Psichologijos Pagrindai Ekstremaliose Situacijose

Įvadas

Psichologija yra mokslas, nagrinėjantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologijos pagrindus, įskaitant psichikos sampratą, tyrimo metodus, pagrindines mokslo šakas, mokyklas, jutimus, suvokimą, atmintį, mąstymą ir kitus svarbius aspektus. Taip pat aptarsime, kaip šios žinios gali būti pritaikomos ekstremaliose situacijose.

Psichologijos Samprata ir Tikslai

Psichologija siekia aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos ir žmogaus elgesio ypatybes. Be to, ji siekia tobulinti žmogaus veiklą, žmogaus ir mašinos sąveiką bei nagrinėti žmogaus elgesį ekstremaliose situacijose. Tai reiškia, kad psichologija yra svarbi ne tik teoriniam supratimui apie žmogaus protą, bet ir praktiniam pritaikymui įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant krizes ir nelaimes.

Psichikos Samprata ir Struktūra

Psichika - tai gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Tai sudėtingas procesas, apimantis informacijos priėmimą, apdorojimą ir reakciją į ją. Ją sudaro psichiniai procesai, būsenos ir savybės. Šie trys elementai yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą.

Psichikos Procesai

Tai dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda veikiant išorinėms ar vidinėms paskatoms ir baigiasi joms nutrūkus. Tai apima pažinimo, jausmų ir valios procesus. Pavyzdžiui, pažinimo procesai apima dėmesį, suvokimą, atmintį ir mąstymą, o jausmų procesai - džiaugsmą, liūdesį, baimę ir pyktį.

Psichinės Būsenos

Tai reiškiniai, kurie yra pastovesni nei psichikos procesai. Jie gali trukti valandas, dienas ar net savaites ir apima tokius dalykus kaip nuotaika, nuovargis ir susikaupimas.

Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera

Psichinės Savybės

Tai sąlygiškai pastovūs reiškiniai, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su aplinka ir nepriklausantys nuo konkrečių poveikių. Tai apima tokius dalykus kaip asmenybės bruožai, temperamentas ir intelektas.

Pagrindinės Psichologijos Mokyklos

Psichologija, kaip mokslas, turi įvairių teorinių perspektyvų, kurios skirtingai aiškina žmogaus elgesį ir psichiką. Svarbu žinoti pagrindines mokyklas, nes jos daro įtaką psichologiniams tyrimams ir praktiniam pritaikymui.

Biheviorizmas

Bihevioristai teigė, kad mokslas gali tirti tik tai, ką galima išmatuoti, užrašyti ir pakartoti eksperimentu. Jie teigė, kad psichologija gali tirti tik žmogaus elgesį, o ne jo vidinius pergyvenimus. Šios teorijos šalininkai ieškojo metodų, tinkamų reguliuoti žmogaus elgesiu. Pradininkas Džonas Votsonas teigė, kad įvairios emocijos atsiranda sąlyginių refleksų pagrindu. Skineris teigė, kad žmogaus elgesį galima formuoti pastiprinant teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Tačiau ši teorija neapima asmenybės visumos, ignoruodama jausmus, vidinius pergyvenimus, gyvenimo tikslus, vertybes, prasmę, fantazijas, svajones ir sapnus.

Froidizmas (Psichoanalizė)

Froidizmas, kurio pradininkas yra Sigmundas Froidas, žmogaus psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius, o jų svarbiausiuoju - seksualinį potraukį (libido). Froidas teigė, kad šis potraukis su įvairiomis savo atmainomis, sudarančiomis pasąmonės turinį, stengiasi prasiskverbti į sąmonę ir ją užvaldyti. Žmogaus sąmonė gali tuos potraukius kontroliuoti, o prieštaraujančius žmogaus mąstysenai ir elgsenos normoms - vėl „išstumti“ į pasąmonę. Tačiau, negalėdami tiesiogiai prasiveržti į sąmonę, potraukiai stengiasi į ją patekti užmaskuota forma, pasireikšdami sapnų vaizdais, klaidingais veiksmais, klinikiniais simptomais ir kitaip. Psichikos gelmėse glūdintys neįsisąmoninti potraukiai yra svarbiausias veiklos akstinas, jo kūrybos šaltinis ir motyvas. Froidizmas pradėjo plačiai tirti „giliuosius“ žmogaus psichikos sluoksnius.

Humanistinė Psichologija

Humanistinė psichologija pabrėžia unikalios žmogaus asmenybės svarbą, atvirumą keitimuisi ir saviaktualizacijai. Ji remiasi nuostata, kad žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. Ši mokykla akcentuoja žmogaus potencialą augti ir tobulėti, o ne tik reaguoti į aplinką ar pasąmonės impulsus.

Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą

Jutimai

Pojūčiai - tai pirminė informacijos apie aplinką gavimo forma. Jie atsiranda, kai jutimo organai reaguoja į fizinius dirgiklius.

Pojūčių Rūšys

Pojūčiai skirstomi į:

• Eksteroreceptoriai: Kontaktiniai (jutimo, skonio).
• Interoreceptiniai: Receptoriai išsidėstę kūno viduje ir praneša apie vidines būsenas (alkis, troškulys, sotumas).
• Proprioreceptoriai: Pojūčiai (tarpiniai) - apie kūno padėtį ir judėjimą, sausgyslėse ir sanariuose.

Pagal receptorius: regos, klausos, uoslės, lietimo, skonio, temperatūros, vibracijos, pusiausvyros, skausmo.

Pojūčių Savybės

• Kokybė: Kuo skiriasi vienas pojūtis nuo kito (aukštis, tembras).
• Intensyvumas: Priklauso nuo dirgiklio veikimo jėgos ir receptoriaus funkcinės būsenos.
• Trukmė
• Inercija: Pojūtis neišnyksta iškart po dirginimo pabaigos.

Jautrumas ir Jo Matavimas

Jautrumas - žmogaus ir gyvūnų savybė turėti pojūčių. Kuo daugiau pojūčių, tuo žmogus jautresnis.

• Absoliutus apatinis (žemutinis) pojūčio slenkstis: Minimalus dirgiklio intensyvumas, sukeliantis minimalų pojūtį.
• Absoliutus viršutinis slenkstis: Maksimali dirgiklio jėga, kuri dar sukelia tam tikrą pojūtį.
• Skyrimo slenkstis: Minimalus dirgiklio pakitimas, kuris iššaukia minimalų pojūčio pakitimą.
• Ikislenkstiniai: Nesukelia pojūčio ir charakterizuoja analizatoriaus absoliutų jautrumą.

Adaptacija ir Sensibilizacija

• Adaptacija: Jautrumo pakitimas, priklausantis nuo dirgiklio ir jo veikimo sąlygų pasikeitimo:
  • Visiškas jautrumo išnykimas (nereaguoja į aplinką).
  • Jautrumo susilpnėjimas.
  • Jautrumo padidėjimas - sensibilizacija (iš šviesos į tamsą).
• Sensibilizacija: Jautrumo padidėjimas veikiant vidinėms sąlygoms. Ji gali padidėti dėl bendrų fiziologinių pakitimų organizme.

Suvokimas

Suvokimas - tai psichinis pažinimo procesas, kurio metu žmogus atspindi daiktus ir reiškinius, tiesiogiai veikiančius jutimo organus. Kad atspindėtų kuo daugiau savybių, visi analizatoriai turi būti aktyvūs. Tai sudėtingesnis procesas nei pojūčiai, nes apima informacijos interpretavimą ir integravimą.

Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai

Suvokimo Savybės

• Aperceptiškumas (prieš suvokimą): Patirties įtaka.
• Įprasminimas: Suvokiamus objektus įtraukiame į tam tikrą sistemą - gebėjimas priskirti daiktus tam tikroms grupėms.
• Visybiškumas: Kiekvieno suvokimo pabaigoje gauname visybinį daikto vaizdą, kuris susideda iš atskirais analizatoriais gautos informacijos.
• Struktūriškumas: Suvokimas nėra paprasta gautų pojūčių suma, tie pojūčiai yra apibendrinami ir struktūrinami.
• Konstantiškumas: Būtina savybė, kai suvokimo sąlygos kinta. Kitomis sąlygomis daiktai atrodo taip pat.

Suvokimo Rūšys

• Regimasis
• Girdimasis
• Uodžiamasis
• Skonio
• Lietimo (haptinis)
• Teksto suvokimo
• Erdvės suvokimo
• Muzikos suvokimo

Suvokimo Iliuzijos, Haliucinacijos ir Ekstrasensorinis Suvokimas

• Suvokimo iliuzija: Iškreiptas suvokimas, atspindėjimas. Reikalingas išorinis dirginimas. Iliuzijų priežastys:
  • Fizinis (lazda vandenyje)
  • Fiziologinis (tinklainės veikla)
  • Psichinis (mylimo žmogaus įvaizdis, vadizmas).
• Haliucinacijos: Suvokimo patologija, kai objektai neveikia jutimo organų ar tų objektų nėra (skonio, regos ir klausos, uoslės, haptilinės, visceralinės, negatyvinės).
• Ekstrasensorinis suvokimas: Viršjutiminis pažinimas.
  • Telepatija - kito minčių suvokimas.
  • Telestezija - aiškiaregystė.

