Konfliktai yra neišvengiama gyvenimo dalis, lydinti mus tiek mokykloje, tiek asmeniniuose santykiuose. Vieni jų vengia, kiti į juos pasineria, tačiau gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus yra būtinas sėkmingam bendravimui ir harmoningiems santykiams. Šiame straipsnyje panagrinėsime galimas konfliktų priežastis ir sprendimo būdus, pradedant nuo šeimos ir mokyklos aplinkos ir baigiant asmeniniais santykiais.
Konfliktų priežastys ir pasekmės
Pirmiausia, turime pripažinti, kad esame skirtingi ir kiekvienas tą pačia situaciją mato skirtingai. Antra, turime išmokti geriau suprasti tiek savo, tiek antros pusės poreikius. Poreikius, kuriuos norime patenkinti konkrečiais veiksmais. Vienas siūlo vienus veiksmus, kitas - kitus.
Konflikto metu viena pusė bando primesti antrai pusei savo situacijos sprendimą. Kiekviename iš mūsų gyvena noras būti teisiam. Noras būti teisiam yra tiesiogiai susijęs su mūsų savigarba. Mums atrodo, kad jei būsime neteisūs, mūsų savigarba sumažės. Tada konflikto metu siekiame įrodyti savo teisumą. Dėl to „esame nusiteikę ištraukti“ bet kokius argumentus, kurie padėtų mums įrodyti savo teisybės viršenybę prieš kitą. Na, o kai argumentų nebelieka, į darbą paleidžiame priekaištus, kaltinimus, patyčias, „įkandimus“ į jautrią vietą.
Pateikiamo atvejo konfliktų rezultatas - 1:6. Tai reiškia, kad vieną konflikto temą iniciuoja žmona, o 6- vyras. Po konflikto abu suartėjame ar atitolstame? Žinoma, kad atitolstame. Aukščiau pateiktame pavyzdyje žmona atitolsta labiau, nei vyras. Kai pažeidžiami abiejų poreikiai: žmonos emocinio saugumo ir vyro seksualinio pasitenkinimo, pagarba tarp sutuoktinių sparčiai nyksta. Kadangi konfliktai yra chroniški, t.y. pastoviai kartojasi kasdien, kas savaitę, tai sutuoktinių atšalimas ir atitolimas vyksta kasdien, kas savaitę. Tą patvirtina ir statistikai, apskaičiavę, kad 40 proc. Gali būti, kad poros ir neišsiskiria bet kenčia nuo priekaištų, pažeminimo, patyčių, kaltinimų.
Įprasti konfliktų sprendimo būdai, kurie išskiria poras:
- Konflikto vengimas (nespręsti). Tokia konflikto baigtis tik dar labiau padidina įtampą ir abiem tampa galvos skausmu, nuo kurio nėra vaistų. Įtampa auga, auga, kol galiausiai nuo menkiausios priežasties gali „išlėkti abipusiais žaibais“. Na, o „žaibai“ nudegina „širdis“.
- “Virvės tempimas į skirtingas puses” (procesas). Tokia konflikto baigtis, o tiksliau - nebaigtis taip pat kelia įtampą santykiuose, auga pyktis, noras įrodyti savo teisumą. Dėl tokio elgesio abu patiria pergyvenimus, nemalonius jausmus. Baigtis tokia pat, kaip ir pirmuoju atveju.
- Primesti kitai pusei savo valią (laimėti kito sąskaita). Tokia konflikto baigtis yra labai apgaulinga. Privertę kitą pusę paklusti savo norui, pažeminame kitą pusę, priverčiame ją pasijausti menkaverte, neišmanančia. Taip pasijautęs žmogus bus linkęs užsidaryti, vengs kontakto, bendravimo. Galiausiai laimėjusi pusė taip pat pasijus vieniša, ignoruojama, atstumta.
- Nusileisti kitai pusei (pralaimėti). Tokia konflikto baigtis liūdnai baigiasi nusileidusiai pusei. Ji jaučiasi neįvertinama, ignoruojama, menkavertė ir nereikalinga, vengs bendravimo.
- Kompromisas (abi pusės dalinai pralaimi). Tokia konflikto baigtis yra jausmas, kad tu pralaimėjai, nes dalinis sprendimas netenkina nei vienos pusės. Tai ir sukelia pralaimėjimo jausmą. Kai abu jaučiasi pralaimėję, jaučia nusivylimą, nuoskaudą, nepasitenkinimą. Nepasitenkinimas augina įtampą, kuri ir „išlekia žaibu“ per sekantį konfliktą.
