Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologės Ugnės Juodytės veikla, įžvalgos įvairiomis psichologijos temomis, patarimai, susiję su emocine sveikata, vaikų auklėjimu ir karjeros galimybėmis. Taip pat aptariami atsiliepimai apie jos darbą.
Įžanga
Psichologė Ugnė Juodytė yra specialistė, dirbanti su įvairiomis auditorijomis - nuo suaugusiųjų iki vaikų, taip pat konsultuoja verslo klausimais. Jos kompetencija apima platų spektrą temų - nuo asmeninio augimo iki organizacinės psichologijos.
Ugnė Juodytė apie Šventinį Laikotarpį ir Emocinę Sveikatą
Artėjant šventėms, žmonių nuotaikos dažnai svyruoja. Vieni džiaugiasi pasiruošimo procesu, o kiti patiria stresą ir įtampą. Psichologė Ugnė Juodytė atkreipia dėmesį, kad svarbu išgirsti savo poreikius ir elgtis taip, kad jie būtų patenkinti. Šiuo laikotarpiu, kai daugelis patiria įtampą, ypač svarbu išlaikyti miego, valgymo ir judėjimo rutiną. Jei sunku užmigti nuo minčių srauto, ji rekomenduoja išbandyti autogeninę treniruotę ar įvairias meditacijas.
Dovanų Rinkimas ir Vaikų Lūkesčiai
Ieškant dovanų artimiesiems, U. Juodytė ragina labiau vertinti ne dovanos kainą, o pamatyti kitas vertes. Svarbu išgirsti, kokius poreikius žmogus turi, ir pasitelkti kūrybiškumą, atrandant tai, kas padėtų tuos poreikius atliepti. Su vyresniais vaikais galima pasikalbėti apie ekonominę situaciją ir sutarti, kokių dovanų jie gali tikėtis per šventes bei kodėl šiuo metu yra taupoma. Su atjauta sau žiūrėkite į tai, kokiomis dovanomis šiais metais galite apdovanoti tiek vaikus, tiek kitus savo artimuosius. Renkant dovanas artimiesiems, U. Juodytė taip pat siūlo dėmesį atkreipti į tai, kokius jausmus žmogui, kuris gaus dovaną, norime sukelti.
Vaikų Emocinis Intelektas ir Auklėjimas
U. Juodytė akcentuoja tėvų vaidmenį ugdant vaikų emocinį intelektą. Anot jos, tėvai, auginantys vaikus, visų pirma, turi pasirūpinti savimi. Tik tada jie gali tinkamai pasirūpinti vaiku. Svarbu mokėti arba mokytis pažinti savo emocijas, poreikius - mokytis išgyventi laikotarpius, kurie yra kupini neapibrėžtumo ir negalėjimo patenkinti savo poreikius čia ir dabar. Taip pat labai svarbi empatija.
Taip pat skaitykite: Sėkminga tinklaveika pagal psichologę Ugnę Juodytę
Kaip Ugdyti Vaiko Emocinį Intelektą
Psichologė pateikia keletą būdų, kaip ugdyti vaiko (nuo 2 iki 4 metų amžiaus) emocinį intelektą:
- Skaitykite kartu knygas, aptarkite personažų emocijas.
- Jei turite šuniukų, katyčių ar kitų augintinių, aptarkite ir jų emocijas.
- Namuose turėkite emocijų sąrašą prie kurio sustotumėte kelis kartus per dieną ir perskaitytumėte.
- Patys tėvai turėtų įvardyti ir savo jausmus (tiek teigiamus, tiek neigiamus), tai būtų puikus pavyzdys vaikams.
- Taip pat pastebėję vaiko emocijas jas įvardykite. Labai tinkamas toks formatas: „Man atrodo, kad dabar pyksti…“.
- Aptarkite, kaip suprantate, kokią emociją, jausmą patiriate jūs ir kiti.
Klaidos Lavinant Vaiko Emocinę Raišką
Kai vaikas pyksta, nerimauja - susilaikyti sakant: „Tu nepyk.“ Jei vaikas patiria emociją, jausmą, reikia suprasti, kad jos visos turi teisę būti išgyventos. Derėtų vengti tokių pasakymų: „Aš žinau, kad pyksti“. Juos keiskite į klausimus: „Pyksti?“ arba „Man taip atrodo, kad pyksti, ar aš teisus?“. Rekomenduoju vengti stereotipų diegimo - „Berniukai neverkia“ ir panašiai.
