Nuo užgniaužtų prisiminimų iki neteisingų liudininkų parodymų - psichologijoje egzistuoja įvairūs būdai, kaip paveikti ir netgi perrašyti prisiminimus. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip psichologai tiria atminties klaidingumą, kokios yra netikrų prisiminimų pasekmės ir kokiais metodais galima keisti prisiminimų reikšmę.
Atminties klaidingumas: ar mes visi esame linkę išsigalvoti dalykus?
Psichologė Elizabeth Loftus, pagarsėjusi darbais netikrų prisiminimų srityje, teigia, kad mes visi esame linkę išsigalvoti dalykus. Tai nutinka todėl, kad ką nors prisimindami, imame potyrio gabaliukus - kartais iš skirtingų vietų ir laikų - ir juos apjungdami, sukonstruojame tai, ką laikome tikru prisiminimu, nors iš tikrųjų tai yra konstrukcija. Išvedimo į sąmonę procesas gali ją pakeisti, ir dabar išsaugote kažką kitokio.
Užslopinti atsiminimai: mitas ar realybė?
Dešimtajame dešimtmetyje ėmė rastis atgautos atminties atvejai, kai žmonės ėmė kaltinti kitus, remdamiesi užslopintais atsiminimais. Tokių prisiminimų tyrimui reikia naujos paradigmos. E. Loftus išvystė „sodrių netikrų atsiminimų“ kūrimo stipria įtaiga metodą. Nors įmanoma ilgai apie ką nors negalvoti, netgi apie kažką nemalonaus nutikusio jums, tose užgniaužtos atminties bylose yra kažkas tokio, pernelyg ekstremalaus, ką būtų galima paaiškinti užmiršimu ir prisiminimu. Daugeliu atvejų tai susiję su įtaigos psichoterapija.
Netikri atsiminimai: pasekmės ir tyrimai
Netikri atsiminimai gali turėti rimtų pasekmių. Naudojant „netikro grįžtamojo ryšio“ techniką, galima įtikinti žmogų, kad jam vaikystėje nutiko tam tikras įvykis, nors iš tikrųjų taip nebuvo. Atlikus panašius tyrimus su maistu ir netgi degtine, buvo įrodyta, kad netikri atsiminimai gali paveikti žmogaus elgesį ir pasirinkimus.
Smegenų vaizdavimas: netikrų ir tikrų atsiminimų panašumai
Bendradarbiaujant smegenų vaizdavimo tyrime 2010 m. buvo pasiekta įtikinama išvada, kad netikrų ir tikrų atsiminimų nerviniai vaizdai labai panašūs. Tai reiškia, kad smegenims sunku atskirti tikrus ir netikrus atsiminimus.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Prisiminimų perrašymas: kaip pakeisti įvykio reikšmę?
Prisiminimų perrašymas - viena pagrindinių schemų terapijos intervencijų - leidžia atkurti santykį su praeitimi pakeičiant emocinį prisiminimo krūvį, nors pats įvykis lieka nepakitęs. Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį pasiimame iš reikšmingų gyvenimo įvykių, yra tai, ką, mūsų manymu, mums reiškia tas įvykis. Būdami vaiku nesugebame suprasti, kad tikroji problema yra ne tai, kad mes kažkaip klystame, o problema yra, kad nėra, kas mus apgintų, palaikytų.
Kaip veikia prisiminimų perrašymas?
Tam tikra prasme smegenys neskiria tikro ir įsivaizduojamo patyrimo. Vaizduotė turi labai stiprų poveikį visam mūsų organizmui, visai mūsų psichikai. Mūsų protas reaguoja į įsivaizduojamus įvykius taip, tarsi jie vyktų realybėje. Protas veikia kaip skaidrių projektorius, kuris į mūsų suvokimo ekraną įdeda po vieną vaizdą. Perrašydami prisiminimus, keičiate projektoriuje įdėtą skaidrę, skirtą konkrečiai situacijai.
