Įžanga
Psichologė Kristina Grigalavičienė yra žinoma specialistė, konsultuojanti įvairiais psichologiniais klausimais. Šiame straipsnyje apžvelgsime jos įžvalgas apie vaikų tikėjimą Kalėdų stebuklais, patarimus tėvams, susiduriantiems su vaikų abejonėmis, bei kitus svarbius aspektus, susijusius su santykiais ir asmeniniu augimu.
Kalėdos vaikų akimis: stebuklo metas
Kiekvienam vaikui Kalėdos - tai nuostabiausias metas, kupinas mitinių būtybių ir paslapčių. Tai laikas, kai fantazijos tampa realybe, o stebuklai - kasdienybe. Tačiau vieną dieną vaikai ima ir „išauga“ šį tikėjimą. Tėvams kartais kyla klausimas: „Kada tinkamiausias laikas?“ nutraukti tikėjimą stebuklais.
Psichologė Kristina Grigalavičienė įsitikinusi, kad tinkamo laiko ar amžiaus ribos nutraukti tikėjimą stebuklais nėra. „Kalėdinės mitinės būtybės vaikų fantazijose simbolizuoja gėrį ir rūpestį. Visas mistinis Kalėdų metas, simbolika, apipinti išskirtiniu jaukumu, atidumu, globa, gerumu. Nėra amžiaus ribos, kai privaloma nustoti tikėti stebuklais. Tiesiog visi vieną rytą nubunda nebemokėdami žaisti. Tai nutinka neišvengiamai“, - aiškina specialistė.
Anot jos, paradoksalu, kad žiniasklaida, viešoji erdvė, artėjant šventiniam periodui, eskaluoja kalėdinio stebuklo temą. „Reklamose kalba elniai, šeimos sėdi spinduliuojančiais veidais ir vynioja kalėdines dovanas. Kalėdų Seneliai lenda iš kaminų, nuolat skamba kalėdinė muzika, miestai keičia savo veidą. Daroma viskas, kad visa pilka kasdienybė virstų žibančiu stebuklingu periodu. O visa aplinka dažnai laiko pareiga vaikus iš tikėjimo šia pasaka išplėšti kuo anksčiau“, - sako K. Grigalavičienė. Ir priduria, kad vėliau vaikams belieka bandyti šį tikėjimą susigrąžinti.
Tikėti - sveika
„Nemanau, kad blogai vaikams tikėti mitu apie ką nors, kas džiugina žmones, jei tik šie gerai elgiasi, - įsitikinęs Niujorko Lenoks Hilo ligoninės vaikų psichiatras dr. Metju Lorberis. - Vaizduotė yra normali raidos dalis ir skatina kūrybišką mąstymą ateityje.“ Kalėdų Senelio mitas yra pagrįstas tiesa. Šventasis Nikolas buvo tikra asmenybė, išgarsėjusi dėl savo dosnumo. Tad ir psichiatrai mano, kad Kalėdų Senelio mitas yra toks, kuris įkvepia vaikus daryti gera kitiems. Taip ir sukuriama tikroji Kalėdų dvasia. Anot dr. M. Lorberio, didesnį susirūpinimą turėtų kelti vaikai, kurie nesugeba fantazuoti.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Viskam yra tinkamas laikas
Taigi, nėra tinkamų būdų tikėjimui griauti. Dažniausiai iš pasakų tiesiog išaugama. „Aš vienareikšmiškai už tai, kad nevalia sąmoningai griauti tikėjimo stebuklu. Augančiam vaikui kyla natūralus noras, kad visi reiškiniai turėtų loginį paaiškinimą. Čia jau tėvų išradingumo reikalas, kaip ir kokiu būdu jie paaiškins Kalėdų Senelio mitą. Riba tarp melo ir fantazijos labai plona, ir jei vaikas nepasiruošęs, pasakos atėmimas iš jo bus labai skausmingas“, - perspėja psichologė K. Grigalavičienė.
Panašios nuomonės yra dr. M. Lorberis. Jis teigia, kad Kalėdų Senelio mitui visuomet ateina laikas išnykti. Tik tai nutinka skirtingu laiku. Vaikai patys ima abejoti mito logika, stengiasi pričiupti Kalėdų Senelį, po eglute dedantį dovanas. Visa tai - normali vaiko raida. Laikas baigtis tokiai pasakai ateina tuomet, kai vaikas pats nustoja tikėti.
Dr. M. Lorberis pataria tėvams patiems vaiko paklausti, ar šis tiki Kalėdų Seneliu. „Tėvai turėtų jausti atžalos pasirengimą susidurti su realybe. Neverta skubėti ir tai bandyti padaryti per anksti“, - teigia psichiatras.
Ką daryti, jei pasaka sugriaunama per anksti?
O ką tuomet daryti, kai nepasiruošusiam vaikui kalėdinę pasaką netikėtai sugriauna kiti? Psichologė K. Grigalavičienė pataria elgtis lygiai taip pat, kaip ir susidūrus su kitomis neteisybėmis: išdavyste, apkalbomis, išankstinėmis nuostatomis ir t. t. „Reikia padaryti viską, kad tikėjimas stebuklu ir gerumu liktų vaiko širdelėje. Paaiškinti, kad kiekvienas reiškinys yra daugiaprasmis, kad stebuklai slypi kiekviename mūsų. Nėra vieno recepto, tinkančio visiems. Juk mes ir užaugę nepaliaujame tikėti, nustojusius tikėjimo guodžiame ir bandome į jį atversti. Vadiname cinikais ir beširdžiais. Todėl nebūkime tokie savo vaikams. Vienas stebuklas juk gali transformuotis į kitą, ne mažiau gražų bei teikiantį vilties“, - sako psichologė.