Ankstyvas Rūpestis Vaiko Pasitikėjimu Savimi
Rūpintis vaiko emocinio intelekto lavinimu galima tikrai anksčiau nei 2-4 metų laikotarpiu. Savęs ir kitų pažinimas - viso gyvenimo mokymosi pagrindas, be kurio neįmanoma atskleisti savo talentų ir gebėjimų bei realizuoti savęs, kuriant tiek tarpasmeninius santykius, tiek realizuojant save pasirinktoje profesinėje srityje.
Ugnė Juodytė apie Karjerą ir Savęs Pažinimą
Psichologė U. Juodytė dalijasi savo patirtimi apie savojo kelio paieškas ir karjeros galimybes. Ji pabrėžia, kad svarbu žinoti kryptį, ko nori, ir viskas susidėlioja palankia linkme. Taip pat, U. Juodytės manymu, naudinga žinoti ir savo vertybes bei prioritetus. Pasak jos, norint atrasti savąjį kelią, svarbiausia žinoti kryptį. Jei aiškiai žinai kryptį, ko nori, viskas susidėlioja palankia linkme. Atsiranda žmonės, kurie nori padėti, ir viskas pasidaro daug paprasčiau.
Visos patirtys yra geros. Pasak U. Juodytės, norint atrasti savąjį kelią, svarbiausia žinoti kryptį: „Jei aiškiai žinai kryptį, ko nori, viskas susidėlioja palankia linkme. Atsiranda žmonės, kurie nori padėti, ir viskas pasidaro daug paprasčiau“. Taip pat, U. Juodytės manymu, naudinga žinoti ir savo vertybes bei prioritetus. „Kai gimė mano sūnus, jis tapo labai geru prioritetų dėliotoju. Juk tų pasiūlymų yra labai daug, bet kas kuria didžiausią vertę? Dabar, kai dėliojuosi savo dienotvarkę, užduodu sau klausimą - ar tai, ką dabar darysiu, padės mano ilgalaikiams tikslams? Nes galimų veiksmų - gausu. Bet ar jie visi yra vedantys prie to, ko jūs norite?“ - dalijosi savo požiūriu moteris. U. Juodytė nurodė, jog visgi nepakanka žinoti savo krypties ir tikslų - svarbu veikti.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Verslo Psichologija
Verslo psichologės nuomone, tam, kad verslas būtų sėkmingas, pagrindinis komponentas yra organizacijoje dirbantys žmonės. Tad verslo psichologas gali organizacijai padėti geriau orientuotis, kaip veikia motyvacija, kaip reiktų valdyti stresines situacijas, tarpusavio konfliktus, siekiant išvengti profesinio perdegimo ir kitų nepageidaujamų pasekmių. Taip pat vadovams padeda geriau suvokti kas yra tikroji lyderystė.
Perdegimas Darbe: Priežastys, Pasekmės ir Prevencija
Perdegimas pripažįstamas vis labiau, darbo aplinka itin stipriai veikia žmogaus emocinę būklę. Psichologė U. Juodytė atsako, kad mūsų šalyje perdegimo problema vis labiau pripažįstama ir kai kurios organizacijos jau imasi veiksmų - įgyvendina lankstų darbo grafiką, skatina naudoti atostogas ar siūlo psichologinę pagalbą. Tačiau daugelyje įmonių vis dar vyrauja orientacija į maksimalius rezultatus, mažai kreipiama dėmesio į darbo krūvį ar emocinę darbuotojų būklę.
Darbo Aplinkos Įtaka
Psichologė pabrėžia, kad darbo aplinka, stipriai veikianti žmogaus emocinę būklę, gali tapti svarbiu perdegimo proceso veiksniu: „Kai kuriems nuolat tenka dirbti viršvalandžius, spręsti problemas „čia ir dabar“, o atlygis būna nepakankamas. Kartais darbuotojai jaučiasi palikti vieni su savo sunkumais. Atrodo smulkmena, bet net tokie dalykai kaip triukšmingas biuras ar prastas apšvietimas gali sukelti nuolatinį dirglumą. Dirbant atvirose erdvėse, dėl triukšmo gali būti labai sunku susikaupti, o po darbo žmogus gali jausti didelį nuovargį. Kai darbe nėra tinkamai įvertinamos žmogaus pastangos, kai darbuotojai gauna tik kritikos, bet niekada - pagyrimų, tai stipriai mažina motyvaciją. Jei itin stipriai skiriasi žmogaus ir organizacijos vertybės, tai gali kelti papildomų nesutarimų. O jei dirba žmonės, kurie turi nepakankamai kompetencijų konstruktyviai spręsti kylančius konfliktus, aplinka gali tapti persmelkta patyčių ar mobingo.“
Vadovo Vaidmuo
Vadovas gali būti kaip apsauginis veiksnys, bet gali tiesiogiai vesti į perdegimą. Jei vadovas sugeba užmegzti atvirą ir palaikančią komunikaciją, tai gali veikti kaip apsauginis veiksnys. Pavyzdžiui, vadovas, besidomintis ne tik darbuotojo rezultatais, bet ir tuo, kaip žmogus jaučiasi, kuria aplinką, kurioje darbuotojas jaučia, kad jo problemos matomos ir svarbios. Tai stiprina pasitikėjimą ir padeda mažinti stresą. Priešingai, kai vadovas šaltas, nesidomi darbuotojų emocine būkle ar komunikuoja tik per kritiką, žmonės pradeda jaustis nevertinami.
