Įvadas
Emocijos yra universali žmogiškoji patirtis, tačiau jų išraiška ir valdymas gali skirtis priklausomai nuo lyties. Psichologiniai tyrimai atskleidžia, kad nors vyrai ir moterys turi panašų emocinį pajėgumą, jų patirtys, išraiškos, pagalbos ieškojimo būdai ir net agresijos formos reikšmingai skiriasi. Šie skirtumai veikia asmeninius santykius, psichinę sveikatą ir socialinę gerovę.
Emocinių Išgyvenimų Skirtumai
Esminis skirtumas tarp vyrų ir moterų emocinės patirties slypi ne pajėgume jausti, o būduose, kuriais emocijos yra išreiškiamos, komunikuojamos ir valdomos. Moterys dažniau atvirai pripažįsta ir įvardija liūdesį, vienatvę ar depresijos simptomus, o vyrai labiau linkę maskuoti emocinį sielvartą dirglumu ar užsisklendimu. Abu lygiai jaučia emocijas, tačiau skiriasi emocinės išraiškos kanalai. Šie skirtumai nėra įgimti, o formuojami socializacijos procesų ir kultūrinių normų, apibrėžiančių, kas yra „priimtina” kiekvienai lyčiai.
Berniukai dar vaikystėje sužino, kad rodyti švelnius jausmus - ne vyriška, kad tikri vyrai neverkia, jie privalo demonstruoti savo jėgą ir drąsą, iškęsti skausmą, o užgauti - atsilyginti tuo pačiu pykčiu ir agresija. Kartais atrodo, kad berniukai nuo mažens ruošiami karui ar mažų mažiausiai medžioklei. Kadangi karo nėra ir parnešti į namus sumedžioto mamuto maistui taip pat seniai nebereikia, taip „vyriškai“ išauklėti užaugę jie neturi kur padėti įgytų „vyriškų įgūdžių“. O štai švelnumo, atidumo ir jautrumo, taip būdingo ir kartu reikalingo moterims, dažnai pritrūksta.
Socialinių Tinklų Struktūros Skirtumai
Vienas iš labiausiai akivaizdžių skirtumų tarp vyrų ir moterų emocinės patirties yra jų socialinių ryšių organizavimas. Moterų socialiniai tinklai pasižymi platesniu pasitikėjimo asmenų ratu, gilesniais emociniais ryšiais ir dvikrypčiu palaikymu. Jos linkusios tiek teikti, tiek gauti emocinę paramą. Tuo tarpu vyrų socialiniai tinklai dažnai pasižymi koncentruota emocine investicija, veikla pagrįstais ryšiais ir platesniais, bet paviršutiniškesniais kontaktais. Vyrai dažnai pasikliauja tik partneriu kaip pagrindiniu pasitikėjimo asmeniu, o bendravimas dažnai orientuotas į bendrą veiklą, o ne emocinį atsivėrimą. Netekus partnerio ar išsiskyrus, vyrai dažnai patiria didesnę socialinę tuštumą, nes netenka pagrindinio ar net vienintelio emocinio palaikymo šaltinio.
Vienatvės Patyrimo Skirtumai
Vienatvė yra universali žmogiškoji patirtis, tačiau jos pasireiškimas ir įtaka skirtingoms lytims turi savitų niuansų. Moterys statistiškai dažniau pripažįsta ir praneša jaučiančios vienatvę, ištekėjusios moterys dažniau jaučiasi vienišos nei vedę vyrai, o vieniši vyrai dažnai patiria gilesnę vienatvę nei vienišos moterys. Moterys siekia gilių, emocinių santykių ir jų kokybės, o vyrai dažniau renkasi veikla orientuotus kontaktus, nebūtinai susijusius su emociniu atvirumu. Vyrams svetimos kankinančios mintys apie santykius, bet jos artimos moterims. Visų pirma apie santykius moteris galvoja kaip apie žodinį susitarimą. Iš čia ateina ir dažni priekaištai partneriui: „Tu su manimi visai nesikalbi!“. Moterims tiesiog būtina savo emocijas išsakyti žodžiais, su partneriu aptarti mažiausias kiekvienos pragyventos dienos detales.
