimai, - yra įprasta žmogiškoji patirtis. Dauguma psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų patyrusių žmonių, gavę pagalbą, pasijunta geriau. Mūsų niekada neapibrėžia vien psichikos sveikatos sutrikimai. Jie gali veikti mūsų būseną ir elgesį, tačiau dėl to neprarandame savo unikalios asmenybės.
Dažnai žodžius, kuriais apibūdiname kaip jaučiamės patys, ar ką galvojame apie kitą žmogų ar situaciją pasirenkame automatiškai. Tikime ne kartą girdėjote ar esate pats vartojęs apitetus “psichas”, “beprotis” ir pan. norint apibūdinti, kad kitas ar mes patys elgiamės mums nesuprantamu, neracionaliu būdu. Tačiau tokie automatiniai pasakymai žmones, išties turinčius psichikos sveikatos sunkumų, gali paskatinti gūžtis, slėptis ir neieškoti pagalbos, nes, suprantama, niekas nenori būti pravardžiuojamas ir atstumtas.
Kaip Padėti Vaikams ir Paaugliams
Vaikams ir paaugliams, kurie turi psichikos ir elgesio problemų, reikia ne bet kokios pagalbos. Jiems retai reikia vaistų ar stacionarinio gydymo. Tokios pagalbos reikia dideliam skaičiui vaikų ir paauglių, kurių emocinė ir socialinė raida sutrinka. Ta pagalba turi būti teikiama taip, kad ji būtų draugiška vaikams ir paaugliams, atsižvelgianti į vaiko amžių ir į šeimos ypatumus. Vaikai, o ypač paaugliai, gali būti skeptiški ir net įtarūs suaugusiųjų norams jiems padėti, ir dažnai jų gyvenimiškoji patirtis būna tokia, kad suaugusiais sunku pasitikėti.
Neigiamos vaikystės patirtys, kaip dabar įrodyta mokslo, yra svarbiausia priežastis ne tik psichikos sveikatos problemoms, bet ir plačiai paplitusioms kūno ligoms suaugusiųjų amžiuje. Daugelyje valstybių, po to, kai jos jau investavo daug lėšų į vaikų psichikos sveikatos priežiūrą ankstesniais dešimtmečiais, šiuo metu papildomai plėtojamos įvairios prevencinės ir terapinės paslaugos, skirtos vaikams, paaugliams ir jų šeimos nariams.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Užsienio Šalių Pavyzdžiai
Štai Jungtinė Karalystė, 2008 metais paaiškėjus, kad depresijos gydymas vaistais nėra toks veiksmingas, kaip skelbė farmacijos kampanijos ir nuo jų priklausomi medikai, investavo papildomus 170 milijonų svarų į tai, ką jie vadina „talking therapies“. Visai neseniai, reaguodama į karantino pasekmės vaikų psichikos sveikatai, Jungtinės karalystės Vyriausybė vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūrai papildomai skyrė 79 milijonus svarų iš bendros 500 milijonų svarų pagalbos paketo, pagelbėjant žmonėms tvarkytis su jų psichikos sveikata pandemijos akivaizdoje.
Perspektyvos ir Rekomendacijos
Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ tikisi, kad ši Vyriausybė įveiks užsitęsusią bejėgystę Lietuvos psichikos sveikatos politikos formulavime ir įgyvendinime, o Lietuvos vaikams ir paaugliams mes visi esame labai daug skolingi. Laikas būtų pasitempti ir sukurti tokią psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuri būti jiems draugiška ir veiksminga. O kad tai įvyktų, reikia pradėti investuoti į šią svarbią sritį kitaip.
Svarbu investuoti į prevencines programas, ankstyvąją intervenciją, nestacionarines paslaugas ir specialistų rengimą. Taip pat būtina mažinti stigmą ir didinti visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatos problemas.