Vaikų Baimės: Priežastys, Simptomai ir Kaip Padėti

Baimės jausmas yra normali žmogaus patirties dalis, ypač vaikystėje. Vaikų baimės yra dažnos ir dažnai atspindi jų psichologinės raidos etapus. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų baimių priežastis, simptomus ir būdus, kaip tėvai gali padėti savo vaikams jas įveikti, remdamiesi psichologų įžvalgomis bei praktiniais patarimais.

Baimės Funkcija ir Vaikų Raida

Baimė, kaip ir visi jausmai, gali būti ir naudinga, ir žalinga. Baimė padeda mums išgyventi. Ji yra tarsi kelrodis, kompasas, neleidžiantis daryti to, kas pavojinga. Tai pozityvioji baimės pusė. Vaikai bijoti išmoksta iš suaugusiųjų.

Baimės jausmas įvairiomis aplinkybėmis gali būti normalus reiškinys. Jis atsiranda ir išnyksta. Mažų vaikų baimės yra dažnesnės ir neretai atspindi vaiko psichologinės raidos etapus. Jos gali būti pačios įvairiausios ir pasireikšti įvairiausiais požymiais.

• Nepažįstamųjų baimė: Prasideda 6-9 mėnesių vaikams. Tai atspindi normalios vaiko raidos etapą - vaikas pradeda skirti savus ir svetimus. Vaikas ne tiek bijo svetimo žmogaus, kiek galimybės, kad svetimas žmogus gali jį atskirti nuo mamos. Jei svetimas žmogus pasirodo staiga arba naujoje aplinkoje, vaiko baimė dar labiau padidėja. Pirmieji šios baimės požymiai vaikams pradeda ryškėti 6 mėnesių, o 15 mėnesių ypač sustiprėja. Ši baimė aiškiai parodoma: vaikas verkia, nepaleidžia mamos, jaučiasi nelaimingas. Vakare pradeda nerimauti, kad reiks išsiskirti su mama, blogai užmiega. Miegą vaikas suvokia kaip tam tikrą išsiskyrimą ir kontrolės aplinkai praradimą.
• Atsiskyrimo baimė: Nuo 10 mėn., gali išsitęsti ir iki 2 m. amžiaus. Vakare, pradėjus temti, tokie vaikai pradeda rūpintis, kad reiks atsiskirti, blogai užmiega. Ryte atsiskyrimo nerimas pasireiškia dar stipriau. Vos atėjus į mokyklą, išsiskyrimo baimė išsisklaido, vaikai jaučiasi gerai. Kai reikia grįžti namo, vėl atsiranda nerimas, kuris parėjus namo praeina. Stipriausias nerimas būna po savaitgalio, atostogų, ligos.

Dažniausios Vaikų Baimės ir Jų Priežastys

Vaikų baimės gali būti labai įvairios, tačiau kai kurios iš jų yra ypač paplitusios. Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos katedros lektorė vaikų ir paauglių psichiatrė dr. konsultuoja apie dažniausias vaikų baimes ir jų priežastis.

