Įvadas
Vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio seminarai ir įžvalgos yra itin svarbios švietimo, emocinės gerovės ir tėvystės kontekste. Jo patarimai padeda tėvams ir pedagogams geriau suprasti vaikų poreikius, pasiruošti naujiems mokslo metams, įveikti nuotolinio mokymosi iššūkius ir ugdyti skaitmeninį raštingumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime L. Slušnio rekomendacijas, kurios yra aktualios tiek kasdienėje tėvų praktikoje, tiek švietimo sistemos tobulinimo procese.
Pasiruošimas Naujiems Mokslo Metams: Emocinis ir Praktinis Aspektai
Kasmet vasaros pabaigoje tiek moksleivius, tiek jų tėvelius ištinka Rugsėjo 1-osios sindromas - pasiruošimas mokyklai reikalauja tiek emocinio nusiteikimo, tiek būtiniausių prekių įsigijimo. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys teigia, kad emociškai paruošti vaikus mokyklai yra tėvų darbas. Po vasaros atostogų ir atitrūkimo nuo rutinos tai gali atrodyti tarsi iššūkis, tačiau pokalbis, anot L. Slušnio, turi būti labai draugiškas ir natūralus.
Draugiškas Pokalbis Apie Lūkesčius ir Tikslus
„Ramiai pradėkite kalbą, jog prieš akis - dar vieni nauji mokslo metai. Paklauskite vaiko, ko jis iš jų tikisi, kokių lūkesčių turi, gal nori išsikelti tikslą, o gal svajoja pradėti lankyti naują būrelį? Nesiekite gauti konkrečių atsakymų, labiau stenkitės išklausyti vaiką ir išsiaiškinti jo jausmus“, - pataria L. Slušnys. Svarbu, kad vaikas jaustųsi išklausytas ir suprastas, o tėvai galėtų geriau pažinti jo emocinę būseną prieš naują mokslo etapą.
Racionalus Požiūris Į Mokyklinių Prekių Pirkimą
Kalbėdamas apie kitą pasiruošimo dalį - pirkinių krepšelio sudarymą - L. Slušnys tėvus ramina ir ragina neskubėti: „Tėvai turi išsiaiškinti, ko iš tiesų reikės mokyklai, todėl skubėti ir, vos prasidėjus mokyklinių prekių mugei, pulti stačia galva apsipirkinėti, nepatarčiau.“ L. Slušnys primena, kad su vaikais naują būtinųjų prekių krepšelį taip pat būtina aptarti ir racionaliai peržvelgti, ką galima panaudoti iš ankstesnių metų.
Įprastai šalies mokyklos pateikia rekomenduojamų moksleiviams įsigyti priemonių sąrašą, į kurį įeina pieštukinė, rašymo priemonės, kokybiški sąsiuviniai, aplankai, spalvotas popierius, piešimui skirtos priemonės ir kita. Preliminari suma šioms būtiniausioms prekėms įsigyti turėtų siekti nuo 20 iki 40 eurų (be kuprinės), priklausomai nuo pasirinktų priemonių bei gamintojų.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Tvarumas ir Kokybė Vietoj Naujų Daiktų Kulto
„Vaikams rekomenduoju ramiai paaiškinti apie mokyklinių prekių kokybę, pasakyti, kad čia svarbiau patvarios, o ne būtinai gražios prekės. Kai iškyla problema ir vaikas tiesiog užsigeidžia naujos pieštukinės ar kuprinės, taip pat gerai įvertinkite šį poreikį, išaiškinkite, jog kol kas tokios būtinybės nėra. Toks atviras ir protingas pokalbis bus žymiai reikšmingesnis nei, pavyzdžiui, melas, jog šiuo metu tam neturite pinigų. Be to, vaikus nuo mažumės reikia mokyti tvaraus daiktų naudojimo, tad mokyklinių prekių pirkimas yra puiki proga pradėti apie tai kalbėti su mažaisiais, kartu priimti sprendimus“, - ragina L. Slušnys.
Nuotolinis Mokymasis: Iššūkiai ir Galimybės
Koronaviruso pandemija pamokas iš klasių perkėlė prie kompiuterių ekranų. L. Slušnys sako, jog kiekvienoje situacijoje galima įžvelgti kažką teigiamo - nuotolinio mokymosi atveju tai yra didesnis vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Visgi psichiatras sako matantis daugiau šios situacijos trūkumų nei privalumų.
Judėjimo Stoka ir Savarankiškumo Apkrova
Pirmasis trūkumas - nuolatinis sėdėjimas prie ekrano. „Žmogus yra biologinė būtybė, kuriai reikia judėti. Fizinėje mokykloje pasibaigus pamokai vaikai priversti bent jau pereiti iš vieno kabineto į kitą ar pasivaikščioti per pertrauką. Judėjimo yra daugiau, o tai reiškia, kad ir smegenų veiklai, persijungimui iš proceso A į procesą B, yra geresnės sąlygos.“ Kitas dalykas - padidėjusi savarankiškumo apkrova gali apsunkinti mokymąsi.
