Mėgautis malonumą teikiančiais dalykais ir ieškoti galimybių jį pakartoti yra normalu ir būdinga žmogaus prigimčiai. Malonumo jungtys yra užprogramuotos visų gyvų organizmų smegenyse. Tačiau svarbu suprasti, kad priklausomybė gali išsivystyti kiekvienam. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami priklausomybės aspektai, jų įtaka žmogaus gyvenimui ir būdai, kaip galima padėti žmonėms išsilaisvinti iš šios būklės.
Priklausomybės samprata
Priklausomybė - tai psichikos ir elgesio sutrikimas, kai žmogus tampa priklausomas nuo tam tikro įpročio ar medžiagos ir negali nustoti jo vartoti arba atsisakyti savo valia, nepaisant neigiamų pasekmių sau ir aplinkai. Priklausomybės atveju įvyksta pokyčiai centrinėje nervų sistemoje, organizmas prisitaiko prie tam tikro elgesio ar medžiagų ir reikalauja jų, kad išlaikytų „normalų“ funkcionavimą. Žmogui susitvarkyti su priklausomybe yra labai sunku, nes tai yra liga, sukelianti įvairių pasekmių psichologinei ir fizinei sveikatai bei socialiniam funkcionavimui. Siekiant susidoroti su šia būkle, reikalinga psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų pagalba.
Psichologinė ir fizinė priklausomybė
Dažniausiai priklausomybės terminas vartojamas kalbant apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją. Tačiau svarbu atskirti psichologinę ir fizinę priklausomybę.
- Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai. Įprasta psichologinės priklausomybės sąvoką vartoti toms priklausomybės formoms, kurios nesusijusios su fizinių medžiagų vartojimu, fiziologiniu organizmo pripratimu prie tos medžiagos bei su tuo susijusiu abstinencijos sindromu. Atrodytų, kad psichologinę priklausomybę įveikti pakanka vien valios pastangų, tačiau dažniausiai vienam pačiam išspręsti šios problemos nesiseka. Kiekviena priklausomybė prasideda nuo psichologinio prisirišimo. Išmoktas naujas įgudis pakankamai greitai įtvirtinamas smegenyse ir palaipsniui tampa automatišku elgesiu.
- Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu. Cheminių medžiagų vartojimas ilgainiui keičia smegenų veiklą, moduliuoja cheminę pusiausvyrą, tad prie psichologinės priklausomybės pasireiškia stiprus fiziologinis poreikis cheminėms medžiagoms, tam kad palaikyti ‘tariamą’ balansą. Tokie pokyčiai smegenyse pajėgūs paveikti žmogaus motyvaciją, emocinę atmintį, bei pasitenkinimo pojūtį. Žmogaus elgesys tampa vis sunkiau ir sunkiau kontroliuojamas, orientuotas ties alkoholio/narkotikų vartojimu, bei nebejautrus natūraliems gyvenimiškiems malonumams (maistui, šeimai, seksui, sportui ir kt.).
Dažniausios priklausomybės formos
Tarp dažniausiai pasitaikančių priklausomybių galima išskirti:
Priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas): tai viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos. Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan. Priklausomybė nuo alkoholio yra rimta problema, sukelianti neigiamą poveikį žmogaus gyvenimui ir sveikatai. Alkoholio vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę nuo alkoholio, kai organizmas tampa priklausomas nuo alkoholio įtakos ir žmogus patiria abstinencijos simptomus, kai alkoholio vartojimas yra nutraukiamas arba netgi sumažinamas įprastai kasdien suvartojamas kiekis. Priklausomybė nuo alkoholio gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir kitas emocines problemas, nuo kurių išsigelbėjimo žmogus dažniausiai ieško alkoholyje. Nesaikingas alkoholio vartojimas yra laikomas vienu didžiausių rizikos faktorių žmogaus gyvenimui, kuris priveda prie priklausomybės, o blogiausiu atveju mirties. Šiuo atveju, jei duotuoju momentu pats žmogus to nenori, gydymas būna praktiškai neįmanomas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės sindromo gydymas
Priklausomybė nuo tabako (nikotino): vieniems atrodo, kad priklausomybę sukelia tabake esantis nikotinas, ir kad rūkymas - grynai fiziologinė priklausomybė, kiti mokslininkai akcentuoja - rūkoma dėl psichologinių priežasčių (įprotis, stresas, įtampa), treti, kad rūkymas - fizinės ir psichologinės priklausomybės pasekmė. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams.
