Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolat skubame ir siekiame kuo daugiau atlikti, perdegimo sindromas tampa vis aktualesne problema. Tai - žmogaus emocinė būsena, pasireiškianti emociniu, psichiniu ir fiziniu išsekimu dėl per didelio krūvio ar įtampos darbe, prarandamas malonumas darbui ir jaučiamas atšalimas nuo anksčiau mėgtos veiklos. Nors psichikos sveikatos srityje perdegimo sindromas nėra įtrauktas į oficialių sutrikimų sąrašą, jis įvardijamas kaip konkrečiai su darbu susijęs fenomenas, pasižymintis išsekimu, padidėjusiu cinizmu ar emociniu atsiribojimu nuo darbo bei jausmų, jog nepavyksta kažko pasiekti.
Perdegimo sindromo priežastys ir pasekmės
Emocinio išsekimo sindromo (Burnout Syndrome) pasekmė - per dideli darbo krūviai - visiškai emociškai išsekęs darbuotojas. Neseniai Vokietijos profesinių sąjungų susivienijimas (DGB) apklausė per 1200 įvairių šalies kompanijų ir sferų darbuotojų. 40 procentų tyrimo dalyvių prisipažino, kad jų darbo diena seniai peržengia aštuonių darbo valandų ribą: darbui paprastai papildomai skiriamos mažiausiai keturios valandos vakarais ir savaitgaliai. Iš viso, kas penktas respondentas dirba dešimčia valandų daugiau nei oficialiai nustatyta.
Stresą sukeliantys krūviai, baimė nespėti laiku atlikti paskirtas užduotis - labai dažnas reiškinys. Jei 2004 metais 100 žmonių, dėl šios priežasties tekdavo į darbą neiti 0,6 dienos, tai 2011 metais - reikėjo skirti 9 dienas.
Perdegimo sindromas atsiranda tuomet, kada yra patiriamas užsitęsęs stresas. Tai gali būti susiję ir su asmenybės bruožais arba su darbo pobūdžiu. Kadangi perdegimo sindromas daro įtaką emocinei, fizinei ir psichinei žmogaus būsenai, simptomai gali būti labai įvairūs. Žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, silpnas imunitetas, sutrikę miego ir valgymo ypatumai, atsiranda didelis nepasitikėjimo savimi jausmas, motyvacijos trūkumas, neigiamas požiūris į įvairius dalykus, nėra pasitekinimo atlikus paskirtą užduotį, prasideda atsakomybės vengimas, darbo vengimas, atidėliojimas, išsiliejimas ant artimųjų.
Perdegimo sindromas lemia ne tik prastą psichologinę savijautą, tačiau atsiliepia ir fizinei sveikatai - gali atsirasti įvairios įtampos kūne, galvos ir raumenų skausmai, žmogus jaučiasi išsekęs ir neturi jėgų atlikti kasdienius darbus. Į žmogaus emocinę būseną dažnai sureaguoja ir žarnynas, atsiranda įvairių tuštinimosi problemų, pykinimas, skausmas.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Psichologė pataria nenumoti ranka į pavargusį darbuotoją, nes perdegimas gali turėti labai rimtas pasekmes fizinei sveikatai, žmogus gali susirgti ir depresija, patirti nerimo sutrikimus, panikos atakas.
Kaip atpažinti perdegimo sindromą?
Dažnas žmogus stresą laiko nuo darbo neatsiejamu veiksniu. Tačiau kaip atpažinti, kad darbo aplinka išties kelia nemalonius jausmus?
Nuolatinis, užsitęsęs, lėtinis stresas (arba distresas) gali sukelti perdegimo sindromą. Perdegimo sindromas atsiranda tada, kai žmogaus resursų nebepakanka susitvarkyti su profesiniu stresu, kai darbe patiriamas stresas viršija žmogaus prisitaikymo (adaptacines) galimybes. Anksčiau buvęs labai darbštus, dirbęs su entuziazmu, užsidegimu, žmogus gali tapti abejingas, apatiškas, be energijos ir jėgų. Toks žmogus gali pradėti nematyti darbo prasmės.
