Psichologinės Problemų Priežastys Iš Vidaus

Per didelis svoris ir kova su juo - daugelio žmonių kasdienybė. Dietų pasaulis siūlo tūkstančius būdų lieknėti, parduotuvių lentynos lūžta nuo papildų, tačiau dažnai rezultatai nedžiugina - svoris nekrenta arba grįžta su kaupu. Kodėl taip yra? Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologines problemų priežastis iš vidaus, kurios gali turėti įtakos tiek antsvoriui, tiek kitoms sveikatos problemoms.

Įvadas

Mūsų kūnas ir emocijos yra glaudžiai susiję. Specialistai tvirtina, kad dažnai ligos prasideda galvoje. Fiziniame kūne vykstantys procesai gali būti suprantami kaip pasąmonės bendravimas su mumis, nurodantis, kuriose gyvenimo srityse ar santykiuose esame praradę balansą ir harmoniją su savimi. Mūsų kūnas tarsi veidrodis atspindi viską, ką mes galbūt kruopščiai slepiame netgi patys nuo savęs.

Antsvario Psichologinės Priežastys

„Kovoti su svoriu, kitaip tariant - su savo paties kūnu - nereikia. Gali būti, kad pirmiausiai turite ne keisti mitybą ar pradėti sportuoti, bet išsiaiškinti, ar jūsų antsvorio priežastys nėra psichologinės. Moksliniai tyrimai rodo, kad vos 5 procentai antsvorio ir nutukimo atvejų lemia medicininės priežastys. Kitais atvejais svorio priaugame ne dėl to, kas lėkštėje, o dėl to - kas mūsų galvoje“, - teigia psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.

Jei patyrinėsite, pamatysite, kad kone populiariausia tema įvairiose paieškų sistemose - kovos su antsvoriu būdai ir dietos. Jos tokios mėgstamos dėl to, kad žmonės nenori nieko daryti patys. Jie paprasčiausiai tingi. Geriau atiduoti atsakomybę už savo kūną, svorį ir gyvenimą kokiam nors „guru”, kuris žada, kad įdėję minimalias pastangas, gausime greitą rezultatą. Na, tik reikės susimokėti.

Mūsų kūnui reikia įvairių maistinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų. Kai žmogus sąmoningai pradeda riboti tam tikras medžiagas, kūnas tai suvokia kaip grėsmę ir stengiasi kaupti atsargas. Laikydamiesi dietų, dažnai susiduriame su reiškiniu, kai numestas svoris grįžta dvigubai. Tai vyksta dėl to, kad tikroji antsvorio problema slypi giliau ir lieka neišspręsta. Tie, kuriems pavyko pasiekti ilgalaikę sėkmę, t.y. numesti svorį ir ilgiau kaip dvejus metus jį išlaikyti, tikriausiai suprato - esmė ne dietose, o meilėje sau.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Svorio didėjimas dažnai susijęs su emocinėmis problemomis. Mūsų protas siunčia signalus kūnui „apsaugoti“ save per svorį, kai jaučiamės nesaugūs, nepasitikintys, patiriame traumas, netektis ar ko nors bijome, vengiame. Jei psichologinės problemos išsprendžiamos, kūnas natūraliai atsipalaiduoja ir poreikis „apsikrauti“ papildomais kilogramais išnyksta.

Daugelio mūsų valgymo įpročiai susiformavo vaikystėje. Ypač anksčiau tėvai mokė suvalgyti viską „iki paskutinio trupinio”, neleisdavo maisto palikti lėkštėje, o vaiko liūdesį, nusivylimą ar atvirkščiai - pergales, džiaugsmą įprasmindavo maistu. Liūdna? Pavalgyk. Šventė? Pavalgyk. Nerimauji? Pavalgyk. Močiutė pagamino, bet tu nealkanas? Pavalgyk.

