Migrena - tai daugiau nei tik galvos skausmas. Tai sudėtinga neurologinė būklė, galinti stipriai paveikti kasdienį gyvenimą. Ši lėtinė liga pasižymi pasikartojančiais galvos skausmo priepuoliais, kurie dažnai jaučiami vienoje galvos pusėje, yra pulsuojančio pobūdžio ir gali trukti nuo kelių valandų iki trijų dienų. Migrena skiriasi nuo įprastų galvos skausmų savo intensyvumu ir papildomais simptomais. Ji gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniausiai pasitaiko moterims, o pirmieji priepuoliai dažnai prasideda paauglystėje ar jaunystėje.
Migrenos priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios migrenos priežastys nėra visiškai aiškios, mokslininkai mano, kad ją sukelia genetinių, neurologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Manoma, kad migrena turi genetinį pagrindą - jei jūsų šeimoje yra migrenos atvejų, tikimybė ją patirti yra didesnė. Viena iš teorijų teigia, kad migrenos priepuoliai atsiranda dėl smegenų kraujagyslių išsiplėtimo ir uždegimo.
Rizikos veiksniai
Kiekvieno žmogaus migrenos priepuolius gali išprovokuoti skirtingi veiksniai.
Migrenos sukėlėjai
Norite sužinoti daugiau apie sveikatą?
Migrenos simptomai
Migrenos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio sunkumo ir individualių žmogaus savybių.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Prodrominė fazė
Auros fazė
Aura pasitaiko maždaug 20 proc. migrena sergančių žmonių ir trunka nuo 10 iki 60 minučių. 20 proc. atvejų sergant migrena pasireiškia tokie sutrikimai kaip aura.
Skausmo fazė
Tai pagrindinė migrenos fazė, kurios metu jaučiamas galvos skausmas. Sergantieji migrena dažniausiai skundžiasi stipriu vienpusiu pulsuojamo pobūdžio galvos skausmu. Migrenos priepuolį gali lydėti vegetaciniai simptomai (vėmimas, pykimas), padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) arba jautrumas garsui (fonofobija). Migrenos priepuoliui būdinga ir tai, kad nuo menkiausio fizinio krūvio būklė smarkiai blogėja.
Postdrominė fazė
Po priepuolio žmogus gali jaustis išsekęs, sutrikęs ar prislėgtas.
Kaip diagnozuojama migrena?
Migrenos diagnozė nustatoma remiantis paciento simptomų aprašymu ir ligos istorija. Nėra specifinio tyrimo, kuris galėtų patvirtinti migreną, tačiau kartais atliekami papildomi tyrimai, siekiant atmesti kitas galvos skausmo priežastis, tokias kaip smegenų augliai, kraujagyslių problemos ar infekcijos.
Gydymas: kaip valdyti migreną?
Migrenos gydymas skirstomas į ūminį, skirtą sustabdyti priepuolį, ir profilaktinį, skirtą sumažinti priepuolių dažnumą.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Ūminis gydymas
Ūminio gydymo tikslas - greitai sumažinti skausmą ir kitus simptomus priepuolio metu. Specifiniai vaistai nuo migrenos - triptanai. Tačiau pagal tarptautines rekomendacijas jį skiriame tada, kai galvos skausmas yra vidutinio arba didelio sunkumo“, - sako J. Pečeliūnienė.Lietuvoje jau apie pusmetį gydytojai gali skirti ilgo veikimo triptano - frovatriptano, kuris ypač tinka MM sergančioms pacientėms arba ilgai trunkančia migrena sergantiems pacientams. „Apibendrindami galime teigti, kad frovatriptanas turi didelį afinitetą tiems receptoriams, kurie dalyvauja vystantis migrenai, o tai reiškia, kad didelį efektyvumą pasiekiame skirdami mažą dozę. Taip pat vaistas pasižymi aukštu selektyvumu intrakraninei, bet turi mažesnę įtaką periferinei kraujotakai. Ilgą pusinės eliminacijos laiką galima sieti ne tik su efektyvumu, bet ir su ilgu veikimu. Be to, vaistas turi „savo“ metabolinę sistemą, vadinasi, yra saugus, taip pat skiriant kartu su standartiniais vaistais migrenai gydyti“, - pranašumus apibendrino J.
Profilaktinis gydymas
Gyvenimo būdo pokyčiai
Alternatyvūs metodai
Antalgija - personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. El.
Migrenos prevencija
Ką galime patarti? Kaip ir kiekvienu atveju, pacientams reikia patarti stengtis atpaži nti ir vengti migreną provokuojančių veiksnių, o specifinį gydymą reikia pradėti kuo anksčiau, kai galvos skausmas dar neįsibėgėjęs.
Migrenos poveikis kasdieniam gyvenimui
Migrena gali turėti didelę įtaką darbui, socialiniam gyvenimui ir emocinei būklei. Dažni priepuoliai gali lemti praleistas dienas darbe ar mokykloje, sumažėti produktyvumą ar net sukelti socialinę izoliaciją. Svarbu ieškoti artimųjų ir draugų paramos, taip pat aptarti su gydytoju, kaip sumažinti migrenos poveikį. Kai kurie žmonės naudoja planavimo strategijas, pavyzdžiui, vengia įtemptų susitikimų ar kelionių tomis dienomis, kai jaučiasi pažeidžiami.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei galvos skausmai yra dažni, stiprūs ar trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina kreiptis į gydytoją. Į klausimus apie galvos skausmus ir migreną atsakė: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto gydytoja Jūratė Pečeliūnienė.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Išvados
Migrena yra sudėtinga neurologinė liga, tačiau tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai sumažinti jos poveikį. Supratimas apie priepuolių priežastis, simptomus ir gydymo galimybes leidžia efektyviau valdyti šią būklę. Reguliarus bendravimas su gydytojais, sukėlėjų vengimas ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindiniai žingsniai, siekiant sumažinti priepuolių dažnumą ir intensyvumą.
tags: #psichologija #efektai #auros