Kuo tai baigiasi? Tai baigiasi užsidarymu, atitolimu. Pagarba sunaikinama. Jos vietoja auga Panieka.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Kaip poros konfliktų sprendimas gali sutvirtinti santykius?
Abipusiu laimėjimu (Win-Win). Geriausias įrankis sutarti poroje sprendžiant konfliktus abiems pusėms priimtinu sprendimu (Win-Win) yra Apribojimų teorijos (angl. IKD sudarymas konkrečiam konfliktui leidžia mums pažvelgti į konflikto šaknis giliau. Jūs galite mokytis sutarti poroje surandant abiems pusėms priimtinus sprendimus (Win-Win) savarankiškai arba atvykti į seminarą poroms Nr.
Apribojimų teorijos Mąstymo įrankis - Išsisklaidantis Konflikto Debesėlis (IKD)
Visuose konfliktų sprendimuose gali padėti Apribojimų teorijos Mąstymo įrankis - Išsisklaidantis Konflikto Debesėlis (IKD). Pavyzdžiui, vyras nori mylėtis kasdien, o žmona - kartą per mėnesį. Koks bus kompromisas? Kompromisas bus mylėtis 15 kartų per mėnesį. Ar bus laiminga žmona? Aišku, kad ne! Ar bus laimingas vyras?
Vaikų konfliktai: pamokos visam gyvenimui
Tėvams rūpi, kad jų vaikai sutartų. Būdami vaikai mes svajojome apie artimą ryšį su broliu ar seserimi. Tie, kurie augo vieni, svajojo apie sesutę ar broliuką, su kuriuo būtų smagu pažaisti. Tėvai sakydavo, jog brolį ar sesę turime mylėti ir niekuomet nesibarti, nesimušti. Tačiau iš tikrųjų meilė ir neapykanta, draugystė ir konkurencija, vienas kito saugojimas ir atstūmimas yra normalių brolių ir seserų santykių dalis.
Maži vaikai suvokia meilę kaip ribotą dalyką: tėveliai „turi“ meilės, tačiau su kuo daugiau žmonių ja tenka dalytis, tuo mažiau jos kiekvienam tenka. Kivirčydamiesi vaikai dažnai kovoja dėl didesnės šio meilės „pyrago“ dalies. Anksčiau ar vėliau iškyla teisingo meilės „padalijimo“ problema ir neretai lieka opi visą gyvenimą. Vyresnioji dukra ir po metų gali su nuoskauda prisiminti, jog jaunėlei buvo leista įsiverti auskarus trejais metais anksčiau nei jai.
Svarbu atsiminti, kad vaikų tarpusavio nesutarimai yra ne tik nemalonūs, bet ir naudingi. Atlikdami šiuos prieštaringus brolio ar sesers vaidmenis vaikai išmoksta neįkainojamų žmonių santykių pamokų: kaip ginti savo teises, kaip kovoti dėl savęs be agresijos ir priešiškumo, kaip spręsti nesutarimus ieškant kompromiso, kaip garbingai pralaimėti. Tėvų padedami vaikai išmoksta pasikliauti - juk galime jausti didelį pyktį artimam žmogui, tačiau po kurio laiko vėl pajusti jam meilę ir neprarasti artimo ryšio.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Kaip elgtis šeimai pasipildžius nauju nariu?
Kai šeima pasipildo nauju nariu - kūdikiu, draugai, tėvų artimieji dažnai klausia, kaip jaučiasi vyresnėlis. „O, jis labai myli sesutę / broliuką!“ - skubiai atsako tėveliai. Ar visada taip paprasta? Vyresnysis vaikas dažnai, atrodo, nuoširdžiai myli ir rūpinasi kūdikiu, o po kelių dienų lygiai taip pat nuoširdžiai pasiūlo gražinti broliuką į ligoninę, iš kur tėvai jį parsivežė. Tie tėvai, kurie išsigąsta ar ignoruoja šiuos vaiko nusivylimo ženklus, daro klaidą. Kuo greičiau pripažįstame vaiko dviprasmiškus jausmus, tuo efektyviau padedame jam apsiprasti su broliu ar seserimi.