„Nuotoliniu būdu nėra galimybės užduoti tiek klausimų, kiek būtų galima gyvai klasėje. Taip pat netenkama mokymosi būryje privalumų - galbūt vaikas nedrįsta užduoti klausimo, tačiau tai padarė jo bendraklasis ir vaikui aišku, kaip atlikti užduotį.“
Ekranų Laiko Ribojimas ir Alternatyvios Veiklos
Nors vaikų praleidžiamas laikas prie ekranų ir kelia susirūpinimą, pandemijos aplinkybėmis jo itin sumažinti greičiausiai nepavyks, o psichiatras L. Slušnys sako, jog dirbtinai jį riboti nėra geras sprendimas. „Tokioje situacijoje verčiau nustatyti ne ribojimus, o surasti kitų veiklų, kurių pagalba būtų galima padaryti pertrauką nuo ekranų. Iš tėvų girdžiu, kad, pasibaigus nuotolinėms pamokoms, vaikai tiesiog įsijungia „Youtube“ ar žaidimą. Vaikus tikrai reikėtų išmokyti atsitraukti, kad ir kasdien išeinant į mišką pasivaikščioti. Žinau vieną šeimą, kuri kasdien automobiliu apvažiuoja kurį nors Vilniaus mikrorajoną ir dar pasidomi jo istorija, pavyzdžiui, kada pastatyta Šeškinė.“
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Domėjimasis Vaiku ir Atviras Pokalbis
Pasak L. Slušnio, blogiausia situacija susiklosto tuomet, kai, vykstant nuotolinėms pamokoms, vaikas yra išjungęs vaizdą bei garsą ir žaidžia kompiuterinius žaidimus - toks mokymasis yra nulinės vertės. „Aišku, vienintelis dalykas, kaip pakeisti tokią situaciją, yra kalbėtis su vaiku. Bet pirmiausia tokią situaciją reikia pastebėti, o pastebėjimas kyla iš domėjimosi, kaip vaikui sekasi - kito kelio nėra.“
Ateities Vizija: Technologijos ir Gyvas Bendravimas
Kalbėdamas apie ateitį L. Slušnys yra optimistiškas - pasak jo, vaikai karantinu pernelyg nesidžiaugia ir yra pasiilgę gyvo bendravimo su draugais, mokytojais ir net su tais bendraklasiais, su kuriais ne visad sutarė. Psichiatro nuomone, karantinas apskritai šiek tiek išgydė jausmą, kad mokykla yra kažkas nemalonaus. Viena vertus, per karantiną vaikai įvaldė informacines technologijas, tačiau jų žinios giliausios, kuomet kalbama apie naudojimąsi socialiniai tinklais, bendravimą internete.
Skaitmeninio Raštingumo Spragos
Skaitmeninio raštingumo spragos išryškėja, kuomet tenka paruošti prezentaciją ar tinkamai pateikti tekstinį failą. „Nepaisant to, kad jaunimo skaitmeniniai įgūdžiai dažnai pranoksta vyresnių šalies gyventojų, jų žiniose taip pat yra spragų. Jie nepralenkiami socialinių tinklų, vaizdo žaidimų ekspertai, tačiau neretai stokoja kiek formalesnių žinių. Dėl šios priežasties siekiame užpildyti esamas spragas, sustiprinti jaunimo skaitmeninius įgūdžius ir paskatinti juos rinktis su informacijos ir ryšių technologijų naudojimu susijusias profesijas.“
Technologijų Panaudojimas Ateityje
Pasak L. Slušnio, net ir grįžus prie įprasto mokymosi, būtų galima išnaudoti per karantiną įgytus skaitmeninius įgūdžius ir pasitelkti technologijas kasdienybėje. „Pavyzdžiui, tėvų susirinkimai ar bent dalis jų tikrai galėtų ir toliau vykti nuotoliniu būdu. Praktika rodo, kad tokiuose susitikimuose dalyvauja daugiau tėvų, nes jiems kur kas paprasčiau reikiamu laiku prisijungti užuot atvykus į mokyklą fiziškai.“
Diskusijų Festivalis „Būtent“: Kokia Prasmė Turėti Vaiką?
2025 m. rugpjūčio 30 d. diskusijų festivalyje „Būtent“ tėvai ir ekspertai nagrinėjo klausimą, kokia prasmė turėti vaiką. Dalyvavo: penkių vaikų mama Beata Nicholson, politikė Morgana Danielė, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys ir Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė. Pokalbį moderavo dr. Rūta Latinytė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centro mokslininkė. Ši diskusija atspindi nuolat kintantį požiūrį į tėvystę ir šeimos vertybes šiuolaikinėje visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Kitos Iniciatyvos ir Dalyvavimas Renginiuose
Linas Slušnys aktyviai dalyvauja įvairiose iniciatyvose ir renginiuose, skirtuose vaikų ir tėvų gerovei. Pavyzdžiui, dalyvavimas „Mamų mugėje“ 2025 m. balandžio 3-4 dienomis rodo jo įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą ir norą dalintis savo žiniomis su tėvais. Konferencija „LINK“ taip pat kviečia kalbėti apie švietimo ateitį, ieškoti balanso tarp virtualaus ir gyvo mokymosi, jungčių tarp mokyklos ir pasaulio.
tags: #psichologas #slusnys #seminaras