Suvokimo Sutrikimai

Sergant psichinėmis ligomis:

• Akcentuojamas vienas neesminis dalykas.
• Neesminiai dalykai įgyja subjektyviai užkrečiamą reikšmę (rasizmas).
• Įsitikinimas savo svarbumu (sadizmas, žvaigždžių liga).
• Derealizacija - įsitikinimas, kad seka, linki bloga.
• Depersonalizacija - svetimas pats sau.

Atmintis

Atmintis - psichinis procesas, užtikrinantis individo patirties įsisavinimą, išsaugojimą ir nuoseklų atgaminimą. Tai žmogaus psichinė veikla, nesusidedanti iš atskirų, vienas nuo kito izoliuotų elementų; viskas susiję sudėtingais ryšiais. Tai esminis kognityvinis procesas, leidžiantis mums mokytis, prisitaikyti ir funkcionuoti pasaulyje.

Atminties Procesai (Fazės) ir Užmiršimas

• Įsiminimas: Naujos medžiagos įtvirtinimas siejant ją su ankstesne medžiaga. Įsisavinimas turi selektyvinį (atrenkamąjį) pobūdį. Jis priklauso nuo apercepcijos (patirties suvokimo), motyvų, nuostatų, tikslų. Sutrikimai:
  • Korsakovo sindromas (neprisimena vakarykščios dienos, bet prisimena įvykius prieš daugelį metų).
  • Senatvinė sklerozė.
• Išsaugojimas: Jos metu informacija išlieka paslėptu pavidalu. Kai kada išsaugojimas trunka kelias sekundes, o kartais lieka visam gyvenimui.
• Atgaminimas: Aktualizuojasi anksčiau įgyta patirtis, iš psichikos gelmių ištraukiama tai, kas buvo įsiminta ir išsaugota. Būna automatinis atpažinimas ir sunkiai atgaminamas atgaminimo būdas. Atgaminimo rūšys:
  • Atpažinimas: Objekto atgaminimas pakartotinio suvokimo metu. Yra įvairaus aiškumo laipsnių: atpažįstame žmogų, bet neprisimename, kada susipažinome.
  • Valingas ir nevalingas atgaminimas: Kai žmogaus veiklos turinys nenukreiptas į atgaminimą - nevalingas atgaminimas, o kai žmogus sprendžia užduotį, iš karto medžiagos negali atgaminti ir ieško įvairių būdų, kaip tai padaryti - valingas atgaminimas (prisiminimas).
  • Atsiminimas: Tai atgamintų praeities objektų ir įvykių priskyrimas konkrečiam laikui.
• Užmiršimas: Įsimintos medžiagos išblukimas iš atminties (Ebinhauzo užmiršimo kreivė).
• Atkūrimas: Kai informacija atkuriama nelabai tiksliai. Atkurdami informaciją, rekonstruojame menkiau įsimintus elementus, papildome logiškais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais.
• Užmiršimas: Dėl interferencijos blogai įsimenama medžiagos vidurinė dalis: ją užgožia pradinė informacija.

Atminties Rūšys

Atminties rūšys skirstomos pagal:

• Įsimenamos medžiagos turinį: Vaizdinė, žodinė-loginė, emocinė, motorinė (judesių).
• Tikslus: Valinga atmintis, nevalinga (atmaina - reminiscencija - staiga nevalingai iškyla).
• Kiek laiko išsaugoma įsisavinta medžiaga: Trumpalaikė (operatyvinė), ilgalaikė.
• Įsimenamos medžiagos pobūdį: Prasminė (ieškoma tam tikrų ryšių), mechaninė.
• Įsimenamos medžiagos sudėtingumą: Provaizdžiai, aidėtinai vaizdai (išsaugomi ilgą laiką be pakitimų), atminties vaizdiniai (sudėtingesni už aidėtinus, nes yra polimodaliniai, jungia savyje regos, klausos, uodimo elementus).
• Užmiršimas - mūsų atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. Čia situaciją pertvarkome judesių pagalba (motorinė).

Mąstymas

Mąstymas - tai aukšto lygio pažinimo procesas, leidžiantis mums apdoroti informaciją, spręsti problemas, priimti sprendimus ir kurti naujas idėjas. Tai sudėtinga veikla, apimanti atmintį, suvokimą, kalbą ir kitus kognityvinius procesus.

• Vaizdinis mąstymas: Daiktų, reiškinių ryšiai randami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius.
• Sąvokinis mąstymas: Objektai ir reiškiniai pažįstami pertvarkant sąvokas.
• Teorinis: Dėsnių, taisyklių pažinimas.
• Praktinis: Dažniausiai vykdomas trūkstant laiko. Tai plano, projekto sudarymas.
• Intuityvus: Remiasi intuicija - nuspėjame tam tikro dalyko esmę. Remiasi tam tikra patirtimi.
• Analitinis: Užima ilgesnį laiką nei praktinis, aiškūs mąstymo etapai, logika, o rezultatas tas pats.
• Realistinis: Nukreiptas į išorinį pasaulį, reguliuojamas logikos dėsnių.