Patarimai tėvams:
- Skatinkite vyresnius vaikus žodžiais reikšti savo jausmus. Turėkite galvoje, kad vaikui suvokti, jog jis turi sesę ar brolį, reikia nemažai laiko. „Taip atsitiko, kad vieną dieną jaunėliui manęs reikėjo labiau. Atsisukusi į vyresnįjį tariau: „Supranti, Tomai, aš esu ir Sauliaus mama.“ Jo akyse pamačiau ir šoką, ir netikėjimą, ir siaubą. „O tėtis yra ir Sauliaus tėtis,“ - tarė jis. Kai linktelėjau, jis ėmė verkti ašarodamas ir pasikūkčiodamas.“
Karo lauko taisyklės
Kodėl „broliški konfliktai“ yra toks dažnas reiškinys? Reikia suprasti, kad šeima ir namai yra ta aplinka, kurioje mes leidžiame sau būti savimi ir nesirūpinti, ką kiti apie tai pamanys. Vaikams šeima yra laboratorija - ta vieta, kur jie gali išmokti savikontrolės ir bendradarbiavimo, pagarbos kitų privatumui, pykčio ir pavydo valdymo. Išmokti šitų dalykų vaikystėje yra daug lengviau nei vėliau. Faktas, kad vaikai ginčijasi ir kovoja, yra natūrali svarbių vaikystės santykių dalis.
Nors vaikai pešasi dėl daugybės priežasčių, viena iš pagrindinių yra noras jaustis svarbiam tėvų gyvenime. Vaikui tėvų meilė reiškia saugumą ir tikrumą. Pyktis, priešiškumas broliui ar seseriai dažnai reiškia, kad vaikas bijo likti nepastebėtas, nesvarbus, iškeistas į kitą vaiką, jis nori būti tėvams svarbus. Todėl prieš įsikišant į vaikų konfliktą, būtina gerai pagalvoti ir daryti tai tik ypatingu atveju. Įsikišdami į konfliktą dažnai rizikuojame priimti vieno arba kito vaiko poziciją. Vienas lieka kaltas, kitas - auka. Tokia situacija - puiki dirva tolesniems konfliktams. Tik tuomet jau abu vaikai stengsis pateikti save kaip „auką“ ir pelnyti tėvų dėmesį ir palankumą. Kaip elgsitės tuomet? Besipešantiems vaikams dažnai nėra taip svarbu, kuris laimės ar kurio bus teisybė. O štai faktas, kad užstosite vieną arba kitą tikrai neliks jų nepastebėtas.
Giminės pėdsakais
Kuo vaikai mažesni, tuo dažniau tenka gesinti kilusią „ugnį“, skirti besipešančius. Kai vaikai paauga, neskubėkite kištis į jų kivirčus. Vaikai yra gudrūs ir moka pradėti ginčą taip, kad jūs nė nepastebėsite, kuris buvo pirmas. Teisybę nustatyti visuomet bus sunku. Taip, Saulius vožė Onai. O gal ji jį erzino? Skatinkite pačius rasti išeitį. Sakykite: „Man įdomiau, kaip jūs šį klausimą išspręsite, negu tai, nuo ko viskas prasidėjo.“
Jei matote, kad įsikišti būtina, elkitės ramiai ir neutraliai - neremkite nei vieno, nei kito. „Kastis“ iki kiekvieno konflikto pamatų - bergždžias dalykas, tačiau atkreipkite dėmesį į konfliktus, kylančius dėl tos pačios priežasties - gali būti, jog ateityje galima šiems konfliktams užbėgti už akių.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Gal ir menka, bet vis dėlto paguoda dėl vaikų konfliktų išgyvenantiems tėvams galėtų būti kai kurių specialistų nuomonė, jog kuo atviriau vaikai kivirčijasi vaikystėje, tuo draugiškesni būna vyresni. Tiesiog tokie vaikai geriau pasirengia spręsti konfliktus, su kuriais susiduria tolesniame gyvenime. Tačiau reikia pabrėžti, kad per laisvas tėvų auklėjimo stilius (kai nesidomima, kur yra vaikai ir ką žaidžia) bei konfliktų toleravimas sudaro vaikams sąlygas patirti daugiau nemalonių konfliktinių situacijų, kurias jie vargu ar turi kompetencijos patys išspręsti, ir sudaro sąlygas formuotis agresyviam charakteriui, vaikai neišmoksta išspręsti konfliktų. Taigi tėvai būtinai turi skirti dėmesio vaikų konfliktams, tačiau jų kišimasis turi būti itin subtilus.