Kaip jau turbūt supratote - pagrindinė antsvorio problema slypi ne tik tame, kokį maistą renkamės, bet ir giliau, mūsų patirtyse, emocijose bei psichologijoje. Dėl to ir sakoma, kad „visos problemos galvoje” - tik išsprendę vidinius konfliktus, galime atgauti sveiką kūną ilgam. Kaip tai vyksta? Randame, kas neigiamai veikia mūsų mitybos pasirinkimus ir įpročius. Kai problema rasta, ją sprendžiame psichoterapijoje ir įgyjame aiškų supratimą, ko iš tikrųjų norime ir kodėl valgome.

Taigi, ar esate pasirengę ne kovoti su savimi, bet pagaliau atrasti, ko jums iš tikrųjų reikia?

Dažnos Psichologinės Antsvario Priežastys:

• Psichologinės traumos: Patirti trauminiai išgyvenimai (ypač patirti ankstyvoje vaikystėje), tokie kaip smurtas, apleistumo jausmas, gyvenimas su itin kontroliuojančiais tėvais, netektys ir t.t. Arba vėlesniuose gyvenimo etapuose patirtos psichologinės traumos, susijusios su santykiais, gali skatinti priaugti svorio, kad „pasislėptume” nuo skriaudėjų, išvengtume artumo ar intymumo.
• „Antrinės” naudos arba kam jums reikia antsvorio?: Kartais žmogus sako, kad nori būti sveiko svorio, tačiau pasąmonėje pats sau to neleidžia, nes naudos iš antsvorio yra didesnės, nei būtų, kai jis sulieknėtų. Pavyzdžiui: nutukimas tarsi sumažina atsakomybę už save ir savo gyvenimą, aukos vaidmuo pritraukia dėmesį ir užuojautą, apkūnumas gali provokuoti kitus labiau rūpintis tuo žmogumi, kuria gero, didelio, stipraus žmogaus asociacijas, ir tarsi padeda pasislėpti arba pabėgti nuo problemų.
• Tėvų įtaka: Vaikystėje įdiegtos nuostatos, pvz., kad valgymas yra meilės išraiška, gali tapti priežastimi, kodėl „užvalgome“ stresą. Arba kitas variantas - kai maistas šeimoje tampa savotišku kultu ir pagrindine atsipalaidavimo forma, tokie įpročiai gali išlikti ir suaugus. Siekdami pokyčių, psichoterapijoje transformuosime šias ribojančias nuostatas ir formuosime naują savęs ir jausmų priėmimo schemą bei požiūrį į maistą.
• Saugumo jausmas: Kai kuriems žmonėms antsvoris suteikia saugumo jausmą. Pavyzdžiui, jei žmogus išgyvena sudėtingą situaciją ir bijo prarasti kontrolę. Kartais antsvoris prideda saugumo ir stiprybės jausmo.
• Kai mintis tampa kūnu: Tiesiogine prasme. Dažnai naudojamos frazės, kaip „esu nepakankama“, „niekada nepavyks numesti svorio“, gali tapti realybe. Šios neigiamos nuostatos tiesiogiai veikia jūsų elgesį ir lemia nuolatinį svorio augimą.
• Antsvoris - kaip bausmė sau: Kai kurie žmonės sąmoningai ar ne, bet „baudžia” save už įvairias praeities klaidas, tarsi būtų „nenusipelnę“ geros savijautos. Tačiau toks savęs nuvertinimo būdas ir nemeilės sau išraiška trukdo gyventi pilnavertiškai.
• Riebalų atsargos „juodai dienai“: Vaikai, patiriantys šeimos krizes, pavyzdžiui - nuolatinius tėvų barnius ar grasinimus skyrybomis, gali nesąmoningai pradėti kaupti „riebalų atsargas“. Lyg kokia kariuomenė karo metu ruošianti atsargas, vaiko psichika sukuria apsauginį mechanizmą, tikėdamasi išgyventi būsimus sunkumus.
• Bėgimas nuo vienatvės: Maistas dažnai tampa „paguoda“ žmonėms, kenčiantiems nuo vienatvės. Ypač tai būdinga moterims, esu girdėjęs atvejų, kai vienišas žmogus kasdien serviruodavo stalą dviems, imituodamas, kad valgo ne vienas.
• Nostalgija praeičiai: Kartais psichologinė meilė (tiesą sakant, jau labiau - priklausomybė) maistui slypi praeityje, kai su močiute ar seneliu vaikystėje ėjome į kavinę, kur buvome vaišinami skanėstais. Šie prisiminimai sukelia šiltus jausmus, todėl žmogus nesąmoningai stengiasi atkartoti tuos momentus valgydamas panašius patiekalus.

