"Tik darbas be pramogų pavertė Jack’ą nuobodžiu". Ši citata, kilusi iš Stanley Kubrick filmo "Švytėjimas", puikiai iliustruoja, kaip svarbu rasti pusiausvyrą tarp darbo ir žaidimų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip psichologiniai rolių žaidimai gali būti naudingi tiek vaikams, tiek suaugusiems, ir pateiksime pavyzdžių, kaip jie gali būti pritaikomi terapijoje.
Žaidimo Svarba Žmogaus Gyvenime
Žaidimas dažnai suvokiamas kaip vaikiškas užsiėmimas, tačiau jo svarba neapsiriboja vien tik vaikyste. C.G. Jungas savo prisiminimų knygoje aprašė, kaip jam padėjo atsidavimas žaidimui įveikti sudėtingą gyvenimo periodą. Jis virto vienuolikmečiu berniuku ir leidosi įtraukiamas į magišką žaidimų pasaulį, kuris jam padėjo rasti atsakymus.
Vaikai žaidžia, nes tai yra būdas pažinti pasaulį, patenkinti smalsumą, lavinti savo kūną, pažinti jo galimybes ir suprasti emocijas. Žaidimas vaikui - tai būdas nusiraminti. Vaikas taip įsitraukia į žaidimo kuriamą realybę, kad tikrasis pasaulis tarsi praranda savo aiškias ribas. Lėlių, kaladėlių ar tiesiog pirmų po ranka pasitaikiusių daiktų pagalba kuriamas spalvotas, neribotos fantazijos ir kūrybos pasaulis. O svarbiausia, jame galima viskas - nėra jokių taisyklių, ribų, dėsnių ar įsitikinimų.
Žaidimas Suaugusiųjų Gyvenime
Nors vyrauja įsitikinimas, kad žaidimas yra tik vaikiškas užsiėmimas, poreikis žaisti neišnyksta kartu su vaikyste. Žaidimo formos suaugusių žmonių gyvenime tiesiog pakinta, tampa nepastebimos ir netrunka taip ilgai, lyginant su vaikystės laikotarpiu. Suaugusieji žaidimą įpina į savo kasdienes veiklas, pavyzdžiui, derindami kelias veiklas, reikalaujančias skirtingų įsitraukimo lygių: palaikydami linksmą pokalbį, gamindami skanų patiekalą ir klausydamiesi muzikos.
Daugelį užsiėmimų, kuriais suaugusieji užsiima, mes nepriskiriame žaidimui. Tarp tokių užsiėmimų reiktų paminėti tapymą, skulptūrą ir daugelį kitų meno rūšių, o taip pat meditaciją, mylėjimąsi, dvasinį tobulėjimą, dainavimą, muzikavimą, nuoširdų juoką. Įsitraukdami į šiuos užsiėmimas jaučiamės geriausiai būtent tuomet, kai atliekam juos ne dėl tam tikrų iš anksto susigalvotų, išsikeltų tikslų ar atpildo, bet tiesiog dėl pasitenkinimo poreikio.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Žaidimo metu dirba abu mūsų smegenų pusrutuliai: kairysis (analitinis), padedantis nuspręsti, ką daryti toliau, kokias strategijas naudoti ir kaip viską išreikšti žodžiu, ir dešinysis - atsakingas už kūrybiškumą. Žaidimas daro įtaką visoms mūsų kūno biologinėms sistemoms: kūnas atsipalaiduoja, imam giliau kvėpuoti ir organizmas aprūpinamas didesniu deguonies kiekiu, susireguliuoja virškinimo sistema, širdies ritmas tampa tvarkingas ir stabilus, mažėja raumenų įsitempimas. Žaidimas yra puiki priemonė padedanti mažinti stresą, leidžianti į problemos sprendimą pažiūrėti įvairiapusiškiau ir lanksčiau.
Žaidimų Terapija
Žaidimo terapija yra neįkainojama, kai psichologai, konsultuodami klientus, atsiduria aklavietėse, kai pokalbis su klientu nesuteikia apčiuopiamų rezultatų. Žaidimų terapiją psichologijoje 1967 metais išpopuliarino Virginia Axline. Šią terapiją verta pasitelkti tuomet, kai pastebima, kad įprastinė, klasikinė terapija - kalbėjimasis su klientu - yra neveiksminga. Svarbu paminėti, kad žaidimo terapijos, ypač tos, kuriose naudojamos perkeltinės reikšmės, arba tos, kuriose prašoma dalyvių pasitelkti vaizduotę, yra nerekomenduojamos dirbant su žmonėms, kurie kenčia nuo haliucinacijų ir kliedesių.