Svarbūs principai:
- Nustatykite pagrindines „konflikto taisykles“ ir jų visi laikykitės. Skaudinti vienam kitą nevalia. Nevalia ir menkinti, žeminti kitą (sakykite: „tu mane siutini“, tačiau nesakykite: „tu kvailas mažvaikis“).
- Paaiškinkite vaikams, kad jų pyktis yra suprantamas, tačiau bet kuriuo atveju būtina rasti taikų problemos sprendimą. Leiskite aiškiai suprasti, kad šaukimas, muštynės ar kitas įžeidžiamas elgesys netoleruojamas. Bausmė už šių taisyklių laužymą turėtų būti žinoma dar prieš prasidedant konfliktui. Nustatę taisykles, laikykitės jų (jūs taip pat).
- Kai taisyklės yra sulaužomos ir negalite nustatyti, kuris iš tiesų yra kaltasis, pasekmes turėtų pajusti abu „prasižengėliai“. Kad ir kas būtų nutikę, duokite laiko nusiraminti, o po to leiskite kiekvienam vaikui išsakyti savo nuomonę.
- Pasistenkite tiesiog išklausyti, neteisdami ir nesmerkdami. Dažnai tėvai mėgina greitai baigti pokalbį fraze „aš jus abu myliu“ ar pan. Jūsų vaikas mėgina pasakyti tai, kas jam yra ypač svarbu, taigi be galo svarbu jį dėmesingai išklausyti rimtai reaguoti į jo žodžius. Jei peštukų versijos nesutampa, neginkite nė vienos pusės, tiesiog pasistenkite duoti vaikams veiklos, kuri atitrauktų jų dėmesį nuo ginčo.
Broliški santykiai palieka pėdsaką mūsų gyvenime. Vaikai, kurie išmoko, kad pyktis ir pavydas yra natūralūs ir suvaldomi jausmai, sukurs laimingus ir visaverčius santykius būdami vyresni.
- Raskite progų praleisti laiko su kiekvienu vaiku atskirai.
- Susitaikykite su faktu, kad visada pasitaikys situacijų, kuomet vaikai nesutars.
- Ugdykite požiūrį, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, turi savitų poreikių.
- Pagirkite vaikus, kai jie bendrauja draugiškai ir sprendžia konfliktus konstruktyviai.
Ar brolybė - lygybė?
Kalbant apie vaikus šeimoje, „sąžiningai“ ne visada reiškia „vienodai“. Kiekvieno vaiko šeimoje poreikiai yra unikalūs. Protesto šūksnis „taip nesąžininga!“ dažniau reiškia ne nelygiai padalytas meilės porcijas, bet pasipiktinimą, kad jūsų meile ir šiluma apskritai reikia dalintis. Taigi skirkite kiekvienam vaikui išskirtinio dėmesio, duokite kiekvienam tai, ko jam reikia labiausiai.
Įtraukite ir pačius vaikus į tinkamų santykių kūrimą - tegul vaikai patys pasiūlo sąžiningų kasdienių problemų sprendimų, pvz., kaip paskirstyti namų ruošos darbus, pasirinkti TV programą ar pasidalyti laiką prie kompiuterio. Lygybė savaime neturi tapti tikslu. Dažnai, kai vaikai skundžiasi „nesąžiningu elgesiu“, jie trokšta dar vieno apkabinimo, papildomos minutės tik jam vienam skirto dėmesio, supratimo, kad jis jaučiasi prislėgtas ar sudirgęs. Kitaip sakant, stenkitės įžvelgti vaiko jausmus, slypinčius už jo žodžių.
