Depresija yra dažnas ir sekinantis psichikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Laimei, yra įvairių veiksmingų gydymo metodų, kuriuos gali pasiūlyti psichologai, siekiant padėti žmonėms įveikti šią ligą ir susigrąžinti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime dažniausiai naudojamus depresijos gydymo metodus, pradedant farmakoterapija ir baigiant psichoterapija bei alternatyviais gydymo būdais.
Farmakoterapija: vaistai nuo depresijos
Vaistai nuo depresijos, dar žinomi kaip antidepresantai, yra vienas iš efektyvių depresijos gydymo būdų. Jie veikia normalizuodami cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais, pusiausvyrą smegenyse. Naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, mažesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) yra dažniausiai skiriami antidepresantai ambulatoriniam depresijos gydymui. Šie vaistai, tokie kaip citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas ir sertralinas, veiksmingai šalina depresijos simptomus. Jų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), jie saugūs perdozavus ir sukelia nestiprų šalutinį poveikį, kuris nėra labai varginantis.
Kitos antidepresantų grupės
Be SSRI, yra ir kitų antidepresantų grupių, tokių kaip NARI (noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai), SNRI (serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai), NaSSA (noradrenerginiai ir specifiniai serotoninerginiai antidepresantai) ir NDRI (noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai). Šie antidepresantai taip pat veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras. Pavyzdžiui, vieni labiau tinka, kai vyrauja nerimo požymiai, o kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka ar seksualiniai sutrikimai. Gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą kiekvienam pacientui, atsižvelgdamas į ligos požymių pobūdį.
Tricikliai antidepresantai (TCA)
Tricikliai antidepresantai (TCA), tokie kaip amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas ir doksepinas, yra gerai ištirta grupė, kurios veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės yra gerai žinomos. Visi minėti antidepresantai panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai - kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi antidepresantų nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Antidepresantų deriniai ir gydymo sustiprinimas
Kai depresijos gydymas farmakoterapija nepakankamai efektyvus dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo, skiriami antidepresantų deriniai arba gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
Vaistinės žolelės
Nuo seno depresijai gydyti naudojama ir paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai. Jos veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus, tačiau gali būti, kad augale esančios veikliosios medžiagos slopina selektyvią serotonino reabsorbciją.
Psichoterapija: aktyvus paciento vaidmuo
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Jos metu siekiama keisti mąstymo ir elgesio modelius, kurie prisideda prie depresijos simptomų.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską matyti tamsiomis spalvomis. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį antidepresantų poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti.
Psichoanalitinė ir psichodinaminė psichoterapija
Šios terapijos rūšys padeda pacientams suprasti nesąmoningus konfliktus ir praeities patirtis, kurios gali prisidėti prie depresijos.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Humanistinė psichoterapija
Tai nedirektyvi psichoterapija, besiremianti humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
Racionalioji psichoterapija
Dr. Ellis yra RET (racionaliosios emocinės terapijos) autorius. Ši psichoterapija logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją. Racionaliosios psichoterapijos tikslas - pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento. Artima jai yra Dr. Glasser RT (realybės terapija), kur yra skatinami racionalūs sveiki kliento pasirinkimai.
Tarpasmeninė psichoterapija
Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Tarpasmeninė psichoterapija gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai.
Apskritai psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu. Dabartinėje visuomenėje psichoterapija yra pripažintas pagalbos metodas esant įvairiems psichikos sutrikimams. Visa informacija, kurią psichoterapeutas sužino seansų metu, yra griežtai konfidenciali ir lieka paslaptyje. Kiekvienam žmogui būna situacijų, kai jam reikia pagalbos.
Hipnozė ir hipno kognityvinė elgesio terapija
Hipnozė yra gili atsipalaidavimo būsena, kuri leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus. Hipno kognityvinė elgesio terapija apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriant galingą terapinį metodą depresijos valdymui.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Kiti gydymo metodai
Be farmakoterapijos ir psichoterapijos, yra ir kitų gydymo metodų, kurie gali būti veiksmingi gydant depresiją.