• Specifinės fobijos: Šios baimės būdingos apibrėžtoms situacijoms ir objektams, kurie savaime nėra pavojingi vaikui. Specifinė baimės gali būti: tam tikrų gyvūnų, fantazijos kūrinių (pabaisų, monstrų, raganų), aukščio, tamsos, uždaros erdvės (klaustrofobija), tualeto, maudymosi, dantų gydymo, tam tikro maisto, dažniausiai riebių patiekalų, ar augalinio maisto, kraujo ar žaizdų.
• Tamsos baimė: Neretai būna kartu su fantastinių personažų baime, vaikas bijo tamsoje tūnančio siaubūno. Bijantis tamsos vaikas užmiega tik prie šviesos, bijo eiti į patalpą, kur nedega šviesa.
• Gydytojų baimė: Atsiranda po ligoninės, skausmingų procedūrų, netinkamo medicinos personalo elgesio su vaiku ar pernelyg didelio tėvų nerimo, kuriuo „užsikrečia“ vaikas. Kai kurie tėvai patys nesąmoningai sukelia vaiko baimes, pvz., patys bijo eiti pas dantų gydytoją ir tai parodo vaikui.
• Socialinės fobijos: Paprastai susijusios su maža vaiko saviverte ir kritikos baime. Jos gali pasireikšti tokiais simptomais: paraudimu, rankų virpėjimu, pykinimu, širdies plakimu, staigiu poreikiu šlapintis. Tokie vaikai dažnai vengia bendrauti, o kraštutiniais atvejais gali pasireikšti beveik visiška socialinė izoliacija. Socialinėms fobijoms priskiriama baimė nurausti, baimė būti nužiūrinėjamu, baimė atsakinėti per pamokas.
• Mokyklos baimė: Tai nėra apsimetinėjimas, kaip mano daugelis tėvų. Mokyklos baimę reikėtų skirti nuo sąmoningo mokyklos vengimo. Mokyklos baimė paprastai parsideda po ilgesnio mokyklos nelankymo, ligos, atostogų ar kokių nors nemalonių įvykių klasėje, pvz., patyčių Jai būdinga nenugalima baimė eiti į mokyklą, kuri dažniausiai pasireiškia įvairiais kūno požymiais: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Taip pat pasireiškia depresijos simptomai: liūdesys, agresyvus elgesys, atsiribojimas nuo bendraamžių, miego sutrikimai, savižudiškos mintys. Mokyklos baimę išgyvenantys vaikai sunkiai atsiskiria nuo savo artimųjų, gali turėti įvairių nuogąstavimų juos prarasti. Neretai jiems būdingas nuolatinis artimųjų dėmesio poreikis. Šiems vaikams gali būti pykčio ir agresijos proveržių, pasireiškiančių tuo metu, kai reikia palikti namus ir eiti į mokyklą.

Vaikų baimių priežastys pagal amžių

• 8-9 mėn. amžiaus vaikams būdinga svetimų žmonių baimė, nerimas.
• Nuo 10 mėn. iki 2 m. amžiaus - atsiskyrimo baimė nuo tėvų, o ypač nuo mamos.
• 4-6 m. amžiaus vaikai dažniausiai išgyvena baimes, susijusias su vaizduotės sukurtais objektais.
• Nuo 7 m. amžiaus vaikai ima išgyventi baimes dėl realių grėsmių - netekties, mirties ir panašiai.

Psichologinės priežastys

• Emocinis nesaugumas: Vienas esminių psichologinių nerimo ir baimių veiksnių yra emocinis vaiko saugumas bei susiformavęs prieraišumo stilius. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus bei būdas pakviesti tėvus.
• Vaizduotė ir simbolinis mąstymas: Vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis (stebuklinis) mąstymas. Todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.
• Pyktis: Baimės kaip pykčio išraiška taip pat praktikoje pasitaiko dažnai. Bijoti mūsų visuomenėje yra daug labiau priimtina nei pykti.
• Įgimtas jautrumas: Didesnį baimingumą gali kelti ir įgimtas jautrumas.

Aplinkos veiksniai

• Tėvų elgesys: Tėvų elgesys ir nerimas yra vienas svarbiausių veiksnių vaikų nerimo ir baimės jausmo atsiradime. Jei tėvai bijo tai parodo - man tikrai verta bijoti, juk jie didesni ir žino. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko.
• Traumos ir skausmingos patirtys: Jei vaikas neseniai matė ar patyrė ligą, tėvų praradimą, gaisrą, smurtą, ar kitą didelį įvykį, tai galėjo stipriai išgąsdinti.
• Aplinkos informacija: Tai ką vaikas girdi per žinias, radiją, kitus vaikus, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiose) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.
• Nesėkmių baimė: Ši schema gali atsirasti dėl daugybės įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, ji atsiranda, kai vaikas mokosi kokioje nors ypatingoje mokykloje, kur visi aplink buvo be galo gabūs ir jis turėjo nuolat konkuruoti. Arba mokėsi ką nors sudėtingo - grojo smuiku, sportavo. Žodžiu, visur aplink buvo stiprūs žmonės ir toks žmogus natūraliai pradėjo jaustis esantis blogesnis ar netikęs. Galbūt - o tai tipiškiausia ir dažniausiai pasitaikanti priežastis - tėvai tiesiog neprižiūrėjo, nepadėjo vaikui susitvarkyti su pamokomis, nepadrąsino, nepaguodė, galbūt ir mokytojas koks nors „užėdė“ ir jam prilipo tokia nesėkmės baimė.

