Įvadas
Mokytojas - tai žodis, kilęs nuo mokslo, apimantis mokymą, mokyklą ir mokinį. Tai reiškia, kad mokytojo pagrindinė paskirtis yra perteikti mokiniui mokslo pagrindus. Tačiau mokymas nėra tik žinių perdavimas. Svarbu išmokyti mokinius praktiškai naudotis žiniomis, formuoti įgūdžius, lavinti protinius gebėjimus operuojant mokslo žiniomis klasėje, laboratorijose ir realiame gyvenime. Mokytojas organizuoja mokinių veiklą, bendrauja, veda į gyvenimą, socializuoja juos. Taigi, mokytojas ne tik moko ir šviečia, bet ir išmoko mokytis, įpratina pažinti, uždega norą mokytis ir būti naudingu visuomenei. Todėl mokytojas dažnai vadinamas pedagogu (gr. vaikų vedėjas), vedančiu mokinius į gyvenimą. Mokytojas yra asmenybė, turinti didelę įtaką kitų žmonių asmenybės vystymuisi. Jis vertinamas ne tik kaip specialistas, bet ir kaip asmenybė, pilietis, sugebantis šviesti, praktiškai lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinį, ugdyti harmoningą asmenybę. Mokytojo rankose - jaunas žmogus, tautos ateitis. Todėl tai yra viena svarbiausių ir sunkiausių profesijų. Meilės ir pasišventimo savo profesijai mokytojui reikia, nes jis negreitai pastebi savo darbo vaisius. Todėl mokytojas turi stengtis pastebėti net mažiausius poslinkius, pasireiškiančius pedagoginiame darbe, mokinių elgesio, bendravimo su mokytoju, klasėje, mokykloje, gatvėje, namuose pokyčius. Ar kiekvienas gali būti mokytoju?
Mokytojas yra ugdymo proceso skatintojas, bendruomenės vadovas. Jo sėkmingo darbo sąlygos: geras dalyko supratimas, gebėjimas įvesti mokinius į žinių pasaulį, mokytojo atvirumas kaitai, kūrybingumas, entuziazmas ir gera valia. Mokytojui ir mokiniui būtina rami, pasitikėjimu grindžiama darbo atmosfera. Pedagogo profesija reikalauja ne tik pedagogikos, psichologijos ir specialybės žinių, bet ir asmenybės savybių, įgalinančių efektyviai reikštis pedagoginėje veikloje.
Kvalifikacijos kėlimas, nuolatinis tobulėjimas, humaniški santykiai yra svarbūs mokytojui. Pedagoginio meistriškumo vertinimo sistema apima pedagogo asmenybę ir jo pedagoginę veiklą. Idealaus mokytojo modelio nėra. Mokytojo vertinimo kriterijų ieškoma analizuojant mokytojo asmens charakteristikas ir darbo vertinimo kriterijus. Tačiau pagal šį modelį mokytojų charakteristikos būna subjektyvios, nes neatsižvelgiama į darbo sąlygas.
Mokinių žinios turėtų būti pagrindinis mokytojo vertinimo kriterijus, tačiau sunku atlikti tyrimus, kad būtų galima palyginti duomenis. Mokytojai dažniausiai vertinami pagal rangų skales, tačiau tai turi trūkumų. Geresnis vertinimas - stebėjimas ir mokytojo elgesio kodavimas. Dabartinis specialistas turi būti pasiruošęs naujų žinių srautui, suprasti supantį pasaulį, adekvačiai vertinti save, gerbti save ir aplinkinius, užmegzti kontaktus. Šių savybių formavimas įmanomas, jei jomis pasižymės mokytojai. Mokytojai, turintys saviaktualizacijos lygį, pasižymi nepriklausomybe, kūrybiškumu, santykių demokratiškumu ir produktyvumu.
Mokytojo Pedagoginė Veikla
Mokytojo pedagoginė veikla yra sudėtinga ir reikalauja profesinio meistriškumo. Mokytojas turi išmokyti mokinius ne tik teorijos pagrindų, bet ir individualios profesinės veiklos paslapčių, išugdyti profesionalus, išmokyti juos judesių tikslumo, koordinuotumo, savianalizės profesinės veiklos metu, padėti mokiniams susikurti vertybių sistemą. Jis privalo pratinti juos mokytis iš kitų, projektuoti savo veiklą, susikurti gaminio įvaizdį, tvarkingai laikyti darbo įrankius, taupyti medžiagas, palaikyti tvarką darbo vietoje. Lavinti mokinių psichines galias: pastabumą, smulkiuosius pirštų judesius, erdvinį suvokimą, vaizduotę, mastymą, dėmesį, rasti būdų kaip gaminti pigiau, bet geriau.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Profesijos mokytojui svarbu ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įvaldyti profesinės veiklos teoriją, būti autoritetu mokiniams. Pedagogo veikloje svarbus pastabumas, kuris dar vadinamas intuicija, kuri gimsta didelės patirties dėka iš kūrybingo darbo. Reikšmingi atminties ypatumai - gebėjimas greitai ir lengvai įsiminti mokinių pavardes, vardus, elgsenos, kalbos, išvaizdos bruožus. Medžiagos turinys ir pateikimo forma negali būti emociškai neutralūs. Vaizduotė padeda pedagogui iš anksto pamatyti savo veiklos rezultatą ir procesą. Sąmoningas savo poelgių, veiklos organizavimas ir reguliavimas, siekiant tikslo ir nugalint kliūtis, vadinamas valia. Tai sąmoningas žmogaus aktyvumo stimuliavimas. Pedagogui reikalinga valios savybė - ryžtingumas, gebėjimas greitai apsispręsti ir sprendimą realizuoti. Siekimas viską atlikti iki galo vadinamas atkaklumu. Labai svarbi valios savybė - savitvarda. Tai sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, jausmus, mintis, poelgius. Iniciatyvumas - valios išraiška, sudaranti prielaidas savarankiškai imtis ko nors nauja, tai gebėjimas kūrybiškai dirbti, savarankiškai elgtis.
