Šiuolaikinė psichologija, gimusi prieš šimtmetį, nuolat kinta, plečiant žmogaus prigimties pažinimo ribas. Nuo žmogaus suvokimo kaip gyvuliško organizmo su protu iki pasąmonės ir transpersonalinės psichologijos atradimų, psichologijos mokslas artėja prie daugiamatės sampratos, panašios į jogos filosofiją. Joga, kaip sąmonės disciplina, transformuoja psichiką ir leidžia pasiekti aukštesnius sąmonės būvius. Šiame kontekste svarbu pažvelgti į dvi glaudžiai susijusias, bet skirtingas psichologijos šakas: sveikatos ir sporto psichologiją.
Sveikatos Psichologija: Asmens ir Visuomenės Gerovė
Sveikatos psichologija - tai sparčiai auganti psichologijos sritis, kurios specialistai atlieka svarbų vaidmenį gerinant asmens ir visuomenės sveikatą. Sveikatos psichologai gali ir geba dirbti su įvairaus amžiaus asmenimis, norinčiais stiprinti savo sveikatą ar turinčiais sveikatos problemų. Šioje srityje dirbantys specialistai integruoja savo paslaugas į gydymo, reabilitacijos, rekreacijos, globos, ugdymo, socialinio darbo, prevencines bei sveikatos stiprinimo programas.
Sveikatos psichologo veiklos sritys apima:
- Psichologinį įvertinimą ir diagnostiką.
- Konsultavimą ir psichoterapiją (individualią, grupinę, šeimos).
- Intervencijų planavimą ir įgyvendinimą (sveikatos stiprinimas, ligų prevencija, reabilitacija).
- Mokslinius tyrimus.
- Švietėjišką veiklą.
- Dalyvavimą sveikatos politikos formavime.
Sveikatos psichologijos klientų ratas itin įvairus, dažniausiai tai asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ar turintys psichikos sveikatos problemų.
Svarbios kompetencijos sveikatos psichologui:
- Žinios apie psichologiją ir sveikatą.
- Bendravimo įgūdžiai.
- Empatija ir supratimas.
- Problemų sprendimo įgūdžiai.
- Mokslinių tyrimų įgūdžiai.
- Komandinis darbas.
- Etikos principų laikymasis.
Šiuolaikinėje sveikatos sampratoje akcentuojamas biopsichosocialinis modelis, teigiantis, kad sveikata yra visapusės fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, įgalinanti žmogų optimaliai funkcionuoti nuolat kintančioje aplinkoje.
Studijos LSMU
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) siūlo tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas, orientuotas į psichologiją. Antroji pakopa leidžia specializuotis konkrečioje srityje, išmokti taikyti sudėtingesnius tyrimų metodus ir įgyti doktorantūros studijoms reikalingų įgūdžių. Programos tikslas - parengti kompetentingus psichologus, išmanančius asmens sveikatą stiprinančius ir sveikimą lemiančius veiksnius.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Studijų metu dėstomos tokios disciplinos, kaip psichologinis konsultavimas ir įvertinimas, sveikatos sutrikimų psichologiniai aspektai, stresas, elgsena ir sveikata. Studentai įgyja komandinio darbo patirties su įvairiais sveikatos priežiūros srities specialistais. Šalia plačių žinių ir praktinių įgūdžių, studijuodami įgyja specialiųjų kompetencijų ir jas patvirtinantį sertifikatą keturiose sveikatos priežiūrai aktualiose srityse.
Jau studijų pradžioje studentai analizuoja ES ir Lietuvos sveikatos priežiūros politiką bei sistemą, mokslinio tyrimo vykdymui reikalingus įgūdžius ugdantį dalyką. Pirmame semestre pradedami studijuoti dalykai, kuriuos santykinai galėtume priskirti Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims. Šiai dalykų grupei priskiriama Žmogaus neuropsichologija, Priklausomybių psichologija, Šeimos psichologinis konsultavimas ir Pozityvioji psichologija: teorija ir praktika. Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims priskirtini ir du antrojo semestro dalykai - Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija ir Asocialaus elgesio psichologija. Pirmame semestre Žmogaus neuropsichologijos dalyku gilinamos žinios apie įvairių žmogaus pažintinių funkcijų bei psichosocialinio funkcionavimo neurologinius aspektus, tam tikras neurologines būkles, reikalaujančias specialaus įvertinimo bei intervencijų. Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija skirta vienai plačiausių ir svarbiausių sveikatos psichologo funkcijų, tai yra dirbant komandoje su kitais specialistais teikti visapusišką bei veiksmingą pagalbą įvairaus amžiaus asmenims neįgalumo ir rimtų sveikatos sutrikdymų atvejais.
