Psichologinis meno poveikis jaunimui

Visuomenėje vis labiau pripažįstama psichikos sveikatos svarba, o diskusijos apie stigmas, susijusias su psichikos sutrikimais, skatina atvirumą ir supratimą. Psichikos sveikata yra kompleksinė būsena, kurią veikia daugybė faktorių, įskaitant genetiką, biologinius veiksnius, aplinkos sąlygas ir psichologinius aspektus. Menas, muzika, šokis, rašymas - visos šios veiklos gali tapti puikiu būdu apdoroti emocijas ir spręsti sudėtingas situacijas. Šiame straipsnyje nagrinėjamas meno terapijos vaidmuo sprendžiant psichikos sveikatos problemas, pabrėžiant kūrybinės raiškos naudą emocinei gerovei ir psichologinei sveikatai.

Psichikos sveikatos priežiūros svarba

Psichikos sveikatos priežiūra yra būtina kiekvienam asmeniui ir apima ne tik profesionalių specialistų pagalbą, bet ir priemones, kurių kiekvienas gali imtis kasdieniame gyvenime. Vienas iš tokių būdų yra kūryba ir menas, kurie yra galingi įrankiai, padedantys išreikšti jausmus ir apdoroti emocijas. Menas gali tapti terapine priemone, leidžiančia žmonėms pažvelgti į savo vidinį pasaulį, ypač susiduriant su psichinės sveikatos iššūkiais.

Meno terapija kaip komunikacijos priemonė

Meno terapija yra komunikacijos priemonė per dailę, fotografiją, skulptūrą ir įvairias dailės priemones. Ši terapija skiriasi nuo dailės užsiėmimų tuo, kad nėra skirta išmokti piešti ar sukurti estetinį meno kūrinį, ji nereikalauja specialių meninių gebėjimų. Svarbiausias dailės terapijos tikslas yra procesas, pats kūrinys gali būti padėtas taškelis ar potėpis.

Meno terapijos formos

• Dailės terapija
• Muzikos terapija
• Teatro terapija
• Šokio terapija

Šios formos ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir sukuria saugią aplinką, kurioje galima išreikšti jausmus.

Socialinė sąveika ir meno terapija

Socialinė sąveika taip pat yra svarbus aspektas, kalbant apie meno poveikį. Grupinės meno terapijos sesijos skatina bendradarbiavimą ir palaikymą, o tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir pagerinti socialinius įgūdžius.

Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda

Meno terapijos nauda psichikos sveikatai

Meninės išraiškos poveikis psichikai yra itin plati ir įdomi tema. Menas turi galios prisidėti prie emocinės gerovės, psichinės sveikatos gerinimo ir netgi terapinių procesų. Jis leidžia žmonėms išreikšti jausmus, mintis ir patirtis, kurių žodžiais dažnai sunku perteikti.

Emocijų išreiškimas

Menas, muzika, šokis, rašymas - visos šios veiklos gali tapti puikiu būdu apdoroti emocijas ir spręsti sudėtingas situacijas. Kūrybos procesas skatina saviraišką ir savęs pažinimą. Pavyzdžiui, piešimas ar tapyba leidžia atskleisti vidinį pasaulį, net kai žodžiai nepakankami. Tai ypač svarbu tiems, kurie turi sunkumų bendraujant ar išreiškiant jausmus.

Įtampos mažinimas ir atsipalaidavimas

Kūrybiniai procesai, tokie kaip tapyba, piešimas, rašymas, muzika ar šokiai, padeda sumažinti įtampą ir suteikia galimybę atsipalaiduoti. Tyrimai rodo, kad meninė veikla gali skatinti endorfinų, natūralių „laimės hormonų“, išsiskyrimą, kas padeda pagerinti nuotaiką.

Komunikacijos priemonė

Menas taip pat gali tapti komunikacijos priemone tiems, kurie sunkiai randa žodžių savo jausmams išreikšti. Tai ypač aktualu vaikams ir paaugliams, kurie gali nesugebėti pasakyti, ką jaučia.

Savireguliacija

Galiausiai, meninė išraiška gali tapti savireguliacijos priemone kasdieniame gyvenime. Daugelis žmonių randa džiaugsmą ir ramybę užsiimdami menine veikla kaip hobiu. Tai puikus būdas atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos, išlieti emocijas ar tiesiog pasinerti į kūrybos pasaulį.

Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai

Meno terapija kaip specializuota sritis

Meno terapija, kaip specializuota sritis, dažnai taikoma psichologinėse konsultacijose. Terapeutai padeda pacientams pasirinkti tinkamą kūrybos formą, atitinkančią jų poreikius. Tačiau meno terapija neapsiriboja vizualiniu menu. Muzikos terapija apima tiek muzikos klausymą, tiek instrumentų grojimą, kas padeda atpalaiduoti ir sumažinti įtampą. Rašymas taip pat turi didelį potencialą. Dienoraščio rašymas ar poezijos kūrimas leidžia apmąstyti gyvenimo situacijas, išgryninti mintis ir jausmus. Kūrybinis rašymas gali būti ypač naudingas tiems, kurie nori išreikšti sudėtingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar pyktis.

Kūryba ir asmenybės augimas

Kūryba ne tik sprendžia psichologines problemas, bet ir skatina asmenybės augimą. Pasitelkdami meną, žmonės atranda naujas galimybes, gerina savivertę ir randa naują gyvenimo prasmę.

Kūryba kaip savireguliacijos priemonė menininkams

Pirmiausia, kūryba veikia kaip savireguliacijos priemonė. Menininkai gali išreikšti jausmus, kuriuos kartais sunku apibūdinti žodžiais. Piešimas, tapyba, muzika ar šokis gali tapti terapiniu procesu, padedančiu susidoroti su stresu, nerimu ar net depresija. Be to, meninė veikla gali didinti savivertę ir pasitikėjimą savimi. Kai menininkai mato, kaip jų idėjos virsta kūriniais, jie stiprina savo tikėjimą, kad gali pasiekti tikslus ir sukurti kažką vertingo. Dalyvavimas parodose, koncertuose ar kūrybinėse dirbtuvėse taip pat padeda menininkams užmegzti ryšius su kitais. Tokios bendruomenės leidžia dalintis patirtimi ir jausmais.

Stigma ir psichikos sveikata menininkų bendruomenėje

Tačiau menininkai dažnai susiduria su stigma, susijusia su psichikos sveikata. Jų kūriniai vertinami, o tai gali sukelti didelį spaudimą. Vis dėlto vis dažniau pripažįstama, kad psichikos sveikatos problemos yra normalios ir gali paliesti bet ką, įskaitant talentingus menininkus. Kūryba gali būti ne tik asmeninė terapija, bet ir platforma, leidžianti menininkams kalbėti apie psichikos sveikatos problemas.

Pandemijos įtaka psichikos sveikatai ir meno terapijos vaidmuo

COVID-19 pandemija turėjo didelį poveikį žmonių psichikos sveikatai. Karantinas, socialinė izoliacija ir netikrumas dėl ateities sukėlė nerimą, depresiją ir kitus psichikos sveikatos sunkumus. Kultūros įstaigų uždarymas ir galimybių dalyvauti socialiniuose renginiuose praradimas taip pat prisidėjo prie emocinės savijautos pablogėjimo. E. Diržius teigia, kad kultūra - visi kultūriniai renginiai, kurie taip pat yra susiję ir su socialiniu bendravimu - yra viena iš tų dedamųjų, lemiančių emocinę savijautą. Ankstyvieji tyrimai rodo, kad depresija išaugo iki 50 procentų, nerimo sutrikimai - iki 45 procentų, nemiga - iki 34 procentų. Beje, yra pastebėta, kad meno terapija - plačiąja prasme - padeda. Tą sako ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka

Sąmoningumo praktika, paremta meno terapija

„Švietimo, tyrimų ir konsultacijų centras“ kartu su partneriais iš Kipro, Turkijos, Danijos, Ispanijos ir Lenkijos nuo 2022 metų pradžios pradėjo įgyvendinti „Erasmus+“ partnerysčių projektą „Sąmoningumo praktika, paremta meno terapija, kaip veiksminga priemonė senjorų psichikos sveikatai gerinti COVID-19 pandemijos kontekste“. Vienas iš projekto uždavinių - sukurti sąmoningumo ir meno terapijos mokymų paketą suaugusiųjų švietėjams ir senjorams, prieinamą e. mokymosi platformoje ir „Android“ mobiliojoje programėlėje. Svarbu paminėti, kad sąmoningumo praktiką, paremtą meno terapija (angl. Mindfulness-based art therapy (MBAT)) pirmą kartą 2009 metais oficialiai pristatė JAV psichologė ir rašytoja Laury Rappaport. Tyrimas buvo atliekamas visose projekto partnerių šalyse (nuo 2022 vasaros iki 2022 metų pabaigos). Tyrimo tikslas - išsiaiškinti, su kokiomis psichikos sveikatos problemomis dažniausiai buvo susidūrę senjorai COVID-19 pandemijos kontekste. Tyrimo instrumentas buvo formuojamas bendradarbiaujant su visais projekto partneriais. Klausimai orientuoti į psichinės sveikatos problemų atskleidimą, jų priežasčių nustatymą. Taip pat siekta nustatyti, kiek suaugusiųjų švietėjai ir senjorai susipažinę su sąmoningumo ugdymo teorija ir praktika bei dailės terapijos specifika, kokias technikas naudoja savo darbe. Tyrime dalyvavo įvairių sričių specialistai: socialiniai darbuotojai, medicinos darbuotojai, užimtumo specialistai, psichologai, dailės terapeutai ir kt. Iš viso 6 projektų partnerių šalyse (Lietuva, Kipras, Danija, Ispanija, Turkija, Lenkija) buvo apklausti 33 specialistai. Duomenys buvo analizuojami grupėmis pagal užduotus klausimus. Atskleidžiama, kad senjorai dažniausiai susidurdavo su tokiomis psichikos sveikatos problemomis kaip nerimas, agresija, pyktis, susierzinimas, vienatvė, liūdesys, baimė, nesaugumo jausmas.

Iššūkiai ir poreikiai

Vienas iš neatsiejamų tyrimo tikslų buvo nustatyti pagrindinius senjorų ir suaugusiųjų švietėjų poreikius būsimai „Android“ mobiliajai programėlei. Pagrindiniai dalykai, kurie buvo akcentuojami visų tyrimo dalyvių - ypač paprasta navigacija (valdymas), spalvų balansas, įskaitomas raidžių dydis, audio ir video instrukcijos, didelis technikų pasirinkimas.

Apibendrinimas

Apibendrinant galime teigti, kad tyrimas padėjo nustatyti pagrindinius senjorų ir suaugusiųjų švietėjų poreikius kuriant sąmoningumo ugdymo per meno terapiją mokymo paketą, būtent e. mokymosi platformą ir „Android“ mobiliąją programėlę.

Meno terapijos taikymas Lietuvoje

Lietuvoje susidomėjimas meno terapija prasidėjo XX amžiaus 9 dešimtmetyje, kai psichologai ieškojo alternatyvių ar papildančių terapinių kontaktų su asmenų grupėmis, kurioms tradicinė, kalbėjimu paremta terapija netiko ar buvo nepakankama. Tai apėmė vaikus, neįgaliuosius, psichinėmis bei priklausomybių ligomis sergančius asmenis. Keičiantis požiūriui į specialiųjų poreikių žmones, reabilitacinėse, klinikinėse, specialaus ugdymo įstaigose buvo įkurtos meno studijos.

Asociacijos ir studijos

• 1993 m. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos klinikoje psichiatrės D. Survilaitės iniciatyva įkurta meno terapijos studija.
• 1997 m. įvyko pirmasis respublikinis mokslinis-praktinis seminaras „Neįgalusis meninis ugdymas“.
• Jo iniciatyva 1997 m. įsteigta Lietuvos Ugdomosios Muzikos Terapijos Asociacija (LUMTA) bei Lietuvos Dailės Terapijos Taikymo Asociacija (LDTTA).
• 2010 m. Šiaulių universiteto magistrantų iniciatyva įsteigta Lietuvos Meno terapijos asociacija.

Iššūkiai ir perspektyvos

Vienas iš pagrindinių šių asociacijų siekių yra sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje atsirastų specialaus meno pedagogo bei meno terapeuto profesija. Lietuvoje kol kas vis dar nesukurta universitetinės meno terapijos studijų programa, kuri juos rengtų. Anot V. Lesauskaitės, svarbu įteisinti meninę raišką kaip priemonę terapijoje. Nepaisant to, Lietuvoje atsiranda vis daugiau dailininkų profesionalų, pedagogų, menotyrininkų, specialiųjų pedagogų, socialinių darbuotojų, psichologų, psichiatrų, psichoterapeutų ir kt., kurie domisi meno terapijos taikymu.

Meno terapijos apibrėžimas

Apibrėžti meno terapijos sampratą nėra paprasta, kadangi nėra vieningo požiūrio į šią veiklą. Lietuvių kalbos žodyne terapija apibūdinama kaip slaugymas, gydymas nechirurginiais būdais po ligos diagnozavimo. Menas - meistriškumo ir vaizduotės panaudojimas kuriant estetinius objektus, aplinką ar patirtį, kuria galima būtų dalintis su kitais žmonėmis.

