Onkologinė liga - tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir didžiulis psichologinis smūgis tiek pačiam pacientui, tiek jo artimiesiems. Vis dar gajus stereotipas, kad sirgti onkologine liga yra gėdinga, todėl pacientams kartais sunku pripažinti savo diagnozę net artimiausiems žmonėms. Psichologė Rosita Pipirienė atkreipia dėmesį į šios ligos psichologinius aspektus ir pataria, kaip elgtis tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems.
Liga - ne nuosprendis, o iššūkis, kurį reikia įveikti kartu
Psichologiškai onkologinė diagnozė labai išbalansuoja žmogų, todėl pirmiausia reikia apie ją kalbėtis, o kartu ir priimti pagalbą iš artimųjų. „Bandymas slėptis ir meluoti sergantįjį onkologine liga tarsi paverčia atskirtuoju. Tada nuo vienatvės jam dar labiau ima blogėti“, - teigia psichologė R. Pipirienė. Ji pabrėžia, kad pirmas dalykas, ką reikia padaryti susidūrus su šia diagnoze - ar patiems, ar artimiesiems - reikia apie tai kalbėtis. Kartais baisu artimiesiems pasisakyti dėl to, kad jie neišsigąstų dar labiau nei patys pacientai. Būna, kad sergantysis nuslepia diagnozę tam, kad artimieji jo neužkrautų savo emocijomis.
Kalbėti, kalbėti ir dar kartą kalbėti
Visgi, psichologė atkreipia dėmesį, kad negalima šios diagnozės nutylėti ir pasilikti tik sau. Jei žmogus nenori kalbėtis su artimaisiais arba jų neturi - psichologas yra išeitis. „Gerai būtų, kad psichologai būtų privalomi, nes dabar tik nedaugelis kreipiasi į specialistus išgirdę sergantys vėžiu. Jeigu žmogus iki diagnozės niekada nesikreipė į psichologą - jis ir po to nesikreips, nes jam tai neįprasta, ypač, jei liga diagnozuojama vyresniame amžiuje. Būtų naudinga apsilankyti nors vienoje konsultacijoje - bent jau „išventiliuoti“ savo jausmus. Tačiau ir psichologas, pas kurį eina pacientas, privalo turėti patirties su onkologiniais ligoniais“, - pažymi R. Pipirienė.
Emocinės stadijos ir artimųjų reakcija
Pradžioje onkologinis ligonis patiria šoką ir atmetimo reakciją, vėlesnėje stadijoje ateina liūdesys ir depresija, o vėliau - pykčio fazė. Kalbėdama apie tai, kaip reaguoti į artimojo diagnozę, ji pataria nepanikuoti ir adekvačiai priimti žinią. „Artimieji patys būna šokiruoti žinios apie diagnozę, tačiau esminė užduotis - nepulti patarinėti, neguosti, neaikčioti, reaguoti ramiai ir klausyti apie diagnozę prisipažinusio žmogaus. Kai bandome kalbėtis su ligoniu, mes dažnai nemokame jo klausyti. Kaip tai padaryti? Paprastais palaikančiais klausimais: kaip tau su tuo dabar, ką tu dabar veiki? Tada žmogus pats pradės atvirauti. Klausytojas, ypač artimasis, labai nori patarti, už tą žmogų pagyventi. Iš streso ir desperacijos mes savo sergantį artimąjį tarsi užspaudžiame, norime padaryti jį linksmą ir laimingą, kad mums patiems būtų ramiau, mat jam verkiant - išbūti kartu kur kas sunku“, - kalba psichologė.