Magistro studijų programoje studentai gilina žinias apie psichologinius sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos modelius, psichologinio konsultavimo ypatumus skirtingose sveikatos priežiūros grandyse, psichosocialinius reabilitacijos principus, sveikatos priežiūros politiką, etiką bei teisę, gilina mokslinių tyrimų įgūdžius. Taip pat studentai gali daugiau sužinoti apie dominančias temas iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo: nuo vaiko ir paauglio sveikatos psichologijos iki senėjimo procesų. Šios žinios leidžia efektyviai prisidėti prie asmens ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo vykdant sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją ir reabilitaciją, dalyvauti sveikatos politikos formavime, atlikti tyrimus.
LSMU išskirtinumas - komandinio darbo mokymasis. Studentų laukia praktika didžiausioje klinikinėje bazėje Lietuvoje - Kauno klinikose. Pagal ERASMUS+ ir kitas akademinių mainų programas galėsite išvykti studijuoti ar atlikti praktiką užsienio šalių universitetuose.
Nuo kituose universitetuose siūlomų antros pakopos psichologijos programų LSMU studijų programa skiriasi tuo, kad šalia plataus spektro klinikinės sveikatos psichologijos žinių ir praktinių įgūdžių studentai čia įgyja ir specialiųjų kompetencijų, pasirinkdami specializaciją onkopsichologijos, neuropsichologijos, vaiko ir šeimos psichologijos arba reabilitacijos psichologijos srityje, įgyja specializaciją patvirtinantį sertifikatą. Studentai yra rengiami didžiausioje sveikatos specialistų rengimo institucijoje ir turi galimybę atlikti profesinę praktiką didžiausioje klinikinėje bazėje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Karjeros galimybės
Baigus psichologijos bakalauro studijas LSMU, galima dirbti žmogiškųjų išteklių srityje. Baigus magistrantūros studijas, atsiveria platesnės įsidarbinimo galimybės:
- Ligoninės, poliklinikos, reabilitacijos centrai, sanatorijos, slaugos namai.
- Visuomenės sveikatos centrai (dalyvavimas visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos programose).
- Švietimo įstaigos (mokyklos, universitetai, kolegijos - psichologinis konsultavimas, sveikatos ugdymas).
- Socialinės globos ir rūpybos įstaigos (pagalba asmenims, turintiems specialiųjų poreikių).
- Privatus sektorius (konsultacinės įmonės, sporto klubai, sveikatingumo centrai).
- Mokslinių tyrimų institucijos (dalyvavimas moksliniuose tyrimuose, susijusiuose su sveikatos psichologija).
Sporto Psichologija: Siekis Aukščiausio Rezultato
Sporto psichologija nagrinėja psichologinius veiksnius, kurie veikia sportininkų pasirodymą ir gerovę, taip pat sporto ir fizinio aktyvumo poveikį psichologinei sveikatai. Sporto psichologai dirba su sportininkais, treneriais ir komandomis, siekdami pagerinti jų pasirodymą, padidinti motyvaciją, įveikti stresą ir nerimą, sustiprinti komandinę dvasią ir užtikrinti psichologinę gerovę.
Komandinio ir Individualaus Sporto Psichologijos Skirtumai
Komandinio sporto psichologija skiriasi nuo individualaus sporto psichologijos. Individualaus sporto atstovai dažnai yra mažiau ekstravertai ir labiau linkę gilintis į save. Dirbant su individualiu sportininku, dėmesys skiriamas būtent jam, o su komanda galima dirbti su keliais žaidėjais, su visais arba su pavieniais sportininkais. Komandiniame sporte ne viskas priklauso nuo paties sportininko, nes atsiranda daug veiksnių ir faktorių, kurie nuo jo nepriklauso, pavyzdžiui, komandos narių tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas.
Svarbiausias faktorius yra ne tai, ar dirbama su atskiru sportininku, ar su komanda, o bendradarbiavimas su psichologu. Psichologui dažnai tenka edukuoti ne tik žaidėjus, bet ir trenerius bei kitus personalo narius. Kuo sklandesnė komunikacija komandoje, tuo geriau žaidėjai išnaudoja ir fizinį, ir psichologinį potencialą.