Kaip Atpažinti Vaiko Baimę

Vaiko baimė ir nerimas gali pasireikšti įvairiausiais požymiais - ir tiesioginiais, kai vaikas žodžiais nusako savo baimę, ir netiesioginiais - įvairiausiais skausmais (pilvo ar skrandžio), nesugebėjimu susikaupti, nenoru eiti į darželį ar mokyklą, padidėjusiu agresyvumu, nervingumu, liūdnumu, ypač rytais. Mažas vaikai nemoka pasakyti, ko jis bijo, tačiau jis būna įsitempęs, liūdnas, suirzęs. Vyresni vaikai gali daugiau papasakoti apie baimes.

Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda

Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą, taip pat ir:

• Sunkumais užmigti/nemiga;
• Apetito pokyčiais;
• Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais pvz:. pilvo, galvos, kojų;
• Sunkumu kvėpuoti;
• Nuolatiniu nerimastingumu;
• Nagų kramtymu;
• Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.

Kaip Padėti Vaikui Įveikti Baimę

Tėvai į vaiko baimes turi žiūrėti rimtai, nors jiems ir sunku jas suvokti. Ypač svarbu klausyti, kai vaikas pasakoja apie savo baimę, nenumenkinti jos pasakymais: „Visiška nesąmonė, ir ko čia reikia bijoti. Mane tik juokas ima iš tos tavo baimės. Pamažu stenkitės padėti vaikui atsikratyti baimių. Jokiu būdu nesiimkite prievartos. Jei vaikas bijo sėstis ant puoduko, nuveikite kartu į parduotuvę ir leiskite vaikui pačiam išsirinkti gražų puoduką, ant kurio jis nebijos sėsti. Jei vaikas bijo maudynių, nuolat aiškinkite, rodykite knygutes ar filmukus, kur vaikai džiūgaudami maudosi.

Kai kuriems žmonėms būdinga perdėta nesėkmių baimė. Tai reiškia, kad kai toks žmogus pradeda daryti kažką naujesnio ar sudėtingesnio, jam pradeda atrodyti, kad jis neišvengiamai patirs nesėkmę. Jog padarys klaidų, atliks tai blogiau, nei kiti, kad yra ne toks gabus, kaip aplinkiniai, kad jam reikia įdėti daugiau pastangų, jis mažiau pasiekė. Nors jis objektyviai gali būti pasiekęs ir daug.

Svarbiausias kriterijus - baimė ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, paprastų uždavinių atlikimui. Mes turime kurti santykius, dirbti, draugauti. Jei dėl baimės negalime to daryti, reikia įsikišimo. Ypač, jei tai trunka ilgiau nei šešis mėnesius, apima įvairias sritis.

Praktiniai patarimai tėvams:

• Nenuvertinkite vaiko baimės - tai sukelia tik dar didesnį stresą ir vienišumą vaiko gyvenime.
• Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje, gyvenimo pokyčius, ligas, traumas - tai padės geriau suprasti baimės priežastis.
• Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo - tai leis apibrėžti objektą.
• Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu, siekiant pažinti.
• Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą, išsiaiškinkite: Kur jis gyvena, ko jis nori? Megzkite ryšį su objektu ir padėkite jam gauti, ko jis nori.
• Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų - tai skatina vaiko galios pojūtį, o to labai reikia norint nugalėti baimę.
• Dėl simbolinio mąstymo veiksminga yra ir saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta „stop monstrai“ ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
• Jei baimė užsitęsia, dažnai gali reikšti, jog aplinka padeda tą baimę stimuliuoti. Pasitaiko, kad vaikas vieną kartą stipriau sureaguoja į šunį ir tėvai pasako „nebijok“. Tokia tėvų reakcija tik dar labiau paskatina vaiką išsigąsti, o išgyvenamą situaciją suvokti kaip realų pavojų. Todėl tėvams labai patartina atidžiai stebėti komunikacijai su vaiku naudojamus žodžius, frazes. Verčiau sakykime „būk drąsus“ - tokia frazė vaikui leidžia pajusti, jog viskas bus gerai ir viską išspręsime.
• Iš pažiūros pavojingose situacijose vaikams geriau sakyti: „Saugokis, būk atsargus“, nei klausti „Ar tu nebijai?“. Vaikams turėtume atiduoti atsakomybę už jų veiksmus.
• Svarbu suvokti, kad vaikas nėra atskiras vienetas, o auga sistemoje - šeimoje, todėl tėvai turi stiprią galią padėti ir paskatinti teigiamą pokytį.

Knygos, padedančios suprasti ir įveikti baimes:

• Ona Bitutė „Ežiukas Poviliukas jaukinasi baimę“
• Lina Žūtautė „Kakė Makė ir didelė tamsa“
• Aurélie Chien Chow Chine „Mano jausmai”
• Ugnius Leimontas „Esu tyloje”
• Liaudies pasakos vaikams
• Aletha Solter knygos tėvams, pvz:. „Prieraišusis žaidimas.
• Šarūnės Baltrušaitienės knyga „Kaip zuikis jausmus pažino?“
• Beno Bėranto ir dailininkės Vilijos Kvieskaitės paveikslėlių knyga „Baubaimė“
• José Carlos Andrés paveikslėlių knyga „Ko bijojo kapitonas Drebulis?“
• Maria Molicka „Terapinės pasakos“

Kada kreiptis į specialistą?

Dažniausiai vaikų baimės, susijusios su amžiumi - atsiskyrimo nuo tėvų ar vaizduotės sukurtų monstrų, - augant išnyksta savaime. Tačiau, jei baimė ima trukdyti įprastam gyvenimui - vaikas bijo atsiskirti, dėl baimės nenori eiti į kiemą, darželį ar kur nors kitur, bijo žaisti su kitais vaikais, gali sutrikti miegas, kamuoti košmarai - tai jau rimti ženklai, jog tokia baimė gali ir nepraeiti savaime. Gali atsirasti ir psichosomatinių simptomų - skaudėti pilvą, galvą, pykinti, svaigti galva. Visi šie ženklai rodo, jog vaiko jaučiama baimė yra labai stipri ir siekiant ją palengvinti reikėtų kreiptis į specialistus.

Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai

90 proc. Dauguma vaiko baimių vadinamos tranzitinėmis (praeinančiomis savaime) ir specialaus gydymo nereikia. Tačiau 1/10 vaikų baimių dalį gali sudaryti labai stiprios baimės - fobijos, kai reikia gydyti.

Gydymo būdai:

• Psichoterapija: Gydymo esmė - stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, suteikti kuo daugiau teigiamų sėkmės išgyvenimų. Terapijos esmė yra po truputį mažinti vaiko jautrumą, iš lėto pratinti prie jį gąsdinančių situacijų.
• Žaidimo terapija: Žaisdamas vaikas gali nugalėti savo baimes ar jas sumažinti. Baimė gydoma ir vaizduotės pratimais. Vaikas gali nupiešti tai, ko bijo, ir piešinį paslėpti gydytojos kabinete arba suplėšyti ir išmesti piešinį. Taip bandoma parodyti, kad vaikas pats gali susidoroti su baime. Visa tai gali atlikti specialistas, kuriuo vaikas pasitiki.
• Šeimos terapija: Tėvai mokomi suprasti vaiko poreikius, nuraminti ir padrąsinti savo vaikus.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį.
• Medikamentinis gydymas: Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas.

Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka

tags: #psichologai #apie #vaiko #baime