Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis skirtingą pasaulėžiūrą, skirtingai reaguojantis į emocijas. Dėl šios priežasties bendravimas gali būti sudėtingas. Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai, kurie parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Šie charakterio tipai, patirdami daug streso arba atsidūrę nepalankiose sąlygoms, gali susirgti psichinėmis ligomis. Straipsnyje aptarsime psichodinaminės psichoterapijos supervizijos ypatumus, remiantis esamomis teorijomis ir mokymais Lietuvoje.
Charakterio Tipai ir Jų Įtaka Bendraujant
Kiekvienas žmogus turi dominuojantį charakterio tipą, kuris veikia jo elgesį ir bendravimą. Skirtingais gyvenimo momentais galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai. Charakterio tipas išlieka visam gyvenimui, tačiau kai kurios savybės gali kisti priklausomai nuo gyvenimo sąlygų ir patirties.
Norint atpažinti žmogaus charakterio tipą, reikia susipažinti su visais tipais. Daug ką išduoda išvaizda, kūno kalba, bendravimo manieros, emocijų (ne)kontroliavimas. Taip pat galima užduoti tam tikrus klausimus apie save, vaikystę, santykius su tėvais, darbą ir bendravimą.
Pagrindiniai Charakterio Tipai
- Psichopatinis charakteris: Nejautrūs, žemokos moralės, linkę į asocialumą, nevaldantys impulsų, ieškantys adrenalino, linkę meluoti, žemina aplinkinius, norėdami iškelti save.
- Šizoidinis charakteris: Keistuoliai, atsiskyrėliai, mėgstantys vienatvę, lengvai pasiduodantys aplinkinių emocijoms.
- Paranojinis charakteris: Įtarūs, atsargūs, visur įžvelgiantys klastą, ieškantys priešų, besibijantys, gyvenantys nuolatinėje kovoje, tačiau slepiasi už užuolankų, rašo skundus, turi didelę motyvaciją ir siekius.
- Ribinis (isterinis) charakteris: Nesugeba valdyti jausmų, labai nepastovūs, blaškosi, neturi tvarkos, dominuoja dvi spalvos - juoda arba balta, tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų.
- Narcizinis charakteris: Įvaizdžio žmonės, perfekcionistai, siekiantys sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų, neturi laisvalaikio, daug dirba, stengiasi būti tobuli tam tikroje srityje.
- Mazochistinis charakteris: Agresiją nukreipia į save, vaikystėje turėjo kritiškus, piktus tėvus, kovodami su kuo nors, pirmiausia pakenkia sau, o vėliau dėl to apkaltina kitus.
- Depresinis charakteris: Taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų, trokšta susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis, geriečiai, besirūpinantys aplinkiniais tol, kol patys visiškai nuvargsta, nemoka pykti, apsiginti.
- Hiperaktyvus charakteris: Tarsi prisukami vilkeliai, jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni, jaučia nerimą ar liūdesį, eina linksmintis į vakarėlius, pradeda šimtą veiklų, bijo sustoti, nes tuomet teks susidurti su skaudžiomis emocijomis.
- Vengiantis charakteris: Užsidarėliai, turi generalizuotą socialinę fobiją, vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją, nejaukiai jaučiasi megzdami naujas pažintis, gyvenimą paverčia rutina.
- Demonstratyvus charakteris: Siekia iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio, diena be komplimento - prarasta diena, jiems būdingas didelis seksualumas, rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo, auka nebėra įdomi.
- Obsesinis charakteris: Pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės, mano, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti, mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą, dėl stiprios savikontrolės stokoja emocijų ir pradeda funkcionuoti kaip robotai.
Charakterių Suderinamumas
Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju, hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais. Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai.
Psichodinaminės Psichoterapijos Supervizija
Psichodinaminė psichoterapija reikalauja iš psichoterapeuto įžvalgaus savo vidinės psichodinamikos bei problemų suvokimo. Tik įvaldęs savirefleksiją psichoterapeutas gali jautriai suprasti ir reaguoti į kito žmogaus problemas, todėl savęs pažinimas grupinėje ir asmeninėje mokomojoje analizėje yra šios mokymo programos branduolys.
Taip pat skaitykite: Giluminė santykių analizė
Adlerio Individualiosios Psichologijos Teorija
Adlerio individualiosios psichologijos teorija grindžiami psichoterapijos ir analizės mokymai Lietuvoje vyksta nuo 2005 metų. Programa orientuota į praktinį darbą ir yra labai intensyvi tiek užimtumo, tiek ir emocine prasme. Derinamas mokymasis grupėje bei individualus darbas. Didelis dėmesys skiriamas praktinio darbo įgūdžių formavimui bei psichodinaminio-analitinio mąstymo lavinimui. Mokymosi metu dalyvis pradeda dirbti su realiais pacientais ir mokosi suprasti bei aprašyti sutrikimo psichodinamiką.
