Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichologijos, valios ir laisvės sąvokos, siekiant suprasti žmogaus autonomijos esmę. Remiantis įvairių sričių atstovų požiūriais, nuo psichologų iki filosofų, analizuojama, kaip šios sąvokos veikia žmogaus gyvenimą, jo pasirinkimus ir atsakomybę.
O. Arestovičiaus požiūris į žmogaus laisvę ir valią
Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, be politinės ir karinės apžvalgos, taip pat domisi filosofija ir psichologija. Savo veikloje, įskaitant paskaitas ir seminarus, jis nagrinėja sąmonės vystymąsi, pasaulėžiūros formavimą ir žmogaus pasaulio paveikslą. O. Arestovičius remiasi savo mokytojo Avesalomo Podvodno idėjomis, pabrėždamas nuolatinio darbo svarbą ir atsakomybę už savo pasirinkimus.
O. Arestovičius teigia, kad Dievas suteikė žmogui laisvą valią, leidžiančią rinktis tarp gėrio ir blogio. Ši laisvė yra būtina, nes be jos žmogus būtų tik mechaninė lėlė. Dievas norėjo, kad žmonės laisvai rinktųsi, suvokdami savo pasirinkimų pasekmes. Jis cituoja savo mokytojo aforizmą, kad blogio jėga yra akivaizdi, o gėrio jėga suvokiama todėl, kad blogis dar galutinai nenugalėjo.
O. Arestovičius teigia, kad Dievas nevaržo žmogaus valios laisvės, leisdamas jam gyventi kaip itin autonomiškai būtybei. Jis pataria, kad susidūrus su sunkumais, reikia pasitikėti Dievu, bet kartu ir patiems ieškoti sprendimų. Dievas sukūrė žmogų kaip autonomišką būtybę, kuri savarankiškai keliauja po šį pasaulį.
O. Arestovičius taip pat teigia, kad mokslas ir krikščionybė neprieštarauja vienas kitam, nes šiuolaikinį mokslą pagimdė Bažnyčia. Žmonija turi nuolat save įveikti, siekdama tobulėjimo ir naujų horizontų.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Laisvės samprata
Laisvė yra subjekto galimybė nevaržomai elgtis bei veikti. Filosofai skiria įvairias laisvės rūšis, tačiau psichologinė laisvė laikoma svarbiausia, nes ji lemia požiūrį į kitas laisvės rūšis ir gyvenimo prasmę.
Vincas Mykolaitis-Putinas romane „Altorių šešėly“ vaizduoja žmogaus laisvės ribojimą per Liudo Vasario vidinį konfliktą tarp kunigo pašaukimo ir poeto talento. Vasaris, veikiamas visuomenės ir tėvų spaudimo, pasirenka kunigo kelią, tačiau jaučiasi nelaimingas, nes tai riboja jo laisvę ir neatitinka jo prigimties.
Autoritarinio valdymo šalyse žmonės neturi laisvės, nes jiems nurodoma, ką daryti. Tačiau gavę daugiau laisvės, jie gali nesugebėti ja pasinaudoti, nes yra pripratę prie kontrolės. Laisvė yra neatsiejama nuo žmogaus laimės, gyvenimo prasmės ir vertybių.
Asmeninė laisvė yra galimybė rinktis, kurią įtakoja išorinės aplinkybės. Tačiau jei galime keisti aplinkybes, tai mūsų asmeninę laisvę labiausiai įtakojame patys. Tai yra gebėjimas susikurti tokį gyvenimą, kokio nusipelnome pagal įdėtas pastangas. Asmeninė laisvė reikalauja pokyčių, susidūrimo su baimėmis ir atsakomybės už savo gyvenimą.
Santykiuose svarbu rasti balansą tarp kontrolės ir laisvės. Per didelė kontrolė gali sukelti įtampą, o per didelis laisvumas - neatsakingumą. Atsakomybė santykiuose sukuria saugumą, o laisvė leidžia žmogui būti savimi.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Vidinė laisvė
Vidinė laisvė yra proto, o ne fizinė būsena. Filosofai ir psichologai skirtingai aiškina vidinės laisvės sampratą.
- Williamas Jamesas: Laisvė siejama su dvasingumu ir Aukščiausiojo pažinimu.
- Sigmundas Freudas: Veiksmus lemia biologija, auklėjimas ir nesąmoningi procesai.
- Carlas Gustavas Jungas: Laisva valia priklauso nuo asmenino augimo, savęs pažinimo ir savimonės pabudimo.
- Burrhusas Fredericas Skinneris: Žmogaus elgesiui įtaką daro biologiniai bei aplinkos veiksniai.