Užaugę vaikai
Brolių ir seserų santykiai yra unikalūs. Jie ypatingi gyvenimo bendrakeleiviai, galintys suteikti vienas kitam užuovėją, kurios nesuteiks joks kitas žmogus. Mokslininkai nustatė, kad suaugusių brolių ir seserų santykiai susiklosto keleriopai. Užaugusių brolių ar seserų santykiai gali būti intymūs ir artimi - šie „vaikai“ yra ypač atsidavę vienas kitam, labai vertina brolišką meilę. Bendraminčiai broliai ar seserys yra geri draugai. Jie artimai bendrauja, tačiau labiau vertina savąsias šeimas ir pačių auginamus vaikus. Ištikimi santykiai pasireiškia šeimos istorijos puoselėjimu. Šie vaikai palaiko nuolatinį kontaktą su šeima, dalyvauja ir organizuoja šeimos susitikimus, skuba į pagalbą ištikus nelaimei. Yra vaikų, kurie užaugę vienas kitam yra tiesiog abejingi, jų bendravimas yra retas, epizodiškas. Tarp vaikų gali susiklostyti ir priešiški santykiai, kurie yra grįsti pykčiu, apmaudu, nuoskauda, kitais nemaloniais jausmais. Artimus, ištikimus ar draugiškus santykius su broliais / seserimis palaiko maždaug 90% užaugusių vaikų, abejingų ar priešiškų yra kur kas mažiau.
Nustatyta, kad užaugus santykiai su broliais ir sesėmis yra aiškiai susiję su emocine gerove. Pavyzdžiui, moterys, kurios bendrauja su seserimis jaučiasi saugesnės, geriau suvokia savo socialinius vaidmenis. Įdomu, jog teigiamą efektą sukelia jau pats sesers buvimo faktas, nebūtina dažnai ir intensyviai bendrauti. Moterys tradiciškai linkusios prisiimti globėjų vaidmenis, todėl ir santykiai su seserimis yra ypač svarbūs.
Mylėk kitą, kaip save patį
Tyrėjai mano, jog suaugusių ar vyresnio amžiaus brolių ar seserų pagalbos dydis priklauso nuo jų santykių vaikystėje ir paauglystėje. Kai jie jauni palieka tėvų namus, pagalba ir parama priklauso nuo jų socialinio gyvenimo panašumo ir užuojautos. Vėliau jie tampa kompanionais, teikia emocinę pagalbą, kartais paremia vienas kitą finansiškai. Broliu ar seserimi galima pasikliauti ištikus krizei ir tada, kai tenka rūpintis senstančiais tėvais. Kuo broliai vyresni, tuo ši pagalba ir parama tampa svarbesnė - apsilankymai ir skambučiai tampa labai brangūs. Ypač vertinga jų pagalba, kai brolis ar sesuo suserga ir reikia padėti kur nors nuvažiuoti, pasirūpinti namais. Jie taip pat padeda netekus sutuoktinio.
Atminkite, kad vaikai mokosi iš tėvų, tad jūsų santykiai su savo broliu ar seserimi (pusbroliais, pusseserėmis) yra jiems didžiausias pavyzdys. Prisiminkite, kaip bendravote vaikystėje? Kokie jūsų santykiai dabar?
E. Frommo knygoje „Menas mylėti“ rašoma, kad broliška meilė yra pamatinė meilės rūšis, kitų meilės rūšių pagrindas. Ji apima atsakomybę, rūpestį, pažinimą, pagarbą kiekvienam žmogui, norą padėti jam gyvenime. Broliška meilė yra lygių meilė. Apie šią meilės rūšį Biblija sako: mylėk savo artimą, kaip pats save…
Mokykla kaip konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymo erdvė
Mokykla yra ne tik žinių, bet ir socialinių įgūdžių ugdymo vieta. Mūsų mokyklos tikslas - suteikti mokiniams galimybę pasiekti aukščiausius akademinius rezultatus, tačiau ne mažiau svarbu ugdyti jų gebėjimus bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Demokratinėje mokykloje, kurioje mokomės pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas Bendrąsias ugdymo programas, ypatingas dėmesys skiriamas ne tik dalykinėms žinioms, bet ir gyvenimiškoms kompetencijoms.
Skaitymo ir teksto suvokimo svarba
Daug dėmesio skiriame skaitymo įgūdžių stiprinimui ir bendros skaitymo kultūros puoselėjimui bendruomenėje. Ženkliai aukštesnį nei šalies vidurkis DM vaikų skaitymo gebėjimų lygį patvirtina ir Tarptautinis pasiekimų tyrimas, kuriame 2021 m. Visuminis pasaulio suvokimas ugdomas per dalykinę integraciją. Skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžiai yra tiesiogiai susiję su gebėjimu suprasti kitų žmonių pozicijas, argumentus ir emocijas, o tai yra būtina konfliktų sprendimo sąlyga.