Psichosomatika ir Fizinis Skausmas

Psichologinės problemos ne visada slypi viduje. Anksčiau ar vėliau įvyksta „kiekybės perėjimas į kokybę“ - tai yra jų susikaupia tiek, kad jos tiesiog „veržiasi laukan“, fiziologiškai reiškiasi vienomis ar kitomis ligomis. Kalbant profesionaliai, vyksta problemos somatizacija.

Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė

Somatizacija - tai psichologinių problemų atspindys įvairiais skausmingais kūno pojūčiais. Jeigu nuolat patiriate stresinę būseną, jeigu kas nors labai seniai ir labai stipriai slegia iš vidaus ir jūs bandote savo nerimą, nepasitenkinimą slopinti valios pastangomis, „suvaryti į vidų“, neišspręsta problema tikriausiai netrukus pasireikš pablogėjusia sveikata. Pradės skaudėti galvą, nugarą, skrandį ar širdį, pakils kraujospūdis…

Ši kūno negalavimų puokštė verčia skubėti pas terapeutą, atlikti daugybę analizių, minti įvairiausių specialistų slenksčius, pradedant chirurgu ir baigiant ginekologu. Jokių rezultatų. Tačiau tokiems pacientams pirmiausiai reikia psichoterapeuto pagalbos. Vaistai ir procedūros padeda tik laikinai. O juk negalavimo priežastis ne kūniška, bet dvasinė.

Pastaruoju metu audringai vystosi toks psichologijos skyrius, kaip psichosomatika. Šis mokslas tiria, kaip neigiamos emocijos transformuojasi į fiziologinius pokyčius, sukeliančius skausmą ir diskomfortą. Mokslininkai įrodė, kad dėl įvairių psichosomatinių ligų pirmiausiai kalti neigiami išgyvenimai, kuriuos dėl vienokių ar kitokių priežasčių bandome slopinti. Įtampa be iškrovos, chroniškas nerimas, chroniškas pervargimas ir prislėgta būsena skausmingų pojūčių gali sukelti net ir fiziškai visiškai sveikiems, tačiau pernelyg jautriems žmonėms. Vadinamasis funkcinis skausmas rodo, jog seniai laikas keisti įprastą gyvenimo būdą.

Mūsų protėviai į visus išorinius dirgiklius reaguodavo iškart ir per ilgai nemąstydami: pasirodė grobis - vykis, užpuolė priešas - ginkis, gresia pavojus - bėk… Taip visi žmogiški išgyvenimai ir problemos iškart būdavo „apdorojami“, išsikraunama per kūno raumenų sistemą. Ir dabarties žmogui stresas verčia išsiskirti „veiksmo hormoną“ - adrenaliną. Bet mes jau seniai - ne urviniai žmonės, ne visada turime galimybę tokiu būdu išsikrauti. Pavyzdžiui, prisiminkite, kaip susispaudžia kumščiai ir suakmenėja veidas, kai norisi tinkamai atsakyti skriaudikui. Tačiau negalima… Mus saisto daugybė socialinių draudimų, o neigiamos emocijos ir susierzinimas taip ir lieka be atsako, „sulenda“ į vidų.