Psichoterapijos Mokymo Programos
Psichoterapeutų rengimas Institute remiasi nuostata, jog psichodinaminė ir analitinė psichoterapija iš psichoterapeuto reikalauja įžvalgaus savo vidinės psichodinamikos bei problemų suvokimo. Tik įvaldęs savirefleksiją psichoterapeutas gali jautriai suprasti ir reaguoti į kito žmogaus problemas, todėl savęs pažinimas grupinėje ir asmeninėje mokomojoje analizėje yra šios mokymo programos branduolys. Kūdikių stebėjimas ir aptarimai - tai praktinio mokymosi elementas, teikiantis emocinį patyrimą, padedantį reflektuoti savo ankstyvąsias asmenines patirtis, bei praturtinantis supratimą apie ankstyvąją raidą.
IPPA mokymo programos trukmė - ne mažiau penkerių metų. Pradžioje vyksta intensyvus teorijos mokymasis ir savęs pažinimas grupėje, vėliau teorija vis daugiau siejama su praktiniu mokymu, įgūdžių lavinimu, vyksta ilgalaikė asmeninė analizė, praktinio psichoterapijos darbo supervizijos, atvejų aprašymai; paskutinis etapas skiriamas baigiamojo darbo rašymui ir pasirengimui baigiamajam egzaminui.
Praktikos reikalavimas: supervizuota mažiausiai 400 darbo su pacientais valandų, iš kurio buvo bent keturios tęstinės suaugusiųjų psichodinaminės psichoterapijos: dvi mažiausiai po 50 val. Egzaminui aprašomas ir pristatomas psichodinaminės ar analitinės psichoterapijos atvejis turi būti nuo psichoterapijos pradžios lydimas profesinės priežiūros, t. y. Darbo rašymo bėgyje klausytojas gali pagal savo poreikį supervizuotis individualiai arba grupėje pas IPI pripažintus supervizorius. Baigiamajam egzaminui, kuris vyksta žodžiu (60 min.) paruošiamas ir pristatomas egzamino darbas: 20-25 psl.
Psichoanalitinės Psichoterapijos Mokymo Programa (PAPT MP)
Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa (toliau - PAPT MP) organizuoja ir vykdo Lietuvos psichoanalizės draugija (toliau - LPaD) kartu su Vilniaus Universiteto (VU) Filosofijos fakultetu. PAPT MP remiasi Europos psichoanalitinės psichoterapijos federacijos (EFPP) mokymo standartais ir 2023 m. yra iš naujo patvirtinta VU Filosofijos fakulteto Taryboje.
Taip pat skaitykite: Asmenybės pokyčiai psichodinaminėje psichoterapijoje
Pagrindinis PAPT MP tikslas - paruošti profesionalius psichoanalitinius psichoterapeutus, kurie remiantis tiek klasikine, tiek modernia psichoanalitine teorija, gebėtų atlikti psichoanalitinę paciento diagnostiką, užmegzti prasmingą psichoterapinį santykį, bei pritaikytų konkrečiam pacientui tinkamas psichoanalitinės psichoterapijos intervencijas.
PAPT MP apimtis: 5420 akad. val. Minimalus asmeninės psichoanalitinės psichoterapijos valandų skaičius - 250 val. Programos dalyvis turi įgyti ne mažiau 100 supervizijų, t.y. po 50 supervizijų pas du PAPT MP mokytojus - supervizorius.
Adlerietiškos Analitinės Psichoterapijos Stadijos
Adlerietiška analitinė psichoterapija, taip pat vadinama analize, mano žiniomis, keletą pastarųjų dešimtmečių praktikuojama Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje, o pastaraisiais metais ir Rusijoje, kur analitikus parengė austrai bei Lietuvoje, kur analitikus rengia vokiečiai. Adlerietis analitikas paprastai nesėdi visiškai atsitraukęs už paciento galvūgalio, tačiau gali būti ir taip. Jei įmanoma, pacientus drąsiname lankytis du kartus per savaitę.
Kad psichoterapeutas galėtų analizuoti, tam reikia dviejų dalykų. Pirmo - kad psichoterapeutas gebėtų analizuoti, o tai - labai specifinis įgūdis, smarkiai besiskiriantis nuo gebėjimo interpretuoti. Antras dalykas, būtinas analizei - paciento gebėjimas dirbti analitiškai ir sukurti su psichoterapeutu analizei tinkamą santykį. Adlerietiška analitinė psichoterapija, tai saugaus prieraišumo ryšio kūrimas, o dar tiksliau - atstatymas.
Adlerietiškos analitinės psichoterapijos stadijos:
Taip pat skaitykite: Psichodinaminės psichoterapijos efektyvumas
- Prasidėjimo, užsimezgimo, santykio kūrimo stadija. Šios stadijos metu pacientas priima galutinį sprendimą lankytis ilgalaikėje terapijoje.
- Intensyvus augimas “viduje”. Šioje stadijoje pacientas mokosi gyventi terapijoje nespręsdamas problemų, bet siekdamas pažinti save, pasiremdamas psichoterapeutu. Jos metu ypatingai daug dėmesio skiriama perkėlimo analizei.
- Analizės stadija - prabanga, kuri skirta ne visiems, tačiau vis tik, nukeliavęs pusę kelio, pacientas neretai pasirengia ir yra motyvuotas keliauti ir toliau. Šioje stadijoje pacientas gimsta iš naujo.
tags: #psichodinamine #psichoterapija #supervizijos