Taip pat skaitykite: Netektis ir moterys
Vyrų Vienatvė: Paslėpta Epidemija
Visuomenėje egzistuoja paslėpta vyrų vienatvės epidemija, kurią moksliniai tyrimai tik dabar pradeda atskleisti. Vyrai nuo mažens mokomi nedemonstruoti pažeidžiamumo, todėl dažniau išreiškia vienatvę per dirglumą, užsisklendimą ar darboholizmą. Išoriškai aktyvus socialinis gyvenimas gali slėpti emocinės paramos trūkumą, o mažesnė tikimybė, kad vyrai pasidalins savo emocine būsena, apsunkina vienatvės atpažinimą. Vyrų negebėjimas ar nenoras pripažinti vienatvės sukelia rimtų pasekmių - nuo nediagnozuotos depresijos iki socialinio atsiskyrimo, kuris ilgainiui gali pabloginti fizinę ir psichinę sveikatą.
Praktiniai Sprendimai Emocinei Sveikatai Stiprinti
Remiantis moksliniais tyrimais, skirtingoms lytims reikalingi skirtingi metodai kovai su izoliacijos jausmu. Strategijos vyrams apima stigmos mažinimą bendruomenėse ir viešajame diskurse, emocinės kompetencijos ugdymą nuo jaunystės, paramos ryšių diversifikavimą ir veikla pagrįstas socialines programas. Strategijos moterims apima gilių ryšių atkūrimo palaikymą po gyvenimo pokyčių, pagalbos ieškojimo barjerų mažinimą, lygiaverčių paramos tinklų kūrimą ir darbo-gyvenimo balanso strategijas. Bendruomeninės iniciatyvos, tokios kaip ankstyvos intervencijos programos pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, vartininkų mokymai bendruomenės lyderiams ir sveikatos priežiūros specialistams, mišraus formato intervencijos ir amžiui jautrių programų kūrimas, taip pat gali padėti stiprinti emocinę sveikatą.
Hormonų Įtaka Emocijoms
Didžiulę įtaką mūsų emocijoms daro hormonai. Moterys įvairius nuotaikų sutrikimus patiria 2 kartus dažniau nei vyrai. Tai susiję su gana dideliais hormonų pokyčiais moterų organizme - pradedant paauglyste, nėštumu, gimdymu, menopauze ir baigiant įprastu mėnesiniu menstruaciniu ciklu. Menstruacijų ciklo metu pirmoje fazėje - folekulinėje - didėja estrodiolio, estrogenų grupės hormono, kiekis, kuris didžiausias būna prieš pat ovuliaciją. Antroje - geltonkūnio - fazėje didėja progesterono lygis. Estrogenai skatina serotonino (laimės hormono) cirkuliaciją, t. y. gerina nuotaiką, progesteronas slopina serotonino poveikį, todėl nuotaiką blogina. Tyrimais nustatyta, kad moterims, esančioms geltonkūnio fazėje, reikia daugiau laiko atpažinti laimingas išraiškas tiek vyrų, tiek moterų veiduose. Taip pat ir smegenų tyrimais fiksuojamas skirtingas smegenų aktyvumas pirmoje ir antroje ciklo fazėje.
Hormoninė kontracepcija taip pat veikia moters organizmą. Tyrimai rodo, kad vartojančios kontracepciją moterys į labai nemalonius stimulus reaguoja ne taip intensyviai. Mokslininkė teigia, kad būtent iš smegenų ateina signalai, reguliuojantys menstruacijų ciklą. Kai hormonų aplinka organizme sujaukiama kontraceptikais, hormonų balansas pakinta, todėl keičiasi ir emocinės reakcijos.