Individualizuotas ugdymas ir diferenciacija
Ugdymo procesas planuojamas remiantis autentišku ilgalaikiu dviejų integracijos ašių - gamtamokslio ir pasaulio kultūrų - planu. Galimybė ugdytis aukštesniu lygiu suteikiama per autentišką diferenciacijos modelį, kurio tikslas - panašių ugdymosi poreikių mokinių ugdymas(is) centruose. Šiuo metu diferenciacija vyksta šiose išgrynintose srityse - skaitymas ir teksto suvokimas bei probleminių uždavinių sprendimas. Tinkamiausias mokymosi centras parenkamas atlikus ugdymo etapo įsivertinimus, drauge su vaikais aptarus geriausiai jų gebėjimus ir poreikius atliepiantį mokymosi kelią - didesnius akademinius iššūkius, greitesnį mokymosi tempą arba, prireikus, galimybę įtvirtinti reikiamas dalykines kompetencijas įsivardintose srityse. Tai suteikia vaikams sąlygas konstruotis autentišką mokymosi kelionę ir mokytis prisiimti atsakomybę už savo tobulėjimą.
Įsivertinimas ir mentorystė
Ugdymosi įsivertinimą laikome procesu, kurio nuolat mokomasi ir nuo kurio atsispiriama planuojant maksimaliai vaiko gebėjimus ir poreikius atliepiančią akademinę kelionę. Kryptingai ugdome vaikų įsivertinimo gebėjimus, nes svarbiausias tikslas - kad patys vaikai kuo aiškiau jaustų savo progresą ir galėtų įsivardinti savo stiprybes ir tobulintinas sritis. Šiuose procesuose mokinius lydi nuosekli suaugusiųjų mentorystė. Vaiko ugdymo(si) progresas išsamiai apžvelgiamas kas pusmetį vykstančiuose trišaliuose (vaikai-tėvai-mokytojai) pokalbiuose: aptariamos asmeninės stiprybės ir pasiekimai, kylantys iššūkiai ir tikslai ateičiai.
Motyvacija ir saviraiška
Suprasdami, kad įgytų žinių, gebėjimų gylis ir plotis priklauso ne tik nuo mokytojo galių, bet ir nuo mokinių noro siekti pažinti, išmokti, suprasti, gebėti daugiau ir giliau - motyvaciją ir vaikų įsitraukimą į ugdymo(si) procesą įvardiname kaip esminę ugdymosi sąlygą. Ugdymo procese suteikiama erdvės vaikų saviraiškai ir galimybei prisidėti prie savo mokymosi formavimo - tai padeda mokiniams lengviau priimti mokymosi iššūkius ir juos įveikti su didesniu pasitikėjimu ir atkaklumu, didina mokymosi savarankiškumą ir motyvaciją.
Saugi aplinka ir socioemocinis raštingumas
Tikime, kad ugdymo(si) procesas sėkmingiausias, kai mokiniai pasitiki savo mokytojais ir gali mokytis iš savo klaidų saugioje aplinkoje. Saugią socioemocinę aplinką užtikriname per kuriamą ryšį tarp vaikų ir suaugusiųjų, per autonomijos užtikrinimą, įsigalinimą ugdymosi ir neformaliose veiklose. DM dienos ritmas suplanuotas taip, kad vaikai turėtų laiko - pažinti save ir kitus per kasdienį bendravimą, laisvą žaidimą, planuotas ir spontaniškai gimstančias veiklas. Daug dėmesio skiriama socioemociniam raštingumui, diskusijos ir konfliktų sprendimo įgūdžių lavinimui. Dėmesys individualiems ir visapusiškiams santykiams, mažos ugdymo grupės ir mokyklos bendruomenė sukuria sąlygas į vaiką orientuotam ugdymui.
Priešmokyklinis ugdymas
Demokratinėje mokykloje nuo pat pirmųjų dienų diegiami esminiai mokėjimo mokytis įgūdžiai ir demokratinės vertybės, kurių suvokimas ir įsisavinimas nuosekliai auga kartu su mokinių atsakomybėmis ir žiniomis. Žaisdami, kurdami ir tyrinėdami jie žengia pirmuosius žingsnius sudėtingesnių edukacinių ir bendruomeniškų procesų link. Priešmokyklinėje klasėje mes daug žaidžiame, o svarbiausia, žaisdami mokomės pažinti save ir mus supantį pasaulį. Žaidimas atveria duris į draugysčių, vaizduotės ir mokslo erdves. Vaikai mokosi kurti ryšį su savimi ir kitais, spręsti kilusius nesutarimus, kelti klausimus bei smalsiai tyrinėti aplinką.