Mąstymo Tipai

Tam tikra mąstymo forma, būdinga tam tikram individui. Priklauso nuo to, kaip asmenyje yra susijusios mąstymo rūšys.

Mąstymo Operacijos

Sąvokos formuojamos ir keičiamos atliekant mąstymo operacijas.

• Dvi bendriausios:
  • Analizė: Objekto skaidymas į dalis.
  • Sintezė: Dalių jungimas į visumą.
• Jos būtinos bet kokiai mąstymo veiklai, yra tarpusavyje glaudžiai susiję, stebimas jų ryšys konkrečiame procese, palyginime. Lyginant nustatomas objekto panašumas arba skirtumas. Lyginami tik panašūs objektai (kriaušės-obuoliai).
• Skyrimas: Mąstymo operacija, padedanti surasti esminį objektų skirtumą.
• Abstrahavimas: Išskyrimas mintimis reikšmingo objekto požymio arba savybės. Kuo labiau abstrahuojame, tuo mąstymas gilesnis.
• Apibendrinimas: Mintimis daiktų ir reiškinių sujungimas į tam tikrą klasę. Išskiriama kažko bendro (paukščiai). Bet koks apibendrinimas prasideda palyginimu.

Mąstymo Uždavinių Sprendimas

Būtinumas mąstyti atsiranda tada, kai žmogui seni būdai ir priemonės yra nebeveiksmingi. Tada būna probleminė situacija. Probleminė situacija - mąstymo uždavinys.

• Sprendimo dalys:
  • Problemos iškėlimas: „Kas yra“. Svarbu teisingai iškelti problemą, suvokti tolesnę mąstymo kryptį.
  • Sprendimo ieškojimas:
    • Mėginimo ir klaidų metodas.
    • Algoritminis metodas - mėginimų nereikia, vadovaujamasi iš anksto sudaryta schema-algoritmu. Dažnai būna teisingas (el. skaičiavimo mašina).
    • Euristinis - šis būdas dažnai neteisingas. Dažniausiai pasirenkamas optimaliausiai atrodantis metodas. Jei jis pasirodo neteisingas, grįžtama prie kito.
  • Sprendimo sudarymas:
    • Hipotenzė - moksliškai pagrįstas uždavinio sprendimo modelis (mėnulis - žemės palydovas). Patvirtintos hipotezės tampa mokslinėmis tiesomis.
    • Įžvelgimas (insaitas). Po ilgų apmąstymų atsiranda sprendimas - lyg nušvinta galvoje. Atsipalaidavus ateina pats.
  • Sprendimo patikrinimas: Geriausia patikrinti naujų uždavinių sprendime.

Mąstymo Patologija

Sutrinka sugebėjimas apibendrinti, abstrahuotis. Sumažėja apibendrinimo lygis, fiksuojami tik konkretūs, akivaizdūs ryšiai.

Psichologijos Pagrindai Ekstremaliose Situacijose

Ekstremalios situacijos, tokios kaip gamtos nelaimės, kariniai konfliktai ar teroristiniai išpuoliai, sukelia didelį stresą ir psichologinę traumą. Psichologijos žinios gali padėti geriau suprasti, kaip žmonės reaguoja į tokias situacijas, ir sukurti veiksmingas intervencijas, padedančias jiems susidoroti su patirtimi.

Streso Reakcijos

Stresas yra natūrali reakcija į grėsmę ar pavojų. Ekstremaliose situacijose stresas gali būti ypač stiprus ir sukelti įvairių fizinių ir psichologinių simptomų, tokių kaip:

• Padidėjęs širdies ritmas ir kraujospūdis
• Raumenų įtampa
• Galvos skausmai
• Virškinimo problemos
• Nerimas
• Baimė
• Depresija
• Nemiga
• Posttrauminio streso sutrikimas (PTSS)

Psichologinė Pagalba

Svarbu suteikti psichologinę pagalbą žmonėms, patyrusiems ekstremalių situacijų. Tai gali apimti:

• Emocinę paramą ir paguodą
• Streso valdymo ir atsipalaidavimo technikas
• Kognityvinę elgesio terapiją (KET)
• Traumos fokusavimo terapiją
• Grupines terapijas

Prevencija

Svarbu ne tik reaguoti į psichologines problemas, atsiradusias po ekstremalių situacijų, bet ir imtis prevencinių priemonių. Tai gali apimti:

• Švietimą apie streso reakcijas ir susidorojimo mechanizmus
• Psichologinio atsparumo ugdymą
• Bendruomenės paramos tinklų kūrimą

tags: #psichologijos #pagrindai #asmenims #dirbantiems #ekstremaliose #situacijose