Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologės Kristinos Savickaitės veikla ir įžvalgos, susijusios su paauglių psichologinėmis problemomis Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi įvairių šaltinių informacija, atskleidžiančia paauglių problemas, teismų psichologų darbą ir galimybes padėti jauniems žmonėms.
Paauglių problemos ir pagalbos poreikis
Paauglystė yra sudėtingas ir svarbus gyvenimo etapas, kupinas iššūkių ir pokyčių. Kauno apygardos teismo psichologė Kristina Savickaitė atkreipia dėmesį į rizikos faktorius, kurie gali paskatinti paauglius nusikalsti. Tai elgesio ir emocijų sutrikimai, psichologinė agresija ir fizinės bausmės šeimoje, nusikalstama aplinka, bendraamžių atstūmimas ir smurtas per televiziją. Jei paauglys negali pritapti prie visuomenės ar bendraamžių, jis gali pradėti nelankyti mokyklos ir save realizuoti nusikalstamoje veikloje.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė pabrėžia, kad visuomenė turėtų prisiimti dalį atsakomybės už paauglių netinkamą elgesį. Pasak jos, su paaugliais reikia dirbti iki teismo, o teismas turėtų būti paskutinė priemonė.
Teismų psichologų vaidmuo
Nuo 2014 m. Lietuvos teismuose dirba teismo psichologai, kurie teikia psichologinę pagalbą vaikams ikiteisminiuose tyrimuose ir teismo procesuose. Teismo psichologas yra tarpininkas tarp vaiko ir teisininko, padedantis surinkti reikiamą informaciją ir apsaugoti vaiką nuo traumuojančio poveikio.
Klaipėdos apygardos teismo psichologė Aušra Augaitienė pasakoja, kad teismo psichologas turi siekti apsaugoti vaiką nuo traumuojamojo poveikio teismo procese ir kartu padėti teisėsaugos institucijai surinkti su byla ar įvykiu susijusią informaciją. Ji taip pat pabrėžia, kad teismo psichologas paslaugų neteikia pagal privačių asmenų prašymus, o tik teismo pirmininko ar teisėjo pavedimu.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Teismo psichologai dalyvauja baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai yra nepilnamečiai. Jie padeda tinkamai apklausti vaikus, atsižvelgdami į jų socialinę ir psichologinę brandą, bei apsaugo juos nuo menamų klausimų ar kitų veiksnių, kurie galėtų traumuoti. Civilinėse bylose teismo psichologai teikia pagalbą bylose dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kai teisėjui reikalinga pagalba išklausyti vaiko nuomonę.
Dr. Neringa Grigutytė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorė, teigia, kad psichologai teismuose gali padėti tiek dalyvaujantiems nepilnamečiams, tiek teisėjams, nagrinėjantiems bylas. Ji pabrėžia, kad psichologas padeda nustatyti faktus apklausiant nepilnametį ar mažametį, tarsi "išversdamas" teisėjo klausimus vaikui ir vaiko atsakymus teisėjui.
Vaiko apklausos kambariai
Svarbi teismo psichologo veiklos sritis yra nepilnamečių apklausa specializuotuose vaiko apklausos kambariuose. Tai vaikui jaukesnė patalpa, kurioje jis bendrauja tik su psichologu, o visi klausimai yra perduodami nuotoliniu būdu. Tokia aplinka padeda vaikui jaustis saugiau ir papasakoti apie įvykį be pašalinių trukdžių.
A. Augaitienė pastebėjo, kad tik šeši iš devynių Klaipėdos regiono apylinkių teismų turi patalpas, pritaikytas specializuotai vaiko apklausai. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ne visos patalpos atitinka keliamus reikalavimus - trūksta geros garso izoliacijos, vaikams patrauklių priemonių, o kai kurie teismai neturi reikalingos techninės įrangos.
Bendradarbiavimo svarba
Psichologė A. Augaitienė pabrėžia bendradarbiavimo tarp teismo psichologo, teisėjo ir ikiteisminio tyrimo pareigūno svarbą. Anot jos, kai kiekvienas specialistas ateina su savais, skirtingais tikslais, sunku pasiekti bendrą rezultatą - surinkti byloje svarbią informaciją ir apsaugoti vaiką nuo poveikio, kuris gali traumuoti. Todėl, psichologės nuomone, jei kiekvienai apklausai pasiruošiama iš anksto, suderinama bendra apklausos strategija, tuomet procedūra vyksta sklandžiau ir paprasčiau, o apklausos sėkmė garantuota.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Kitos pagalbos galimybės paaugliams
Be teismų psichologų, Lietuvoje veikia ir kitos organizacijos, teikiančios pagalbą paaugliams. "Vaikų linija" teikia psichologinę pagalbą telefonu, o įvairios visuomeninės organizacijos vykdo programas, skatinančias jaunuolių motyvaciją dirbti ir mokytis, didinančias pasitikėjimą savimi ir padedančias labiau pažinti save.
Šakių atviro jaunimo centro vadovė Edita Beržvinskaitė kviečia institucijas bendradarbiauti ir nukreipti jaunimą, kuris neranda savirealizacijos erdvės, pas juos. Gelgaudiškio "Šaltinio" specialiojo ugdymo centro psichologė Dalia Kasperavičienė teigia, kad norint pasiekti rezultatų, reikia vaikui pakeisti aplinką.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
tags: #psichologe #kristina #savickaite