Smurtas prieš vaikus yra opi problema, nepaisant nuolatinių pastangų ją spręsti. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės teigimu, nors Lietuvoje yra nemažai efektyvių priemonių vaikams apsaugoti nuo netinkamo elgesio, smurto problema išlieka aktuali. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per aštuonis mėnesius gauta beveik du tūkstančiai pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto prieš vaikus aspektus, jo atpažinimo sunkumus, pasekmes ir galimus sprendimus.
Psichologinio smurto sunkumai ir paplitimas
Psichologinis smurtas yra viena iš labiausiai paplitusių smurto formų, tačiau sunkiai atpažįstama. Viceministrė Vilma Augienė pabrėžia, kad įprotis žeisti kitą žmogų emociškai yra giliai įsišaknijęs, o kai kurios jo apraiškos atrodo savaime suprantamos. Tačiau psichologų išvados rodo, kad žodžiai gali sužaloti vaiką net stipriau nei fiziniai veiksmai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad kartais sunku atskirti psichologinį smurtą, nes visuomenėje jis yra tarsi nematomas, sunkiai atpažįstamas ar ignoruojamas dėl sudėtingo ikiteisminio bei teisminio proceso taikant atsakomybę už psichologinio smurto naudojimą. Pasak I. Skuodienės, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad tėvai dėl nežinojimo, įgūdžių stokos ar kitų priežasčių vis dar dažnai naudoja psichologinį smurtą kaip auklėjimo priemonę.
Psichologinio smurto formos ir pavyzdžiai
Psichologinis smurtas apima įvairias formas, įskaitant:
- Nuolatinį vaiko žeminimą, kaltinimą, nuvertinimą.
- Tyčinį kritikavimą, atstūmimą ir bauginimą.
- Manipuliavimą.
- Nepritarimą įsitikinimams.
- Draudimą bendrauti su artimaisiais, draugais.
- Įtraukimą į tėvų tarpusavio nesutarimus.
- Žodinį užgauliojimą, gėdinimą, išjuoką, atstūmimą, ignoravimą, bauginimą, anonimines žinutes.
Vilniaus miesto skyriaus psichologė Eglė Belanoškienė teigia, kad vaikai skundžiasi įvairiomis žeminančiomis replikomis, kandžiomis pastabomis, ignoravimu, žeminimu bendraamžių akyse, kaltinimu ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Specialistai pastebi, kad psichologinis smurtas pasitaiko ir pavyzdingose šeimose, kur tėvai yra išsilavinę, turi gerai apmokamus darbus ir aukštą statusą visuomenėje. Tokie tėvai, norėdami iš vaikų sulaukti paklusnumo ir geriausių rezultatų, pravardžiuoja, gąsdina, nuolat lygina su kitais vaikais, menkina pasiekimus.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai ignoruoja objektyvią vaiko situaciją, permeta atsakomybę už šeimoje kylančias problemas vaikams. Pavyzdžiui, žemina vaiką, turintį specialiųjų ugdymosi poreikių, nesuvokdami, kad vaikas negali padaryti daugiau, nei leidžia jo gebėjimai. Arba, vietoje to, kad padėtų apkūniems vaikams, žemina juos pravardžiuodami.
Psichologinio smurto pasekmės
Psichologinis smurtas sukelia ilgalaikes pasekmes vaiko raidai ir gerovei. VšĮ Terapinio ugdymo centro „Aplink“ atstovė Ilona Vitkevičienė akcentuoja, kad besitęsiantis netinkamas elgesys su vaiku gali turėti skaudžių pasekmių ateityje, paveikti visus kasdienio funkcionavimo aspektus ir sutrikdyti normalią vaiko raidą.
E. Belanoškienės teigimu, vaikai, patyrę psichologinį smurtą, gali pradėti maištauti, prastai mokytis, praleidinėti pamokas, įsivelti į konfliktus, bėgti iš namų arba užsisklęsti savyje, pradėti žalotis. Psichologinį smurtą patiriančio vaiko meilės, dėmesio, emocinio saugumo poreikiai būna nepatenkinti, o tai padaro didelę žalą vaiko savivertei ir ateičiai.
