Inga Leonavičiūtė - psichologė-kognityvinės ir elgesio terapijos psichoterapeutė, dėmesingo įsisąmoninimo mokytoja, besispecializuojanti globos ir įvaikinimo klausimais bei vedanti mokymus būsimiems globėjams ir įtėviams. Jos kompetencija apima platų spektrą klausimų, susijusių su emocine sveikata, saviverte, tėvystės iššūkiais ir vaikų auklėjimu. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines jos įžvalgas įvairiomis psichologijos temomis, remiantis jos patirtimi ir įžvalgomis.
Savivertė ir pasitikėjimas savimi
Žema savivertė yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių. Anot I. Leonavičiūtės, savivertę formuoja įsitikinimai, susiję su patirtimi, santykiais ir asmenybės tipu. Svarbu analizuoti savo gyvenimo taisykles ir jų kilmę, kadangi baziniai įsitikinimai ir mąstymo stilius daro didelę įtaką savijautai ir savivertei.
Ankstyvosios patirtys ir jų įtaka
Ankstyvosios traumos, tokios kaip fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas, tėvų atstūmimas ar nepriežiūra, gali turėti didelį poveikį savivertei. Vaikai mokosi stebėdami, todėl neigiami šablonai, perimti vaikystėje, gali lemti žemą savivertę. Net jei vaikas nepatyrė smurto, tėvų auklėjimo stilius taip pat gali turėti įtakos.
Lyginimas su kitais
Psichologė pabrėžia, kad lyginimas su kitais vaikais, ypač paauglystėje, gali formuoti neigiamą požiūrį į save. Vietoj to, ji rekomenduoja lyginti savo pasiekimus su savo ankstesniais pasiekimais. Svarbu, kad aplinka orientuotųsi į individualumą ir unikalumą, o ne į trūkumus.
Perdėta savivertė
Perdėtas pasitikėjimas savimi gali būti kompensacija už mažą savivertę. Tokia savivertė yra labai svyruojanti ir nestabili. I. Leonavičiūtė akcentuoja, kad savivertė turėtų būti stabili ir pakankama, nepriklausomai nuo laimėjimų ar nesėkmių.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Materialiniai skatinimai
Materialiniai skatinimai gali būti veiksmingi, tačiau psichologė pasisako už ilgalaikius pasiekimus ir vidinę motyvaciją. Skatinant už kiekvieną žingsnį, vaiko motyvacinė sistema gali išsikreipti, ir jis nenorės nieko daryti be atlygio.
Stabilumo svarba
Svarbu padėti formuoti stabilią savivertę, kuri nepriklausytų nuo laimėjimų ar nesėkmių. Ištikus nesėkmei, žmogus turėtų gebėti greitai atsistatyti ir nedaryti neigiamų išvadų apie save. Taip pat svarbu išsigryninti vertybes ir tai, kas žmogui gyvenime svarbiausia.
Savivertė ir santykiai
Žema savivertė gali turėti įtakos santykiams. Žmogus gali būti jautrus kritikai, stengtis įtikti ir nesijaučia pakankamas, todėl atsiprašinėja. Tokie žmonės visur mato pavojų ir gali ilgiau laikyti nuoskaudas.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei tam tikri dalykai trukdo kasdieniam funkcionavimui ir siekti gyvenimo tikslų, reikėtų kreiptis į specialistą.
Dirbančių tėvų iššūkiai
Šiuolaikinėje visuomenėje tėvams tenka derinti darbą ir vaikų auginimą, o tai sukelia daug iššūkių. I. Leonavičiūtė pabrėžia, kad darbdaviai turėtų suprasti šiuos iššūkius ir padėti tėvams juos įveikti.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Nerimas dėl vaikų
Visi tėvai jaučia didesnį ar mažesnį nerimą dėl vaikų auginimo, sveikatos, auklėjimo ir ugdymo. Dirbantys tėvai jaučia papildomą atsakomybę, nes nuolat nutinka netikėtų situacijų.
Darbdavių vaidmuo
I. Leonavičiūtė teigia, kad darbdaviai turėtų būti lankstūs ir supratingi dirbančių tėvų atžvilgiu. Svarbu atvirai kalbėtis apie iššūkius ir ieškoti bendrų sprendimų.
Patarimai dirbantiems tėvams
Psichologė pataria pasiskirstyti vaidmenis namuose su antrąja puse ir turėti savo pagalbos ratą, į kurį galima kreiptis, jei kas nors nutiktų darbe. Taip pat svarbu skirti kokybiško laiko vaikams ir suprasti jų emocinius poreikius.
Vaikų auklėjimas ir keiksmažodžiai
Vaikų auklėjimas yra sudėtingas procesas, o vienas iš iššūkių - keiksmažodžių vartojimas. I. Leonavičiūtė pateikia įžvalgų, kaip elgtis su vaikais, kurie pradeda vartoti keiksmažodžius.