Kai kuriais atvejais žmogui gresia vadinamoji slapta depresija. Ji dar vadinama kūno depresija, nes slepiasi už fizinių negalavimų. Įsivaizduokite, kad žmogų kasdien apima pojūčiai, galintys sukelti depresinę būseną: chroniškas realių ir laukiamų rezultatų neatitikimas, asmenybės slopinimas, sunkios šeimyninės problemos ir kt. Aiškios depresijos požymių tuo metu lyg ir nėra: nėra bendro jėgų stygiaus, apatijos, verksmingumo, nenoro gyventi ir dirbti. Žmogus įsitikinęs, kad jis susidoroja, kad yra stipresnis už daugumą, problemas įveiks ir ateityje… Netrukus jis ima pastebėti, jog sutriko sveikata: užklumpa širdies skausmai, migrena, svaigsta galva, šokinėja kraujospūdis, dažnai skauda skrandį, prasideda hormonų pertrūkiai. Akivaizdūs visi slaptos (kūno) depresijos požymiai.

Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas

Deja, dažnai būna taip, kad žmogus traukiasi nuo psichologinių problemų, sukėlusių somatines ligas, ir gydo tik kūno negalavimus. Tačiau pagrindinė šios negalios priežastis nepašalinama, todėl ji iki galo neišgydoma. Žmogus tarsi slepiasi nuo savo psichologinių problemų, mano, jog pakanka tabletėmis gydyti kūną, ir gyvenimas iškart susitvarkys. Deja - tik kuriam laikui, nes konfliktas (vidinis ar išorinis) taip ir lieka neišspręstas.

Konkrečios psichologinės problemos išprovokuoja tam tikras fizines ligas.

Dažniausi Psichosomatiniai Simptomai ir Jų Priežastys:

• Galvos skausmas: Nuolat ignoruojamas nepasitenkinimas, slopinama nuoskauda, kruopščiai slepiamas nepalankumas, nepatenkintos pretenzijos.
• Juosmens problemos: „Vidinė šerdis“ per silpna ir dažnai neišlaiko susikaupusių problemų krūvio, bejėgiškumas prieš sociumą.
• Širdies skausmas: Beviltiškumo sindromas, susijęs su rizika prarasti mylimo žmogaus palankumą ar įtakingo asmens paramą, poreikių (pavyzdžiui, meilės) nepatenkinimas.
• Skaudantis skrandis: Baimė, nerimas, depresija kartu su pasyvumu slopina skrandžio veiklą, o susijaudinus ar įtūžus staiga padidėja skrandžio sekrecija.
• Reumatizmas: Slapta depresija, kai visas pasaulis atrodo šaltas ir svetimas, emocinis nestabilumas, svyruojanti nuotaika, „chroniško susijaudinimo sindromas“.
• Padidėjęs kraujospūdis: Per daug reikšmės skiriama niekams, įgimtą polinkį atvirai reikšti emocijas ir aistras slopina įvairiausi draudimai, nevykusi savikontrolė ar nesugebėjimas įveikti smulkių konfliktų.

Tai - tik neišsamus sąrašas liguistų apraiškų, kuriomis mūsų kūnas signalizuoja, jog ne tik neišsprendėme vienos ar kitos psichologinės problemos, bet dar labiau ją pagilinome. Gal verta atidžiau įsiklausyti į save?

Kaip Sau Padėti?

Deja, bet padėti sau šiuo atveju nėra taip lengva. Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu. Psichosomatinių sutrikimų vis daugėja, o nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinės ir ekonominės krizės bei šiuo metu šalia mūsų vykstantis karas nepagerina situacijos.

„Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau suvokiama, kad kiekvienas turi pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela. Tad gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas. Padėti sau galite sureguliavę darbo ir poilsio režimą. Skirkite po 30 procentų sau, darbui ir miegui. „Svarbu įvertinti ir santykius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais - ar tikrai toje gyvenimo srityje yra viskas gerai, o galbūt mes tik bandome save apgauti, racionalizuodami, kad „būna dar blogiau“. Labai dažnai nutinka taip, kad daug kam, bet ne sau teikiame pirmenybę. Tačiau reikia pripažinti, kad negalėsime pasirūpinti kitais, jei tinkamai nesirūpinsime savimi, nepaisysime savo poreikių. Raskite laiko pabūti su savimi, savo jausmais. Labai svarbu kalbėti su žmonėmis, o kartais - net ir su savimi.