Tarptautiniai apibrėžimai

• Pagal Tarptautinės raiškos meno terapijos asociacijos (IEATA) apibrėžimą, raiškos menas vienija kūrybinius procesus gilaus asmeninio augimo ir bendruomenės vystymosi skatinimui.
• Anot Latvijos meno terapijos asociacijos (LMTA), meno terapijos esmė yra neverbalinė komunikacija, vaizdinys, simbolizmas, metaforos naudojimas, kūrybiškumo išlaisvinimas ir spontaniškumo skatinimas terapijos kontekste.

Meno terapijos kryptys

L. Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad šiandien jaunimas vis atidesnis savo emocinei būsenai ir linkęs priimti pagalbą, kai to prireikia. Visgi dažnu atveju jų apsisprendimui įtakos turi galimos paslaugos patrauklumas: kiek ji lengvai prieinama ir priimtina jaunam žmogui, o mažesniam vaikui svarbus faktorius - ar sudomino, yra įtrauki. Todėl natūraliai pastaraisiais metais tiek tėvų, tiek vaiko gerovės srityje dirbančiųjų dėmesys krypsta į meno terapiją, kuri yra viena iš psichoterapijos formų. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad, pavyzdžiui, gydant depresiją vaistais ir kartu taikant psichoterapiją, galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų, nei gydant vien vaistais, rečiau sunkumai atsikartoja. „Meno terapija yra patraukli ir labiau tinkama vaikams bei jaunimui tuo, kad padeda pasiekti užslėptas emocijas, jas atpažinti ir išgyventi, kitaip tariant, jas paleisti, labai natūraliai. Sumažina nerimą. Nuostabu, kad profesionalaus terapeuto lydimo vaiko siela gali sveikti per piešimą, jam lipdant, šokant ar kuriant personažą scenoje“, - sako vaiko teisių gynėja Neringa Martišienė.

Nepatogias emocijos palieka piešinyje, išreiškia judesiu

Šiuo metu yra praktikuojama daug skirtingų meno terapijos formų, kurios meną integruoja į vaikų gydymą. Populiarėja muzikos, šokio terapijos. Bene plačiausiai mūsų šalyje yra taikoma dailės terapija. Pasak N. Martišienės, piešinyje vaikas gali lengvai sutalpinti visas jį perdėtai veikiančias emocijas: pavyzdžiui, nerimą - stipresniu pieštuko paspaudimu, liūdesį - niūromis spalvomis, o pyktį ar baimę - tai atspindinčiu priešinio turiniu. Vaikui kartais daug lengviau nupiešti tai, ką sunku pasakyti žodžiais. Todėl ši terapijos forma gali mums nešti ir dar nežinomą informaciją apie vaiką - terapeutui tereikia būti atidžiam detalėms. Visgi, ji įsitikinusi, kad bene reikšmingiausia meno terapijoje yra grįžtamasis ryšys - vaiko ar paauglio atsivėrimas, kurį paskatina kūrybos procesas, darbų analizė. Per kūrybą vaikas tarsi nesąmoningai išreiškia savo vidinę būseną. O problemiškas realaus gyvenimo situacijas, baimes, nerimą atskleisti padeda terapeuto įžvalgos ir profesionalumas. Užsiėmimai gali būti vedami vaikų grupei. Dažniau yra skiriami vienam vaikui, o kartais ir kartu dalyvaujantiems vaiko tėvams. Dirbant su šeima, be kita ko, yra galimybė sustiprinti arba atstatyti pažeistą jų tarpusavio ryšį, pasitikėjimą vienas kitu.