Keiksmažodžių atsiradimas
Paprastai pirmieji keiksmažodžiai išgirstami apie 4-5 metus. Vaikai juos gali išgirsti bet kur - mokykloje, kieme, svečiuose ar namie. Maži vaikai dar negali atskirti, kas tinkama, o kas ne, ir kartoja tai, ką matė ar girdėjo.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Tėvų reakcija
Išgirdus pirmą vaiko keiksmažodį, galima nuleisti negirdomis, tačiau keiksmams pradėjus kartotis, reikėtų reaguoti ramiai, nederėtų vaiko bausti ar pykti. Svarbu pasikalbėti su vaiku apie tai, kas yra tinkamas ir netinkamas elgesys, ir parodyti savo pavyzdžiu, kad keiksmažodžių vartoti nedera.
Paaiškinimai ir alternatyvos
Reikėtų paaiškinti vaikui, kad kartais žmonės elgiasi netinkamai, o keiksmažodžiai yra vienas netinkamo elgesio pavyzdžių. Jei vaikas vyresnis, galima pasikalbėti apie tai, kad keiksmažodžiai atlieka garo nuleidimo funkciją, bet yra ir kitų būdų nuleisti garą.
Saviraiška ir pripažinimas
Mokyklinio amžiaus vaikai keiksmažodžius gali vartoti kaip saviraiškos būdą arba norėdami pritapti prie bendraamžių grupės. Svarbu padėti vaikui išsigryninti interesus ir rasti kitų saviraiškos būdų, kurie leistų jam gauti pripažinimą ir jaustis svarbiam tarp draugų.
Vaiko globa ir įvaikinimas
Globa ir įvaikinimas yra svarbūs sprendimai, reikalaujantys subrendimo ir įvertinimo. I. Leonavičiūtė pabrėžia, kad svarbu įvertinti motyvaciją ir pasiruošti atsakomybei už vaiką.
Pasiruošimas globai ir įvaikinimui
Asmenims, ketinantiems įvaikinti ar globoti, yra privalomi mokymai pagal globėjų ir įtėvių rengimo programą. Jie skirti sužinoti apie globos ir įvaikinimo sistemą Lietuvoje, suprasti, kokių praradimų gali būti patyręs tėvų globos netekęs vaikas, ir kaip jam padėti išgyventi trauminę patirtį.
Integracija į šeimą
Integracija į šeimą turi vykti po truputį, vaikui reikia laiko priprasti prie pokyčių. Svarbu numatyti rutiną, palikti vaikui distanciją, jeigu jos reikia, o kartais skirti daugiau dėmesio.
Iššūkiai ir sunkumai
Globėjai ir įtėviai turėtų būti pasiruošę, kad po medaus mėnesio vaikas gali rodyti elgesio sunkumus, demonstruoti pyktį ar nepasitenkinimą. Santykis ir meilė vaikui yra auginama, bet už tai atsakingas suaugęs žmogus, ne vaikas.
Tinginystės nauda
Paradoksalu, bet tinginystė gali būti naudinga. I. Leonavičiūtė remiasi moksliniais tyrimais, kurie rodo, kad tinginystė gali būti išradimų šaltinis, streso įveikos strategija ir būdas papildyti energijos atsargas.
Aktyvus atidėliojimas
Aktyvūs atidėliotojai mieliau dirba esant spaudimui ir sąmoningai priima sprendimą atidėlioti. Jie nestokoja tikslingo laiko panaudojimo, veiklos ir laiko kontrolės įgūdžių bei yra įsitikinę savo veiksmingumu.
Koncentracija į svarbius dalykus
Tingūs žmonės koncentruojasi į veiklas, turinčias didelį poveikį. Taupydami savo energiją, jie stengiasi išvengti nereikalingų užduočių ir siekia panaudoti minimalų energijos kiekį maksimaliam rezultatui pasiekti.
Psichinė sveikata
Tinginiauti yra sveika mūsų psichinei sveikatai. Tai gali padėti valdyti stresą, papildyti energijos atsargas ir atrasti netradicinius sprendimo būdus.
Labdaros fondas #nebe(NORIUGYVENTI)
Inga Leonavičiūtė dalyvauja labdaros fondo #nebe(NORIUGYVENTI) veikloje, kuris skirtas padėti žmonėms, ieškantiems būdų, kaip išgyventi sunkias būsenas ir eiti sveikimo keliu, tačiau neturintiems tam finansinių galimybių.
Programos tikslas
Programos tikslas - padėti žmonėms pažinti save, išmokti valdyti emocijas ir jausmus tam, kad galėtų sveikti ir atrasti norą gyventi.
Savigalbos programa
10 savaičių trukmės savigalbos programos metu žmogus iš naujo mokysis pamilti kasdienius dalykus, kiekvieną savaitę su psichologu aptars po naują gyvenimo būdo temą: mitybą, dienotvarkę, įkyrias neigiamas mintis, fizinį aktyvumą, šviesą, miego sutrikimus, bendravimą, traumas, laimės ir vertybių ryšį.
Pagalba visuomenei
Fondas kreipiasi į visuomenę žodžiu „PADĖK“ tam, kad surinkti pinigai būtų skirti tiems, kurie ieško, kaip padėti sau esant sunkioms emocinėms būsenoms, tačiau finansinės galimybės neleidžia šio tikslo įgyvendinti.
tags: #psichologe #inga #leonaviciute