Žaidimų terapiją psichologai taiko suaugusiems, kuomet nori pagelbėti įveikiant netekties skausmą, nuotaikos sutrikimus, nerimo sutrikimus, potrauminio streso sutrikimus, obsesinį-kompulsinį sutrikimą, dėmesio deficito/hiperaktyvumo sutrikimą. Žaidimo terapijos grupės metu yra sukuriama saugi atmosfera, kurios metu terapijoje dalyvaujantis žmogus gali saugiai tyrinėti savo jausmus ir mintis. Žaidimų terapija itin sėkmingai pritaikoma šeimų konsultavime, ypač tais atvejais, kuomet šeimai reikia išspręsti ilgalaikes, jau įsisenėjusias tarpasmenines problemas. Įvairių žaislų ir daiktų pagalba šeimos nariai žaidžia rolių žaidimus, vyraujančias situacijas ir scenas iš šeimos gyvenimo. Priemonės, kurias psichologai naudoja žaidimų terapijos metu, yra pačios įvairiausios - lėlės, piešimo reikmenys, karpiniai, smėlis, molis, kamuoliai, veidrodžiai, pripučiami balionai ir pan. Ypač efektyviai žaidimų terapijoje pritaikomas smėlis.
Žaidimų Terapijos Pavyzdžiai
Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, kas vyksta žaidimų terapijos metu, pateiksime tris šios terapijos pavyzdžius:
Kristinos atvejis: 45 metų moteriai (Kristinai), atlikusiai įkalinimo bausmę už nusikaltimus susijusius su narkotikų laikymu ir platinimu, įprastinė psichologinė pagalba, kuomet su psichologu kalbamasi, visiškai nepadeda. Todėl psichologas pasiūlo moteriai pamėginti išreikšti savo emocijas ir mintis piešiant smėlyje. Kristina nupiešia paveikslą, kuriame atsispindi jos pasaulis: vyro figūrą, kuri vaizduojama gulinti veidu į žemę, mamos ir dukters figūras, kurios yra susikibusios už rankų, tačiau atskirtos nuo likusių kompozicijos figūrų tvora, bei pilį, apsuptą policijos pareigūnų. Artėdama link piešimo pabaigos moteris ima verkti ir paaiškina psichologui, kad tuo metu kai ji atliko įkalinimo bausmę, jos dukrą išprievartavo. Moteris jautė didžiulę ją slegiančią kaltę, kurią žodžiu išreikšti yra per ne lyg sudėtinga. Po šio seanso, emocinė užtvara, kuri neleido Kristinai atsiskleisti psichologui, išsakyti savo mintis ir jausmus, subyrėjo.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Dovilės atvejis: 38-nerių Dovilė kovoja su bulimija, o taip pat yra linkusi save žaloti. Ji dalyvauja grupinėje moterų terapijoje, kurios tikslas - padėti moterims didinti pasitikėjimo savimi jausmą, kuris turi sustabdyti savęs žalojimą. Kiekvienas terapinis šių moterų užsiėmimas yra užbaigiamas žaidimu, kuris vadinasi “moteris, kurią matau veidrodyje yra…”. Užduotis labai paprasta - pakaitomis viena priešais kitą terapijoje dalyvaujančios moterys laiko veidrodį. Savo atvaizdą veidrodyje matanti moteris turi užbaigti frazę komplimentu savo išvaizdai. Moteriai pasakius komplimentą sau, likusios terapijos dalyvės irgi sako jai komplimentus, teigiamus pastebėjimus. Po keletos tokių grupinių užsiėmimų, Dovilės elgesys susijęs su savęs žalojimu liaujasi.
Chris Johnson metodas: Kolumbijoje (JAV) su nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiomis moterimis dirbančios psichologės Chris Johnson atvejis. Į užsiėmimus su moterimis, psichologė atsineša balionus, suteikdama dalyvėms laisvę rinktis baliono spalvą. Išsisirinkus balioną - žaidžiama. Balioną reikia atmušinėti ore, neleidžiant jam nukristi ant žemės. Antrame žaidimo etape moterys susiskirsto į poras, ir abi yra atsakingos už vieno baliono skraidymą ore. Ši patirtis reikalauja iš moterų bendradarbiavimo, susitarimo, tarpusavio veiksmų derinimo, o juk terapijos dalyvėms, tai visiškai nauja patirtis. Žaisdamos porose moterys mokosi kurti reikšmingus ir partneryste paremtus tarpusavio santykius. Psichologė žaidimo metu stebi moterų emocijas - jau po 10 sekunčių dažniausiai galima išgirsti moterų juoką, dalyvės akivaizdžiai atsipalaiduoja, kitos juokiasi iki ašarų. Po žaidimo Chris Johnson klausia dalyvių, ką gi jos matė kambaryje, o pati priduria, kad ji buvo kambaryje pilname laimingų moterų.