- Viktoras Franklis: Laisvė yra vidinis reikalas, grįstas požiūrio į bet kokį įvykį pasirinkimu.
- Martinas Seligmanas: Laisvę lemia genetika, aplinka ir laisva valia.
- Jonas Kabat-Zinnas: Sąmoningumas yra kelias į laisvę, leidžiantis neprisirišti prie proto ir jo turinio.
Norint pajusti vidinę laisvę, reikia nustoti reaguoti į aplinkybes, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, nustoti jaudintis dėl kitų ir atrasti save dabartyje. Meditacinės praktikos, tokios kaip kūno skenavimas, kvėpavimo meditacija ir minčių paleidimas, gali padėti ugdyti sąmoningumą ir vidinę laisvę.
Vidinė laisvė atsiranda, kai suvaldome troškimus, lūkesčius ir baimę. Ji leidžia savarankiškai priimti sprendimus, kurti savo gyvenimą ir prisiimti atsakomybę už savo kūrybą. Kai žmogus suvokia, kad atsako už savo veiksmų pasekmes, jo sąmonė leidžia suvokti naujas galimybes.
Valia
Psichologijoje valia apibūdinama kaip žmogaus aktyvumo šaltinis arba kaip sąmonės gebėjimas sužadinti pastangas veikti, atlikti sprendimus ir veiksmus. Valia padeda atlikti nepakankamai motyvuotus veiksmus ir reguliuoja kitus psichikos procesus.
Valia atlieka dvi funkcijas: skatinamąją, kuri didina aktyvumą, ir slopinamąją, kuri mažina aktyvumą. Šiomis funkcijomis valia reguliuoja žmonių veiklą ir skatina juos sąmoningai rinktis.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Psichosintezė valiai skiria vietą arti asmenybės centro, derindama įvairius žmogaus aspektus. R. Assagioli teigė, kad valia neslopina nė vienos žmogaus veiklos ar jo psichikos dalies, o tik jas derina ir kūrybiškai panaudoja.
Valia padeda pasiekti aukščiausią elgesio laipsnį, garantuodama jo vientisumą ir stabilumą. Valios pastangomis žmogus gali siekti tikslo, nepaisant kitų paskatų.
Laisva valia
Laisva valia yra idėja, kad žmogus gali kontroliuoti savo sprendimus bei veiksmus. Egoistams laisva valia yra viskas, kas tenkina jų poreikius, o doram žmogui - apsisprendimas nuolatinei kūrybai dėl gėrio.
Sąmoninga laisva valia priklauso nuo sąmoningumo laipsnio, doros, mąstymo, vertybinės orientacijos ir drąsos prisiimant atsakomybę už savo pasirinkimus. Aristotelis teigė, kad laisva žmogaus valia gali būti tik arba pozityvi (gera), arba negatyvi (bloga).
Lengvieji deterministai mano, kad mes galime daryti tai, ką norime, o tai ir yra laisva valia. Teologinio determinizmo šalininkai teigia, kad Dievas sukūrė žmogų laisvą, pagal savo paveikslą.
Žmogus be tikslo - tai kaip laivas vandenyne, neturintis uosto. Norint rasti valios ir jėgų, reikia užsibrėžti tikslą, leistis į savęs pažinimo kelionę ir atnaujinti dvasines pratybas. Ilgalaikius ir didelius tikslus pasirenka kūrėjai, kurie jėgų semiasi iš džiaugsmo, kurį teikia kūrybos procesas.
Gyventi kaip nori
Tikėjimas, kad esame laisvi, yra naudingas ir gyvybiškai svarbus. Jausmas, jog esate savarankiškas savo sprendimuose, yra pagrindinis psichologinis poreikis, palaikantis psichikos sveikatą. Vidinė motyvacija, palyginti su išorine, užtikrina geresnius darbo rezultatus, kūrybiškumą, atkaklumą ir energiją.
Jei vidinę motyvaciją pakeistų jausmas, kad esate kito pasirinkimo neturinti mašina, gyvenimas taptų nemalonus ir neįdomus. Norint jaustis pilnaverčiais, žmonės turi būti savarankiški ir apsisprendę.
Tikėjimas savimi padaro mus geresniais žmonėmis. Jei žmonės galvoja esą kalėjime, tai gali paveikti ne tik sveikatą, bet ir etišką elgesį.
Žmonės gyvūnų karalystėje yra unikalūs tuo, kad negali pasikliauti automatiniais instinktais ir mechanizmais. Vietoj to mes turime kurti save per sąmoningus pasirinkimus.