Pedagoginiam darbe valia yra ir auklėjimo priemonė. Pedagoginė valios išraiška gali būti įvairi. Vieniems pedagogams pavyksta paveikti mokinius ekspresinėmis formomis, kitiems - priešingomis savybėmis - kantrumu, ramumu, nuoseklumu. Mokiniai jaučia mokytojo valios jėgą ir jai paklūsta tuo labiau, kuo mažiau jis ja naudojasi. Pedagogo reikalavimai geriau vykdomi tada, kai jie nuoseklūs, sudaro vientisą sistemą. Taigi, nuoseklumas keliant reikalavimus - reikšmingas pedagogo ypatumas.
Reiklumas - neatsiejama pedagogo savybė, nes visas pedagoginis darbas - tam tikrų reikalavimų kėlimas vaikams. Pedagoginis reiklumas ir principingumas siejami su taktiškumu, pedagogo savybe, reikalinga siekiant geresnių rezultatų. Profesijos mokytojas turi būti pasirengęs ne tik perteikti žinias apie veiklą, bet ir būti praktiškai ją patyręs. Profesijos mokytojo kvalifikaciją galima apibūdinti keturiomis kategorijomis - tai asmenybės vertingumu, pedagoginės veiklos mokėjimu, specialybės žinojimu ir praktiniu profesijos patyrimu.
Savybės, svarbios mokytojui: pakantumas mokiniams, ištvermė ir susivaldymas, sugebėjimas valdyti nuotaiką, pedagogo pašaukimas, sugebėjimas aiškinti naują medžiagą, bendravimo kultūra ir mokėjimas įteigti ką nors kitiems, pedagoginis taktas, tolerancija, dėmesio pasiskirstymas, stipri pedagogo asmenybė, dalyko išmanymas, atsidavimas mokiniams, pedagogo autoritetas, sugebėjimas ugdyti mokinių gabumus ir galias, sugebėjimas mokytis pedagoginio darbo kultūros iš savo mokinių.
Teisingas psichologinis nusiteikimas charakterizuojamas kaip pastovus pedagogo pasiruošimas kontaktui su vaikais, nusistatymu, jog bendravimas bus malonus, suinteresuotumas bendrauti emociškai ir rezultatyviai. Didelę įtaką pedagoginio bendravimo stimuliavimui turi nuotaika. Nuotaika stimuliuoja arba stabdo kūrybišką ugdymą, todėl didelis dėmesys skiriamas nuotaikos valdymui ir nusiteikimui.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Teigiamam bendravimui yra svarbus nusiteikimas, todėl nusiteikimas visada turi būti optimistinis, neleistinas negatyvus nusiteikimas, nustatant santykius su klase, svarbu kreipti dėmesį ne tik į pedagoginę situaciją, bet ir į asmeninius bei emocinius aspektus bei tarpusavio supratimą, santykius su klase būtina atnaujinti, net ir tada, jei daug kartų bendraujate su ta pačia klase. Pedagoginis taktas - intelekto, valios ir jausmų ypatumas, kurio išraiška yra saiko jutimas, kiek bendraujant su vaikais, būti reikliam ir kiek atlaidžiam. Pedagoginio takto šaltinis - meilė ir pagarba vaikams.
Emocijos ir jausmai turi įtakos pedagoginei veiklai, mokykloje, kurioje sveika, reikli ir geranoriška darbo atmosfera, vertinamas pareigingumas, iniciatyvumas ir kūrybiškumas suteikia malonumą bendraujant su kolegomis ir dirbant. Šių emocijų pagrindu susiformuoja atsakomybės jausmas už visą kolektyvą ir savo darbą.