Leisti pacientui rinktis ir išgirsti jo poreikius
Pasak R. Pipirienės, reikėtų leisti žmogui pasirinkti, kokios jis pagalbos tikisi iš artimųjų - ar tai maisto gaminimas, galbūt medicininės paskirties gėrimų onkologinių pacientų mitybai papildyti atvežimas, o gal pagalba buityje ir pan. „Tokioje situacijoje pacientą tikrai reikėtų palepinti - pagloboti tarsi kūdikį. Bet žmogus turi pasakyti, ko jis nori, o mes turime tai išgirsti. Kartais pacientams reikia leisti pasijusti silpniems, kas daugeliui yra labai baisu. Jei tik būsime kantrūs ir paskatinsime - vėžiu sergantis artimasis galiausiai pasipasakos, kaip jaučiasi. Dėl to labai praverčia vizitas pas psichologą, kuris konsultacijos metu išklausia apie žmogaus pagrindinius norus ir poreikius - tada ligonis visa tai susivokęs grįžta namo ir daug aiškiau pasako artimiesiems. Pavyzdžiui, „baikite manęs gailėtis, nes man nuo to bloga“. „Gal galite man atnešti pusryčius ar ką nors paskaityti“ - poreikiai dažnai būna elementarūs“, - atkreipia dėmesį ji.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Artimųjų pagalba ir savirūpina
Visus ligos etapus kartu su sergančiuoju praeiti yra nelengva. Dėl šios priežasties kartais patys artimieji ateina konsultacijai pas psichologą su tikslu gauti patarimų, kaip padėti sergančiam šeimos nariui. „Aš sakau - būtinai ateikit, bet pirmiausiai paklauskite, kaip sau padėti, kad vėliau galėtumėte geriau padėti sergančiajam. Tada žmogus jau pasakoja apie savo kančią, kad jam baisu prarasti mylimą žmogų, kaip jis pats jautriai reaguoja, gal verkia naktimis, bet nenori parodyti savo ašarų, o kartais reikėtų“, - dalijasi įžvalgomis R. Pipirienė.
Teigiamos nuostatos svarba
Ji tęsia sakydama, kad gydymo sėkmei turi įtakos ir paties ligonio nuostatos. Paciento nuostata neprivalo skambėti taip: „su šita liga aš bandysiu kovoti ir būsiu laimingas“. Toks nusistatymas paverčia žmogų robotu ir neleidžia išjausti emocijų. Nuostata turėtų skambėti taip: „kas bebūtų, aš tikiu, kad tai bus geriausias variantas“. „Pacientas netgi gali žinoti, jog yra paskutinėje vėžio stadijoje, bet gyvendamas su tinkama nuostata jis net paskutinius savo mėnesius praleis laimingiau. Yra tam tikri tyrimai, įrodantys, kad taip mąstantys žmonės net geriau ištveria fizinius skausmus. Nereikia savęs palaidoti dar būnant gyvu - tokiems pacientams ir lengviau padėti“, - įsitikinusi R. Pipirienė.
VILNIUS TECH indėlis į dėstytojų kompetencijų tobulinimą
VILNIUS TECH atliepiami naujausi aukštojo mokslo pokyčiai (Bolonijos proceso) studijų srityje - dėstytojams yra sudaromos galimybės sistemingai tobulinti didaktines kompetencijas įvairiomis formomis: konsultuojantis, dalyvaujant seminaruose, analizuojant metodinę medžiagą sukurtoje e. Nuo 2016 m. edukologinių kompetencijų tobulinimas yra susietas su dėstytojų atestacijos procedūromis. DĖMESIO! Nuo 2025-08-25 visus APC organizuojamus mokymus ir registraciją galite rasti Mano VILNIUS TECH → Gyvenimas VILNIUS TECH → APC mokymai dėstytojams. Planuojami 2025 - 2026 m. m. EKG planuojami mokymai 2025 - 2026 m. m. 1. Pasirengimasa taikyti PBL (dalykų ir kompleksinių projektų dėstytojams) (3 a. val.) dr. Kristina Viršulienė, doc. dr. 2. PBL strategijos taikymas dalyke. 1 etapas - idėjos generavimas (tęstiniai mokymai). (2 a. val.) dr. Kristina Viršulienė, doc. dr. 3. PBL strategijos taikymas. 