Kaip mesti rūkyti? Nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti. Lengviau yra mesti rūkyti kartu su draugu; pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę. Sudarykite sąrašą daiktų, kuriuos norėtumėte įsigyti; išmeskite visas cigaretes, degtukus, žiebtuvėlius, kad kilus norui užsirūkyti jų nebūtų po ranka; stenkitės turiningai leisti laisvalaikį, rūkymą pakeiskite aktyviu judėjimu, bendravimu su draugais; venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote. Jei dalyvaujate vakarėlyje, stenkitės bendrauti su nerūkančiaisiais; kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi.
Priklausomybė nuo narkotikų: tai sunkus sutrikimas, kai asmuo tampa fiziologiškai ir psichologiškai priklausomas nuo narkotikų vartojimo. Ilgalaikis ir nuolatinis narkotikų vartojimas keičia smegenų funkcijas, emocinę žmogaus būklę bei patį gyvenimą. Dažniausiai narkotikai vartojami dėl jų sukeliamo malonumo, tačiau daugiausia, ką jie gali sukelti yra žala. Visi narkotikai yra nelegalūs ir jų gamyba, pardavimas ir vartojimas yra draudžiami. Gydymas nuo narkotikų priklausomybės dažnai reikalauja integruotų terapijos metodų, įskaitant terapinį gydymą, psichologinę paramą ir socialinį palaikymą.
Priklausomybė nuo vaistų: tai pavojinga būklė, kuri pasireiškia augančiu vaistų vartojimu, nepaisant neigiamų pasekmių ir pavojų sveikatai, dažniausiai to net nepastebint. Priklausomybė nuo vaistų dažniausiai išsivysto nuo per didelio kiekio ar per dažno vartojimo tokių vaistų kaip vaistai nuo skausmo, vaistai miego kokybės gerinimui, raminamieji. Medikamentams, kuriems greičiausiai išsivysto priklausomybė, dažniausiai priklauso tam tikri psichoaktyvūs medikamentai, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Dažniausiai tai būna:
- Benzodiazepinai - centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai, į kuriuos įeina raminamieji ir miegą gerinantys vaistai. Šie vaistai gali sukelti ypatingą potraukį, kai jie vartojami ilgą laiką arba viršijant išrašytas dozes. Bandant nutraukti benzodiazepinų vartojimą, pacientams gali kilti tokių simptomų, kaip nemiga, nerimas, irzlumas.
- Vaistai nuo skausmo - centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai. Naudojant šiuos vaistus ilgą laiką organizmas gali prie jų lengvai priprasti, tai reiškia, jog skausmo malšinimas nebebus toks efektyvus ir reikės didinti dozę. Dozės didinimas gali privesti prie nuolatinio nesaikingo vartojimo ir galiausiai prie priklausomybės. Nutraukus šių vaistų vartojimą taip pat išsivysto abstinencijos sindromas.
Kaip kovoti su vaistų priklausomybe? Nebijokite iškart pajutus priklausomybės požymius, ar išgirdus tai iš aplinkinių, kreiptis į patyrusius gydytojus ir specialistus, kurie turi patirties gydant priklausomybes. Ieškokite paramos iš šeimos narių ir draugų. Atraskite sau naujas veiklas, kurios užims didesnę dalį Jūsų dienos ir padės nutraukti mintis, taip nustumiant norą vartoti vaistus į šoną. Svarbiausia yra žinoti, jog dar prieš pradedant vartoti bet kokio tipo vaistus konsultuokitės su gydytoju bei jokiu būdų neviršykite gydytojo išrašytos Jums tinkamos vaistų normos. Tokiu būdų priklausomybės galite aplamai išvengti.
