Įvadas
Zigmundas Froidas (1856-1939) buvo austrų neurologas ir psichoanalizės - psichologinės teorijos ir terapijos metodo - pradininkas. Jo darbai padarė didžiulę įtaką psichologijos mokslui, medicinai, taip pat pasaulinei kultūrai. Froidas akcentavo didžiulę pasąmonės įtaką žmogaus elgesiui, pabrėžė, kad ji veikia visą žmogaus gyvenimą. Jis išpopuliarino psichologijos teorijas apie psichologinius gynybos mechanizmus, susivaldymą, priešiškumą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime jo gyvenimą, teorijas ir įtaką.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Zigmundas Froidas gimė 1856 m. gegužės 6 d. Fraiberge, Moravijoje (dabartinis Pršyboras, Čekija). Jo tėvas Jakobas Froidas buvo vilnos prekybininkas, o motina Amalija Natanson. Z. Froidas buvo neplanuotas šeštasis vaikas šeimoje. Jis turėjo penkias seseris ir du brolius. Z. Froido mama jaunystėje buvo simpatiška ir liekna, linksma, judri ir protinga buvo iki gyvenimo pabaigos. Pats Z. Froidas teigė, kad iš mamos paveldėjo sentimentalumą.
Z. Froidas mokėsi Sperl gimnazijoje, kur pasižymėjo akademiniais pasiekimais. Būdamas 17 metų, jis puikiai baigė gimnaziją. Jis domėjosi ne tik medicina, bet ir literatūra, kalbomis. Puikiai mokėjo vokiečių, lotynų ir graikų kalbas, taip pat įgijo anglų ir prancūzų kalbų pamatines žinias. Pats išmoko ispanų ir italų kalbas.
1873 m. Z. Froidas įstojo į medicinos fakultetą Vienos universitete. Studijų metu jis dirbo terapeutinėse ir psichiatrinėse Vienos klinikose, pas Šarko - Paryžiuje, pas Bernchaimą - Nansi. Daug metų jis dirbo garsių anatomų Briukės ir Meinerto laboratorijoje. 1881 m. jis įgijo medicinos daktaro laipsnį.
Karjera ir psichoanalizės teorijos
Baigęs universitetą, Z. Froidas vertėsi privačia medicinos praktika Vienoje. Jis specializavosi nervų ligų srityje. Dirbdamas su pacientais, sergančiais isterija, Z. Froidas pradėjo plėtoti psichoanalizės teoriją.
Taip pat skaitykite: E. Fromm'o teorijos apžvalga
Asmenybės struktūra pagal Z. Froidą
Z. Froidas sukūrė asmenybės modelį, kuris susideda iš trijų pagrindinių dalių:
- Id (Pasąmonė): Tai primityvi, instinktyvi asmenybės dalis, kuri veikia pagal malonumo principą. Id siekia nedelsiant patenkinti poreikius ir vengti nemalonumų.
- Ego (Aš): Tai racionali asmenybės dalis, kuri veikia pagal realybės principą. Ego siekia patenkinti Id poreikius realistiškai, atsižvelgiant į aplinkos apribojimus. Ego pasižymi sąmoningumu.
- Super-ego (Virš-aš): Tai moralinė asmenybės dalis, kuri atstovauja visuomenės ir tėvų įdiegtas normas ir vertybes. Super-ego siekia kontroliuoti Id impulsus ir skatina Ego elgtis moraliai.
Asmenybės motyvacija Z. Froido teorijoje
Z. Froidas teigė, kad žmogaus elgesį motyvuoja du pagrindiniai instinktai:
- Gyvenimo instinktas (Eros): Tai instinktas, kuris siekia išsaugoti gyvybę ir užtikrinti dauginimąsi. Gyvenimo instinktas apima seksualinį potraukį (libido) ir kitus malonumo siekiančius impulsus.
- Mirties instinktas (Thanatos): Tai instinktas, kuris siekia sunaikinti gyvybę ir grįžti į neorganinę būseną. Mirties instinktas pasireiškia agresija, savidestrukcija ir kitais destruktyviais veiksmais.
Gynybos mechanizmai
Z. Froidas aprašė įvairius gynybos mechanizmus, kuriuos Ego naudoja, kad apsisaugotų nuo nerimo ir streso. Kai kurie iš jų:
- Išstūmimas: Tai nesąmoningas proceso, kai nepriimtini impulsai ir mintys yra pašalinami iš sąmonės.
- Projekcija: Tai procesas, kai savo nepriimtinas savybes ir jausmus priskiriame kitiems žmonėms.
- Sublimacija: Tai procesas, kai nepriimtina energija yra nukreipiama į socialiai priimtiną veiklą. Sublimacija - viena svarbiausių psichoanalitinės estetikos sąvokų.
- Racionalizacija: Tai procesas, kai pateikiame logiškus paaiškinimus savo nepriimtiniems veiksmams ir jausmams.