Vyrų Nuotaikų Kaita
Egzistuoja terminas - suirzusio vyro sindromas. Biologine prasme suirzusio vyro sindromas labiausiai sietinas su padidėjusiu kortizolio ir sumažėjusiu testosterono, kurio natūraliai mažėja su amžiumi, lygiu.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Agresija: Vyrų ir Moterų Skirtumai
Vyriškos emocijos dažniau asocijuojasi su agresija. Vyrai yra agresyvesni ir jų agresijos išraiška yra labiau fizinė. Tačiau moterys yra ne mažiau agresyvios, tik agresijos forma yra netiesioginė ir pasireiškia apkalbomis, paskalomis, šmeižimu, socialine atskirtimi, išvaizdos kritika. Agresijos išraiškos skirtumų šaknys slypi dar medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėje. Joje moterys dažniau likdavo namuose ir prižiūrėdavo vaikus. Kadangi jos nėra fiziškai labai stiprios, tarpusavyje pykosi ne fizine forma, o verbaliniu ar kitu būdu. Vyrai, būdami stipresni ir turėdami didesnę raumenų masę, medžiojo, kovojo ir agresiją reiškė fiziniu būdu.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad agresyvesni, dominuojantys vyrai turi daugiau testosterono. Beje, šis hormonas siejamas ir su padidėjusia moterų agresija.
Emocijų Atpažinimas
Kito žmogaus elgesio interpretavimas labai priklauso nuo to, kaip mes atpažįstame emocijas. Tyrimai rodo, kad moterys geriau atpažįsta subtilias emocines išraiškas. Vyrai ir moterys pyktį geriau atpažino vyriškuose veiduose, o moteriškuose veiduose buvo labiau atpažįstamas džiaugsmas. Tyrėjai mano, kad tai susiję su veido architektūra.
Vyro ir Moters Draugystė
Tyrimai sako, kad visgi ji yra įmanoma ir dažniau sutinkama tarp inteligentiškų žmonų, pavyzdžiui, menininkų, mokslininkų, kurie turi bendrų interesų ir kurių draugystė turtinga apmąstymais, pokalbiais, bendrais tikslais. Kodėl ši draugystė neperauga į meilę? Paprastai veikia vien iš šių priežasčių: vienas ar abu draugai turi antrą pusę, santykiais su kuria yra patenkintas arba yra apsisprendęs būti ištikimas; vyras ir moteris vienas kitam nepatrauklūs - „ne to skonio“. Žinoma, dažniau sutinkami atvejai, kai antrą pusę turi tik vienas iš draugų arba tik vienas iš jų nejaučia potraukio, o kitas jį visgi jaustų. Draugystė gali vykti ir šiuo atveju, jei tiesa aiški nuo pradžių ir nesuteikiama melagingų vilčių. Trečia priežastis: vyro ir moters draugystė dažniau sutinkama tarp moteriškų vyrų ir vyriškų moterų. Vyrai ir moterys gali būti tik draugais.
Moterys Serijinės Žudikės
Psichologas Marvinas Zuckermanas savo paskelbtame tyrime rašo, kad apie žiauriausias pasaulio moteris yra žinoma dar labai mažai. M. Zuckermaną seniai domina žmogžudystės. Tik praėjusiais metais psichologas suvokė kiek mažai yra žinoma apie moteris, kurios įvykdo kraupiausias žmogžudystes. M. Zuckermanas savo tyrime naudojo informaciją, kurią rado apie 64 serijines žudikes. Jos nusikaltimus vykdė JAV nuo 1821 iki 2008 metų. Informacija, kurią M. Zuckermanas ištyrė yra ribota, nes psichologas rėmėsi tuo, ką rašė spauda. Vis dėl to jam pavyko išskirti kelias pagrindines serijinių žudikių savybes. Daugelis šių moterų priklausė vidutinei ar aukštesnei socialinei klasei. Beveik visos (92 proc.) pažinojo savo aukas ir buvo baltosios. Daugelis šių moterų turėjo universitetinį ar kitą aukštesnįjį išsilavinimą. Jų profesijos buvo pačios įvairiausios, nuo tikybos mokytojos iki prostitutės. Vis dėl to beveik 40 proc. serijinių žudikių dirbo srityse, kurios susijusios su sveikatos priežiūra. Daug jų dirbo seselėmis, slaugėmis. Apie 22 proc. M. Zuckermanas pastebėjo, kad daugelis žudikių buvo gan patrauklios moterys. Kelios netgi labai gražios. Tyrėjams nepavyko išsiaiškinti visų moterų religijos. Bet visos, kurių tikėjimas buvo įvardytas - krikščionės. Apie du trečdalius žudikių aukomis pasirinko savo gimines ir artimuosius. Kone trečdalis gyvybę atėmė savo vyrams. Daugiau nei pusė moterų, kurių nusikaltimus tyrė M. Visų pirma naujasis tyrimas atskleidė, kad moterys dažniausiai žudo dėl pinigų. Tuo tarpu pagrindinis vyrų motyvas yra lytiniai santykiai.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Vyrai yra linkę persekioti savo aukas ir pulti nepažįstamus, o moterys kėsinasi į artimus žmones. Tad serijiniai žudikai yra medžiotojai, o serijinės žudikės - rinkėjos. Galiausiai, vis dar nežinoma, kodėl moterys tampa masinėmis žudikėmis. Mokslininkai stengiasi tai išsiaiškinti tyrinėdami smegenis.