Psichologiniai Įgūdžiai Sporte
Viena iš psichologinio darbo su sportininkais dalių - psichologinių sportininkų įgūdžių įvertinimas ir ugdymas. Psichologiniai įgūdžiai yra kažkas, ko negalima pačiupinėti, tačiau tai veikia sportininko rezultatus. Tai plati sąvoka, apimanti kognityvinius veiksmus, kurie reguliuoja elgesį ar būsenas. Psichologiniai įgūdžiai sporte apibrėžiami kaip išmokti pajėgumai ar gebėjimai atlikti specifinę su treniruotėmis susijusią užduotį, pavyzdžiui, dėmesio sutelkimas ar streso įveikimas.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
Psichologiniai įgūdžiai sporte ir jų ugdymas dažniausiai naudojami siekiant geresnių sportinių rezultatų. Taip pat kai kurių psichologinių įgūdžių taikymas, pavyzdžiui, vaizdinių kūrimo, yra naudojamas sportininkų reabilitacijos procese po traumų.
Birrer ir Morgan (2010) psichologinių įgūdžių konstruktą išskiria į dvi dalis: psichologinius įgūdžius ir psichologines technikas. Psichologiniais įgūdžiais apibūdinamos įvairios savybės, kurias galima tobulinti (pavyzdžiui, gebėjimas reguliuoti sujaudinimą). Tuo tarpu psichologinėmis technikomis apibrėžiami konkretūs veiksmai, kurių galima imtis, norint tobulinti psichologinius įgūdžius. Pavyzdžiui, psichologine technika galima įvardyti atsipalaidavimo gebėjimus, kurie gali padėti tobulinti skausmo valdymo įgūdžius.
Svarbūs psichologiniai įgūdžiai sporte:
- Gebėjimas kurti vaizdinius mintyse: Padeda pasiruošti varžyboms ir reguliuoti emocinius išgyvenimus.
- Savikalba: Vidinės frazės ar sakiniai, kuriuos asmuo sau sako. Gali būti tiek negatyvi, tiek pozityvi. Pozityvi savikalba siejama su didesne psichologine gerove ir geresniu pasirodymu sporte.
Psichologinių įgūdžių ugdymas yra procesas, kuris labiausiai priklauso nuo sportininko motyvacijos šiuos įgūdžius lavinti. Sporto treneris gali padėti ugdyti psichologinius įgūdžius, tačiau geriausius būdus tai daryti dažniausiai išmano su sportininkais dirbantys psichologai.
Psichologinė Pagalba Po Traumų
Trauma, ypač rimta, yra krizinis įvykis sportininko gyvenime, kuris sukelia ne tik fizinių, bet ir psichologinių pasekmių. Užsienyje vykdomi tyrimai, kurie bando pritaikyti vaizduotės technikas traumų reabilitacijai. Vaizduotės pagalba galima paspartinti atsigavimą po traumos, sumažinti skausmą ir pagreitinti jos gijimą.
Išorės Spaudimas ir Psichologinė Kova
Kuo lygesnio pajėgumo komandos varžosi, tuo didesnį vaidmenį vaidina psichologija. Jei lietuviai pralaimi apylygiams varžovams, galima manyti, kad pralaimėta psichologinė kova.
Sporto psichologas edukuoja sportininkus ir trenerius, moko atsipalaidavimo metodų, vaizduotės pratimų ir dirba su automatinėmis mintimis, bandant jas pakeisti.
Sirgaliai ir visuomenė gali padėti sportininkams kalbėdami viešai tuo vadinamuoju sumuštinio principu: pasakyti, kas įvyko gerai, kas įvyko blogai ir ką galėtume pakeisti, o ne pradėti gilintis tik į vieną temą.
Skirtumai tarp Sveikatos ir Sporto Psichologijos
Nors abi šios sritys priklauso psichologijos mokslui, jos turi skirtingus tikslus ir taikymo sritis:
- Tikslas: Sveikatos psichologija siekia gerinti bendrą asmens ir visuomenės sveikatą, o sporto psichologija - optimizuoti sportininkų pasirodymą ir gerovę.
- Auditorija: Sveikatos psichologai dirba su įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės žmonėmis, o sporto psichologai - su sportininkais, treneriais ir komandomis.
- Intervencijos: Sveikatos psichologai taiko įvairias intervencijas, skirtas sveikatos stiprinimui, ligų prevencijai ir reabilitacijai, o sporto psichologai - psichologinius įgūdžius, skirtus pasirodymo optimizavimui ir psichologinei gerovei.
Ryšys tarp Sveikatos ir Sporto Psichologijos
Nepaisant skirtumų, sveikatos ir sporto psichologija yra glaudžiai susijusios. Sportas ir fizinis aktyvumas yra svarbūs sveikatos veiksniai, o psichologinė sveikata yra būtina sportininkų sėkmei. Sveikatos psichologijos principai gali būti taikomi sporto srityje, siekiant pagerinti sportininkų psichologinę gerovę, o sporto psichologijos metodai gali būti naudojami sveikatos srityje, siekiant skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną.
tags: #sveikatos #psichologija #sporto #psicholoijo