Rekomendacijos Kaip Spręsti Psichologines Problemas:

1. Mokykitės apie valgymo sutrikimus: Jei nerimaujate, kad jūsų artimasis turi valgymo sutrikimų, gali būti sunku nuspręsti, ko imtis. Šie žmonės gali nesuvokti, kad turi valgymo sutrikimų.
2. Praneškite jiems, kad nerimaujate dėl jų, ir paskatinkite juos apsilankyti pas šeimos gydytoją: Venkite pernelyg supaprastintų frazių. Atsigavimas po valgymo sutrikimo nepriklauso nuo valios jėgos.
3. Venkite nuosprendžio: Pasakykite savo artimajam, kad valgymo sutrikimo nėra ko gėdytis. Visiškai pasveikti nuo valgymo sutrikimo yra įmanoma, tačiau tai gali užtrukti ir kiekvieno paciento kelias gijimo link - skirtingas. Jeigu valgymo sutrikimas daro įtaką fizinei sveikatai, gali prireikti reguliariai atlikti tikslingai paskirtus tyrimus.
4. Individuali arba grupinė terapija: Daugumai žmonių siūloma individuali terapija, tačiau tiems, kurie serga persivalgymo sutrikimu, labiausiai gali pasitarnauti grupinė terapija. Psichoterapijos metu stengiamasi pašalinti pagrindines ligos priežastis.
5. Vaistai (jei reikia): Nors nėra specialių vaistų nuo valgymo sutrikimų, vaistai gali padėti valdyti kai kuriuos fizinius valgymo sutrikimų simptomus, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą.
6. Mitybos specialisto konsultacija: Susitikimas su mitybos specialistais gali padėti susitvarkyti su maistu, kūnu ir svoriu susijusiomis griežtomis mintimis. Taip pat pravartu susidaryti mitybos planą, atitinkantį jūsų mitybos poreikius - taip lengviau pasieksite užsibrėžtą tikslą.
7. Palepinkite save: Darykite tai, kas jums patinka, pavyzdžiui, žiūrėkite televizorių ar žaiskite su savo augintiniu.
8. Kalbėkite su kitais: Pokalbiai su patikimais, palaikančiais žmonėmis gali padėti jums gyti - tokiu būdu jausitės mažiau vieniši ir izoliuoti.
9. Švęskite savo gijimą: Apdovanokite save už bet kokią pažangą, kurią padarėte sveikstant.

Kritinė Psichologija ir Socialinis Kontekstas

Psichologija taip pat bus siūloma kaip paguoda merginai, patyrusiai seksualinę prievartą, ir dvidešimtmečiam vaikinui po bandymo nusižudyti, ir homoseksualiam paaugliui, kuris dėl patyčių nebegali eiti į mokyklą, ir per koronaviruso krizę darbo netekusiam vyriškiui. Suteiktos psichologinės paslaugos ir psichiatro išrašyti vaistai kuriam laikui palengvins jų būseną, tačiau tenkinančio ilgalaikio sprendimo nesuteiks. Kodėl? Laikini sprendimai ilgainiui kuria tik dar daugiau problemų.

Gyvename populiariosios psichologijos prisodrintoje kultūroje, kurioje giliai įsišaknijo individualistinis mąstymo būdas ir moralizuojantys saviugdos imperatyvai. Tai tradicinis psichologinis diskursas, kuriame žmogaus išgyvenimai, emocijos ir elgesys išplėšiami iš aplinkos audinio ir narstomi pavieniui, visą atsakomybę už „netinkamas“ būsenas užkraunant individui.

Kritinė psichologija meta akmenį į tradicinės psichologijos daržą, teigdama, kad neįmanoma padėti žmogui, jeigu užsimerkiama prieš sistemines socialines problemas, su kurių simptomais psichologai susiduria individualiu lygmeniu.