- Regresija: Tai procesas, kai grįžtame į ankstesnę vystymosi stadiją, kai susiduriame su stresu.
Psichoseksualinis vystymasis
Z. Froidas teigė, kad asmenybės vystymasis vyksta per kelias psichoseksualines stadijas:
- Oralinė stadija (0-1 metai): Kūdikis patiria malonumą per burną, žindydamas ir čiulpdamas.
- Analinė stadija (1-3 metai): Vaikas patiria malonumą kontroliuodamas tuštinimąsi.
- Falinė stadija (3-6 metai): Vaikas patiria malonumą per lytinius organus ir susiduria su Edipo kompleksu (berniukai jaučia seksualinį potraukį motinai ir neapykantą tėvui; mergaitės - tėvui ir neapykantą motinai) ir tapti savo motinos vyru (mergaitės - tėvo žmona).
- Latentinė stadija (6-12 metų): Seksualiniai impulsai yra nuslopinti, ir vaikas koncentruojasi į mokymąsi ir socialinius santykius.
- Genitalinė stadija (nuo 12 metų): Seksualiniai impulsai vėl atsiranda, ir paauglys siekia intymių santykių su kitais žmonėmis.
Sapnų aiškinimas
Z. Froidas tikėjo, kad sapnai yra "karališkas kelias į pasąmonę". Jis teigė, kad sapnai atspindi nesąmoningus troškimus ir konfliktus, kurie yra užmaskuoti simboliais. Sapnų aiškinimas yra psichoanalitinės terapijos dalis, kurios metu analizuojami sapnų simboliai ir siekiama atskleisti pasąmoningus motyvus.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizės teorija
Santuoka ir šeima
1886 m. rugsėjo 13 d. Z. Froidas vedė Martą Bernais. Marta buvo išsilavinusi, inteligentiška mergina, tačiau po vedybų visą dėmesį skyrė savo šeimai. Jie susilaukė šešių vaikų: Matilda (1887-1978) gavo jo artimo bičiulio Jozefo Brejerio (Josef Breuer) žmonos vardą, Žanas Martinas (1889-1967) - neurologo Žano Martino Šarko (Jean-Martin Charcot), su kuriuo Froidas mokėsi Paryžiuje. Vidurinio sūnaus Olivjė, vadinto Oli (1891-1969), vardas priminė anglų karvedį ir lordą Oliverį Kromvelį (Oliver Cromwell). Jaunesnysis sūnus Ernstas (1892-1966) taip buvo pavadintas fiziologo Ernsto Briukės (Ernst Wilhelm von Brucke), Vienos universiteto profesoriaus, garbei; šis žmogus palaikė Froidą jo karjeros pradžioje. Dukrai Sofi (1893-1920) vardas atiteko iš pagarbos senelio (Froido tėvo) draugei. Neplanuotas šeštasis vaikas, dukra Ana, gimė tais pačiais metais kaip ir psichoanalizė: 1895-aisiais. Ana Froid taip pat tapo psichoanalitike ir tęsė tėvo darbus.
Z. Froidas buvo rūpestingas tėvas ir mylintis vyras. Jis palaikė artimus santykius su savo vaikais ir anūkais.
Emigracija ir mirtis
1938 m., Vokietijai aneksavus Austriją, Z. Froidas, būdamas žydų tautybės, buvo priverstas emigruoti. Jis išvyko į Londoną, kur praleido paskutinius savo gyvenimo metus.
Z. Froidas mirė 1939 m. rugsėjo 23 d. nuo gomurio vėžio. Jis sirgo šia liga daugiau nei 16 metų ir patyrė 33 operacijas.
Z. Froido įtaka
Z. Froido teorijos padarė didžiulę įtaką psichologijai, medicinai, literatūrai, menui ir kultūrai. Jo darbai pakeitė mūsų supratimą apie žmogaus protą, elgesį ir motyvaciją. Z. Froidas įvedė daugybę sąvokų, kurios yra plačiai naudojamos ir šiandien, pavyzdžiui, pasąmonė, Edipo kompleksas, gynybos mechanizmai ir kt.
Taip pat skaitykite: Freudo teorija
Z. Froido psichoanalizės teorija sukėlė daug diskusijų ir kritikos. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jo teorijos yra nepagrįstos moksliniais įrodymais ir yra seksistinės. Tačiau nepaisant kritikos, Z. Froido įtaka psichologijos mokslui ir kultūrai yra neginčijama.
Z. Froidas ir Dostojevskis
Z. Froidas domėjosi ne tik medicina, bet ir literatūra. Jis skaitė Šekspyrą ir Dostojevskį. Jis netgi parašė straipsnį apie Dostojevskio „Brolius Karamazovus". Z. Froidas teigė, kad Dostojevskio kūryboje atsispindi autoriaus neurozės ir pasąmoningi konfliktai, ypač santykiai su tėvu.
tags: #psichoanalizes #teorijos #kurejas #froidas