Perdegimas Nėra Tik Darbuotojo Problema
Darbuotojo perdegimas, pasak psichologės, tikrai nėra vieno jo problema, tai - sisteminis organizacijos iššūkis: „Perdegimas kyla iš nesubalansuoto ryšio tarp žmogaus ir jo darbo aplinkos. Organizacijos dažnai daro klaidą manydamos, kad perdegimas yra darbuotojo „silpnybė“ ar „nesugebėjimas susitvarkyti“. Tačiau, iš tiesų, problemą slepia jau mano minėti darbo aplinkos veiksniai ir žmogaus savybės, nuostatos bei veiksmai. Jeigu organizacijos ignoruoja tam tikrus veiksnius, tai iš esmės stumia darbuotojus į perdegimą. Pavyzdžiui, kai darbdaviai nuolat didina krūvį ar neaiškiai formuluoja užduotis, tai ne tik alina darbuotojus, bet ir siunčia žinią, kad jų emocinė gerovė nėra svarbi.“
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Kolegų Vaidmuo
Kolegų tarpusavio santykiai, pasak psichologės, taip pat labai reikšmingas veiksnys, galintis arba sumažinti, arba padidinti perdegimo riziką: „Nesutarimai ir konkurencija tampa problema, kai tai nėra konstruktyviai valdoma arba kai organizacija skatina „žiurkių lenktynių“ kultūrą ir žmonės priversti kovoti dėl išteklių, pripažinimo ar net darbo vietos. Toks spaudimas ne tik kelia įtampą, bet ir skatina darbuotojus jaustis vienišus, nes vietoje bendradarbiavimo jie susiduria su nuolatine konkurencija. Jei kolegos nepasitiki vieni kitais, darbuotojas gali jaustis izoliuotas ir neturėti palaikymo, kuris būtinas norint darbe išlaikyti sveiką emocinį balansą.“
Ką Daryti, Jei Jaučiatės Perdegęs
Kai žmogus jaučiasi perdegęs, bet nutyli ir niekam nesako, kaip jaučiasi, jis dar labiau užsidaro savyje ir praranda galimybę gauti pagalbą. Žmogus pirmiausia turi pripažinti savo būseną ir nustoti matyti perdegimą kaip silpnumo ženklą. Svarbu atvirai kalbėti apie savo emocijas su kolegomis ar vadovu, jei įmanoma, arba ieškoti pagalbos iš šalies - pavyzdžiui, kreiptis į psichologą ar patikimą asmenį.
Perdegimo Prevencija
Efektyvi perdegimo prevencija prasideda nuo organizacijos kultūros, kai darbuotojų gerovei skiriamas prioritetas ir mažinami pagrindiniai perdegimą sukeliantys veiksniai. Tai kultūra, grindžiama aiškumu ir skaidrumu, užtikrinant, kad darbuotojai suprastų savo užduotis ir lūkesčius, o darbo krūvis būtų subalansuotas, sudarytos sąlygos pailsėti ir stengtis nedirbti viršvalandžių.
Atsakingos Įmonės Iniciatyvos
Atsakingos įmonės stengiasi ir kitais būdais, kad nebūtų perdegimų. Kai kurios įmonės, ypač Skandinavijoje, įveda privalomų poilsio valandų per darbo dieną arba užtikrina, kad atostogos būtų išnaudotos. Įmonės taip pat sukuria skaitmeninio atsijungimo sąlygas - neleidžia namo neštis kompiuterių, darbo telefonų. Jei darbo specifika tokia, kad tenka dirbti atvirose erdvėse, įvedamos vadinamosios „tylos valandos“, kai darbuotojams draudžiama kalbėti ar organizuoti susitikimus, - taip jie gali ramiai susikaupti.
tags: #psichologe #ugne #juodyte