Taip pat skaitykite: Streso poveikis sveikatai
Priklausomybė azartiniams žaidimams (patologinis lošimas): patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų. Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos.
Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų: Pasaulio sveikatos organizacija oficialiai pripažino priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų kaip priklausomybę.
Priklausomybės požymiai
Gydytojai išskiria šiuos požymius, kurie gali signalizuoti apie priklausomybę nuo tam tikrų medžiagų:
- Tolerancijos didėjimas - organizmas reikalauja vis daugiau tam tikrų medžiagų, sukeliančių priklausomybę (pvz., alkoholio, narkotikų). Dozės didinamos norint gauti pradinį efektą.
- Sveikatos pablogėjimas - lėtinis nuovargis, nemiga, apetito pokyčiai ir kt.
- Negebėjimas kontroliuoti vartojimo - nepavyksta nustoti ar sumažinti medžiagų, darančių žalą organizmui, kiekio.
- Depresija, nerimas ar irzlumas - patiriamas vis didesnis emocinis spaudimas.
- Dėmesio sutelkimo stygius, mažėjantis produktyvumas.
- Nuolatinės mintys apie priklausomybę, pavyzdžiui, dažnai galvojate apie tai, kaip, kada ar kur galėsite vėl vartoti tam tikras medžiagas, nors ir žinote galimas pasekmes.
- Kontrolės praradimas. Tai galima pastebėti, pavyzdžiui, švenčių metu: žmogaus paprašoma arba jis pats pasižada išgerti tik dvi taures vyno ar du stiklelius stipresnio gėrimo, tačiau jis viršija šią normą nebegalėdamas sustoti. Žaisdami kompiuterinius žaidimus mes lygiai taip pat pasižadame, jog žaisime tik dvi valandas ir eisime miegoti, tačiau iš tikrųjų to nepaisome.
Kiekvienai priklausomybei yra būdingi nuolat pasireiškiantys kaltės, gėdos, beviltiškumo bei bejėgiškumo jausmai.
Abstinencija
Abstinencija yra būsena, kurią patiria žmogus, nutraukęs arba sumažinęs ilgalaikį tam tikrų medžiagų, pvz.: alkoholio arba narkotikų, vartojimą. Abstinencijos simptomai gali pasireikšti, kai organizmas priverstas adaptuotis prie medžiagų trūkumo ar sumažinto kiekio. Šie simptomai gali būti fiziniai, psichiniai arba abiejų tipų.
Taip pat skaitykite: Psichinė liga ir agresyvus egoizmas
Pavyzdžiui, alkoholio abstinencija gali sukelti fizinę reakciją, tokia kaip drebulys, prakaitavimas, nemiga, pykinimas, širdies plakimo padidėjimas. Taip pat gali pasireikšti psichiniai simptomai, tokie kaip nerimas, depresija ar dirglumas.
Narkotikų abstinencijos simptomai taip pat gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, kokia medžiaga vartota. Jie gali apimti nuotaikos pokyčius, miego sutrikimus, raumenų skausmus, galvos skausmus ir kt.
Priklausomybės priežastys ir rizikos faktoriai
Nėra būdų nusakyti, kas gali išvystyti priklausomybę, o kas ne. Nėra konkrečių priežasčių priklausomybei atsirasti. Nuo to nėra apsaugotas nei vienas. Vienintelė prielaida priklausomybei išvystyti yra alkoholio/narkotikų vartojimas. Psichoaktyvios medžiagos kurios keičia žmogaus emocinę būklę, suteikia malonų potyrį, pasitenkinimo bangą, atsipalaidavimą - turi daug potencialo išvystyti priklausomybę.
Priklausomybes lemia tiek psichologiniai ir socialiniai, tiek biologiniai veiksniai, kuriuos galima apibūdinti kaip genetiškai nulemtus.