Moterų Įtaka Vyrams
Moterys dažnai gali lengvai paveikti vyrus įvairiose gyvenimo situacijose. Tai gali pasireikšti tiek kasdienėje sąveikoje, tiek per sudėtingesnius sprendimus, kuriuos priima vyrai. Nors tai gali atrodyti kaip paprasta žavesio ir žinojimo apie vyrų psichologiją išraiška, moksliniai tyrimai rodo, kad moterys naudoja tam tikras technikas, kurios gali paveikti vyrų sprendimus, elgesį ir netgi jų atmintį. Kai moteris bando sužavėti vyrą, ji gali naudoti melą arba neteisingą informaciją, kad suformuotų geresnį įspūdį. Tyrimai rodo, kad vyrai, bandydami atsiminti situacijas, susijusias su patraukliomis moterimis, linkę painioti tiesą ir melą. Tai gali būti labai subtilus ir nenatūralus procesas, tačiau tyrimai, atlikti Teksaso Krikščionių universitete, atskleidžia, kad vyrai, kurie bando prisiminti detales po pokalbio su moterimi, kartais net nesupranta, jog jos pasakyti dalykai buvo melagingi.
Kitą įdomų psichologinį poveikį vyrams sukelia moterų buvimas aplinkoje, kai vyrai elgiasi labiau altruistiškai. Tyrimai rodo, kad vyrai, kuriems suteikiama galimybė pasireikšti labdaringa veikla, dažniau tai daro, jei jie žino, kad juos stebi patraukli moteris. Tai gali atrodyti kaip paprastas socialinis noras atrodyti geresniu žmogumi, tačiau iš tiesų tai yra susiję su natūraliu vyrišku noru pritraukti moterų dėmesį ir užsitarnauti jų palankumą.
Ne paslaptis, kad patraukli moteris gali sukelti vyrui impulsyvų elgesį. Moksliniai tyrimai parodė, kad vyrai dažnai priima neapgalvotus sprendimus, kai jie yra sužavėti moterimi. Pavyzdžiui, vyrai gali pasirašyti nepalankias paskolų sąlygas arba sutarti su nepalankiais draudimo pasiūlymais, kai jie reklamuojami patrauklios moters. Tai įvyksta dėl to, kad moteris sukelia smegenų „atlygio centro“ aktyvumą, kuris sukelia stiprų norą patirti pasitenkinimą čia ir dabar, nesusimąstant apie ilgalaikes pasekmes.
Svarbu suvokti, kad moterų įtaka gali būti labai subtili ir net nesąmoningai naudojama. Vyrai turėtų būti atidūs, kad nesusidurtų su situacijomis, kurios galėtų juos klaidinti ar priversti priimti neapgalvotus sprendimus. Jei pastebėsite, kad dažnai priimate sprendimus, remdamiesi tik trumpalaikiais potyriais, galbūt verta sustoti ir permąstyti savo pasirinkimus. Moterys turi įvairių psichologinių įrankių, kurie gali paveikti vyrų sprendimus ir elgesį. Tai apima melavimo technikas, altruizmo iliuziją ir gebėjimą sukelti impulsyvų elgesį. Vyrai turi būti atsargūs ir atidūs, kad nesusidurtų su neapgalvotais sprendimais dėl moterų įtakos.