Vienas pagrindinių perdegimo požymių yra išsekimas. Jis pasireiškia nuolatine įtampa, tuštumos, bukumo jausmu, energijos stoka, jėgų neturėjimu, negebėjimu susikaupti, valios praradimu, bloga fizine savijauta. Žmogus jaučiasi tarsi prislopintas. Kitas svarbus perdegimo požymis yra tai, kad tokio žmogaus santykiai su kitais žmonėmis (klientais, pacientais, bendradarbiais) tampa labiau formalūs, neasmeniški, netgi negatyvūs ar ciniški. Perdegęs žmogus tampa irzlus, įtarus, nepasitiki kitais. Vis dažniau prasiveržia pykčio priepuoliai, patenkama į konfliktines situacijas. Perdegusiam žmogui klientai ima atrodyti kaip kvailiai, niekšai ir pan. Neretai imama pavydėti kitiems asmenims, kurie suvokiami kaip sėkmės lydimi, todėl vengiama su jais kontaktuoti, siekiant išvengti lyginimosi.
Perdegusio žmogaus santykis su savimi palaipsniui blogėja. Kasdien jis vis labiau nusivilia savimi, jaučiasi vis mažiau kompetentingas, abejoja dėl savo gebėjimų, tampa nepatenkintas savimi, darbe pradeda negatyviau save vertinti, kaltina, atsiranda abejingumas iki šiol mylėtam darbui. Tokiam žmogui darbe tampa sunku susikaupti, susikoncentruoti į kokią nors užduotį, stipriai mažėja motyvacija dirbti.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Pradžioje einantis link perdegimo žmogus gali jausti perdėtą atsakomybę už savo atliekamą darbą, net visagalybės jausmą. Vėliau darbas atrodo vis sunkesnis ir sunkesnis, didėja nepasitenkinimas juo, mažėja entuziazmas, lūkesčiai, gali atsirasti nuobodulys. Toks žmogus gali imti vis dažniau būti biure: anksti ateiti, vėlai iš jo išeiti, dirbti po darbo valandų ir namuose. Jis jau atvirkščiai - gali vėlai pasirodyti darbe, anksti iš jo išeiti, imti pažeidinėti nustatytą tvarką ar taisykles, nesilaikyti darbo terminų, vis dažniau teisintis.
Perdegęs žmogus pradeda vengti stresinių situacijų, iššūkių. Didėja jautrumas pokyčiams, rigidiškumas, mažėja lankstumas.
Darbe gali vis labiau daugėti klaidų, įvairių neatliktų užduočių, blogėti atliktų darbų kokybė, vis sunkiau pasidaro priimti sprendimus, pradėti naujus darbus, kyla stiprus noras atidėlioti, gali net atsirasti pravaikštų. Toks žmogus gali pradėti vartoti alkoholį ar net narkotikus.
Perdegęs žmogus, be išsekimo ir nuovargio, dažnai ima jausti galvos bei raumenų skausmus, gali sutrikti skrandžio ir žarnyno veikla, didėti arba mažėti svoris, prasidėti nemiga, nejautra.
Labai svarbu ugdyti savistabą - pastebėti distreso, perdegimo sindromo požymius. Kuo anksčiau pavyks tai padaryti, tuo į mažesnę duobę įkrisime ir galėsime sau padėti, galbūt net kreipdamiesi pagalbos į psichologus, psichoterapeutus.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Kaip išvengti perdegimo darbe?
Svarbu suprasti, kad joks gyvas žmogus negali išvengti streso. Jei mes labai stengsimės jo išvengti ir žutbūt pajusti ramybę, tai mums kels dar didesnį stresą. Turime išmokti atskirti eustresą, teigiamą stresą ar optimalų stresą nuo distreso.
Labai svarbu išmokti gyventi su stresu. Tam gali padėti įvairūs streso valdymo būdai - pabandžius tikrai galima rasti tai, kas veiks geriausiai. Dažnai padeda įvairūs kvėpavimo ir sąmoningumo pratimai. Svarbu suprasti, kas mus dirgina, ir praktikuoti sąmoningą atsaką, atsisakyti automatinio reagavimo, ieškoti prasmės bet kokiame darbe (net ir rutininiame). Praktikuokite atjautą sau ir kitiems, priimkite klaidas, suprasdami, kad klaidos, nesėkmės, nelaimės, kančia yra natūrali mūsų gyvenimo dalis. Ir, žinoma, raskite savyje drąsos keisti tai, ką galite keisti, bei susitaikyti su tuo, ko pakeisti galimybės neturite. Susitelkite į save ir raskite mėgstamų veiklų - juk mūsų gyvenimas neturėtų suktis vien apie darbą ir profesinį tobulėjimą.