Kritiniai psichologai sutartinai pabrėžia būtinybę peržengti individo ir visuomenės dualizmą, kad būtų galima suvokti, kaip žmogiškas subjektyvumas formuojasi ir funkcionuoja konkrečiame socioistoriniame kontekste, o ne tik teorinėje abstraktybėje. Tai svarbu, nes teorinės prielaidos formuoja pagalbos praktikų metodus. Jeigu asmuo suvokiamas kaip atskiras nuo visuomenės ir jos konteksto, tai ir jo psichologinis sutrikimas laikomas tik individualia problema, o psichologinė korekcija - tik jo paties atsakomybe.

Anot kritinio psichologo Ian Parker, asmuo (individualus subjektas) yra kūno ir socialinės aplinkos sankirtos laukas, šių dviejų materialų pavidalą turinčių jėgų produktas. Individuali psichologinė patirtis egzistuoja, bet ji nėra ontologiškai atskira nuo aplinkos kontekstų. Mūsų asmeninė patirtis visada yra proksimali, nes įkūnyta. Kitaip tariant, tolimosios jėgos perduoda savo poveikį asmeniui per artimąsias, šioms maskuojant tolimųjų įtaką.

Kiekvienas asmuo yra supamas įvairių galios struktūrų (artimųjų ir tolimųjų), kurios tęsiasi tolyn į horizontą, todėl nėra prieinamos galutiniam suvokimui. Lengviausiai suvokiamas artimosios galios poveikis ir tik labai miglotai atpažįstamos tolimosios, nors didelę jėgą turinčios galios (politiniai, ekonominiai ar ideologiniai procesai).

Taigi, nors psichologinė patirtis yra individuali, asmeniška ir pasireiškianti vidujybėje, neturėtume apsigauti intuityviai tvirtindami, kad dėl to ir šios patirties priežastys lokalizuotinos asmens viduje. Psichologija įprastai yra akla tolimosioms įtakoms, t. y. galios struktūroms, supančioms individą, tad pasilieka prie proksimalių individualių paaiškinimų: mąstymo būdo, nuostatų, valios, tarpasmeninių santykių.

Kritinės psichologijos atstovai pabrėžia, kad individualūs skirtumai kyla ne iš žmonių individualumo gelmių, o kaip sąveikų tarp biologinių predispozicijų ir aplinkos produktas. Patirti galios santykiai vaikystėje (šeimoje) ir klasinė (socialinė) padėtis sąveikauja tarpusavyje ir formuoja asmenybės pagrindą.

Tokie veiksniai kaip trauma, prievarta, apleistumas ir socialinė nelygybė turi reikšmingą poveikį asmens psichologinei sveikatai. Šiuolaikiniai psichiatrijos tyrimai patvirtina, kad socialiniai veiksniai turi svarų poveikį psichologiniams sutrikimams išsivystyti.

Kai psichologinės problemos individualizuojamos ir jų „gydymas“ išimtinai siejamas su psi-komplekso profesionalų pagalba, tai žalinga bent keliais aspektais. Pirma, taip nepaisoma ydingų socialinių, kultūrinių ir politinių reiškinių, kurie sistemiškai sukelia žmonėms distresą. Šiųjų įtaka ir svarba neadekvačiai trivializuojama. Antra, individualizuota psichopatologija skatina kaltę ir stigmą: psichologinius sunkumus patiriantys asmenys ilgainiui ima save laikyti sutrikusiais, turinčiais tam tikrą vidinį defektą, o aplinkiniai dažnai prisiima moralizuojančią teisuolių poziciją. Trečia, kai suvokiama problema ir pagalba yra išimtinai individuali ir teikiama psi-komplekso profesionalų, sumenkinama palaikančių socialinių ryšių ir bendruomenės svarba.

Užuot skaitę psichologinių patarimų knygas, terapijose narstę individualias dvasinių skaudulių priežastis ir nuolatos primetę kitiems saviugdos imperatyvą, turime imti į asmeninius psichologinius sunkumus žvelgti sistemiškiau. Laikas sutelkti dėmesį į tuos socialinius, kultūrinius ir politinius procesus, kurie mus veikia bendrai ir nuo kurių galiausiai kenčiame individualiai. Tai nereiškia, kad psichologijos ir psichoterapijos reikia atsisakyti, jų požiūrį būtina kritikuoti ir plėsti.