Prisiminimų perrašymo praktikos
Per terapines praktikas ieškoma būdų, kaip susidūrus su bauginančiu dirgikliu sumažinti skausmingų emocijų intensyvumą, kad prisiminimai nebeveiktų taip stipriai. Perrašomas nemalonus įvykis suteikiant jam šiltesnį, rūpestingesnį foną, kad su juo būtų susietas geresnis jausmas, kad šį įvykį galėtumėte prisiminti jau su kita, lengvesne emocija. Prisiminimų perrašymą galite įsivaizduoti kaip paveikslą, kuriame tam tikras dalis perdažote taip, kaip jums norisi.
Atmintis ir neuroniniai keliai
Neuromokslininkė L. Bojarskaitė paaiškino, kaip formuojasi prisiminimai mūsų smegenyse. Mūsų smegenys sudarytos iš milijardų neuronų, kurie susijungę vieni su kitais į tinklus taip, kad galėtų siųsti vieni kitiems signalus. Neuroniniai kelių tinklai yra nesuvokiamo dydžio, o mūsų prisiminimai yra naujų neuroninių kelių susidarymas.
Kaip keičiasi prisiminimai?
Prisiminimai keičiasi kaskart juos atsiminus. Kiekvieną kartą atsimenant įvykį iš praeities, jį koduojantys neuroniniai tinklai keičiasi. Todėl, pavyzdžiui, vieną kartą jūs prisiminsite, kad per Kalėdas brolis pametė žaislą, kitą kartą neuroninis kelias pasikeis ir prisiminsite, kad brolis žaislą pametė per Velykas, o trečiąkart gal išvis prisiminsite, kad tai jūs pats per Velykas pametėte žaislą.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Sugedęs telefonas: atminties netikslumai
Atmintis labiau panaši į sugedusį telefoną. Kaskart atsiminę tą patį įvykį, atsimename ne pradinį įvykį, o paskutinį to įvykio atsiminimą. Taip kas kartą prisiminus, gali įsivelti kokia klaidelė, kitą kartą prisiminus ta klaida dar padidės - netikslumas su kiekvienu prisiminimu tarytum kaupsis.
Netikrų prisiminimų rizikos veiksniai
Netikrų prisiminimų riziką kelia didelis susidomėjimas kažkuo, vaizduotė ir buvimas kokios nors srities ekspertu. Žmonės labiau linkę prisiminti tiek teisingą, tiek klaidingą informaciją, kuri atitinka jų jau egzistuojančius stereotipus, schemas ir norus.
Prisiminimų implantavimas
Mokslininkai ne kartą yra sėkmingai implantavę netikrus prisiminimus, pateikiant tam tikrus įtaigius ir užuominą darančius klausimus ar teiginius. Pavyzdžiui, klausiama: ar prisimenate, kur stovėjo RAUDONA mašina ir vyras su AKINIAIS? Nors mašina buvo visai ne raudona, o vyras neturėjo akinių.
Prisiminimų rekonstrukcija: nauda ir taikymas
Prisiminimų rekonstrukcija gali padėti, pavyzdžiui, pediatrijoje. Tai, kaip vaikai prisimena skausmą, geriau nuspėja ateities reakciją, nei skausmas pačios procedūros metu. Todėl tėvai gali padėti „rekonstruoti“ šiuos prisiminimus ir valdant skausmo prisiminimą sumažinti procedūrų baimę ir skausmą. Taip pat, rekonstruojant savo prisiminimus galima sumažinti ar net panaikinti ir tam tikras nors baimes.