Meno terapija patraukli ir kaip puiki prevencinė priemonė

Vaiko teisių gynėja vardija, kad meno terapija yra veiksminga net po itin sudėtingų, žalojančių jauną žmogų patirčių, pavyzdžiui, patirto psichologinio ar fizinio smurto, prievartos, artimojo netekties ir pan. „Kai darbas vyksta psichoterapeuto kabinete, kur aplinka yra saugi, o vaiko patirtis valdo profesionalus specialistas, jis gali laiku sustabdyti vaiką, jeigu jo emocijos tampa itin intensyvios, ar pagelbėti išjaučiant skausmingą patirtį - taip pasiekiama geriausių rezultatų“, - atskleidžia pašnekovė. Tokią terapiją efektyviai pritaikyti gali autistiškus vaikus auginantys tėvai ar kai vaikas serga lėtine liga, kuri pastebimai paveikia jo kasdienybę ir emocijas. Tinka mažo amžiaus bei turintiems įvairių raidos sunkumų vaikams, kai jų gebėjimas reflektuoti jausmus yra apsunkintas. O paauglystėje gali padėti įveikti nepasitikėjimą savimi, drovumą, kitus bendravimo sunkumus. Pasak N. Martišienės, meno terapija yra puiki prevencinė priemonė ir pastebimų psichologinių sunkumų neturintiems vaikams, todėl vis dažniau pasitelkiama tiesiog mažinti vaiko ar paauglio patiriamai įtampai.

Kaip ugdyti vaiko pasitikėjimą per meno terapiją namuose

Nors meno terapija kartais gali priminti labiau žaidimą nei psichologinį gydymą, bet taip nėra. Pašnekovė akcentuoja, kad tikrą terapijos seansą gali pravesti tik profesionalus terapeutas. Terapeutui svarbu vienodai gerai išmanyti psichologinių mokslų ir meno sritis, ypač kai veikiama pagalbos vaikui srityje. Namuose galime pasitelkti tam tikrus meno terapijos principus ir jų pagalba ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, pasirūpinti savo sūnaus ar dukros saugios emocinės būsenos palaikymu.

Patarimai meno terapijai namuose

• Būkime dėmesingi ir kūrybiški. Pastebėję, kad vaikas susimastęs ar liūdi, neramus, pasiūlykime savo jausmus nupiešti. Tai padės vaikui pasijusti saugiu ir rūpimu.
• Įsitraukime į kūrybines užduotis kartu. Suteikime laikui su vaiku lengvumo ir žaismės, tai kurs jaukumą ir paskatins atvirumą tarp jūsų.
• Pasiūlykime aptarti darbelį. Leiskite kalbėti vaikui, pastebėdami ir atliepdami jo jausmus, skatinkime atsiverti. Stenkimės pajusti vaiko emociją. Svarbiausia yra piešinio ar kito sukurto darbo nešama žinutė, o ne jo kokybė - susitelkime į ją. Skatinkime laisvai reikšti jausmus. Šiame procese nėra „stop“, nestabdykime vaiko net ir jam panorus suplėšyti piešinį.
• Užduokime atvirus klausimus. Klauskime „kaip tu dabar jautiesi?“. Klausimai be galimybės rinktis „taip“ arba „ne“ skatins vaiką įvardinti savo jausmus.
• Fizinė veikla irgi veikia raminančiai.

Vaiko amžiaus įtaka jo pažeidžiamumui

Niekas neapdraustas nuo nesėkmių, nelaimių, jaudulio. Pats atėjimas į šį pasaulį tiek motinai, tiek kūdikiui yra nemenkas stresas ir taip tęsiasi visą gyvenimą - kiekvienas žmogus su juo susiduria. Galima teigti, kad ir Patys maloniausi ir ne tokie malonūs patyrimai dažniausiai prasideda šeimoje. Tačiau ypač jautriai į nesėkmes, sunkumus ir problemas šeimoje bei kasdienėje aplinkoje reaguoja vaikai bei paaugliai. Jie yra tik jauni daigeliai ir neigiamas aplinkos poveikis juos gali paveikti visam gyvenimui. Vaikui nuolat girdint barnius šeimoje jam klojami neigiamo patyrimo pamatai į ateitį. Jiems niekas nedingsta be pėdsako: konfliktai bei nesutarimai, girtavimas šeimoje - visa tai gali būti tolesnių nesėkmių šaltinis. Vaikų ir paauglių psichikos sveikata - viena svarbiausių sveikatos apraiškų. Į ją reikia jautriai įsiklausyti ir akylai įsižiūrėti. Reikia stebėti vaiko dvasinio komforto lygį, jį valdyti. Apie fizinę ir seksualinę prievartą prieš vaikus jau prabilta. Apie psichologinį smurtą, konfliktų šeimoje poveikį vaikams - dar ne. Savo darbe mes plačiau aptarsim šeimos funkcijas, jų įtaką vaikui. Taip pat aptarsim kokių tipų konfliktai šeimoje būna, kokios jų atsiradimo priežastys ir žinomą kaip skirtingos konfliktų rūšys, dažnumas bei sprendimo rezultatai įtakoja vaiką.

#

tags: #psichologai #apie #mena #jaunam #zmogui