Ekspresija arba jausmų išraiška - tai mūsų poelgiai, gestai, poza, mimika, akių išraiška, balso bei kalbos tempo ir tembro kitimai, veido odos paraudimas ar išbalimas, juokas,- be jų mokytojui nežengti nė žingsnio, ir žinoma juos būtina valdyti, ypač pyktį, nors dažnas pedagogas tai ignoruoja. Viena svarbiausių pedagogo emocinių charakteristikų - meilė vaikams, kuri pasireiškia domėjimusi jų vidiniu pasauliu; tai dvasinis dosnumas, noras pasidalyti su jais savo mintimis ir išgyvenimais; geranoriškas bendravimas, gebėjimas suprasti kiekvieno jų džiaugsmus ir sielvartus, atsakingumo jausmas už kiekvieno jų likimą ir ateitį. Gebėjimą įsijausti į kito žmogaus reagavimą, situaciją psichologijoje vadinama empatija. Ji siejama su etika, kultūra, o šito gebėjimo stoka - su egocentrizmu, susvetimėjimu. Empatija pedagogui nepakeičiama savybė , tačiau ją, kaip asmenybės savybę galima išugdyti.
Pedagogo kalba yra bendravimo bei mokymo ir auklėjimo priemonė. Čia svarbu jau pats balsas, tonas, nes jis pirmiausia rodo mokytojo nuoširdumą, stiprumą ir silpnumą, grubumą ir gerumą.
Mokytojo Funkcijos
Pedagoginė metodinė funkcija, psichologinė funkcija, specialybės funkcija, organizacinė funkcija, diagnostinė funkcija, motyvacinė funkcija, reguliuojamoji, kontrolinė - vertinamoji funkcija, komunikacinė bendravimo funkcija, lavinamoji ir auklėjamoji funkcija, koordinuojančioji profesinį rengimą funkcija, saviugdos ir savišvietos funkcija, konstruktyvioji funkcija, ekonominė funkcija.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Mokytojo Asmenybė
Pagrindiniai bendri reikalavimai keliami profesijos mokytojui: profesinė pramonės ir žemės ūkio, komercinė praktinė ir teorinė kompetencija, visapusiškas praktinis ir teorinis pasiruošimas. Tobulas ugdomasis profesinis kvalifikuotų darbininkų rengimas, pagrįstas profesine ir darbo pedagogika, darbo psichologija, pedagogine psichologija, technikos, mokslo, kultūros ir civilizacijos laimėjimais. Šis profesinis ugdymas turi garantuoti mokinių profesinę kvalifikaciją, jų asmenybės brandą. Tautos pažangos šūkis - rengti profesionalus ne pagal Rytų Vakarų ar Pietų modelius, o kurti savo Lietuvišką profesinio rengimo sistemą, kuri viską, kas gera yra pasaulyje pritaikytų Lietuvos sąlygomis. Svarbios tautiškumo, patriotizmo idėjos. Mokslinė, plati profesinė mokinių erudicija. Tautiškumas siejasi su religingumu, dora. Reiklumas mokiniams būtinas, nes be jo neturėsime profesionalų.
Profesijos mokytojas privalo gerai išmanyti: dėstomą discipliną, išsiaiškinti, ką mokiniai sunkiausiai įsisavina; Lietuvos švietimo koncepciją; ekonominius, darbinius, dorinius, kultūrinius reikalavimus; praktiškai įvaldyti bendrosios, profesinės ir darbo pedagogikos, psichologijos, ugdomojo proceso tyrimo metodikos pagrindus; būti susipažinęs su bendramokslinėmis ir bendrainžinierinėmis disciplinomis, priklausomai nuo profesijos reikalavimų.
Sugebėjimai
Profesijos mokytojas privalo mokėti: nuteikti mokinius profesinei veiklai, darbui ir saviugdai; pedagogiškai ir inžineriškai mąstyti, operatyviai ir teisingai įvairias pedagogines situacijas spręsti; taikyti mokymo metodus, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualias savybes; atlikti profesinį darbą, kurio moko mokinius; tvarkyti mokomąją techninę dokumentaciją; organizuoti produktyvų mokinių darbą pamokoje; sudominti mokinius dėstomu dalyku; ugdyti mokinių kūrybinius gabumus; naudotis techninėmis mokymo priemonėmis; atlikti mokinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių patikrinimą; analizuoti savo ir mokinių veiklą; dirbti savarankiškai, kūrybiškai ir kritiškai; bendrauti su mokiniais ir kolegomis; spręsti konfliktines situacijas; organizuoti mokinių profesinį orientavimą.
Išvados
Mokytojo ir studento santykiai yra daugialypis procesas, apimantis ne tik žinių perdavimą, bet ir asmenybės ugdymą, socializaciją ir profesinį orientavimą. Sėkmingi santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, pagarba, empatija ir nuoširdumu. Mokytojas turi būti ne tik savo srities specialistas, bet ir asmenybė, gebanti motyvuoti, įkvėpti ir padėti mokiniams atsiskleisti.
tags: #psichologai #studento #ir #destytojo #santykiai