Priklausomybės įtaka
Priklausomybę turintis žmogus kenkia ne tik sau pačiam, bet ir artimiesiems bei aplinkiniams. Pavyzdžiui, žmogui neatėjus į darbą kenčia jo darbdavys ir kolegos. Mokiniui, turinčiam priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, nebekreipiant dėmesio į mokyklą ar namų darbus, kenčia jo mokytojai ir tėvai. Priklausomo žmogaus šeimos nariai sielvartauja, bando jam įvairiai padėti, tačiau veltui.
Žmogus pats turi suprasti, jog netinkamai pasielgė ir kad jis atsakingas už savo elgesio pasekmes. Jeigu žmogus yra priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų, tai sumažėja jo darbingumas, kartais darbas jo visai nebedomina, taip pat suprastėja bendravimo įgūdžiai. Įgavus fizinę priklausomybę, kai žmogus negali gyventi be tam tikros medžiagos, pradedama daryti žala ne tik jam, bet ir aplinkai. Mes prarandame darbingą žmogų, kuris galėtų dirbti ir prisidėti prie bendros gerovės.
Kiekvieno gyvenimas turi savo grožį, bet ne visi šį grožį gali pamatyti, nes kartais jį užgožia arba iškreipia priklausomybės. Priklausomybė yra sudėtinga būklė, kuri paveikia žmogų fiziškai, psichiškai ir pakeičia jo socialinį funkcionavimą. Tai nėra tik simptomai, kuriuos galima lengvai valdyti ar laikinas pasimėgavimas tam tikra medžiaga, kuris bet kada gali baigtis. Priklausomybė nuo vaistų, alkoholio ar kitų medžiagų atima žmogui laisvę ir sugriauna jo santykius su pasauliu, o nuo to pabėgti pačiam būna labai sunku arba beveik neįmanoma.
Kaip padėti priklausomam asmeniui?
Be profesionalios pagalbos priklausomybę jau turintį žmogų pagydyti gąsdinant, verkiant ar prašant sustoti nepavyks, tačiau artimųjų pagalba labai svarbi pastebėjus pirmuosius požymius. Psichologė teigia, kad problema yra ta, jog žmogus šios ligos nepripažįsta. Susirgęs gripu ar plaučių uždegimu žmogus sutinka, jog serga, tačiau priklausomybę turintys žmonės sunkiai linkę tai priimti. Bet kas gali susirgti šia liga, tačiau visi turi skirtingą susirgimo riziką. Todėl pirmiausia reikia būti budriems ir atsargiai elgtis su tais dalykais, kurie mums kelia malonumą. Žinant savo silpnybes, lengviau psichologiškai pasiruošti ir atsispirti. Tačiau tai pavyks tik gerai save pažįstant ir rūpinantis savimi - ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
Svarbiausias patarimas artimiesiems: jeigu pastebėjote pirmuosius artimojo ligos požymius, nelaukite ir netvarkykite priklausomybę turinčio žmogaus padarytų klaidų, o kalbėkitės su juo. Palaikykite savo artimąjį morališkai ir paskatinkite nueiti pasikonsultuoti pas specialistus. Tokiu atveju per trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą jis įveiks savo priklausomybes ir vėl galės gyventi pilnavertį gyvenimą.
Kur kreiptis pagalbos?
- Respublikinis Priklausomybės Ligų Centras (RPLC): tai sveikatos priežiūros bei gydymo įstaiga, kuri teikia įvairias medicinines, psichologines ir socialines paslaugas žmonėms, kovojantiems su priklausomybe, ir jų artimiesiems, kurie to buvo paveikti. Remdamiesi moksliniais tyrimais, įgyta patirtimi ir išskirtiniu požiūriu į kiekvieno žmogaus situaciją bei būklę, priklausomybių centras užtikrina efektyvų ir kokybišką gydymą, kad pacientai galėtų atrasti naują savo gyvenimo kelią bei išsigelbėti nuo sunkumus ir pavojų keliančių sutrikimų.