Psichologinio smurto prevencija ir prisiminimai
Psichologinis smurtas gali palikti gilias žaizdas, o prisiminimai apie patirtą smurtą gali būti itin skausmingi. Svarbu atpažinti psichologinio smurto požymius ir imtis prevencinių priemonių. Jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta. Nebandykite taisyti smurtautojų, venkite savęs kaltinimo, teikite pirmenybę savo poreikiams, venkite bendrauti su smurtautojais, nustatykite asmenines ribas, pasitraukite iš santykių ar aplinkybių, duokite sau laiko pasveikti ir kreipkitės pagalbos į specialistą.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Išmokti pamiršti: moksliniai tyrimai
Mokslininkai pareiškė, kad mes galime išmokti pamiršti tuos prisiminimus, kurie mums atrodo nemalonūs, slegiantys ar gėdingi. Ilgai slopindami prisiminimus galime juos visiškai ištrinti iš atminties. Tyrimų metu buvo aptiktos smegenų dalys, kurios tampa aktyvios bandant ką nors pamiršti. Šis mokslininkų atradimas padės tiems žmonėms, kurie kenčia nuo depresijos ar patiria potrauminį stresą.
Vaikystės patirtys ir dabartinis gyvenimas
Didelė dalis mūsų gyvenimo problemų, nesėkmių, psichologinių sutrikimų priežasčių gali glūdėti vaikystėje. Tad norint jas spręsti reikia grįžti į vaikystės patirtis, santykius su artimiausiais žmonėmis, ypač tėvais, netgi gilintis į šeimos ir giminės istorijas.
Kaip atpažinti praeities nuosėdas?
Jeigu žmogus nelinkęs į savianalizę ir nėra domėjęsis psichologija, psichikos ypatybėmis, iš pradžių tikrai gali būti sudėtinga atskirti. Tačiau tai yra išlavinamas įgūdis. Meditacija padeda išvystyti dėmesingumą dabarties momentui, suprasti, ar aš tiek save, tiek savo aplinką, savo realybę matau adekvačiai, ar į situaciją reaguoju konstruktyviai, ar mane veda emocijos, kokia nors trauminė vaikystės patirtis.
Šeimos konsteliacijos: praeities įtakos atskleidimas
Šeimos konsteliacijų metodas gali padėti pamatyti tas reikšmingas praeities nuosėdas, atskleisti šeimos įtampų ir kitų problemų priežastis. Konsteliacijos į mano gyvenimą atėjo labai atsitiktinai. Tiesiog radijo laidoje išgirdau, kaip viena aktorė dalinosi savo patirtimi, ir mane tai labai sudomino.
Kaip veikia šeimos konsteliacijos?
Į konsteliacijas susirenka grupė žmonių, jie gali būti ir visiškai tarpusavyje nepažįstami. Išsirenkama, su kurio žmogaus situacija bus dirbama, jis trumpai nupasakoja savo problemą. Vedantysis užduoda klausimus apie tai, kaip tie žmonės jaučiasi, ką norėtų pasakyti ir pan. Kartais tie šeimos atstovai lyg pagal scenarijų atitinka realius šeimos narius, taikliai atspindi jų charakterį, elgesį ir pan.
Potrauminio streso sutrikimas ir prisiminimai
Dauguma žmonių patyrusių traumas yra kankinami šias traumas sukėlusių įvykių prisiminimų. Šie prisiminimai dažnai spontaniškai aktyvuojasi susidūrus su įvairiais trauminį įvykį primenančiais stimulais. Mokslininkų komanda norėjo sužinoti, ar yra įmanoma trauminius prisiminimus izoliuoti ir aktyvuoti juos dirbtinai, modifikuoti su šiais prisiminimais susijusius baimės pojūčius, slopinti arba net ir visai ištrinti ir pačius prisiminimus.
Tyrimai su gyvūnais: prisiminimų slopinimas
Tam įgyvendinti mokslininkai naudojo žiurkes it pasitelkė procedūrą, kuri leido sukurti asociaciją tarp įvairių neutralių stimulų ir traumą sąlygojusio įvykio. Šis tyrimas parodė, kad tokia netiesioginė prisiminimo aktyvacija gali leisti modifikuoti distresą keliančius trauminius prisiminimus: netiesioginis prisiminimų aktyvavimas atveria „langą“ šių prisiminimų slopinimui.
tags: #psichologai #prisiminimus #isvalyti