Elektroimpulsų terapija (EIT)
Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė. EIT dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios. EIT renkamasi tada, kai esant neefektyviai medikamentinei terapijai prarandamas laikas, kuris gali lemti ligonio gyvybę (kai šis atkakliai atsisako maisto, yra didelis savižudybės pavojus). Absoliučių kontraindikacijų EIT nėra, tačiau ją skiriant būtina paisyti sąlyginių kontraindikacijų. EIT veikimo mechanizmas galutinai nenustatytas. Turima duomenų, kad ji aktyvina dopaminerginę sistemą, veikia serotonino, noradrenalino receptorių sistemas; hormonų ir medžiagų apykaitą, dėl to pagerėja nuotaika, padidėja motorinis aktyvumas.
Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS)
Elektros impulso terapijos ir TMS veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs. Literatūroje galima pamatyti magnetinės galvos smegenų stimuliacijos pavadinimo santrumpą rTMS - tai reiškia tą pačią transkranialinę magnetinę stimuliaciją. Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos. Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius. Taip normalizuojama biocheminė pusiausvyra smegenyse ir šalinami neuromediatorių disfunkcijos sukelti psichikos sutrikimai. TMS saugumas ir greitas poveikis visų pirma buvo pritaikytas gydant depresiją ankstyvu pogimdyminiu laikotarpiu, kai dėl placentos pasišalinimo sukelto neuromediatorių sutrikimo didelei daliai pagimdžiusių moterų atsiranda depresijos simptomų, o ilgalaikio gydymo medikamentais norima vengti.
Šviesos terapija
Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, dalį pacientų ima varginti bloga nuotaika, mieguistumas dieną, padidėjęs apetitas bei kūno masė. Tokių ligonių kraujyje nustatoma didesnė melatonino koncentracija. Ilgėjant šviesiai paros fazei, simptomai susilpnėja. 1980 m. A.Levi padarė pranešimą apie melatonino blokadą ryškia balta šviesa. Gydymas remiasi jos poveikiu per akies tinklainę pogumburiui bei kankorėžinės liaukos ląstelėms. Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino.
Miego deprivacija
1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Žinoma, kad sergant depresija labai dažnai pasireiškia miego sutrikimų: kinta jo struktūra, gylis, didėja ar mažėja motorinis aktyvumas. Subjektyvūs ligonių skundai sutampa su objektyviais pakitimais, nustatomais atliekant elektroencefalogramą (EEG) nakties miego metu. Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti du kartus per mėnesį. Teigiamas miego deprivacijos efektas ypač pastebimas esant melancholinei (net prilygsta antidepresantų poveikiui) bei adinaminei depresijai. Mažesnis poveikis esant asteninei ir/ar nerimastingai depresijai, taip pat negauta teigiamo efekto “maskuotos” depresijos metu. Miego deprivacija mažina depresiją bei didina gydymo antidepresantais veiksmingumą, tuo suteikdama galimybę labai sumažinti farmakologinių preparatų dozes.
Kiti alternatyvūs metodai
Reguliariai atliekami fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina ligonių, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę. Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais (santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2), kai pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo (kvėpavimo pilvu). Taip pat yra alternatyvios depresijos gydymo priemonės tokios kaip biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija. Yra žinoma daug atvejų kai reguliari jogos praktika, meditacijos, malda padėjo visiškai atsikratyti depresijos. Nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12.
Savigalba ir artimųjų palaikymas
Be profesionalaus gydymo, savigalba ir artimųjų palaikymas yra labai svarbūs depresijos įveikimo procese.
Savigalbos strategijos
- Dienos režimo laikymasis: Susidarykite savo dienotvarkę ir sąžiningai jos laikykitės.
- Fizinis aktyvumas: Išbandykite fizinį aktyvumą, jogą, meditaciją, muzikos klausimą, knygų skaitymą, pasivaikščiojimą gamtoje.
- Mityba: Valgykite visavertį maistą, įtraukite į racioną omega-3 riebalų rūgščių turinčius produktus.
- Miego higiena: Stenkitės miegoti rekomenduojamas 8 valandas per parą.
- Sąmoningumo praktikos: Praktikuokite dėmesingo įsisąmoninimo meditacijas.
- Buvimas saulės šviesoje: Kuo ilgiau būkite natūralioje saulės šviesoje.
Artimųjų palaikymas
Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai, nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei jaučiate ilgalaikį liūdesį, negalite susikaupti darbe ar mokykloje, jaučiate nuolatinį nuovargį arba pradedate vengti socialinių veiklų, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Taip pat kreipkitės pagalbos, jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai.
Depresijos gydymas: individualus požiūris
Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus. Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas - teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių.
tags: #psichologas #del #depresijos