Psichinė sveikata - tai žmogaus emocinis ir dvasinis atsparumas, gebėjimas nugalėti problemas ir matyti pasaulyje daugiau gėrio nei blogio. Deja, psichinės sveikatos problemų daugėja, todėl svarbu suprasti, kas lemia gerą ar blogą psichinės sveikatos lygį ir kaip galima stiprinti savo psichologinę gerovę.
Psichinės sveikatos problemų statistika ir priežastys
Statistika rodo, kad psichinės sveikatos problemos yra plačiai paplitusios. Depresija yra viena iš pagrindinių psichinės sveikatos problemų pasaulyje, kuria 2017 m. sirgo net 264 milijonai žmonių. Taip pat dažni yra generalizuoti miego sutrikimai, panikos priepuoliai ir nerimas.
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas teigia, kad žmogaus pajėgumai reaguoti į pokyčius nėra begaliniai, o psichinė sveikata turi ribas. Dėl to kylančios psichinės sveikatos problemos tampa dideliu iššūkiu sveikatos sistemai, reikalaujančiu daugiau psichikos sveikatos centrų ir lovų psichiniams ligoniams.
Pirmieji psichinės sveikatos sutrikimų požymiai
Medikai pabrėžia, kad labai svarbu pačiam žmogui atpažinti pirmuosius psichinės sveikatos sutrikimų požymius:
- Energijos sumažėjimas arba visiškas jos nebuvimas.
- Noras atsiriboti nuo žmonių ir įprastos veiklos.
- Anksčiau įdomūs žmonės tampa neįdomūs.
- Elgesio pokyčiai: nemotyvuotas agresyvumas, noras rizikuoti.
- Pažinimo sutrikimai: dėmesio koncentracijos stoka, atminties pablogėjimas.
- Dvasinis diskomfortas, įtampa, bloga nuojauta.
- Nesirūpinimas savo išore.
Kaip stiprinti psichinę sveikatą?
Pastebėjus pirmuosius požymius, nebūtina iš karto kreiptis į gydytoją. Pirmiausia reikėtų bandyti kalbėtis su artimaisiais, atkurti nutrūkusį ryšį su šeima ir paprašyti jų pagalbos. Taip pat labai svarbus fizinis aktyvumas - nebūtina eiti į sporto salę, užtenka pasivaikščioti ar užsiimti namų ruoša. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria vadinamieji laimės hormonai, kurie taip pat išsiskiria maloniai bendraujant su kitais žmonėmis ir džiaugiantis kitų pasiekimais.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Dažnai žmonės bando slopinti psichines problemas vartodami alkoholinius gėrimus, tačiau tai tik laikinas sprendimas, po kurio būklė gali pablogėti. Vietoj to, pravartu sau iškelti kokį nors tikslą ir kiekvieną dieną apie tai galvoti.
Benzodiazepinų vartojimas
Statistikos duomenimis, Lietuvoje ypač išaugęs benzodiazepinų grupės vaistų (raminamųjų ar migdomųjų) vartojimas. Specialistai pastebi, kad dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė bei psichinė priklausomybė, pablogėti pažintinės funkcijos ir padidėti griuvimų rizika senyviems žmonėms. J. Kalibatas pažymi, kad Vakarų Europoje benzodiazepinų grupės vaistų suvartojama kur kas mažiau, nes šeimos gydytojai stengiasi nustatyti paciento nerimo ar depresijos lygį naudodami įvairias skales, tokias kaip Hamiltono nerimo, Burnso depresijos ar A. Zigmondo ir R. Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė.
Psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai
Gydytojas akcentuoja, kad gerą ar blogą psichinės sveikatos lygį lemia psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai. Stipri psichinė sveikata gali padėti įveikti net ir didžiausius fizinius iššūkius.
Sezoniškumas ir psichologinė sveikata
Farmacininkė Eglė Laskauskaitė atkreipia dėmesį, kad susirūpinti psichologine sveikata vertėtų jau tada, kai pastebime, kad įprastai buvusi maloni veikla nedžiugina ir tiesiog nesijaučiame gerai. Suprastėjusi miego kokybė, sutrikęs gebėjimas susikaupti, nesibaigiantis nuovargis, slogi nuotaika ir motyvacijos trūkumas - tai požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
Psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad dažnai sunku pasakyti, kada nerimas yra įprasta būsena, o kada jis tampa liga. Jeigu nerimas verčia atsisakyti veiklų, apriboti santykius ar nerealizuoti savo gebėjimų, tuomet reikėtų ieškoti psichologinės ar psichoterapinės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Jeigu matote, kad artimųjų elgesys ir savijauta išduoda galimus nerimo ir depresijos simptomus, paskatinkite juos kreiptis profesionalios pagalbos. Palaikymas, atjauta ir išklausymas yra labai svarbu, tačiau gydymu ir profesionalia pagalba turi užsiimti psichiatrai, psichoterapeutai ir medicinos psichologai.
Nors manoma, kad depresija dažniau užklumpa jautresnius žmones, psichiatrė R. Mazaliauskienė sako, kad kiekvienas iš mūsų turi tą „lūžio tašką“, kurį pasiekus gali užklupti psichikos sutrikimai.