Kiti psichologės Kristinos Grigalavičienės patarimai
Psichologė Kristina Grigalavičienė konsultuoja ne tik vaikų auklėjimo klausimais, bet ir padeda žmonėms spręsti santykių problemas, įveikti stresą ir nerimą, bei atrasti pasitikėjimą savimi. Štai keletas jos patarimų, kurie gali būti naudingi kiekvienam:
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Santykių problemos: kaip elgtis, kai trūksta šilumos?
Viltė (vardas pakeistas) kreipėsi į psichologę su klausimu, kaip elgtis, kai santykiuose su mylimu žmogumi jaučiamas šaltumas ir meilės trūkumas. Ji skundėsi, kad vyras neatliepia į jos prašymus apkabinti ar pabučiuoti, retai sako, kad myli, ir vengia intymumo. Psichologė pataria tokioje situacijoje atvirai kalbėtis su partneriu ir išsakyti savo poreikius. Svarbu suprasti, ar partneris žino, kaip jaučiatės, ir ar jis yra pasiruošęs keisti savo elgesį. Jei pokalbiai nepadeda, verta apsvarstyti poros terapiją.
Egzaminai: kaip įveikti stresą ir nerimą?
Psichologė Kristina Grigalavičienė (Londonas) teigia, kad egzaminai - tai baubas, kuriuo mokiniai pradedami gąsdinti vos išlipę iš pradinukų suolo. Jautresni vaikai labai dažnai neatlaiko šito spaudimo. Prasideda nemiga, košmarai, o ką jau kalbėti apie nuolatinę įtampą ir nerimą, kuri tiesiogine to žodžio prasme apkartina paskutinius metus mokykloje.
Patarimai tėvams:
- Nespauskite, o palaikykite vaiką.
- Stebėkite vaiką ir pateikite jam kelias ateities alternatyvas.
- Būkite draugu, o ne „cerberiu“.
- Rodykite savo pasitikėjimą ir ramybę.
Patarimai abiturientams:
- „Nekalkite“ vadovėlių atmintinai. Mokomoje medžiagoje nuolat ieškokite prasminių ryšių.
- Nepalikite mokymosi paskutinei nakčiai.
- Nepamirškite atsipalaiduoti. Yra laikas darbui, yra laikas ir poilsiui.
Patyčios: kaip apsaugoti savo vaiką?
Psichologė yra tvirtai įsitikinusi, kad patyčios prasideda šeimoje. Kai kurių šeimų tarpusavio bendravimo manieros nekelia dėl to abejonių. Svarbu kurti saugią ir palaikančią aplinką namuose, kur vaikas jaustųsi išklausytas ir suprastas. Jei vaikas patiria patyčias mokykloje ar kitoje aplinkoje, būtina nedelsiant reaguoti ir ieškoti pagalbos.
Vienatvė: kaip ją įveikti?
Vienatvė arba bendravimo stygius gyvenant apsuptam žmonių - savotiškai paradoksalus reiškinys. Rodos, kas gali būti paprasčiau nei natūraliai besiliejantis bendravimas tarp dviejų artumo ištroškusių individų, bet tikrovė dažnai visai kitokia. Psichologė pataria ieškoti būdų, kaip užmegzti prasmingus ryšius su kitais žmonėmis. Tai gali būti dalyvavimas bendruomenės veikloje, hobis, savanoriška veikla ar tiesiog atvirumas naujoms pažintims.
Kaip susigrąžinti pasitikėjimą savimi?
Daugeliui žmonių trūksta pasitikėjimo savimi, menka savigarba, nesiseka bendrauti su žmonėmis, susirasti draugų ir kt. Psichologė pataria pradėti nuo mažų žingsnelių:
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
- Atsisakykite savikritikos ir išmokite save pagirti už pasiekimus.
- Užsiimkite veikla, kuri jums teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti.
- Nebijokite išeiti iš savo komforto zonos ir išbandyti kažką naujo.
- Kreipkitės į specialistą, jei jaučiate, kad jums reikia profesionalios pagalbos.
Kaip išgyventi skyrybas?
Man 33 m., prieš pusmetį mane paliko vaikinas kuris man buvo visas pasaulis. Jis man atstojo ir draugus ir netgi šeimą. Po skyrybų svarbu leisti sau išgyventi emocijas, neslėpti skausmo ir liūdesio. Taip pat svarbu pasirūpinti savimi: skirti laiko poilsiui, sveikai mitybai, fizinei veiklai ir bendravimui su artimaisiais. Jei jaučiatės per daug prislėgtas, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Kokie tėvai - tokie vaikai?
Žinoma, vaikai turi tėvų genų, tačiau nepaisant šito, jie niekada nebus tokie patys, nesielgs taip pat kaip jų gimdytojai. Svarbu ugdyti vaiko individualumą ir leisti jam būti savimi. Taip pat svarbu rodyti vaikui meilę ir palaikymą, nepriklausomai nuo to, koks jis yra.
Psichologinės paramos ir informacijos centras Londone
Psichologinės paramos ir informacijos centras Londone - šiandien dar idėja, bet savanorių komanda dirba, pluša, kad ši idėja virstų tikrove. Norėdami sužinoti tikslesnį tokio centro poreikį, sukūrėme anketą, kurios pagalba galima aiškiai matyti rezultatus. Šis centras galėtų teikti pagalbą žmonėms, patiriantiems įvairias psichologines problemas, bei teikti informaciją apie psichologinę sveikatą.
tags: #psichologe #kristina #grigalaviciene