Labai svarbu nebijoti ir jaučiant poreikį išdrįsti kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus: psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus.
Norint rasti sveiką pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, labai svarbu suprasti kas yra teigiamas stresas, psichologų dažnai vadinamas eustresu. Tai toks stresas, dėl kurio būname įsitraukę, budrūs ir netgi džiaugiamės darbu. Tai - tarsi varomoji jėga, padedanti laikytis terminų, siekti tikslų ir peržengti komforto zonos ribas. „Toks stresas atsiranda tuomet, kai darbdaviai tinkamai motyvuoja savo darbuotojus, parodo jiems augimo kryptį, skatina tobulėti, suteikia galimybę dirbti prie projektų, kurie leidžia pajausti judėjimą į priekį.
Patarimai, kaip išvengti perdegimo, jaučiant pirmuosius simptomus:
Sulėtink tempą: Jeigu įmanoma pailsėti nuo darbų, neprisiimti naujų atsakomybių, kol neišspręsi savo emocinės būklės problemų.
Nusistatyk sau dienos režimą: Balansas tarp darbo poilsio yra labai svarbu ne tik mūsų fizinei būklei, bet ir emocinei.
Įsivardink savo tikslus, vertybes, siekius: Perdegimo sindromas indikuoja, kad kažkas tavo gyvenime yra ne taip. Todėl reikėtų ramiai susirašyti savo tikslus, vertybes, siekius.
Kreipkis į psichologą: Jei jauti, kad pats negali susitvarkyti su savo emocine būkle.
Darbdavio vaidmuo prevencijoje
Stabili kolegos ar darbuotojo psichinė būsena darbo vietoje - ne tik jo paties reikalas. Norint šią negatyvią tendenciją sustabdyti, darbdaviai, kad ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi darbuotojams, bet imasi prevencijos priemonių. Vienos kompanijos jau vykdo sveikatinimo programas, kviečia medikus, kurie įvertina psichologines darbuotojų būsenas, skiria fitneso treniruotes, rengia seminarus, kurių metu darbuotojai sužino kaip išvengti streso ar kaip elgtis patekus į tokią situaciją. Kiti siūlo naudotis psichologo konsultacijomis „karštomis linijomis“ ar apklausia darbuotojus dėl jų sveikatos būklės.
„Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas sako, kad itin svarbu vadovams laiku pastebėti darbuotojo perdegimo simptomus ir imtis reikiamų priemonių. Vadovams svarbu stebėti darbuotojų savijautą. Todėl privalu žinoti profesinio perdegimo simptomus ir mokėti juos atpažinti. Pastebėjus perdegimo požymius reikia padėti darbuotojui imtis priemonių perdegimui įveikti, suteikti galimybių pailsėti, rasti tinkamą darbo ir poilsio balansą. M. Jundulas pataria neapsiriboti vien tik klausimais apie darbą, o parodyti, kad kolega rūpi ne tik kaip darbuotojas, bet ir kaip žmogus.
Inga Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad pastebėjęs šiuos požymius vadovas turi neskubėti nuvertinti darbuotojo kaip tinginio ar nemotyvuoto kolektyvo nario.
Pasak Almanto Dulkio, emocinio raštingumo konferencijos „Pauzė“ įkūrėjo, jei organizacijos kultūra sukurta veikti principu „daugiau - greičiau ir pigiau“, nei viena iš psichologinės sveikatos gerinimo technikų nepadės darbuotojams išvengti toksiško streso ir perdegimo.
Taip pat svarbu kurti palankią darbo aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi vertinami, išklausomi ir neperspaudžiami. Tai galima pasiekti atvirais bendravimo kanalais, pripažįstant pasiekimus ir suteikiant profesinio tobulėjimo galimybes.