Mušamos Moters Sindromas (MMS)
Terminas mušamos moters sindromas (MMS) (angl. Battered Woman Syndrome) pirmą kartą buvo panaudotas L. Walker 1977 metais. Šio sindromo konstruktas apima ženklų ir simptomų visumą, tam tikrą elgesio modelį, kuris būdingas moterims, patyrusioms fizinį, seksualinį ir ar psichologinį savo sutuoktinio ar partnerio smurtą. Sąvokos išmoktas bejėgiškumas bei smurto ratas yra MMS konstruoto dalys, paaiškinančios smurtą ir prievartą patiriančioms moterims būdingus elgesio ir reagavimo ypatumus. Mušamos moters sindromas yra kvalifikuojamas kaip potrauminio streso sindromo (PTSS) subkategorija. Norint suprasti sindromo išsivystymo priežastis, dinamiką bei pasekmes, neužtenka paprastųjų, kasdieninės psichologijos žinių. Svarbu pradėti kalbėti apie MMS, siekiant nutraukti tylą gaubiančią smurtą prieš moteris šeimoje, šią plačiai paplitusių reiškinių sritį, taip pat ir mūsų šalyje sukurti kalbą, įgalinant smurtą ir prievartą patiriančias moteris artikuliuoti problemą, papasakoti apie tai, kas iš tiesų vyksta jų gyvenamose. Ypatingai svarbus teisingas problemos suvokimas bei formulavimas organizacijoms ir institucijoms, teikiančioms pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims.
Smurtas ir prievarta prieš moteris šeimoje, deja, yra reiškinys plačiai paplitęs mūsų visuomenėje. Dauguma mūsų esame susidūrę su šia problema, galbūt turime savo aplinkoje draugių, pažįstamų, giminaičių, išgyvenančių joms artimų asmenų prievartą. Žiniasklaida taip pat nuotal praneša apie smurto ir prievartos naudojimo prieš moteris šeimoje atvejus. Smurtas prieš moteris yra labiausiai paplitusi ir tuo pat metu mažiausiai pripažinta žmogaus teisių pažeidimo forma. Tai universali problema pasireiškianti kiekvienoje kultūroje ar socialinėje grupėje nepriklausomai nuo aukos ir smurtautojo išsilavinimo, socio-ekonominės padėties, amžiaus, etniškumo. Nustatyta, jog visame pasaulyje kas trečia moteris per savo gyvenimą yra buvusi sumušta, verčiama prieš savo valią turėti lytinius santykius ar kaip kitaip išnaudota - dažniausiai jai gerai pažįstamų vyrų, įskaitant ir jos pačios šeimos narius, darbdavius ar bendradarbius. Kai kurie tyrimai rodo, jog 15-44 metų amžiaus moterų nužudymų bei suluošinimų dėl smurto lyties pagrindu skaičius yra daug didesnis nei kartu paėmus mirtis ar suluošinimus dėl vėžio, maliarijos, eismo įvykių ar karo. Smurtas prieš moteris yra žinomas kaip smurtas lyties pagrindu, nes jis kyla iš moterų subordinuotos padėties visuomenėje ir šeimoje. Neatpažintas ir neįvardintas visuomenės, jis kelia grėsmę moterų gyvybei, fizinei gerovei, psichologiniam integralumui bei laisvei. Smurto problema pasižymi didžiuliu latentiškumu. Visuomenėje esanti stigma lemia tai, kad smurtą ir prievartą patiriančios moterys vengia pranešti apie patirtą smurtą policijai.