Pagrindinė pakopa
Pagrindinėje pakopoje išlaikome nuoseklų demokratinio ugdymo filosofijos tęstinumą, vis labiau stiprindami savarankiško mokinių ugdymosi gebėjimus ir atverdami galimybes individualios mokymosi kelionės formavimui su palaikančia suaugusiųjų mentoryste. Demokratinėje mokykloje dirba empatiški ir brandūs mokytojai, kurie supranta ir priima paauglišką energiją bei padeda išgyventi kylančius iššūkius ir užtikrinti saugią aplinką jų santykio su savimi, kitu bei aplinka formavimuisi. Ypatingai daug dėmesio skiriama socioemociniams gebėjimams, kurie yra būtini, siekiant sukurti tinkamiausias mokymosi sąlygas ir galimybes skleistis kiekvieno potencialui. Siekdami padėti mokiniams įveikti pokyčių etapą ir užtikrinti nuoseklų ugdymosi procesą, pirmuosius pagrindinės pakopos metus apjungiame pradinės ir pagrindinės pakopos mokytojų resursus.
Konfliktai asmeniniuose santykiuose ir jų sprendimo būdai
Konfliktai yra neišvengiama bet kokių santykių dalis. Nesvarbu, kokie artimi žmonės, jų interesai ir tikslai gali nesutapti. Net ir labai tarpusavyje derantys partneriai susiduria su konfliktais. Kai pora susiduria su daug konfliktų, artimumas blėsta ir ji pradeda vengti bendros veiklos. Net tada, kai ką nors kartu (fiziškai) veikia, emociškai partneriai nėra kartu, jie jaučia įtampą, yra perdėtai jautrūs, nuolatos ieško potencialių besiartinančio konflikto ženklų ir vengia daryti bet ką, kas išprovokuotų neigiamą kito reakciją.
Kilus konfliktui, partneriai dažnai linkę kaltinti vienas kitą. Konfliktui intensyvėjant ir priešiškumui didėjant, daugėja nesusipratimų ir žmonės nebemato teigiamų partnerio savybių.
Klaidingi įsitikinimai ir gynybiniai mechanizmai
Konfliktai kyla ir vystosi dėl tam tikrų klaidingų įsitikinimų ir gynybinių mechanizmų, kuriuos esame linkę naudoti ginčų su partneriu metu. Kai kurios mūsų sąmoningai ar nesąmoningai tikime, kad galime skaityti partnerio mintis, atspėti, ką jis „iš tiesų“ galvoja. Mes netikime tuo, ką jis sako, ir mėginame atspėti „užslėptą“ prasmę. Dažniausiai priežastį ar paaiškinimą jau turime galvoje, todėl skirdamos per daug dėmesio neverbalinei kalbai, atskiriems žodžiams bei sakiniams patvirtiname išankstinį nusistatymą.
Be tikėjimo, kad galime skaityti kitų mintis ir įspėti slaptus ketinimus, egzistuoja kitas gynybinis mechanizmas - informacijos filtravimas. Filtravimas - tai elgesio ir mąstymo būdas, kai girdime tik tuos dalykus, kuriuos norime girdėti. Pvz., galime pastebėti signalus, rodančius partnerio pyktį, nerimą, bet nekreipti dėmesio tada, kai jam viskas gerai. Dar vienas elgesio būdas, apsunkinantis poros konfliktų sprendimą, yra vidinis poreikis greitai išspręsti kito problemas, teikti patarimus.
Kilus stresui, siekdami sumažinti įtampą, kai kurie žmonės pradeda juokauti. Vienas mano pažįstamas dažnai naudoja šią strategiją. Jis ima kalbėti daugiau nei paprastai, šaržuoti situaciją. Tai mane nepaprastai erzina, nes atrodo, kad tai, apie ką kalbame, jam yra nerimta ir nesvarbu.
#
tags: #psichologe #apie #konfliktus