Visi pateikti žaidimų terapijos pavyzdžiai skamba itin paprastai, tačiau padeda terapijoje dalyvaujantiems žmonėms atsipalaiduoti, užsimiršti, pajausti teigiamas emocijas ir mintis, atskleisti neigiamus jausmus.
Vaikų Žaidimai
Daugelis psichologų teigia, kad žaidimai - tai vaiko sielos veidrodis. Žaidimai kinta pagal vaiko amžių: iš pradžių mažylis žaidžia vienas su daiktais, paskui stebi kitus bežaidžiančius vaikus, paskui stebimi nekordinuoti bandymai žaisti kartu su kokiu kitu vaiku. Dažniausiai kiekvienas vaikas turi tam tikrą laiką, kurį jis praleidžia vienas, ir greičiausiai užsiima individualiu žaidimu. Jei trejų ketverių metų vaikai visiškai atsisako žaisti vieni, jiems nuolat kartu reikia tėčio ar mamos, jei jų elgesys pradeda panašėti į nerimastingą - vertėtų pasikonsultuoti su vaikų psichologu. Žaislai labai svarbi vaikų vaizduotės ugdymo dalis. Žaidimų metu vaikai mokinasi naujų gebėjimų, įgūdžių, naujos patirties. Tuo metu yra ugdoma tiek motorika, tiek vaizduotė, tiek protiniai gebėjimai.
Kaip Suprasti Vaiką Iš Jo Žaidimų?
Mažo vaiko žaidimas - tai jo sielos veidrodis. Geriausi tie žaidimai, kurie tuo metu atsiliepia į vaiko sprendžiamus psichologinius uždavinius.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Kaip Elgtis Su Vaiko Pykčiu?
Vaikai, kaip ir mes, niršta susidūrę su situacija ar žmogumi, kuris juos nuvilia, kelia grėsmę arba žeidžia. Dažnai suaugusieji mano, kad vaiko pyktis yra blogas ir nenormalus jausmas ir, kad jo raiška turėtų būti draudžiama, slopinama, kad pyktis turėtų būti griežtai išguitas iš vaiko. Tuomet, kai vaikas supyksta, tėvai dažnai jam šaukia: “Liaukis šitaip kalbėti. Aš tau draudžiu.” Jeigu vaikas pasirinks paklusti tėvams ir neišreikš savo pykčio, pyktis niekur nedings. Vaikas jį nuslopins, ir jis neišspręstas liks pasąmonėje, kol bus išreikštas vėliau per nederamą elgesį. Svarbu ne pats pyktis, bet kaip jį suvaldyti, išreikšti tinkamu būdu.
Pats blogiausias būdas tvardyti pyktį - tai pasyviai agresyvus elgesys. Vaikas šioje situacijoje gali elgtis pasyviai agresyviai, kad nuliūdintų tėvus. Kad ir kokių priemonių imtųsi tėvai, norėdami ištaisyti elgesį, - niekas nepadeda. Kuo labiau jie stengiasi ištaisyti situaciją, tuo tvirtesnis vaiko ryžtas išvesti juos iš pusiausvyros. Kuo labiau tėvai karščiuojasi, tuo daugiau vaikas jaučia, kad laimėjo.
Slopinti pyktį - tas pat, kaip spausti pilną oro balioną, turintį šone iškilimą. Yra daug būdų išreikšti pyktį, ne tik pasyvus būdas. Kuo nebrandesnis žmogus, tuo nebrandžiau jis išreikš pyktį. Geriausias būdas išreikšti pyktį - padaryti tai kuo maloniau ir protingiau ir vien tam asmeniui, ant kurio esi supykęs. Suaugusieji patys turėtų būti geri pavyzdžiai, kaip teisingai išreikšti pyktį. Užuot draudus vaikui supykti ir perdėtai reaguoti į jo pyktį, reikia priimti jį tokį, koks jis yra, kaip jis reiškia pyktį, ir nuo to pradedant, jį ugdyti.
Išvados
Psichologiniai rolių žaidimai yra galingas įrankis, padedantis žmonėms išreikšti emocijas, įveikti sunkumus ir tobulėti. Jie gali būti pritaikomi tiek vaikams, tiek suaugusiems, tiek individualiai, tiek grupėse. Svarbiausia - sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje žmogus jaustųsi laisvas tyrinėti savo vidinį pasaulį.
tags: #psichologiniai #roliu #zaidimai