Viena iš galimų strategijų - neturėti griežtai nustatytų darbo valandų. Pavyzdžiui, galima stebėti darbų trukmę.
Mikroklimato svarba darbovietėje
Psichologai teigia, kad darbovietės mikroklimatas yra subjektyvus reiškinys, t. y. vieniems darbuotojams psichologinė aplinka gali atrodyti pozityvi, kiti gali vertinti ją neigiamai.
Geras vadovas yra kaip geras meteorologas. Geri vadovai stengiasi reguliariai ir nuoširdžiai nusakyti, kokia šios ir kitos dienos temperatūra ir ką būtina apsirengti, kad nesušaltume ir nesukaistume. Kita vertus, geri vadovai suvokia, kad verslo klimatas (kaip orai) gali staigiai pasikeisti, todėl savo vertinimus ir prognozes pristato faktiškai ir santūriai, nemanipuliuodami duomenimis. Apibendrinant galima teigti, kad jie yra orientuoti į duomenis, konkretūs, geranoriški ir, svarbiausia, atviri klysti ir mokytis iš savo klaidų. Tokiose organizacijose žmonės jaučiasi oriau, ramiau ir saugiau, nes su jais bendraujama kaip su suaugusiais, o ne mažamečiais vaikais, kurių emocijomis tarsi būtina manipuliuoti, siekiant gauti pageidaujamus rezultatus.
Svarbu nepamiršti, kad emocijos yra užkrečiamos. Taigi, jeigu prieš išeidami į darbą ar prisijungdami į nuotolinį skambutį iš namų, turėjote įtemptą rytą, pvz., susibarėte su antrąja puse ar vaikais, kas jums sukėlė pykčio ar susierzinimo, labai tikėtina, kad tas pyktis ir susierzinimas atsispindės bendravime su kolegomis. Todėl labai svarbu iš elementarios pagarbos sau ir kolegoms visada šiuos perspėti, kai yra tam tikras asmeninis kontekstas ar emocinis bagažas, kuris gali turėti neigiamos įtakos mūsų bendravimui.
Darbdaviai turėtų prisiimti kuo didesnę atsakomybę už darbuotojams stresą keliančius veiksnius, kurie yra jų tiesioginių veiksmų (ar veiksmų stokos) pasekmė. Tokie stresoriai gali būti įvairūs organizaciniai veiksniai, pvz.:
Neišmintingai sukomplektuota komanda (per daug energetiškai panašių ar skirtingų žmonių, nesubalansuotos komandos narių kompetencijos).
Pasamdyti netinkami vadovai (pvz., stokojantys emocinio intelekto).
Prastas darbų organizavimas ir planavimas.
Prastos darbo sąlygos (pvz., žemi atlyginimai, neapmokami viršvalandžiai).
Gera pradžia yra pirmiausia „išrauti“ iš organizacinės kultūros elgesius, kurie kenkia darbuotojų psichikos sveikatai, kelia stresą. Kai organizacijos tuo pasirūpina ir sutvarko organizacijos procesus bei bendravimo tradicijas taip, kad šie ne trukdytų, o įgalintų darbą, tada labiau atsiskleidžia žmonių vidinė motyvacija, atsiranda nuoširdus noras stengtis ir darbuotojai patys atvirai pasako, kaip jie norėtų, kad darbdavys jiems padėtų.
Galimybė nemokamai bendrauti su psichoterapeutu padėtų pagerinti darbovietės mikroklimatą. Psichoterapija žmogui reikalinga tiek pat, kiek bet kuri kita sveikatos paslauga, pvz., fizinio aktyvumo ar kineziterapijos treniruotės, mitybos korekcijos ir kt.
Svarbu nuolatinė komunikacija, galimybė išsakyti savo nuomonę, būti išklausytam. Susirinkimai, metiniai ar pan. pokalbiai padėtų išvengti atotrūkio tarp vadovų ir pavaldinių. Bet kokia komunikacija svarbi ir būtų gerai, kad ji būtų reguliari, skaidri ir šilta. Ne ką mažiau svarbu, jog darbuotojai patys jaustųsi saugiai atvirauti.
tags: #psichologe #patare #kaip #darbe #isvengti