Erekcijos Sutrikimai ir Psichologinės Priežastys

Erekcijos sutrikimai - itin dažnai pasitaikanti problema, anksčiau ar vėliau paliečianti beveik visus vyrus. Pasak urologo V. Varygin, erekcijos sutrikimus lemia kelios priežastys. Neretai ligą sąlygoja fiziniai veiksniai ir žalingi įpročiai - rūkymas, nutukimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas.

Daugelis vyrų klaidingai mano, kad erekcijos sutrikimas yra natūrali senėjimo pasekmė, todėl pasiduoda ir susitaiko su likimo smūgiu. Tačiau verta įsidėmėti, kad erekcijos sutrikimas susijęs ne tik su žemu savęs vertinimu ar pablogėjusiais tarpusavio santykiais, bet ir yra daugelio laiku nediagnozuotų ar negydytų ligų ankstyvas požymis. Erekcijos sutrikimas - tai organizmo pagalbos šauksmas.

Šiandien daugelis vyrų vis dar gėdijasi urologui ar šeimos gydytojui prasitarti apie atsiradusius erekcijos sutrikimus. V. Varygin teigia, kad ši patologija lemia emocinę įtampą, žemą savęs vertinimą, pablogina poros tarpusavio santykius. Su problemomis lovoje susidūrę vyrai pradeda vengti lytinių santykių, didėja poros tarpusavio įtampa, prasideda nuolatiniai barniai.

Labai dažnai būna taip, kad po darbo vyras buvo pavargęs ar neturėjo nuotaikos ir lytinio akto metu negalėjo pasiekti idealios erekcijos. Kitą kartą vyras jau nerimauja, ar tai pasikartos. Nors fiziškai ir emociškai pacientas jaučiasi gerai, tačiau neramios mintys gali stipriai pabloginti erekciją.

Urologas sako, kad nuspėti, kas iššaukė sutrikimus - fizinės ar emocinės priežastys - įmanoma ir pačiam pacientui. Anot V. Varygin, dažniausiai erekcijos problemos atsiranda pacientams, turintiems antsvorį. Tai lemia didelis svoris, mažas fizinis aktyvumas. Padidėjus svoriui, didėja ir cholesterolis, tad automatiškai blogėja kraujagyslių pralaidumas, atsiranda kraujospūdžio svyravimai. Tai sutrikdo erekcijos procesus.

Specialistas pastebi, jog turint antsvorio organizme mažėja testosterono kiekis, padidėja moteriško hormono estrogeno. Testosteronas gaminasi miego metu, tad gerai erekcijai būtina miegoti bent 7-8 valandas. Jo gamybai svarbi tinkama mityba, tad reikėtų vengti dietų, kuriose atsisakoma riebalų. Svarbus ir fizinis krūvis - didelį impulsą duoda dažnesni lytiniai santykiai.

Kalbant apie emocinės kilmės erekcijos sutrikimus, svarbiausia gyvenimo būdo korekcija, nuovargio, streso šalinimas, vitaminų bei papildų vartojimas. Emocinės kilmės erekcijos sutrikimas - ne tik vyro problema, tai poros problema. Jie abu turi kalbėtis, tartis, kad lytinio akto metu partneris būtų užtikrintas, jog partnerė žino viską.

Šizofrenija ir Aplinkos Įtaka

Šizofrenija yra psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir valią, todėl tai įtakoja ir elgesį. Šizofrenija įprastai nustatoma 16-30 metų amžiaus žmonėms.

Sergantiesiems šizofrenija įprasta girdėti balsus, turėti kliedesių, neįprastai ir nelogiškai mąstyti. Nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio spektro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.

Liga gydoma kombinuota vaistų ir psichoterapijos pagalba.

tags: #psichologija #problemos #is #vidaus #intro