2 etapas - tyrimas /idėjos raida (tęstiniai mokymai). (2 a. val.) dr. Kristina Viršulienė, doc. dr. 4. PBL strategijos taikymas. 3 etapas - veikla (tęstiniai mokymai). (2 a. val.) dr. Kristina Viršulienė, doc. dr. 5. PBL strategijos taikymas. 4 etapas - pristatymas ir refleksija (tęstiniai mokymai). (2 a. val.) dr. Kristina Viršulienė, doc. dr. 6. PBL strategijos taikymas. Dėstytojų pasidalinimas patirtimi. (2 a. val.) dr. Kristina Viršulienė, doc. dr. 7. Konsultacijos ir individualūs susitikimai fakultetuose „PBL strategijos taikymas“ (1-2 a. val.) doc. dr. Vida Navickienė, dr. 8. Mokymai ir konsultacijos apie akademinių užsiėmimų stebėsenos organizavimą, vykdymą, kokybę (2 a. val.) dr. 9. „Užduočių kūrimas ir vertinimo sistemos planavimas studentų mokymuisi porose/ grupėse“ (2 a. val.) dr. 10. „D. U. K. Inovatyvus dėstymas VILNIUS TECH - atsako ir pavyzdžius teikia dėstytojai“ (3 a. val.) dr. 11. Dėstytojų pasidalinimas patirtimi apie dėstymą hibridiniu būdu "Kaip sėkmingai organizuoti studijas? Kokie iššūkiai kyla ir kas padeda juos spręsti? Edukologiniai patarimai" (2 a. val.) dr. Kristina Viršulienė, doc. dr. 12. Mokymai „Inžinerinė edukologija - lankausi pas kolegą / su kolega“ (4 a. val.) dr. Kristina Viršulienė, doc. dr. 13. Skirtingo lygio užduočių vertinimo kriterijų formulavimas (3 a. val.) doc. dr. 14. „Kaip paaiškinti, kad studentai suprastų?“ Disciplinos atkodavimas (3 a. val.) doc. dr. ESG planuojami mokymai 2025 - 2026 m. m. 1. Mokymai "MS Teams pagrindai" (AGAI, Linkmenų g.) (2 a. 2. Mokymai "Interaktyvaus turinio kūrimo galimybės Moodle kurse: H5P" (AGAI, Linkmenų g.) (2 a. 3. Informacinis seminaras "Moodle 5.0 versija. Naujienų pristatymas dėstytojams" (1 a. 4. Interaktyvaus turinio su H5P rengimas pažengusiems (4 a. 5. MS Teams pažengusiems (nuotoliu) (2 a. 6. Rengiantis aprobuoti Moodle kursą: edukologiniai patarimai ir praktinis darbas Moodle aplinkoje (3 a. 7. Moodle ištekliai: Knyga, Puslapis, Aplankas, Failas, URL (2 a. 8. "CANVA kursai pradedantiesiems“ (3 a. 9. Outlook pradedantiesiems (nuotoliu) (3 a. 10. "CANVA kursai pažengusiems“ (3 a. 11. H5P: Memory cards, Find multiple hotspots, Find the hotspot, Image hotspots (3 a. 12. Nuotolinių studijų organizavimas, studentų įtraukimas: techniniai ir edukologiniai patarimai (2 a. Planuojami išorinių lektorių mokymai 2025 - 2026 m. m. 1. Mokymai mentoriams. Kaip užmegzti gerą emocinį ryšį su studentais. Individualių pokalbių vedimas (4 a. 2. Individualių pokalbių atvejo analizė. Studentų motyvacijos studijoms stiprinti (2 dalys po 4. 3. Grįžtamojo ryšio teikimas. Bendradarbiavimo prasmė studijose. SPK (2 dalys po 4 a. 4. Psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencija darbo aplinkoje (4 a. 5. Skirtingų kartų bendravimas - kaip atrasti bendrą kalbą su Z kartos studentais? (4 a. 6. Emocinė pusiausvyra darbe: praktiniai įrankiai stresui ir perdegimui įveikti (4 a. 7. Vadovavimo mokymai katedrų vedėjams (6 a. val.) lekt. 8. Edukacinių pabėgimo kambarių kūrimas (3 a. val.) lekt. 9. Tarpkultūrinė komunikacija (6 a. val.) doc. dr. 10. Dirbtinis intelektas (4 a. val.) lekt. 11. Studentų ir dėstytojų bendrakūra: studentas aktyvus savo studijų turinio kūrėjas (6 a. val.) lekt.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
tags: #psichologe #rasa #pipiriene