Veronika Lakis-Mičienė pabrėžia, kad patirtas smurtas daro žalą ir ateities santykiams. Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, vaikas su kitais pradės elgtis taip, kaip buvo elgiamasi su juo. Toks bendravimo modelis jam taps savaime suprantamas.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Pasekmės vaikams:
- Sutrikęs raidos etapas.
- Nepasitikėjimas suaugusiaisiais.
- Savęs laikymas silpnu, bejėgiu ir nereikalingu.
- Neišmokimas reikšti savo jausmų, minčių.
- Agresyvumas.
- Seksualinės orientacijos problemos.
- Vienišumas, nesupratimas.
- Staigūs pykčio, susierzinimo priepuoliai.
- Galvos, pilvo ir kiti sveikatos sutrikimai.
- Akademinių pasiekimų pablogėjimas.
- Santykių problemos ateityje.
Tėvų skyrybos ir psichologinis smurtas
Teisėja Enrika Janušonienė atkreipia dėmesį, kad tėvų skyrybos kelia pavojų vaikų psichologiniam saugumui. Vykstant manipuliacijoms, vaikai mano, kad privalo rinktis vieno iš tėvų pusę, ir susiduria su tiek daug emocijų, jog nežino, kaip su jomis tvarkytis. Valstybė turėtų pasirūpinti, kad skyrybų procese šeima gautų reikiamą informaciją ir paramą, užtikrinant vaikų emocinį ir psichologinį saugumą.
Kaip atpažinti smurtą ir kur ieškoti pagalbos?
Svarbu žinoti, kaip atskirti smurto rūšis ir kur kreiptis pagalbos. V.Lakis-Mičienė pataria, kad tėvai turėtų mokyti vaikus atpažinti smurtą, paaiškinti, kurie santykiai yra netinkami, ir kalbėti apie tai, kaip pasitraukti iš tokių situacijų.
Jei vaikui skauda, liūdna, jis jaučia baimę, tai ženklai, kad santykis yra netinkamas. Vaikus reikia nuo mažens mokyti kalbėti apie netinkamus veiksmus, elgesį ir tai, kaip pasitraukti iš tokių situacijų.
Kur kreiptis pagalbos:
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
- Vaikų linija.
- Socialiniai pedagogai ar psichologai mokykloje.
- Paramos vaikams centras.
Smurto prevencija
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkės atveria kelią įrodymais grįstoms prevencijos strategijoms, kurios padeda išvengti smurto prieš vaikus dar prieš jam prasidedant. Paramos vaikams centro psichologai ir psichoterapeutai sukūrė pirmąją smurto prieš vaikus prevencijos programą Lietuvoje „Esame saugūs“, skirtą visoms vaikų amžiaus grupėms.
Programos tikslas - suteikti žinių tiek tėvams, tiek vaikams apie tai, kas yra ir kas nėra smurtas. Kuo anksčiau sustabdysime smurto ciklą, tuo mažiau smurto matysime mūsų visuomenėje ateityje.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Patarimai tėvams:
- Kurkite pagarbius ir šiltus santykius su vaiku.
- Nuolat pasidomėkite, kuo vaikas gyvena ir kaip jis jaučiasi.
- Vis pasikalbėkite su vaiku apie saugumą.
- Būkite saugiu suaugusiuoju savo vaikui.
- Rūpinkitės savo savijauta.
- Gerbkite vaiko nuomonę ir jausmus.
- Jei kyla įtarimų dėl patirto smurto ar nerimaujate dėl vaiko savijautos, pasitarkite su specialistu.
Galimos priežastys, kodėl tėvai smurtauja
Psichologė teigia, kad tėvai, kurie pripažįsta problemą, gali greičiau ir sėkmingiau susidoroti su panašiais konfliktais, todėl svarbu, kad suaugę šeimos nariai suprastų ar problema slypi ne juose pačiuose.
- Tėvai konfliktuoja tarpusavyje.
- Tėvai (ar vienas jų) nesaikingai vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas.
- Tėvai neseniai išgyveno stresinę situaciją.
- Tėvai patys patyrė psichologinį ar fizinį smurtą praeityje.
- Tėvai turi psichologinių problemų.