- Priklausomybės konsultantai: atsižvelgdami į besikreipiančio žmogaus situaciją, gali pasiūlyti konkrečiai jam aktualias paslaugas - nuo patarimų ir informacijos suteikimo iki trumpųjų intervencijų, stebėsenos.
- Savipagalbos grupės: Anoniminiai Alkoholikai (AA), Anoniminiai Narkomanai (NA), Anoniminiai Lošėjai. Tai nemokamos grupės, kur renkasi žmonės, turintys priklausomybę ir dalijasi savo asmenine patirtimi.
Specialistai primena, kad priklausomybes, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojai. Taip pat gyventojai turi galimybę gydytis anonimiškai, t. y. neatskleidžiant savo tapatybės, tačiau ši paslauga yra mokama. Nemokamos pagalbos (su šeimos gydytojo arba gydytojo psichiatro siuntimu) dėl priklausomybės galima kreiptis į 5 RPLC filialus, esančius didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose), taip pat ir į poliklinikų psichikos sveikatos centrus. Tiesa, siuntimo gyventojams nereikia tuo atveju, jei yra nusprendžiama gydytis anonimiškai.
Pagalba egzistuoja, tačiau reikia nebijoti kreiptis į specialistus. Jeigu priklausomam asmeniui nėra aišku, kaip gauti gydymą dėl priklausomybės, jis visuomet gali kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins situaciją ir nukreips pas tinkamus specialistus. Gydytis priklausomybių niekada nėra per vėlu, tačiau pats tinkamiausias laikas yra dabar. Atidėliojimas tik gilina problemą ir tuomet gydymas užtrunka ilgiau.
Kopriklausomybė
Kopriklausomybė yra išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus ir mintis, kuriam būdinga atviros jausmų raiškos ir veiksmų autonomijos stoka. Kopriklausomybė yra itin glaudžiai susijusi su priklausomybe. Priklausomybė - šeimos liga, emociškai, dvasiškai ir neretai fiziškai paveikianti visus šeimos narius. Kiekvienas priklausomas asmuo paveikia bent 4-5 žmones savo aplinkoje. Tokioje šeimoje alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa šeimos gyvenimo centru - taip artimieji tampa kopriklausomi (netiesiogiai priklausomi).
Didžioji dalis priklausomybe sergančio asmens ligos sukeltų pasekmių nugula ne ant jo pečių, o ant artimųjų. Kopriklausomybės paveikti šeimos nariai gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens taip pat, kaip jis pats yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Įprastai šeimos nariai mėgina savomis jėgomis sumažinti sergančiojo daromą žalą, stengiasi nuslėpti šeimos „gėdą“, jaučia kaltę, bejėgiškumą, o jų pačių poreikiai, sveikata, pasiekimai, interesai ir ateities planai tampa ne tokie svarbūs. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į priklausomo asmens problemų sprendimą.
Probleminės situacijos neigimas - vienas ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti. Kadangi kopriklausomybė yra išmoktas elgesys, galima išmokti jį pakeisti ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę, pasirūpinti savo emocine sveikata.
Gydymo metodai
Norint įveikti priklausomybę, reikia laiko ir kantrybės. Šiai laikais yra įvairių vaistų, kuriuos gali paskirti gydytojas - silpninančių potraukį alkoholiui, mažinančių abstinencijos simptomus, gerinančių psichologinę ir fizinę būseną. Vis dėlto, tai laikina išeitis ir norint sugrįžti į normalias gyvenimo vėžes bei išvengti atkryčio, taikomi įvairūs psichologiniai ir/arba pagalbiniai medicininiai gydymo metodai.
Vienas iš tokių būdų, taip vadinamas, „kodavimo“ metodas. „Kodavimo“ nuo alkoholizmo tikslas - korekcijų pagalba suformuoti pacientui abejingumą arba net pasibjaurėjimą alkoholiui. Dažniausiai tai kompleksinis gydymas, kuris sudaro "kodavimo" efektą. Atliekant „kodavimą“, taikomi šiuolaikiški ir moksliškai išbandyti metodai.
tags: #psichine #ir #fizine #priklausomybe