Pomėgių svarba
Psichiatrė pabrėžia, kad geriausiai mūsų psichinei būklei žinome patys, tačiau dažnai nustojame daryti tai, kas padeda geriau jaustis. Rekomenduojama rasti laiko kiekvieną dieną ar savaitę ir daryti dalykus, kurie padeda gerai jaustis - sportuoti, klausytis muzikos, bendrauti su kitais, keliauti, skaityti knygas ar tiesiog būti vienam.
Farmacininkė E. Laskauskaitė rekomenduoja nuolat skirti dėmesio savo psichinei sveikata ir puoselėti sveikus kasdienius įpročius.
Iliuzijos ir psichinė sveikata
Mūsų smegenys kiekvieną dieną apdoroja milžinišką kiekį informacijos iš aplinkos. Kartais smegenys interpretuoja informaciją klaidingai - tai vadinama iliuzija. Iliuzijos gali būti fizikinės, sensorinės ar afektogeninės. Supratimas apie iliuzijas padeda geriau suvokti, kaip mūsų smegenys dirba ir kodėl kartais jos mus „apgauna“.
Taip pat skaitykite: Dailės terapija: metodai ir taikymas
Atviras fokusavimasis ir dėmesio valdymas
Mūsų psichologinė gerovė priklauso ne tik nuo to, į ką kasdienybėje kreipiame dėmesį, bet ir kaip tai darome. Vienas iš raktų, atrakinančių vidinę ramybę, - lavinti dėmesio rūšį, vadinamą atviru fokusavimusi. Dauguma žmonių dėmesingumą asocijuoja su itin siaura, stipriai fokusuota koncentracija, tačiau tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai maksimalus susitelkimas mums brangiai kainuoja.
Neurofiziologijos ir biofizikos mokslininkas Lesas Fehmi teigia, kad fokusą praplėsti labai naudinga ir žmogui. Idealiu atveju turėtume sugebėti sklandžiai keisti dėmesio „pavaras“, atsižvelgdami į situaciją. Savo dėmesį ištreniravę žmonės lanksčiai pereina nuo vieno dėmesingumo stiliaus prie kito, nedėdami ypatingų pastangų.
S. Sh. Fehmi teigimu, daugelio mūsų bėda ta pati - savo fokusą atveriame pernelyg retai. Standartinė mūsų diena pralekia prie ekrano, įkyrios mintys čirškia nesustodamos, o stresas ir nerimas tampa nuolatiniais palydovais.
Alfa bangos ir budrios relaksacijos būsena
Tyrėjas L. Fehmi skyrė daugiau nei keturis savo profesinės veiklos dešimtmečius analizuodamas žmogaus smegenų veiklą. Pasitelkęs elektroencefalografą, jis matuodavo elektromagnetinių bangų ilgius tiriamųjų smegenyse. Kai smegenys pulsuoja alfa dažniu, esame dėmesingos relaksacijos būsenos. Alfa bangos siejamos su gera, ramia savijauta ir sklandžiu mąstymu. Esame atsipalaidavę, tačiau budrūs.
Anot L. Fehmi, vaizdiniai be objekto - kai bandome suvokti erdvę, tuštumą, nieką - sugeba sukelti gilias multisensorines patirtis. Kai bandome įsivaizduoti tuštumą, tylą, erdvę, kurioje neegzistuoja objektai ir laikas, smegenims tarsi nebėra už ko užsikabinti. Neuroniniai tinklai nurimsta. Toks poilsis nervų sistemai yra tikra dovana.
Emocijų išjautimas ir priėmimo svarba
Apskritai bėgimas nuo skausmo mums toks įprastas, kad tai darome automatiškai, kone instinktyviai. Vos pajuntame užgimstantį liūdesį, nerimą ar kitą nepatogią emociją, skubame ieškoti palengvėjimo ir dažniausiai tai darome siaurai fokusuodamiesi kažkur kitur, tik ne į savo pojūčius. Tačiau jei norime būti psichologiškai sveiki, turėtume daryti priešingai. Išlavintas dėmesys padeda sunkias emocijas išjausti paprasčiau, be vidinio pasipriešinimo.
Atviras dėmesys leidžia gyventi ramiai žinant, kaip šią akimirką - čia ir dabar - jaučiasi mūsų kūnas. Emocijų srauto nesistengiame stabdyti ar su juo kovoti, todėl emocijos gali laisvai mumis tekėti.
Jeigu jaučiame stiprią nepatogią emociją, kuri prašosi rimtesnio dėmesio, geriausia jos neignoruoti. Trumpam sustabdykime kitas veiklas ir susitelkime į šią emociją, apgaubkime ją lengvu rūpesčiu.
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) siūlo suvokti, kur kūne pabudo nepatogi emocija, pajusti, kad šis emocinis pojūtis nėra izoliuotas, aplink jį egzistuoja visas mūsų kūnas. Rekomenduojama truputį pajudinti rankas, kojas, pajusti savo raumenų darbą bei žemę po kojomis. Tada dar išplėsti dėmesį - suvokti ne tik emociją kūne, bet ir tai, kad kūnas yra kambaryje. Taip plėsdami erdvės suvokimą, raminame savo nervų sistemą ir suteikiame emocijai laisvę tiesiog būti, nebandydami jos nustumti ar su ja kovoti.
Paradoksalu, kad dėmesio lavinimas gali būti tiek tvirtai įžeminantis, tiek pakylėjantis.
tags: #psichologijoje #luzio #savoka