2011 metais gruodžio 15 dieną Lietuvoje įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, smurtas artimoje aplinkoje reglamentuojamas kaip nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, tai yra, visuomenės, o ne privataus asmens reikalas. Priėmus įstatymą ši problema Lietuvoje susilaukė didesnio dėmesio, apie tai imta klabėti garsiau. Žiniasklaida įsijungė į įvykių viešinimą, palaipsniui ėmė ryškėti moterų šeimoje patiriamo smurto mastai, atskleistas problemos gilumas, o taip pat ir iki tol vyravusi tolerancija smurtui, institucijų neveiksnumas, nepasirengimas šią problemą efektyviai spręsti. Per tris pirmuosius įstatymo galiojimo mėnesius buvo užregistruoti daugiau kaip septyni tūkstančiai kreipimųsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos departamento duomenimis 96% nuketėjusiųjų yra moterys. Smurtas šeimoje yra didžiausia ir dažniausia tyčinio moterų sužalojimo priežastis. Smurto ratui įsisukus, jei niekas iš išorės neįsikiš, galimos tragiškos pasekmės. Apie 13% visų nužudymų JAV yra vyro įvykdytas žmonos nužudymas. Yra ir smurtaujančius vyrus nužudžiudių žmonų ar partnerių, kurios įvykio metu bandė apsiginti ar buvo įsitikinusios, kad jų gyvybei gresia realus pavojus.
Žengdami pirmuosius žingsnius link efektyvios smurto aukų apsaugos ir moterų žmogaus teisių įtvirtinimo, susiduriame su stereotipiniu mąstymu ir vyraujančiais mitais, trukdančiais įveikti smurtą prieš moteris šeimoje. Šiame straipsnyje apžvelgiama smurto šeimoje dinamika, jam būdingi bruožai bei patiriamo smurto pasekmės asmens bio-psicho-socialinei sveikatai, giliau koncentruojantis ties mušamos moters sindromu. Šiame straipsnyje remiamasi smurto prieš moteris sąvokos apibrėžimu priimtu Jungtinių Tautų Pasaulinės konferencijos žmogaus teisių klausimais (Viena 1993 metai). Smurtas prieš moteris šeimoje pasireiškia prievartiniu elgesiu, kuriuo bandoma kontroliuoti moters mintis, įsitikinimus ir elgesį arba bausti moterį už bandymą pasipriešinti, atsispirti kontrolei. Nesąžiningais būdais ar asmens piktnaudžiavimu jėga, kontrole bei autoritetu yra siekiama užtikrinti galią. Kontroliavimas pasiekiamas per įbauginimą.
Smurto Formos
Smurto formų yra keletas ir šiame diskurse yra labai svarbu jas žinoti ir mokėti atpažinti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Vis dažniau galima išgirsti apie psichologinį smurtą, nors neretai kas tai yra ar kaip pasireiškia įvardinti yra sunku, jei trūksta specialiųjų žinių. Mažiausiai atpažįstamos smurto formos yra ekonominis ir seksualinis smurtas, ypač seksualinis smurtas santuokoje. Taip yra visų pirma dėl to, kad visuomenei trūksta aiškaus šios žmogaus teisių pažeidimo suvokimo bei pasirengimo pripažinti, jo paplitimo mastą bei formų įvairovę.
- Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą.
- Psichologinis smurtas (emocinis ir verbalinis) - tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.
- Seksualinis smurtas - yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, asmens kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą, t.y. tuo pačiu metu seksualiniame smurte pasireiškia fizinio ir psichologinio smurto bruožai.
Šio tyrimo rezultatai paaiškino tam tikrus smurtą ir prievartą patyrusioms moterims būdingus elgesio modelius, vienas iš jų išmoktas bejėgiškumas, kuris palaipsniui formuojasi įsisukus smurto ratui. Leonore Walker atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad smurtas šeimoje vyksta pagal tam tikrą pasikartojantį trifazį modelį. Smurto ratas susidedantis iš įtampos augimo su didėjančiu pavojaus jausmu, smurto proveržio, „medaus mėnesio“ arba smurtautojo atgailaujančio elgesio fazių.
#
tags: #psichologai #apie #moteris